- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-05-15
- Bylos Nr.
- II-162-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00555-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.1.1Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis (ANK 563 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. kovo 4 d. priimto nutarimo Nr. 20-ANR_N-3219-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20110370051 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-3219-2020 (toliau ir – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20110370051 V. A. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje skirta 60 eurų bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. G. (toliau ir – pareiškėjas) nesutikdamas su nutarimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą (b. l. 3), kuriuo prašo panaikinti nutarimą. Skunde pareiškėjas pažymi, kad protokole nurodytoje vietoje sankryžoje prie šviesoforo sugedo jo vairuojamas automobilis – užgeso automobilio variklis, todėl jis pastatęs avarinį ženklą kalbėjo su automobilių meistru telefonu, klausdamas patarimo, kaip užvesti variklį, prašydamas pagalbos. Nors šias aplinkybes nurodė jį sustabdžiusiam pareigūnui, tačiau nei surašant protokolą, nei priimant nutarimą į jo paaiškinimą nebuvo atsižvelgta.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 8-9), kuriame nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka, ir prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Institucijos nuomone, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnė nutarimą priėmė įvertinusi įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Atsiliepime pažymima, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų suinteresuoti neteisingai apkalbėti pareiškėją, be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo automobilis tikrai buvo sugedęs ir jo variklis neveikė. Pareigūnai matydami, kad transporto priemonė yra sugedusi ir variklis neveikia, nebūtų surašę teisiškai nepagrįsto administracinio nusižengimo protokolo ir nebūtų priimtas skundžiamas nutarimas. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į ANK 417 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, kad atsakomybę užtraukia draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. A. G. paaiškino, kad įvykio dieną važiavo Studentų g. ir sankryžoje norėjo sukti į kairę pusę – į Taikos pr. Savanorių pr. link. Tačiau sustojus Studentų g. prie šviesoforo, jam sugedo automobilis, užgeso variklis. Įsijungęs avarinį automobilio signalą jis paskambino automobilių meistrui, kuris aiškino, ką daryti, kad automobilis užsivestų, buvo išlipęs iš automobilio, atsidaręs kapotą. Jam atsisėdus į automobilį ir toliau kalbant su meistru, matė, kaip iš Taikos pr. į Studentų g. įsuko ir priešinga kryptimi nuvažiavo policijos automobilis. Tuo metu jo automobilio variklis dar buvo užgesęs. Policijos automobilis pavažiavęs toliau apsisuko ir sustojo už pareiškėjo automobilio (maždaug už trijų automobilių nuo pareiškėjo). Pareiškėjui tuo metu pavyko užkurti automobilį, todėl jis išjungęs avarinį signalą užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo važiuoti. Pasukus Taikos pr. į kairę jį sustabdė iš paskos važiavęs policijos automobilis su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Nors apie automobilio gedimą nurodė jį sustabdžiusiam pareigūnui, tačiau pareigūnas į tai neatsižvelgė, nurodydamas, kad jei nesutinka su administracinio nusižengimo protokolu, galės kreiptis į teismą ir ten aiškintis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad po to, kai policijos pareigūnas jį sustabdė ir surašė protokolą, jam vėl nepavyko užvesti automobilio, t. y. automobilis vėl sugedo. Dėl šios priežasties, pareigūnui surašius administracinio nusižengimo protokolą, policijos ekipažas nuvažiavo, o jo automobilis liko stovėti, kol vėl pavyko užkurti variklį. Visą įvykį matė ir su juo tuo metu automobilyje buvusi žmona. Pareiškėjas pažymėjo, kad telefonu kalbėjo ne užkūręs variklį, o bandydamas užkurti automobilio variklį, t. y. būtent dėl to ir kalbėjo telefonu su meistru, nes niekaip nepavyko užkurti variklio, todėl mano, kad buvo nubaustas nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. G. parodė, kad V. A. G. yra jos vyras. Įvykio dieną jie kartu važiavo automobiliu. Prie Studentų g. ir Taikos pr. sankryžos užgeso vyro vairuojamas automobilis – jis neužsikūrė. Todėl vyras paskambino meistrui, bandė užkurti automobilį ir po kiek laiko automobilį pavyko užvesti. Kol pareiškėjo automobilis stovėjo užgesęs, kiti automobiliai jį apvažinėjo. Policijos pareigūnai atvažiavo iš Taikos pr. pusės ir pravažiavo pro jų automobilį. Jiems įsukus ir pavažiavus Taikos pr., juos sustabdė policijos automobilis. Priežastį, kodėl vyro vairuojamas automobilis buvo sustabdytas, liudytoja išgirdo, kai prie jų priėjo pareigūnas, kadangi girdėjo visą pokalbį. Kuomet po protokolo surašymo pareigūnų automobilis nuvažiavo, jų automobilis liko stovėti, kadangi vėl neužsivedė variklis.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas administracinio nusižengimo protokolą surašęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. N. parodė, kad pareiškėją yra matęs vieną kartą, kuomet fiksavo V. A. G. galimą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pareiškėją ir įvykį gerai įsiminė dėl V. A. G. agresyvaus elgesio – galvojo, kad bus sumuštas pareiškėjo. Įvykio dieną tarnybiniu automobiliu sukdamas į dešinę iš Taikos pr. į Studentų g. pamatė netoli sankryžos stovintį šviesios spalvos automobilį (autobusiuką), kurio vairuotojas laikė daiktą, panašų į mobilų telefoną. Pamatęs galimą pažeidėją pareigūnas pavažiavęs Studentų g. apsisuko (Studentų g. ir Rimvydo g. sankryžoje) ir atsistojo paskui autobusiuką, degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Įsijungus žaliam šviesoforo signalui automobilis pajudėjo. Važiuodamas paskui autobusiuką įsijungęs raudonos ir mėlynos spalvos signalą bei garsinį signalą pareikalavo, kad autobusiukas sustotų. Priėjęs prie vairuotojo paaiškino, kodėl sustabdė autobusiuką. Vairuotojas pradėjo elgtis neadekvačiai, pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais. Vairuotojui buvo paaiškinta apie jo padarytą pažeidimą, tačiau vairuotojas toliau rėkė, kad jam sugedo automobilis ir jis skambino meistrui, vairuotojas tikino nesinaudojęs mobiliuoju telefonu vairuodamas. Pareigūnas parodė, kad matė pareiškėją kalbantį telefonu tuo momentu, kai pareiškėjo vairuojama transporto priemonė judėjo link sankryžos. Jo vairuojamam tarnybiniam automobiliui įsukus ir važiuojant Studentų g., pareiškėjo automobilis važiavo į priešingą pusę, t. y. pareiškėjo automobilis tuo metu judėjo. Vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vairuotojas nesutikdamas su protokolu parašė paaiškinimą. Pareigūno teigimu, pareiškėjo automobilis nebuvo pažymėtas trikampiu avariniu ženklu – jeigu jis buvo sugedęs, pareiškėjas šį ženklą turėjo būti pastatęs, kad įspėtų kitus vairuotojus, nes buvo šviesus paros metas, intensyvus eismas. Atstumas nuo pareiškėjo automobilio iki sankryžos buvo nuo 5 iki 10 metrų, nepamena, ar prieš pareiškėjo automobilį buvo kitų transporto priemonių.
Pareigūnas dėl pareiškėjo braižytos situacijos schemos (b. l. 22) patikslino, kad joje neteisingai pažymėta policijos tarnybinio automobilio vieta – šis automobilis į Studentų g. įvažiavo sukdamas iš Taikos pr. į dešinę, o ne į kairę. Pareiškėjas su tokia pareigūno pastaba sutiko.
M. N. parodė, kad neprisimena, ar pareiškėjas buvo įsijungęs avarinį signalą, tačiau trikampis avarinis ženklas tikrai nebuvo pastatytas. Jis taip pat parodė, kad pareiškėjo automobilyje šalia pareiškėjo sėdėjo ir jo žmona, daugiau keleivių pareigūnas nepamena. Jis tą dieną patruliavo kartu su kolege G. S., tačiau jis vienas atliko visus procesinius veiksmus ir bendravo su pareiškėju. M. N. parodė, kad jų tarnybiniame automobilyje yra daromas vaizdo įrašas, tačiau pareigūnas nežino, nei kur įrašas yra saugomas, nei kiek laiko jis saugomas. Jo nuomone, šioje situacijoje turėjo būti peržiūrėtas įvykio vaizdo įrašas, tačiau tą padaryti turėjo nutarimą priiminėjęs pareigūnas.
Išaiškinęs pareiškėjui padaryto pažeidimo esmę bei surašęs administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas prieš nuvažiuodamas dar pasiteiravo pareiškėjo, ar jam reikalinga policijos pagalba, tačiau pareiškėjas jos atsisakė, todėl jis tarnybiniu automobiliu nuvažiavo palikęs pareiškėjo automobilį stovintį.
Po pareigūno M. N. apklausos teismas nutarė byloje liudytoja apklausti pareigūnę G. S., kuri, M. N. teigimu, įvykio dieną patruliavo kartu su juo. Tačiau G. S. gavusi teismo šaukimą elektroniniu paštu informavo teismą, kad tą dieną, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas šioje administracinio nusižengimo byloje, ji su M. N. nedirbo – tuo metu dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. K. (b. l. 50).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas R. K. nurodė, kad nežino, dėl kokio įvykio nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Susipažinęs su V. A. G. surašytu administracinio nusižengimo protokolu, parodė, kad įvykį kažkiek prisimena. Tą dieną patruliavo tarnybiniu automobiliu su pareigūnu M. N.. Kurioje tiksliai vietoje užfiksuotas pažeidimas, pareigūnas neprisiminė. Pažeidėjas nuo Studentų g. važiavo link šviesoforo sukti į kairę, link Taikos pr., o pareigūnai važiavo nuo Taikos pr. ir suko į dešinę, į Studentų gatvę. Pareigūnas pažeidimo detalių neprisiminė, negalėjo prisiminti, ar jų tarnybiniam automobiliui pravažiuojant pro pareiškėjo automobilį šis stovėjo ar judėjo, ar variklis buvo įjungtas, ar išjungtas. Pažeidimą, kiek atsimena, pastebėjo M. N.. Pareigūnai važiavo priešinga eismo juosta ir pastebėję pažeidėją apsisuko. Nuo pažeidimo pastebėjimo iki V. A. G. sustabdymo praėjo gana trumpas laiko tarpas – jie spėjo apsisukti, kol degė raudonas šviesoforo signalas, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui pravažiavo sankryžą paskui pareiškėjo vairuojamą autobusiuką ir jį Taikos pr. sustabdė. Kiek pamena, kolega ilgai ginčijosi su V. A. G., pareiškėjas nesutiko su protokolu ir su tuo, kad padarė pažeidimą. Jis iš tarnybinio automobilio išlipęs nebuvo, o grįžęs kolega tik nurodė, kad V. A. G. nesutinka su pažeidimu. Jie tarnybiniu automobiliu nuvažiavo, o pareiškėjas dar liko stovėti. Pareigūnų automobilyje yra garso ir vaizdo įrašymo įranga. Nesutinkantys dėl administracinio nusižengimo protokolo asmenys turi kreiptis į kelių policiją, kur priimamas nutarimas, arba nusikalstamų veikų registravimo skyrių, kur ir yra analizuojami vaizdo įrašai ir visa reikalinga medžiaga. Pareigūnai savo iniciatyva vaizdo įrašų nepateikinėja.
2020 m. balandžio 24 d. raštu teismas kreipėsi į Instituciją su prašymu pateikti informaciją apie tai, ar pareigūno M. N. įvykio dieną vairuotame tarnybiniame automobilyje buvo vaizdo registratorius ir jei buvo – pateikti teismui juo darytą vaizdo įrašą, kuriame fiksuotas V. A. G. galimai padarytas administracinis nusižengimas (b. l. 36). Institucija 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 20-S-9369 informavo, kad pagal policijos generalinio komisaro įsakymą Nr. 5-V-783 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio automobilyje „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai yra saugomi nuo 15 iki 60 dienų, todėl nėra galimybės pateikti 2020 m. vasario 4 d. įrašų (b. l. 38).
2020 m. balandžio 29 d. raštu teismas kreipėsi į Instituciją su prašymu pateikti informaciją apie tai, ar sankryža, kurioje užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, yra filmuojama ir jeigu filmuojama – pateikti teismui 2020 m. vasario 4 d. vaizdo įrašą, kuriame fiksuotas V. A. G. galimai padarytas administracinis nusižengimas (b. l. 48). Institucija 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 20-S-9782 informavo teismą, kad Kaune, Studentų g.-Taikos pr., esanti sankryža vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebima (b. l. 53).
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Institucijai pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 55).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
V. A. G. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 60 eurų bauda už tai, kad jis 2020 m. vasario 4 d. 11.45 val. Kaune, Studentų g.-Taikos pr., vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu). Nutarime nurodoma, kad minėtais veiksmais V. A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 20 punktą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20110370051 l. 3). Analogiškos aplinkybės nurodomos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. N. V. A. G. 2020 m. vasario 4 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20110370051 l. 1-2). Administracinio nusižengimo protokole yra pareiškėjo ranka rašytas ir pasirašytas paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių: „Nesutinku kategoriškai, kadangi stovėjau prie šviesoforo, ir buvo sustojęs motoras, telefonu klausiau meistro, ką daryti, tuomet užvedžiau motorą, baigiau pokalbį ir pradėjau važiuoti. Iš galo stovėjo policija ir sustabdė dėl pažeidimo telefonu.“
Keliu eismo taisyklių 20 punktas numato, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. ANK 417 straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Iš nutarimo ir administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, jog pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus ir patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2020 m. vasario 4 d. 11.45 val. vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu.
Visose teisės šakose galioja nekaltumo prezumpcija ir šią prezumpciją turi paneigti institucija, inicijavusi bylą dėl nusižengimo. Taigi nagrinėjamu atveju Institucija turėjo surinkti, pateikti ir susisteminti V. A. G. kaltę pagrindžiančius įrodymus, kas nagrinėjamu atveju, nebuvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
Skundą administracinio nusižengimo byloje padavęs V. A. G. neprisipažino padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jis neigė, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi telefonu ir pažymėjo, kad telefonu naudojosi ne vairuodamas automobilį, o bandydamas užvesti sankryžoje sugedusį automobilį – telefonu klausė automobilių meistro patarimo. Nurodė, kad tuo metu buvo įsijungęs avarinį automobilio signalą ir kad prieš policijos ekipažui pravažiuojant pro šalį jis jau kuris laikas stovėjo užgesusiu varikliu bei bandė pataisyti gedimą, todėl pareigūnas jo negalėjo matyti važiuojančio. Pareiškėjo įsitikinimu, jis ne tik nepadarė įstatymo uždraustos pavojingos veikos, bet priešingai – skambino meistrui tam, kad galėtų automobilį užvesti ir patraukti iš judrios sankryžos bei nekelti pavojaus ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn spręstina, ar tokio asmens veiksmai buvo tokie pavojingi, kad asmuo turi atsakyti administracine tvarka, t. y. padaryta veika turi ne tik formaliai atitikti įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Taip pat būtina atsižvelgti ir į situaciją, kuriai esant buvo padaryta veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).
Nagrinėjamu atveju V. A. G. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį tik nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad jis vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir tokie jo veiksmai buvo pavojingi bei kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams. Be to, turi būti nustatyta pareiškėjo kaltė, t. y. kad darydamas administracinį nusižengimą asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Duodamas parodymus teismo posėdyje administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas M. N. tvirtino, kad įvykio dieną Studentų g. pravažiuodamas pro pareiškėjo vairuojamą autobusiuką tikrai matė, kaip autobusiukas važiuoja link šviesoforo, o jį vairuojantis pareiškėjas kalbasi telefonu. T. y. pareigūnas tvirtino, kad V. A. G. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau byloje liudytoju apklaustas įvykio dieną kartu su M. N. patruliavęs pareigūnas R. K. nurodė, kad jis negali pasakyti, ar tuo metu, kai policijos pareigūnų ekipažas pravažiavo pro šalį Studentų g. pareiškėjo autobusiukas stovėjo ar važiavo. Jis apskritai negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimai padarytu administraciniu nusižengimu. R. K. teigimu, pažeidimą pamatė ne jis, o kolega M. N.. Tačiau Pareigūnas R. K. parodė, kad jų ekipažas labai greitai, t. y. dar degant raudonam šviesoforo signalui, spėjo apsisukti ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui pravažiavo sankryžą paskui pareiškėjo autobusiuką, kurį sustabdė jau įsukę į Taikos prospektą. Iš tokių liudytojo R. K. parodymų galima spręsti, kad pareigūnų ekipažui pravažiuojant pro pareiškėjo autobusiuką pareiškėjui degė raudonas šviesoforo signalas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl pareigūno M. N. tvirtinimo, kad jis matė pareikėjo autobusiuką važiuojantį. Pats pareiškėjas nuo pat jo sustabdymo momento teigė, kad pareigūnams pravažiuojant pro šalį jo autobusiukas stovėjo neužvestas su įjungtu avariniu signalu, o jis tuo metu telefonu kalbėjo su meistru, pagal kurio nurodymus bandė užvesti sugedusio automobilio variklį. Pareiškėjas kategoriškai nesutiko su tuo, kad telefonu kalbėjo vairuodamas transporto priemonę – jis pažymėjo, kad telefonu su meistru kalbėjo aiškindamasis, ką turėtų daryti, kad užsivestų sugedusios transporto priemonės variklis. Atitinkamą paaiškinimą V. A. G. parašė ir į jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Esant tokiems prieštaringiems įvykio dalyvių parodymams, teismo vertinimu, vieno policijos pareigūno (šiuo konkrečiu atveju – pareigūno M. N.) parodymų nepakanka nustatyti asmens kaltę.
Abu liudytojais byloje apklausti pareigūnai patvirtino, kad jiems žinoma apie tai, kad jų tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius, abu pareigūnai parodė, kad pareiškėjas nuo pat pradžių nesutiko su tuo, kad padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be to, apie savo nesutikimą jis nurodė ir administracinio nusižengimo protokole. Tačiau nei vienas iš pareigūnų nepasiūlė su pažeidimu nesutinkančiam pareiškėjui peržiūrėti pareiškėjo galimai padaryto administracinio nusižengimo vaizdo įrašo. Pažymėtina, kad vaizdo įrašas būtų leidęs patikrinti pareigūno M. N. parodymų apie tai, kad jų ekipažui važiuojant pro pareiškėjo autobusiuką šis taip pat važiavo, teisingumą. Vaizdo įrašas taip pat būtų leidęs patikrinti ir pareiškėjo teiginių apie tai, kad pareigūnų ekipažui važiuojant pro šalį jo autobusiukas stovėjo neužvestu varikliu ir su įjungtu avariniu signalu, teisingumą. Pažymėtina, kad priimant nutarimą vaizdo įrašas, kuris vertintinas kaip objektyvus įrodymas, taip pat nebuvo prijungtas prie administracinio nusižengimo bylos ir peržiūrėtas.
Matyti, kad tiek administracinio nusižengimo protokolą V. A. G. surašęs pareigūnas, tiek ir nutarimą priėmęs pareigūnas ignoravo būtinybę surinkti visus tiek galimo administracinio nusižengimo padarymo faktą, tiek pareiškėjo kaltę patvirtinančius įrodymus, pasikliovė tik paties pareigūno M. N. nustatytu nusižengimo faktu, nesiimant jokių papildomų priemonių surinkti reikšmingus bylai duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti pareiškėjo bei pareigūno nurodomas skirtingas aplinkybes. Negana to, remiantis Institucijos 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 20-S-9369 pateiktais duomenimis, vaizdo įrašai yra saugomi nuo 15 iki 60 dienų, todėl jau nėra galimybės pateikti 2020 m. vasario 4 d. įrašų (b. l. 38). Tačiau, Institucija nutarimą dėl V. A. G. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį priėmė 2020 m. kovo 4 d., t. y. nuo administracinio nusižengimo dar nepraėjus 60 dienų terminui, o apie tai, kad dėl pažeidimo fakto yra kilęs ginčas, buvo žinoma nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento. Todėl, policijos naudojamo registratoriaus įrašas būtų buvęs objektyvus įrodymas, galėjęs išsklaidyti bet kokias abejones. Pažymėtina, kad policijos naudojami automobiliai yra nuolat atnaujinami, aprūpinami naujausia reikiama technika pažeidimams fiksuoti. Tokie vaizdo įrašai kaip tik ir yra būtini bei turi esminę reikšmę tais atvejais, kuomet kyla nesutarimas tarp potencialaus Kelių eismo taisyklių pažeidėjo ir policijos pareigūno dėl administracinio nusižengimo fakto. Kai jais nesinaudojama, jie dingsta ar jų negalima pateikti dėl ne visada suprantamų priežasčių, atsiranda pagrįsta abejonė ir dėl pačių policijos pareigūnų parodymų. Šioje byloje Institucija, atsižvelgusi ir įvertinusi V. A. G. gynybinę poziciją, dar turėjo pakankamai laiko gauti minimą vaizdo įrašą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Kita vertus, panašiais atvejais galimam pažeidėjui neigiant nusižengimą, policijos pareigūnai turėtų nedelsiant surinkti kitus pirminius duomenis (pvz., užfiksuoti įvykio vietą, surašyti tarnybinius pranešimus ir pan.). Šioje byloje tai nebuvo daroma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priimant nutarimą nebuvo apklausta kartu su pareiškėjo įvykio metu automobilyje buvusi jo sutuoktinė bei pareigūnas, patruliavęs kartu su administracinio nusižengimo protokolą surašiusiu M. N..
Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių teismas nesutinka su Institucijos atsiliepimo į skundą teiginiu, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnė nutarimą priėmė įvertinusi įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas daro išvadą, kad Institucija pasyviai rinko duomenis dėl išsamaus administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudama vien policijos pareigūno administracinio nusižengimo protokole nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Teismas taip pat nesutinka su Institucijos atsiliepimo į skundą teiginiu, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų suinteresuoti neteisingai apkalbėti apeliantą. Visų pirma, pažymėtina, kad nutarimas priimtas remiantis ne pareigūnų, o tik vieno pareigūno, t. y. M. N., nurodytomis aplinkybėmis. Teismo posėdyje apklaustas su M. N. patruliavęs pareigūnas R. K. negalėjo nurodyti jokių pareiškėjo galimo administracinio nusižengimo padarymo faktą patvirtinančių aplinkybių – jis nematė, ar pareiškėjo automobilis stovėjo (kaip teigė pareiškėjas), ar judėjo (kaip teigė pareigūnas M. N.). R. K. parodė, kad pažeidimą pastebėjo ne jis, o jo kolega, kuris ir bendravo su pareiškėju. Taigi R. K. pažeidimo momento nematė. Visų antra, duodamas parodymus teisme pareigūnas M. N. pripažino, kad šį konkretų įvykį pamena būtent dėl pareiškėjo, kuris, pareigūno teigimu, elgėsi labai agresyviai, plūdosi necenzūriniais žodžiais, todėl akivaizdu, kad pareigūnas turėjo neigiamą nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu ir nebuvo suinteresuotas rinkti įrodymų, pvz., peržiūrėti vaizdo įrašo, padaryto tarnybiniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi, kurie leistų patikrinti pareiškėjo nurodomų aplinkybių (kad jo automobilis buvo sugedęs, neužsivedė variklis, todėl jis telefonu ir kalbėjo su meistru) teisingumą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoju teismo posėdyje apklaustas pareigūnas M. N. teigė labai gerai prisimenantis, kad matė važiuojantį pareiškėjo vairuojamą autobusiuką ir jame telefonu kalbanti patį pareiškėją. Tačiau duodamas parodymus apie tai, su kuo įvykio dieną patruliavo, jis nurodė pareigūnę G. S., nors, kaip paaiškėjo vėliau, su M. N. tą dieną patruliavo pareigūnas R. K.. Teismui kyla pagrįstų abejonių, ar pareigūnas galėjo duoti teisingus parodymus ir prisiminti visas aplinkybes, kas vyko su pareiškėjo transporto priemone ir pareiškėjo transporto priemonėje, kai jis net neatsiminė, su vyru ar moterimi tą dieną patruliavo, t. y. kai jis negalėjo įvardinti visą dieną su juo patruliavusio ir įvykio metu fiksuojant pažeidimą šalia buvusio savo kolegos.
Tiek teikdamas paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole, tiek jau teikdamas skundą teismui, V. A. G. nurodė priežastis, kodėl pareigūnams važiuojant pro šalį jis būdamas savo transporto priemonėje vairuotojo vietoje kalbėjo telefonu, nurodė aplinkybes, kad jo automobilio variklis dėl gedimo buvo užgesęs, kad jis skambindamas meistrui tik norėjo kuo greičiau užvesti variklį ir pravažiuoti sankryžą, kad nekliudyti bei nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Ši pareiškėjo iškelta versija turėjo būti paneigta, nes priešingu atveju bet kuri prielaida ar abejonė, kurios negalima paneigti bylos įrodymais, turi būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Ši abejonė būtų buvusi pašalinta arba patvirtinta, jei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą būtų apžiūrėtas tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas, tačiau to nebuvo padaryta. Todėl, esant anksčiau aptartiems prieštaringiems bylos įrodymams, V. A. G. kaltė dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo šiuo atveju negali būti grindžiama vienintelio liudytojo policijos pareigūno M. N. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai ir kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių.
Teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad pareigūnams važiuojant pro šalį jo automobilis buvo su įjungta avarinės šviesos signalizacija. Duodamas parodymus pareigūnas M. N. nurodė, kad neatsimena, ar pareiškėjo autobusiuko avarinis signalas buvo įjungtas, tačiau, jo teigimu, net jei avarinis signalas ir buvo įjungtas, tai nepatvirtina automobilio gedimo fakto – jei automobilis iš tiesų buvo sugedęs, privalėjo būti pastatytas avarinio sustojimo ženklas, o pareiškėjas jo nebuvo pastatęs. Tačiau tokie liudytojo parodymai vertintini kritiškai. Kelių eismo taisyklių 91.1 punktas numato, kad avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 92 punkte numatyta, kad jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Vadovaujantis minėtomis Kelių eismo taisyklių nuostatomis, sugedus automobiliui sankryžoje V. A. G. privalėjo įjungti avarinės šviesos signalizaciją. Byloje nebuvo surinka įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad pareigūnams važiuojant pro šalį jo automobilis buvo su įjungta avarinės šviesos signalizacija.
Teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad po to, kai pareiškėją sustabdė policijos pareigūnai, pareiškėjui vėl kilo problemų užvedant transporto priemonę. Šią aplinkybę patvirtino ne tik liudytoja apklausta pareiškėjo sutuoktinė, bet ir pareigūnas M. N., kuris teigė, kad prieš ekipažui nuvažiuojat dar paklausė pareiškėjo, ar šiam nereikalinga pagalba – toks klausimas rodo, kad pareigūnas pastebėjo, jog pareiškėjo automobiliui kilo techninių problemų. Tuo pačiu šios liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad dėl tų pačių techninių problemų pareiškėjo automobilis iš tiesų galėjo būti užgesęs sankryžoje, kuomet buvo fiksuotas pažeidimas, ir kad norėdamas šia problemas išspręsti bei užvesti automobilį pareiškėjas skambino meistrui.
Nagrinėjamu atveju V. A. G. veiksmai, kad jis Studentų g.-Taikos pr. sankryžoje, Kaune, kalbėjo telefonu sėdėdamas transporto priemonės vairuotojo vietoje pravažiuojant pro šalį policijos pareigūnams, dėl aukščiau teismo nustatytų aplinkybių neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas nesilaikė bendrųjų eismo dalyvių pareigų, numatytų Kelių eismo taisyklių 9 punkte, pažeidė draudimą, numatytą Kelių eismo taisyklių 20 punkte, ir tokiu būdu sukėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija nepašalino byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų ir nepagrįstai vadovavosi vien tik policijos pareigūno surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis bei laikė šiuos įrodymus patikimais ir objektyviais. Kadangi anksčiau aptartų byloje esančių prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės yra aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, skundžiamas nutarimas panaikinamas ir V. A. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukiama jo veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 563, 567, 569 straipsniais, 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis
nutaria:
V. A. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-3219-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20110370051 ir administracinio nusižengimo teiseną V. A. G. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.