- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-1180-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03462-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui D. A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui D. A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi tenkino ieškovės N. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė: 1) priteisti iš atsakovo D. A. laikiną išlaikymą K. A. po 354,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės N. R. išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo D. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. A. po 354,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės N. R. išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo D. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame atsakovas teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: pakeisti laikino išlaikymo dydžius atsakovo nepilnamečiams vaikams po 220,00 Eur (abiem kartu – 440,00 Eur) kas mėnesį; likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
4. Atsakovas prašymą motyvavo tuo, jog nori prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau šiuo metu objektyviai neturi finansinių galimybių skirti vaikams 708,00 Eur per mėnesį, todėl teismo prašo nutartimi priteistą išlaikymo sumą sumažinti. Atsakovas nurodė, kad jo paskutinių keturiolikos mėnesių vidutinis darbo užmokestis yra 927,35 Eur per mėnesį. Jokių kitų pajamų atsakovas neturi ir negauna. Iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio (927,35 Eur) atėmus minimalaus vartojimo poreikių dydį (354 Eur) bei įmokas už vartojimo kreditą (151,64 Eur), gaunama suma, kurią atsakovas galėtų skirti vaikų išlaikymui šiuo metu 421,71 Eur, arba po 210,85 Eur kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė tenkinti atsakovo D. A. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir priteisti iš atsakovo D. A. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės N. R. banko sąskaitą; išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
6. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924,00 Eur, atskaičius mokesčius 709,00 Eur, todėl, atėmus vaikui mokamą universalią išmoką, 96,25 Eur orientacinis išlaikymo dydis yra apie 306,00 Eur (709 Eur – 96,25 Eur.).
7. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas atsižvelgia į atsakovo ketinimą teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams ir į teismui pateiktus rašytinius įrodymus apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį bei turimus finansinius įsipareigojimus. Teismas sprendė, kad atsakovo prašymas pagrįstas, todėl iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteisė 220,00 Eur laikino išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, suma kiekvienam vaikui. Teismas vertino, kad tokio laikino išlaikymo priteisimas nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kurios šiuo metu nėra išsamiai įvertintos, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) N. R. atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės 2024 m. balandžio 2 d. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
8.1. Jokios kritikos neatlaiko atsakovo siekis, kad jo skirtina išlaikymo vaikams dalis būtų sumažinama iš jo gaunamų pajamų atimant ne tik atsakovo teigimu jam apsisaugoti nuo skurdo reikalingą 354 Eur sumą, bet ir jo paties kasdienių poreikių tenkinimui skirtą vartojimo kredito paskolos padengimui kas mėnesį mokamą 151,64 Eur sumą.
8.2. Paties atsakovo laisva valia pasiimtos vartojimo paskolos dengimo kaštai priskirtini prie jo pragyvenimui reikalingų sumų. Juo labiau, kad, kaip netiesiogiai matyti ir iš paties atsakovo į bylą pateiktų dokumentų, už pagal 2023-11-06 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 718537894 pagrindu gautą vartojimo paskolą atsakovas įsigijo transporto priemonę AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota jo vardu 2023-11-13. Gyvenant mieste asmeninio lengvojo automobilio įsigijimas yra toli gražu ne „minimalių vartojimo poreikių tenkinimas“, o papildomą komfortą užtikrinančios prabangos siekis.
8.3. Nepilnamečių vaikų poreikiai turi būti patenkinami adekvačiai, o jų tėvų turtinė padėtis turi įtakos tik vaikų išlaikymo pareigos paskirstymui (balansui) tarp tėvų, bet ne pareigos adekvačiai patenkinti vaikų poreikius išvengimui. Išvengti tėvų pareigos teikti savo vaikams išlaikymą gali tik tie tėvai, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių (pavyzdžiui, senatvės arba neįgalumo nulemto nedarbingumo ir turto neturėjimo) to objektyviai niekaip negali padaryti.
8.4. Vertinant šalių pareigos išlaikyti savo vaikus balansą, ieškovės gaunamos pajamos yra dar mažesnės nei atsakovo. Kaip matyti iš pridedamos pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, per 2023 m. 11 mėnesių ieškovė gavo 5271,33 Eur (t. y. vidutiniškai vos po 479,21 Eur per mėnesį). Tai ženkliai mažesnės nei atsakovo pajamos. Nuo 2023-01-03 iki 2024-03-21 ieškovė buvo bedarbė ir gavo tik bedarbio pašalpą. 2024-03-22 ieškovė vėl pradėjo dirbti, tačiau naujame darbe dar nesibaigė nustatytas bandomasis laikotarpis, be to darbo sutartimi ieškovei nustatytas valandinis darbo užmokestis siekia tik 5,66 Eur, kai atitinkamai paskaičiavus atsakovo pateiktus jo darbo užmokesčio duomenis matyti, kad jis per valandą uždirba apie 8,5 Eur.
8.5. Ieškovas dirba ir uždirba pagal valandinį įkainį. Kadangi jis per mėnesį išdirba maždaug po 170 valandų, tai reiškia, kad jis dirba vidutiniškai po 40 val. per savaitę. Dirbdamas tokiu neįtemptu standartinę 8 valandų darbo dieną atitinkančiu krūviu, atsakovas turi visas galimybės savo darbovietėje siekti daugiau darbo valandų arba rasti papildomą darbą ar paprasčiausiai (turėdamas nuosavą automobilį) teikti pavežėjimo paslaugas.
8.6. Absoliučiai didžiąją šių išlaidų dalį sudaro atsakovo nusipirkto ir jo paties naudojamo brangaus mobiliojo telefono, kurio kaina apie 1000 Eur, išmokėjimo išlaidos bei su šiuo telefono aparatu susietas paslaugų planas. Bitė TV per mėnesį kainuoja mažiau nei 10 Eur, o už vaikų naudojamą planšetinį kompiuterį ieškovė atsakovui pinigus (11 Eur) atiduoda (anksčiau atiduodavo grynais, o vėlesni mokėjimus patvirtinantys dokumentai pridedami).
Atsiliepimas
9. Atsakovas, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti pilna apimtimi ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad ieškovė nėra pateikusi, įvardinusi kokie gi yra tiksliai vaikų poreikiai. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas neprivalo tenkinti prabangos poreikių nepateikus ir nenustačius vaiko būtinų poreikių sąrašo, tuo labiau, kad atsakovas yra pateikęs duomenis apie savo turimas finansines prievoles, kurias privalo vykdyti, ir be abejo, užtikrinti savo minimalius ir būtinus žmogiškuosius poreikius. Todėl, teismas preliminariai įvertinęs atsakovo pateiktas faktines aplinkybes padarė išvadą, kad objektyviai šiuo metu atsakovas neturi finansinių galimybių skirti vaiku išlaikymo periodinėms išmokoms 708 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
12. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus - 4 ojo skyriaus pažymą; 2024-03-22 ieškovės ir UAB „Emsi“ darbo sutartį; 2024-01-11 Mėsos broliai MB pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas; telefono ekrano nuotraukas.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Ieškovė nepagrindė, kodėl teikiamus su atsiliepimu į atskirąjį skundą įrodymus iškilo būtinybė pateikti apeliacinės instancijos teismui. Be to, nurodyti rašytiniai įrodymai nėra reikšmingi nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nes šalių turtinė padėtis iš esmės nevertinama. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės teikiami nauji įrodymai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jų nepriima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (laikino šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo sumažinimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
17. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant laikiną išlaikymą turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir priteisiant pastovų išlaikymą, t. y., turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1795-661/2020).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
19. Atsakovas, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (sumažinti vaikams laikino išlaikymo dydį), nurodė, kad šiuo metu objektyviai neturi finansinių galimybių skirti vaikams 708,00 Eur per mėnesį, todėl teismo prašo nutartimi priteistą išlaikymo sumą sumažinti. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad jis 927,35 Eur per mėnesį. Taip pat pateikė 2023-11-06 vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovas kiekvieną mėnesį turi mokėti 151,64 Eur kredito grąžinimui. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grindė aplinkybe, kad iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio (927,35 Eur) atėmus absoliutaus skurdo ribą (354 Eur) bei įmokas už vartojimo kreditą (151,64 Eur), gaunama suma, kurią atsakovas galėtų skirti vaikų išlaikymui šiuo metu – 421,71 Eur, arba po 220 Eur kiekvienam vaikui. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas ir toliau vykdo mokėjimus už Bitė TV paslaugas, kuriomis naudojasi nepilnamečiai vaikai. Taigi, iš esmės atsakovo argumentai dėl prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones buvo susijęs su tuo, kad jo gaunamos pajamos nėra didelės ir jis turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Šios ir ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės dėl galimybės atsakovui susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų dirbti, užsidirbti ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išsamiai bus išnagrinėtos ir įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad vaiko interesų apsaugos principas yra prioritetinis ir jis turi pirmenybę prieš kitų interesus, tame tarpe ir kreditorių interesus.
20. Be to, atsakovas, teigdamas, kad vaikų poreikiams gali mokėti po 220 Eur per mėnesį, taip pat, kad šios sumos turėtų pakakti vaikų poreikiams, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, tai yra nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo siūlomas mokėti išlaikymas užtikrins jo vaikų būtinuosius poreikius maistui, drabužiams, būstui, sveikatai ir kt. Atsakovo nurodomos aplinkybės, jog jis apmoka Bitė TV paslaugas, kuriomis naudojasi vaikai, neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl tinkamo išlaikymo vaikams priteisimo, ir nesudaro pagrindo sumažinti priteistą laikiną išlaikymo vaikams dydį. Taip pat įsipareigojimų kitiems kreditoriams prisiėmimas nelaikytina objektyvia aplinkybe, sudarančia pagrindo keisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo nustatytas laikinas minimalaus dydžio vaikams teiktinas išlaikymas. Kaip minėta, įstatyme įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ir prievolėmis kitiems kreditoriams.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, vertinant protingumo, teisingumo, sąžiningumo aspektais, akivaizdu, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius yra 708,42 Eur (nuo 2024 m. sausio mėn. 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių yra 924 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, atsižvelgiant į šį kriterijų, išlaikymo dydis kiekvienam vaikui būtų po 354 Eur/mėn. Pirmosios instancijos teismas, 2024-03-01 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš atsakovo priteisė po 354 Eur/mėn., kuris laikytinas tinkamu išlaikymo dydžiu ir užtikrinančiu vaikų būtinuosius poreikius.
22. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi, priklausomai nuo Valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-l 075/2020). Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo Valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvų turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, Valstybės teikiamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, pagal šalių pateiktus duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tėvų padėtis leidžia patenkinti ir papildomus nepilnamečio vaiko poreikius.
24. Lietuvoje nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kurio dydis siekia 924 Eur (bruto), po mokesčių – 708,42 Eur. Atskaičius valstybės skiriamus vaiko pinigus, kurie nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 96,25 Eur, iš atsakovo priteista laikino išlaikymo suma mažintina iki 306 Eur (708,42 Eur – 96,25 Eur / 2 = 306,09 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis proporcingumo principu, laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams (iš esmės nesprendžiant ginčo) priteisiant po 306 Eur yra protingo dydžio ir pakankamas tam, kad laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad tokio paties dydžio suma prie vaikų laikino išlaikymo turi prisidėti ir ieškovė. Tuo tarpu šio išlaikymo dydžio sumažinimas iki 220 Eur/mėn. neabejotinai pažeidžia vaikų interesus gauti tinkamą jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.
25. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį klausimas jau yra išspręstas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, padidinant skundžiama nutartimi iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 220 iki 306 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir teismo nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„tenkinti iš dalies atsakovo D. A. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 306,00 Eur (tris šimtus šešis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 306,00 Eur (tris šimtus šešis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti ieškovę N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.“
Nutartis neskundžiama.