Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. T. kaltu iššvaistęs jam patikėtą turtą – savivartį MAZ 551669, automobilius „Citroen Berlingo2“ ir „Ford Transit“, neprisipažino ir paaiškino, kad 2005-04-11 buvo priimtas dirbti į UAB „B“ gamybos direktoriaus pareigas. Nuo 2005-05-05 vienintelio akcininko T. K. sprendimu laikinai ėjo generalinio direktoriaus pareigas, o nuo 2005-05-25 buvo paskirtas dirbti generaliniu direktoriumi. Šiose pareigose dirbo iki 2010-04-16, kai buvo atleistas iškėlus bendrovei bankroto bylą. Pradžioje jo darbo bendrovės veikla plėtėsi, pajamos augo, didėjo pelnas. Su įvairiomis Baltarusijos įmonėmis buvo pasirašę medžiagų tiekimo, statybos darbų, įrengimų nuomos sutartis. 2007-2008 metais tarp UAB „B“ ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudaryta visa eilė lizingo sutarčių, tarp kurių ir dėl savivarčio MAZ 551669 bei automobilių „Citroen Berlingo2“ 1.6HDI X ir „Ford Transit“. Remiantis minėtomis sutartimis UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo iš trečiųjų asmenų įsigyti savo nuosavybėn minėtą savivartį ir automobilius bei juos perduoti naudotis ir valdyti UAB „B“. Kaip bendrovės generalinis direktorius ir UAB „B“ atstovas jis pasirašė šiose lizingo sutartyse, tačiau su sutarčių sąlygomis pilnai susipažinęs nebuvo, jų (sutarčių) neskaitė. Kad, sutartyse nurodyta, jog nemokant įmokų už automobilius, juos reikia grąžinti lizingo bendrovei, nežinojo. Prie lizingo sutarčių buvo surašyti priedai „Turto priėmimo-perdavimo aktai“. Po dviem iš jų pasirašė pats, o turto priėmimo-perdavimo akte dėl automobilio „Ford Transit“, pasirašė UAB „B“ komercijos direktorius R. K.. 2008-04-21 bendrovės akcininkas T. K. priėmė sprendimą steigti užsienio įmonę Baltarusijos Respublikoje. Tokiu būdu Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini) srityje buvo įkurta užsienio privati statybos unitarinė įmonė „B“. 2008-10-08 savivartį MAZ 551669 išnuomojo minėtai unitarinei įmonei „B“ ir jis buvo išgabentas į Baltarusiją. Su šia nuomos sutartimi, kaip ir su kitomis sutartimis, sudarytomis su užsienio privačia statybos unitarine įmone „B“, buvo susipažinęs tik bendrais bruožais, detaliai jos neskaitė. Sutartį ruošė technikos direktorius V. J., kuriuo pasitikėjo. Apie tai, kad šioje sutartyje nurodyta, jog savivartis UAB „B“ priklauso nuosavybės teise, sužinojo tik susipažinęs su baudžiamąja byla. Kad, remiantis lizingo sutarties 4.2, 4.2.3 punktais, subnuomuoti, sublizinguoti savivartį MAZ ar leisti juo naudotis neatlygintinai UAB „B“ galėjo tik gavusi raštišką lizingo bendrovės sutikimą ir leidimą, nežinojo. Sąvokos „finansinė nuoma“ reikšmę suprato tik vėliau, gavęs teisinę pagalbą. Visus klausimus su vieninteliu bendrovės akcininku tvarkė, su juo bendravo administratorė N. M.. Jis, nors ir ėjo generalinio direktoriaus pareigas, visus penkis savo darbo metus nežinojo, kad akcininkas T. K. nieko nesprendė. Visi parašai buvo akcininko. Kad išvežant savivartį į Baltarusiją reikalingas akcininko sprendimas, nežinojo ir apie tai nepagalvojo. Manė, kad tokia teisė, remiantis generalinio direktoriaus pareigine instrukcija, suteikta jam. Kitos kaltinime minimos transporto priemonės – „Citroen Berlingo2“ ir „Ford Transit“ taip pat buvo naudojamos bendrovės reikmėms tenkinti, jomis UAB „B“ darbuotojai dažnai vykdavo į Baltarusiją – veždavo įvairias statybines medžiagas, įrangą, darbininkus. Tiek šiems automobiliams, tiek savivarčiui MAZ, leidimus išvykti į Baltarusiją UAB „Swedbank lizingas“ buvo davusi. Remiantis minėtomis lizingo sutartimis buvo nustatytas įmokų už kaltinime nurodytas transporto priemones mokėjimo grafikas. Kad įmokos būtų mokamos laiku ir nustatyto dydžio buvo atsakingi UAB „B“ buhalterijos darbuotojai. Buhalterė kas mėnesį įmokas už transporto priemones pervesdavo. 2009 metų vasarą bendrovės finansinė padėtis tapo sunki, buvo vėluojama atsiskaityti su lizingo bendrove. Tačiau su UAB „Swedbank lizingas“ atstovais jis bendravo, jiems išaiškino bendrovės finansinę situaciją, jokių pretenzijų iš atstovų nesulaukė. Iš lizingo bendrovės įspėjamojo pranešimo, kad sutartys bus nutrauktos, negavo, žodžiu apie tai taip pat nebuvo įspėtas. 2009 m. gruodžio 12 d. UAB „Swedbank lizingas“ rašto, kuriame nurodoma, jog bendrovė nutraukia visas lizingo sutartis, tame tarpe ir dėl savivarčio MAZ bei transporto priemonių „Citroen Berlingo2“ bei „Ford Transit“, ir jos turi būti perduotos lizingo bendrovės atstovui ne vėliau kaip 2009-12-09, taip pat nematė, apie šį raštą nieko nežinojo. Be to, pranešimas UAB „B“ buvo gautas tik 2009-12-11, įteiktas buhalterei. Su minėtu raštu pasirašant gavimo knygoje tą pačią dieną susipažino komercijos direktorius, kuris tuo metu pavadavo jį, kaip generalinį direktorių, kadangi pats nuo 2009-11-28 iki 2009-12-16 sirgo. Pažymi, kad „Citroen Berlingo2“ buvo išvarytas į Baltarusiją 2009-12-09, tai yra dar negavus lizingo bendrovės rašto, o „Ford Transit“ – 2009-12-13, tai yra jam dar sergant. Jokių nurodymų išsiųsti minėtas transporto priemones nedavė ir jų į užsienio šalį neišsiuntė. Grįžus po ligos į darbą jo niekas neinformavo, kad gautas toks UAB „Swedbank lizingas“ raštas (tačiau kitoje savo parodymų vietoje kaltinamasis nurodo, kad grįžęs po ligos sužinojo, kad reikia automobilius grąžinti). Be to, UAB „B“ buvo įsteigta kokybės valdymo sistema, pagal kurią visa atsakomybė buvo perduota materialiai atsakingiems asmenims. Negrąžinti automobiliai ir savivartis buvo priskirti tiekimo skyriaus vadovui S. J., todėl už jų negrąžinimą šis asmuo ir yra atsakingas. Tam (grąžinimui) jis pats jokios įtakos neturėjo. Pripažįsta, kad 2010 m. vasario 1 d. pasirašė antrąją nuomos sutartį dėl MAZ išnuomavimo užsienio privačiai statybos unitarinei įmonei „B“, kadangi, kaip minėjo, su 2009-12-02 UAB „Swedbank lizingas“ raštu, kuriame nurodyta, kad lizingo sutartys nutraukiamos ir reikia grąžinti automobilius, susipažinęs nebuvo, apie tokį raštą nežinojo. 2010-11-20 UAB „B“ jau buvo iškelta bankroto byla, iš bendrovės jis buvo atleistas, Baltarusijos muitinėje savivarčio MAZ, kaip parduoto užsienio privačiai statybos unitarinei įmonei „B“, nedeklaravo, deklaracijos nepasirašė, apie tai nežinojo. Viso UAB „B“ su UAB „Swedbank lizingas“ buvo sudariusi 12 (dvylika) lizingo sutarčių dėl dešimties automobilių, savivarčio MAZ ir ekskavatorinio krautuvo išpirkimo. Aštuoni automobiliai ir krautuvas lizingo bendrovei buvo grąžinti. Jų grąžinimas prasidėjo 2010-01-15, kai 2010-01-11 perimti minėtą turtą buvo įgaliotas UAB „Turto rizikos sprendimai“ atstovas. UAB „B“ darbuotojas S. J. buvo įgaliotas rūpintis turto grąžinimu ir jis buvo už tai atsakingas. Liudytojai, buvę UAB „B“ darbuotojai, A. B., V. J. ir S. J. duodami parodymus, sakė netiesą. Jis nesakė V. J., kad su automobiliu „Citroen Berlingo“ liudytojas nevažiuotų į Lietuvą, nes jį atims lizingo bendrovė. Liudytojui A. B. neliepė 2009-12-13 automobilį „Ford Transit“ išvaryti į Baltarusiją, dieną prieš tai su juo iš minėtos užsienio šalies kartu negrįžo, nes tuo metu sirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Liudytojas S. J., sakydamas, kad transporto priemones grąžindavo lizingo bendrovei jo arba R. K. nurodymu, meluoja. Visus nurodymus, kokį automobilį grąžinti, duodavo R. B.. Įvardinti kokių veiksmų jis, kaip UAB „B“ generalinis direktorius, ėmėsi, kad susigrąžinti kaltinime paminėtus savivartį MAZ, automobilius „Citroen Berlingo2“ ir „Ford Transit“ negali. Baigiant įrodymų tyrimą V. T. jau patvirtino, kad žinojo, jog UAB „Swedbank lizingas“ nutrauks sutartis jei ir toliau įmokos nebus mokamos, o automobilius reikės grąžinti.

Liudytojas V. J. paaiškino, kad UAB „B“ įvairiose pareigose dirbo trejus metus – nuo 2007 m. pradžios iki 2010 m. vasario mėnesio, kai išėjo iš bendrovės dėl vėluojančių atlyginimų. Visus strateginius, esminius bendrovės klausimus spręsdavo generalinis direktorius V. T. ir konsultantas R. B.. Daug kartų tiek vienam, tiek kartu su kaltinamuoju V. T. darbo reikalais tekdavo vykti į Baltarusiją, kur buvo įsteigta užsienio privati statybos unitarinė įmonė „B“. Į šią unitarinę įmonę vykdavo įvairiomis transporto priemonėmis, tame tarpe ir automobiliu „Citroen Berlingo2“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas išperkamosios nuomos būdu ir buvo priskirtas darbų vadovui V. J.. Tačiau automobiliu naudojosi ir kiti bendrovės darbuotojai. Ne kartą generalinio direktoriaus V. T. nurodymu automobilį buvo palikęs Baltarusijoje, o į Lietuvą grįždavo kitu bendrovės automobiliu. 2009-12-10 nuvykęs į Baltarusiją „Citroen Berlingo2“ perdavė V. J. ir paliko. Kieno iš bendrovės vadovų nurodymu tai padarė, neprisimena. V. J. nesakė, kad su šiuo automobiliu nevyktų į Lietuvą, kadangi atims lizingo bendrovė. Liudytojas taip sakydamas meluoja, su V. J. jo santykiai nebuvo geri. Kiek atsimena, paskutinį kartą su V. T. į Baltarusiją vyko 2009 metų gruodžio mėnesį, prieš pat Kalėdas. Žino, kad bendrovė išperkamosios nuomos būdu buvo įsigijusi savivartį MAZ, kuris 2008 metų viduryje buvo nuvarytas į užsienio privačią statybos unitarinę įmonę „B“, kad bendrovės darbuotojai galėtų jį naudoti atliekant įvairius statybos darbus. Paskutinį kartą savivartį MAZ matė 2009 metų gruodžio mėnesį, būdamas Baltarusijoje. 2008 m. spalį ir 2010-02-01 jis redagavo sutartis tarp UAB „B“ ir užsienio privačios statybos unitarinės įmonės „B“ dėl savivarčio MAZ nuomos.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 126-127, 128) liudytojas V. J. paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 10 d. automobilį „Citroen Berlingo2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis generalinio direktoriaus V. T. nurodymu, nuvarė į Baltarusiją ir (duomenys neskelbtini) mieste perdavė V. J., kuris tuo metu dirbo užsienio privačioje statybos unitarinėje įmonėje „B“, naudoti šios įmonės reikmėms. Paskutinį kartą į Baltarusiją vyko 2009 m. gruodžio mėn., prieš pat Kalėdas su V. T. ir bendrovės vyr. ekonomiste E. S..

Liudytojas R. K. paaiškino, kad UAB „B“ dirbo komercijos direktoriumi nuo 2006-10-02 iki 2010 metų balandžio mėnesio. Bendrovė buvo sudariusi išperkamosios nuomos sutartis su lizingo bendrove dėl 12 transporto priemonių, tame tarpe „Citroen Berlingo2“, „Ford Transit“, savivarčio MAZ. V. T. nurodymu, surašęs priėmimo-perdavimo aktus, transporto priemonę perduodavo darbuotojui, kuris ją eksploatuodavo. Su tuo darbuotoju visiškos materialinės atsakomybės sutartis nebuvo sudaroma. Automobiliu „Ford Transit“, kiek prisimena, pagrinde naudojosi bendrovės darbuotojas A. B., „Citroen Berlingo2“ – V. J. ir V. J., tačiau šiomis transporto priemonėmis naudodavo ir kiti UAB „B“ dirbę asmenys. Savivartį MAZ eksploatavo A. G., o po to – E. K.. Bendrovės finansinė padėtis pradžioje jo darbo buvo gera, veikla plėtėsi, darbo apimtys, pajamos didėjo. Visi UAB „B“ priimami esminiai klausimai būdavo suderinami su generaliniu direktoriumi V. T.. Tik jis priimdavo tokius sprendimus. Prasidėjus krizei, 2009 metais, atsirado finansinių sunkumų, skolų, buvo vėluojama išmokėti atlyginimus. Sergant V. T. jam yra tekę laikinai eiti bendrovės generalinio direktoriaus pareigas. Kaltinamajam pasveikus, V. T. informuodavo apie esminius įvykius, kurie buvo įvykę bendrovėje generalinio direktoriaus nedarbingumo laikotarpiu. 2009 m. gruodžio 2 d. iš UAB „Swedbank lizingas“ gautą raštą dėl 12 transporto priemonių lizingo sutarčių nutraukimo ir šio turto sugražinimo lizingo bendrovei iki 2009-12-11, matė, jį gavęs pasirašė. Ar grįžus kaltinamajam, pranešė apie tokio rašto gavimą, neprisimena, tačiau remiantis nusistovėjusia tvarka, tikrai turėjo informuoti. Taip pat pranešė darbų vadovams, darbuotojams, kurie į Baltarusiją važinėjo, kad nėra teisinio pagrindo tomis transporto priemonėmis naudotis, tačiau automobiliai, savivartis ir toliau buvo naudojami bendrovės reikmėms, kadangi kitaip būtų sustoję statybos darbai. Dėl automobilių, savivarčio grąžinimo su lizingo bendrovės atstovais jis nebendravo. Už turto grąžinimą UAB „Swedbank lizingas“ nebuvo atsakingas, tačiau kaltinamojo nurodymu 2010 metų kovo 20 ir 23 dienomis perdavė dvi transporto priemones lizingo bendrovės atstovams. Kodėl 2009-11-26 – 2009-12-16 laikotarpiu, kuomet V. T. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, pasirašinėjo dokumentus generalinio UAB „B“ direktoriaus vardu, nors tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra įsakymo, kurio pagrindu pavaduojančiam asmeniui būtų pavesta eiti generalinio direktoriaus pareigas, paaiškinti negali, tiesiog buvo tokia tvarka, kad pasirašydavo jis arba S. J..

Liudytojas A. G. paaiškino, kad 2007 metais pradėjo dirbti UAB „B“ vairuotoju-ekskavatorininku. 2008 metais jam buvo priskirtas savivartis MAZ. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties su juo sudaryta nebuvo. 2008 metų spalio mėnesio pradžioje su savivarčiu išvyko dirbti į Baltarusiją, (duomenys neskelbtini) miestą, į silikatinių dirbinių gamyklą. Paprastai Baltarusijoje dirbdavo apie dvi savaites, po to trumpam grįždavo ir vėl vykdavo į gamyklą. Jį parveždavo bendrovės automobiliu „Ford Transit“, kurio vairuotojai keitėsi. 2009 metų gegužės mėnesį nusprendė išeiti iš darbo bendrovėje, kadangi nebuvo mokami atlyginimai. Todėl gegužės mėnesio pabaigoje, palikęs savivartį minėtoje silikatinių dirbinių gamykloje, grįžo į Marijampolę. MAZ raktelius atidavė E. K..

Liudytojas A. B. paaiškino, kad 2006 metais pradėjo dirbti vairuotoju UAB „B“. Paprastai vairuodavo autobusiuką „Fiat Ducato“. Ne kartą juo vežė bendrovės darbuotojus į Baltarusiją, kur UAB „B“ vykdė statybos darbus, ir atgal. 2009 m. gruodžio mėnesį, dirbant Baltarusijoje, jį pasikvietė bendrovės generalinis V. T., kuris pasakė, kad reikės grįžti į Lietuvą. Į jo pasakymą, kad tik neseniai atvyko iš Lietuvos, kaltinamasis atsakė, kad vyks tik trumpam. Grįžo kartu su V. T. ir dar keliais darbuotojais automobiliu „Škoda“. Jam kaltinamasis pasakė, kad kitą rytą 8 val. turi būti UAB „B“, iš kur į Baltarusiją reikės nuvairuoti automobilį „Ford Transit“. Paaiškino, kad tik jis vienas turi teisę vairuoti tokios kategorijos transporto priemonę. Kitos dienos ryte atvykus į bendrovę, S. J. jam padavė automobilio dokumentus, o V. T. parašė įgaliojimą vykti į Baltarusiją ir jis išvažiavo. Važiavo vienas, bendrovės darbuotojų tą kartą tikrai nevežė. Valstybės sienos kirtimo lape nurodyti keturi asmenys tą kartą tikrai kartu nevažiavo. Jie tuo metu dirbo Baltarusijoje. Juos buvo nuvežęs anksčiau, automobiliu „Fiat Ducato“. Buvo gavęs nurodymą nuvairuoti automobilį į silikatinių dirbinių gamyklą (duomenys neskelbtini) miestelyje ir palikti netoli sargų namelio. Dokumentus, raktelius perdavė darbų vadovui V. J.. Kiek atsimena, buvo likusi daugiau negu savaitė iki Kalėdų. Tai galėjo būti 2009-12-13. Perdavęs automobilį liko dirbti Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur dirbo dar kelis mėnesius. Po to prasidėjo finansinės problemos ir jis savo noru išėjo iš bendrovės. Automobilį „Ford Transit“ ir savivartį MAZ paskutinį kartą matė 2010 metų gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) mieste, Baltarusijoje, silikatinių dirbinių gamykloje.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. (t. 1, b. l. 138-139) be kita ko paaiškino, kad 2009 metų gruodžio viduryje, remdamasis generalinio direktoriaus V. T. įsakymu buvo komandiruotas automobiliu „Ford Transit“ nuvežti bendrovės darbuotojus į Baltarusiją. Kaip jam nurodė tiekimo skyriaus vadovas S. J., nuvežęs darbuotojus, automobilį paliko užsienio privačios statybos unitarinės įmonės „B“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, o automobilio raktelius ir dokumentus perdavė V. J.. Apklausiamas papildomai (t. 1, b. l. 140) liudytojas paaiškino, kad 2009 metų gruodžio viduryje, į Baltarusiją atvyko bendrovės generalinis direktorius V. T., kartu su V. J.. Jie parsivežė liudytoją į Lietuvą, kur kaltinamasis paaiškino, kad jis turės nuvairuoti į Baltarusiją automobilį „Ford Transit“. Kitą dieną S. J. perdavė automobilio raktelius, dokumentus ir V. T. nurodymu jis vienas išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur silikatinių dirbinių įmonės teritorijoje transporto priemonę paliko, o raktelius ir dokumentus perdavė V. J..

Liudytojas V. J. paaiškino, kad UAB „B“ dirbo pagrinde darbų vykdytoju nuo 2002-04-22 iki 2009-05-11. Daug laiko praleisdavo Baltarusijoje, kur bendrovė (duomenys neskelbtini) mieste vykdė statybos darbus. Atliekant tuos darbus buvo naudojamas savivartis MAZ, taip pat automobiliai „Ford Transit“, „Citroen Berlingo2“. Darbams Baltarusijoje atlikti buvo įsteigta ir užsienio privati statybos unitarinė įmonė „B“, kurioje po darbo UAB „B“, nuo 2009 m. lapkričio mėnesio, kurį laiką dirbo jis pats. 2008-03-27 jam buvo perduotas naudoti naujas automobilis „Citroen Berlingo2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išeidamas iš darbo perdavė kitam bendrovės darbuotojui. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) mieste, Baltarusijos unitarinėje įmonėje „B“ matė savivartį MAZ, kuris buvo naudojamas statybos darbams atlikti. 2009 metų pabaigoje V. J. automobilį „Citroen Berlingo2“ atvarė į (duomenys neskelbtini) miestą Baltarusijoje ir silikatinių dirbinių kombinate paliko. Raktelius atidavė jam (V. J.). Šiuo automobiliu naudojosi užsienio privačios statybos unitarinės įmonės „B“ darbuotojai. Po to, kai „Citroen Berlingo2“ buvo paliktas Baltarusijoje, atvykęs UAB „B“ generalinis direktorius V. T. net kelis kartus pabrėžė jog šiuo automobiliu niekas nevyktų į Lietuvą, nes jį atims lizingo bendrovė. Kad su „Citroen Berlingo2“ nevažiuotų į Lietuvą, nes automobilį atims, sakė ir V. J.. Automobilį „Ford Transit“ A. B. 2009 metų gruodžio viduryje atvaręs į silikatinių dirbinių įmonės teritoriją, paliko, o raktelius ir dokumentus perdavė jam (V. J.). Šis automobilis ten ilgai stovėjo, kadangi, kad juo naudotis reikia turėti „D“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Minėtus automobilius matydavo Baltarusijoje (Pinske) iki 2011 metų pradžios. Savivartį MAZ matė (duomenys neskelbtini) mieste. Paskutinį kartą jį matė 2011-02-09 prie vairuotojo namų jau perdažytą, be UAB „B“ skiriamųjų ženklų. Iškėlus UAB „B“ bankroto bylą kurį laiką kaltinamasis V. T. dirbo Baltarusijoje, užsienio privačioje statybos unitarinėje įmonėje „B“, kur irgi ėjo vadovaujančias pareigas, duodavo dirbantiesiems įvairius nurodymus.

Liudytojas S. J. paaiškino, kad dirbo UAB „B“ tiekimo skyriaus vadovu iki pat bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Jam žinoma, kad UAB „B“ buvo sudariusi visą eilę išperkamosios nuomos sutarčių dėl automobilių įgijimo. Bendrovė taip pat vykdė darbus Baltarusijoje, bet jis už tai nebuvo atsakingas, į minėtą valstybę darbo reikalais išvykęs nebuvo. Buvo atsakingas tik už objektų Lietuvoje aprūpinimą. Vykdė direktoriaus V. T. nurodymus. Dalis automobilių, kai buvo pradėti darbai Baltarusijoje, kaltinamojo V. T. nurodymu buvo išgabenti į minėtą šalį. Jis pats dėl automobilių „Ford Transit“, „Citroen Berlingo2“, savivarčio MAZ naudojimo tvarkos jokių nurodymų niekada niekam nedavė. Už darbą su bendrovės transporto priemonėmis, už jų išsiuntimą į užsienio valstybes buvo atsakingas komercijos direktorius R. K.. Automobilį „Ford Transit“ ne kartą teko matyti bendrovės teritorijoje. Kad jį vairuotų A. B. niekada nematė. Šis liudytojas naudojosi kita transporto priemone – „Fiat Ducato“. 2009 metų gruodžio mėnesį A. B., V. T. nurodymu su „Ford Transit“ išvyko į Baltarusiją. Kad šis liudytojas (A. B.) paliktų automobilį „Ford Transit“ Baltarusijoje kitam bendrovės darbuotojui, V. J., nesakė. Kodėl transporto priemonės nebuvo sugrąžintos į Lietuvą ir atiduotos lizingo bendrovei, nežino. 2010 metų pradžioje, prieš bendrovei iškeliant bankroto bylą, teko eiti tiek komercijos direktoriaus (kai sirgo R. K.), tiek ir generalinio direktoriaus pareigas (kai sirgo ir V. T., ir R. K.). Jam teko grąžinti keturis ar penkis automobilius UAB „Swedbank lizingas“. Tai padarydavo gavęs arba kaltinamojo V. T., arba liudytojo R. K. nurodymą. Taip pat kelis kartus dėl transporto priemonių jam yra tekę bendrauti su lizingo bendrovės atstovais.

Liudytojas T. K. paaiškino, kad apie 2004 metus, pusbrolio R. B. prašymu jo vardu buvo įregistruotos 100 procentų UAB „B“ akcijų. Apie kaltinamąjį žino tik tiek, kad šis buvo bendrovės generalinis direktorius, tačiau su V. T. bendrauti neteko. Koks buvo UAB „B“ veiklos pobūdis, kokius darbus vykdė bendrovė, nežino ir nesidomėjo. Jokių sprendimų dėl UAB „B“ veiklos nepriiminėjo, o tik pasirašydavo dokumentus, kuriuos jam duodavo R. B. arba šio atsiųstas asmuo. Kas tai buvo per dokumentai, koks jų turinys nesigilindavo, duodamų pasirašyti dokumentų neskaitydavo. Jokios naudos iš tokių veiksmų neturėjo, atlygio negavo. Buvo statytinis. 2009-11-09 kaip vienintelis akcininkas įgaliojo R. B. valdyti, tvarkyti ir kitaip atstovauti UAB „B“ interesus. Tokį įgaliojimą prašė pasirašyti R. B.. Dar po kiek laiko visos akcijas perrašė R. B. sūnui Evaldui.

Liudytojas M. M. paaiškino, kad dirba Marijampolės apskrities VPK tyrėju. Jam teko atliekant šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus apklausti liudytoją A. B.. Šis liudytojas apklausos protokolus perskaitė, po jais pasirašė. Kodėl A. B. parodymai skirtingi, paaiškinti negali. Mano, kad pirmą kartą apklausiamas liudytojas įvykius atsiminė geriau, be to, tuo metu kaip tik buvo gauta pažyma apie sienos kirtimą Vėliau galbūt neatsimindamas ar sąmoningai pamiršdamas sako kitas aplinkybes, kad važiavo vienas, nevežė pažymoje nurodytų žmonių.

Liudytojas E. P. paaiškino, kad 2010 metais vadovavo UAB „Turto rizikos sprendimai“. Pagal susitarimą su UAB „Swedbank lizingas“ bendrovė užsiėmė negrąžinto lizingo bendrovei pagal lizingo sutartis turto paieška. Teko ieškoti ir UAB „B“ naudojamo UAB „Swedbank lizingas“ priklausančio turto. Ieškojo automobilių. Trijų grąžinti lizingo bendrovei nepavyko tik nustatė, kad jie išvaryti į Baltarusiją. Apie tai surašė pažymą ir pateikė UAB „Swedbank lizingas“.

Liudytojas M. J. paaiškino, kad nuo 2009 metų dirbo UAB „Swedbank lizingas“ turto atsiėmimo grupės vadybininku. Paprastai lizingo sutarys būdavo nutraukiamos dėl įmokų vėlavimo, ar jų visiško nemokėjimo. Nutraukus sutartis, jų skyrius užsiimdavo turto suradimu. Ieškant turto bendraudavo su bendrovių atstovais – direktoriais, vadybininkais, sekretorėmis, vykdavo į tokių bendrovių buveines. Nagrinėjamu atveju, nors buvo bendrauta su UAB „B“ atstovais, ieškoti automobilių vykta į Marijampolėje buvusias UAB „B“ administracines patalpas, dalies turto, priklausančio lizingo bendrovei, iš UAB „B“ nepavyko atgauti, buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tokį UAB „Swedbank lizingas“ raštą paruošė jis.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad dirba UAB „Swedbankas“. 2009 metais dirbo šio banko Marijampolės skyriuje, verslo klientų vadybininku. Jeigu buvo vėluojama mokėti įmokas pagal lizingo sutartis, bendrovė „Swedbank lizingas“ sutarčių nenutraukdavo. Tačiau jeigu nemokėjimai tęsdavosi daugiau kaip šešiasdešimt dienų, jeigu buvo pamatoma, kad nevyksta mokėjimai, lizingo bendrovė, kad nenukentėtų lizinguojamo turto likvidumas, nepasunkėtų turto atsiėmimas, pradėdavo sutarčių nutraukimo procedūras. Būtent jis kuravo UAB „B“. Su šios bendrovės generaliniu direktoriumi V. T. bendravo, buvo susitikęs (kartu su skyriaus vadovu) aptarti finansinių įsipareigojimų vykdymą. Tai įvyko 2009 metų rudenį. Kaltinamasis aiškino, kad mokėjimai stringa dėl per didelio priimtų įsipareigojimų dydžio, trūksta piniginių lėšų, mažėja užsakymų. Lizingo bendrovė nepritarė V. T. siūlomam UAB „B“ restruktūrizavimui, nes tai buvo nenaudinga UAB „Swedbank lizingas“. Kaltinamajam buvo paaiškinta, kad lizingo bendrovė netoleruos tolesnio skolų didėjimo ir imsis priemonių, tai yra bus nutraukiamos lizingo sutartys ir susigrąžinamas perduotas naudotis turtas. Po šio susitikimo 2009-11-03 UAB „B“ buvo išsiųsta pretenzija dėl sutarčių nutraukimo. Tokios pretenzijos būdavo siunčiamos jeigu mokėjimai pradelsiami daugiau negu trisdešimt dienų.

Akistatos su V. T. metu liudytojas A. B. patvirtino, kad automobilį „Ford Transit“ išvarė į Baltarusiją kaltinamojo nurodymu (t. 1, b. l. 190-191).

Liudytojas V. J. akistatos su kaltinamuoju V. T. metu paaiškino, kad 2009 metų gruodžio 9 d. su automobiliu „Citroen Berlingo2“, valstybinis Nr. 306, išvyko į Baltarusiją ir 2009-12-10, automobilį (duomenys neskelbtini) mieste palikęs V. J., sugrįžo. Įgaliojimą išvykti buvo pasirašęs UAB „B“ generalinis direktorius V. T.. Įgaliojimo datos neprisimena (t. 1, b. l. 192-193).

Akistatos tarp kaltinamojo ir liudytojo R. K. metu liudytojas nurodė, kad savivartį MAZ 2008 metais į Baltarusiją, (duomenys neskelbtini) miestą, kaltinamojo nurodymu išvarė bendrovės vairuotojas A. G.. Kai pavaduodamas V. T. ėjo UAB „B“ generalinio direktoriaus pareigas, automobilių „Ford Transit“ ir „Citroen Berlingo2“ neliepė išsiųsti į Baltarusiją (t. 1, b. l. 194-195).

Liudytojas V. J. akistatos su V. T. metu patvirtino, kad 2009 metų pabaigoje V. J. ir A. B. jam į Baltarusiją, (duomenys neskelbtini) miestą, atvarė atitinkamai automobilius „Citroen Berlingo2“ ir „Ford Transit“ ir paliko. V. J., padavęs jam automobilio raktelius, be kita ko pasakė ir tai, kad automobiliu niekas nevažiuotų į Lietuvą, nes atims bankas (t. 1, b. l. 196-197).

2007-06-04 tarp UAB „B“, atstovaujamos direktoriaus V. T., ir UAB „Hansa lizingas“, atstovaujamos P. P., buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60-70), pagal kurią UAB „B“ įgijo teisę naudoti ir valdyti UAB „Hansa lizingas“ nuosavybės teise priklausantį naują savivartį automobilį MAZ 551669, pagamintą 2007 metais, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) , kurį UAB „Hansa lizingas“ įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Kaip matyti iš šios lizingo sutarties, už savivartį MAZ 551669 UAB „B“ bendrovei „Hansa lizingas“ įsipareigojo 2007-06-04 – 2012-06-30 laikotarpiu sumokėti 277300 Lt (80311,63 EUR) įmokų bei 36079,91 Lt (10449,46 EUR) palūkanų. Tą pačią dieną, 2007-06-04, buvo surašytas turto priėmimo-perdavimo aktas (t. 1, b. l. 71), iš kurio matyti, kad UAB „B“, atstovaujama direktoriaus V. T., UAB “Hansa lizingas“, atstovaujama P. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini) ”, atstovaujama S. G., pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį UAB „B“ priėmė savivartį automobilį MAZ 551669.

2007-06-08 savivartis automobilis MAZ 551669, pagamintas 2007 metais, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 112-115), buvo įregistruotas VĮ „Regitra“, savininkas „UAB „Hansa lizingas“, ir jam suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2008-02-21 tarp UAB „B“, atstovaujamos direktoriaus V. T., ir UAB „Hansa lizingas“, atstovaujamos P. P., buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34-45), pagal kurią UAB „B“ įgijo teisę naudoti ir valdyti UAB „Hansa lizingas“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen Berlingo2“ 1.6 HDI X, pagamintą 2008 metais, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) , kurį UAB „Hansa lizingas“ įsigijo iš UAB “V.”. Kaip matyti iš šios lizingo sutarties, už automobilį „Citroen Berlingo2“ UAB „B“ bendrovei „Hansa lizingas“ įsipareigojo 2008-02-21 – 2013-02-28 laikotarpiu sumokėti 41400,01 Lt (11990,28 EUR) įmokų bei 6064,22 Lt (1756,22 EUR) palūkanų. Tą pačią dieną, 2008-02-21 buvo surašytas turto priėmimo-perdavimo aktas (t. 1, b. l. 46), iš kurio matyti, jog UAB „B“, atstovaujama direktoriaus V. T. (pasirašė UAB „B“ komercijos direktorius R. K.), UAB „Hansa lizingas“, atstovaujamas atstovybės vadovo P. P., ir UAB “V.”, atstovaujamas M. K., pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį UAB „B“ priėmė automobilį „Citroen Berlingo2“ 1.6 HDI X.

2008 m. vasario 29 d. automobilis „Citroen Berlingo2“ 1.6 HDI X, pagamintas 2008 metais, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) , buvo įregistruotas VĮ „Regitra“ (t. 1, b. l. 90), savininkas „UAB „Hansa lizingas“, ir jam suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2008-07-21 tarp UAB „B“, atstovaujamos direktoriaus V. T., ir UAB „Hansa lizingas“, atstovaujamos R. N., buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 47-58), pagal kurią UAB „B“ įgijo teisę naudoti ir valdyti UAB “Hansa lizingas“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Transit“, pagamintą 2008 metais, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) , kurį UAB „Hansa lizingas“ įsigijo iš UAB „I.”. Kaip matyti iš šios lizingo sutarties, už automobilį „Ford Transit“ UAB „B“ bendrovei „Hansa lizingas“ įsipareigojo 2008-07-21 – 2013-07-30 laikotarpiu sumokėti 127565 Lt (36945,38 EUR) įmokų bei 22277,59 Lt (6451,98 EUR) palūkanų. Tą pačią dieną UAB „B“, atstovaujama direktoriaus V. T., ir UAB „Hansa lizingas“, atstovaujamas R. N. bei UAB „U.”, atstovaujamas L. P., pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą (t. 1, b. l. 59), pagal kurį UAB „B“ priėmė automobilį „Ford Transit“.

2008 m. rugpjūčio 12 d. automobilis „Ford Transit“, pagamintas 2008 metais, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 96-100.), buvo įregistruotas VĮ „Regitra“ ir jam suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Savininkas „UAB „Hansa lizingas“.

Lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , dalyse „bendrosios sąlygos“, remiantis 3.1 punktu lizingo bendrovė perduoda įgytą turtą klientui (UAB „B“) valdyti ir naudoti verslo tikslais, o įvykdžius įsipareigojimus (sumokėjus visą išpirkimo sumą) pagal sutartis – įsigyti šį turtą (MAZ, „Citroen Berlingo2“ ir „Ford Transit“) nuosavybės teise. Pagal minėtų lizingo sutarčių dalies „bendrosios sąlygos“ 3.11 p. nurodyta, kad UAB B“ visiškai ir besąlygiškai atsako už turto išsaugojimą nuo turto priėmimo iš pardavėjo iki turto priėmimo-perdavimo bendrovės nuosavybėn akto pasirašymo dienos arba faktiško turto grąžinimo lizingo bendrovei. sutarčių 4.2.3 punkte numatyta, kad klientas gavęs lizingo bendrovės išankstinį raštišką sutikimą, turi teisę subnuomoti (sublizinguoti) turtą (jo dalį), leisti juo naudotis neatlygintinai (duoti panaudą) pagal lizingo bendrovės nustatytas sąlygas ir tik gavus raštišką leidimą. Pagal sutarčių dalies „bendrosios sąlygos“ 5.1.5. p. UAB „B“ įsipareigoja sutarčių pagrindu nedisponuoti turtu (neparduoti, neįkeisti ir pan.) jeigu neturi atskiro tam išduoto raštiško lizingo bendrovės sutikimo. Pagal šių lizingo sutarčių dalies „bendrosios sąlygos“ 11.5 p. nutraukus sutartį pirma laiko, sutarties 11.2.2 ir 11.2.3 punktuose numatytais atvejais, turto grąžinimo laiką ir tvarką nustato lizingo bendrovė. Klientas privalo turtą neatlygintinai saugoti ir be teisės naudoti ir valdyti iki to momento, kol lizingo bendrovė jį tinkamai priims.

2011 m. spalio 28 d. raštu Baltarusijos Respublikos Valstybinis pasienio komitetas informavo, kad automobilis „Citroen Berlingo 2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą atvyko į Baltarusijos Respubliką 2009 m. gruodžio 9 d., automobilis MAZ, modelis 551669, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Baltarusijos Respubliką 2008 m. spalio 9 d. (tai vienintelis užfiksuotas šio automobilio išvykimas-atvykimas), taip pat informavo, jog neturi duomenų apie automobilio „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) praleidimą per Baltarusijos Respublikos valstybinę sieną (t. 3, b. l. 179-186).

Kaip matyti iš 2011 m. spalio 27 d. Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybinės automobilių inspekcijos valdybos rašto ir priedų prie jo (t. 3, b. l. 187-205), automobiliai „Ford Transit“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) ir „Citroen Berlingo2“ 1.6 HDI X, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) , Baltarusijos Respublikos teritorijoje nebuvo užregistruoti. Savivartis automobilis „MAZ 551669“, važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini) , 2011 m. balandžio 13 d. užsienio privačiai statybos unitarinei įmonei „B“ išregistravus, 2011 m. balandžio 21 d. buvo įregistruotas RAB „S.“ vardu. Tokio įregistravimo pagrindas 2011-04-11 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1, pagal kurią savivartį įgijo RAB „S.“ ir perdavė naudotis lizingo gavėjui PAB „M.“.

Iš sienos kirtimo pažymos (t. 1, b. l. 116) matyti, kad krovininis savivartis MAZ 551669, pagaminimo metai 2007, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos sieną kirto vienintelį kartą 2008 m. spalio 9 d.

Kaip matyti iš Baltarusijos Respublikos muitinės deklaracijos (t. 3, b. l. 191-195), 2010 m. lapkričio 20 d. Baltarusijos Respublikos išduotas muitinės pažymėjimas Nr. 256 0912802 006621 (deklaracija), kad UAB „B“, kaip siuntėjas, o užsienio privati statybos unitarinė įmonė „B“, kaip gavėjas, deklaravo prekę – automobilį MAZ 551669, 2007 metų laidos, važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini) . Automobilio vertė pagal sąskaitą nurodyta 48646,90 EUR (167968,02 Lt), o sąskaita nurodyta 2008 m. spalio 8 d. Nr. BUD 2008-06, kuri buvo išrašyta siunčiant išnuomotą turtą

2012 m. kovo 1 d. apžiūrėtas (t. 4, b. l. 45-52) savivartis automobilis MAZ 551669, 2006 m. laidos, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) , stovėjęs PAB “M.“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. AE93 36-1. Savivarčio savininkas nurodytas RAB „S.“.

Iš sienos kirtimo pažymos (t. 1., b. l. 101-103) matyti, kad automobilis „Ford Transit“, pagamintas 2008 metais, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos sieną paskutinį kartą kirto 2009 m. gruodžio 13 d., tai yra išvyko į Baltarusiją.

Atlikus UAB „B“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. nustatyta: 2005 m. gegužės 5 d. UAB „B“, atstovaujama akcininko T. K., su V. T. sudarė darbo sutarties Nr. DS846 pakeitimą Nr. l, pagal kurį V. T. nuo 2005 m. gegužės 5 d. pavesta laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas. 2005 m. gegužės 24 d. vienintelio akcininko T. K. sprendimu Nr. 4, nuo 2005 m. gegužės 25 d. eiti generalinio direktoriaus pareigas paskirtas V. T.. 2005 m. gegužės 24 d. UAB „B“, atstovaujama akcininko T. K., su V. T. sudarė darbo sutarties Nr. DS846 pakeitimą Nr. 2, pagal kurį V. T. nuo 2005 m. gegužės 25 d. skiriamas eiti generalinio direktoriaus pareigas. Darbo sutartis Nr. DS846 su V. T. buvo nutraukta 2010 m. balandžio 22 d (t. 5, b. l. 39-45); 2007 m. sausio 1 d. – 2010 m. balandžio 1 d. laikotarpiu UAB „B“ generalinio direktoriaus V. T. atostogų, ligos ir komandiruočių laikotarpiu vienintelio akcininko T. K. įsakymais laikinai UAB „B“ generalinio direktoriaus pareigas buvo pavesta eiti kitiems bendrovės vadovaujantiems darbuotojams (komercijos direktoriui R. K., gamybos direktoriui Z. B., vyr. finansininkei E. S., technikos direktoriui V. J.). Tačiau 2009 m. lapkričio 26 d. – 2009 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu, kuomet V. T. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra įsakymo, kurio pagrindu pavaduojančiam asmeniui būtų pavesta eiti generalinio direktoriaus pareigas; UAB „B“ su UAB „Hansa lizingas“ (šiuo metu UAB „Swedbank lizingas“) 2007 m. birželio 4 d. – 2008 m. liepos 22 d. laikotarpiu viso buvo sudariusi 12 lizingo sutarčių (t. 6, b. l. 1-55, 76-83, 152-159, 168-181) pagal kurias įgijo teisę naudoti ir valdyti ekskavatorinį krautuvą, savivartį automobilį bei 10 lengvųjų automobilių. UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 01-30-5248 informavo UAB „B“, kad nuo 2009 m. gruodžio 2 d. vienašališkai nutraukia lizingo sutartis (viso 12). Minėtame rašte UAB “Swedbank lizingas“ nurodė, kad UAB „B“ turi nedelsiant nutraukti turto eksploataciją ir ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 11 d. perduoti turtą UAB „Swedbank lizingas“ įgaliotam atstovui UAB „Baltijos realizacijos centras”, o turtą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB „E.” (t. 6, b. l. 56). UAB „B“ bendrovei „Swedbank lizingas” grąžino 9 transporto priemones (t. 6, b. l. 59-67, 68-75) iš 12, gautas naudoti ir valdyti pagal lizingo sutartis. Šis turtas (transporto priemonės) buvo grąžintas vėliau nei buvo nurodytas terminas, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2010 m. kovo 23 d., o ne iki 2009 m. gruodžio 11 d. Negrąžintos trys transporto priemonės: MAZ 551669, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Citroen Berlingo2“ 1.6 HDI X, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); nors UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 01-30-5248 informavo UAB „B“, kad nuo 2009 m. gruodžio 2 d. vienašališkai nutraukia lizingo sutartis ir nurodė, kad UAB „B“ turi nedelsiant nutraukti turto eksploataciją ir ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 11 d. turtą perduoti UAB „Swedbank lizingas“ įgaliotam atstovui, tačiau UAB „B“ nesilaikė lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalies „bendrosios sąlygos“ 11.5 p. nustatytų bei 2009 m. gruodžio 2 d. raštu Nr.01-30-5248 nurodytų reikalavimų grąžinti savivartį MAZ, modelis 551669, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) , ir jo ne tik, kad negrąžino, bet ir sudarė 2010 m. vasario 1 d. turto nuomos sutartį Nr. l, pagal kurią išnuomojo minėtą automobilį. 2010 m. vasario 1 d. UAB „B“, atstovaujama direktoriaus V. T., ir užsienio privati statybos unitarinė įmonė „B“, atstovaujama direktoriaus I. V. V., sudarė turto nuomos sutartį Nr. 1 (t. 6, b. l. 100-104), pagal kurią UAB „B“ išnuomojo užsienio privačiai statybos unitarinei įmonei „B“ turtą (1.1. p). Pagal sutartį jos galiojimo terminas iki 2011 m. gruodžio 31 d. (5.1 p). Priėmimo-perdavimo aktą Nr. l prie 2010-02-01 turto (tame tarpe ir įrenginių) nuomos sutarties Nr. l, pasirašė UAB „B“, atstovaujama direktoriaus V. T., ir užsienio privati statybos unitarinė įmonė „B“, atstovaujama direktoriaus I. V. V., kuriame nurodyta koks turtas perduodamas-priimamas. Išnuomojamo turto tarpe buvo savivartis MAZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „B“ ir po bankroto bylos iškėlimo (iškelta 2010 m. kovo 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi), šio savivarčio negrąžino lizingo bendrovei „Swedbank lizingas“, netgi po šios datos muitinėje užfiksuota operacija. 2010 m. lapkričio 20 d. Baltarusijos Respublikos išduotas muitinės pažymėjimas Nr. 256 0912802 006621 rodo (t. 6, b. l. 105-108), kad UAB „B“, kaip siuntėjas, o privati statybos unitarinė įmonė „B“, kaip gavėjas, deklaravo prekę – automobilį MAZ 551669, 2007 m. laidos, važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini) . Automobilio vertė pagal sąskaitą nurodyta 48646,90 EUR (167968,02 Lt), o sąskaita nurodyta 2008 m. spalio 8 d. Nr. BUD 2008-06, kuri buvo išrašyta siunčiant išnuomotą turtą pagal 2008 m. spalio 8 d. turto nuomos sutartį Nr. 4 (t. 5, b. l. 1-36).

Kaltinamasis V. T., pripažindamas, kad ėjo UAB „B“ generalinio direktoriaus pareigas, buvo faktiniu bendrovės vadovu, neigia išvaistęs svetimą turtą – savivartį MAZ ir automobilius „Citroen Berlingo2“ bei „Ford Transit“.

V. T., būdamas UAB „B“ generaliniu direktoriumi, pagal 2007 m. birželio 4 d., 2008 m. vasario 21 d. ir 2008 m. liepos 21 d. finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įgijo teisę valdyti ir naudotis lizinguojamais daiktais – savivarčiu MAZ, automobiliais „Citroen Berlingo2“, „Ford Transit“. Ir remiantis paminėtomis lizingo sutartimis (sutarčių 10.2 punktu), visą lizingavimo laikotarpį ir net jam pasibaigus, iki turto priėmimo-perdavimo UAB „B“ akto pasirašymo, turtas – savivartis ir automobiliai nuosavybės teise priklauso UAB „Swedbank lizingas“. Taip pat remiantis šiomis sutartimis (4.2.3., 5.1.5. punktai) UAB „B“, kurią atstovavo kaltinamasis V. T., įsipareigojo be atskiro raštiško UAB „Swedbank lizingas“ sutikimo turto neįkeisti, neparduoti, nesubnuomoti, neleisti juo naudotis neatlygintinai (duoti panaudą) ir pan. (tai yra nemainyti, nedovanoti ar kitaip neperleisti tretiesiems asmenims), turtu naudotis (5.1.6 punktas) kaip geras šeimininkas (atidus, rūpestingas, apdairus). Be to, sutartyse numatyta ir tai, jog turto naudotojas (klientas), šiuo atveju UAB „B“, atstovaujama V. T., visiškai atsako už turto išsaugojimą nuo turto priėmimo iki turto priėmimo-perdavimo UAB „B“ nuosavybėn akto pasirašymo dienos arba faktiško turto grąžinimo lizingo bendrovei (ar jos įgaliotam atstovui) pasirašant turto priėmimo-perdavimo aktą (3.11 punktas). UAB „B“, atstovaujama V. T., įsipareigoja per penkias dienas pranešti UAB „Swedbank lizingas“, jei turtas dingsta, sugadinamas, iš dalies ar visiškai pražūva (sutarčių 5.2.1. punktas).

Lizingo sutarčių esmė yra ta, kad lizingo bendrovė perka lizingo gavėjo nurodytą daiktą, įgyja į jį nuosavybės teises ir perleidžia kitam asmeniui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti su teise per tam tikrą laiką išpirkti daiktą ir, sumokėjus visą sutartyje nurodytą kainą, tapti jo savininku. Asmuo, gavęs turtą naudoti, neturi teisės disponuoti turtu (jį perleisti) be lizingo bendrovės sutikimo. Tai reiškia, kad kaltinamajam V. T., kaip UAB „B“ direktoriui, atsakingam už bendrovės veiklą, savivartis bei automobiliai buvo patikėti, šių automobilių, savivarčio atžvilgiu kaltinamasis turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus.

Kaip jau minėta, finansinio lizingo sutartis kaip UAB „B“ atstovas pasirašė bendrovės generalinis direktorius V. T., todėl jis neabejotinai žinojo ir suprato ne tik tai, kad automobiliai „Citroen Berlingo2“, „Ford Transit“ bei savivartis MAZ bendrovei nepriklauso, bet ir tai, kad jam patikėtą turtą perduoti (išnuomoti) trečiajam asmeniui galėjo tik apie tai informavęs lizingo davėją UAB „Swedbank lizingas“ ir tik gavęs iš jo atitinkamą raštišką sutikimą (leidimą). Tuo tarpu iš šioje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis V. T. į lizingo bendrovę dėl tokio sutikimo nesikreipė, jo negavo. V. T., veikdamas savavališkai, neturėdamas jokios teisės savivarčio MAZ išnuomoti, nesilaikydamas finansinio lizingo sutarties (4.2.3 punktas) sąlygų, be raštiško UAB „Swedbank lizingas“ sutikimo ir leidimo, neturėdamas visuotinio UAB „B“ akcininkų susirinkimo sprendimo, netgi nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad MAZ 551669, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „B“ nuosavybės teise, jam patikėtą svetimą turtą, 2008 m. spalio 8 d. turto nuomos sutartimi Nr. 4 išnuomojo trečiajam asmeniui – užsienio privačiai statybos unitarinei įmonei „B“. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, jau kitą dieną, 2008-10-09, krovininis savivartis MAZ 551669, pagaminimo metai 2007, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kirto Lietuvos Respublikos sieną ir atvyko į Baltarusijos Respubliką (t. 1, b. l. 116, t. 3, b. l. 179-186). Tai vienintelis užfiksuotas šio savivarčio išvykimas-atvykimas. Tokią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. G.. Kaip matyti iš šio liudytojo, taip pat liudytojų V. J., A. B. V. J. parodymų savivartis buvo nuvarytas į užsienio privačią statybos unitarinę įmonę „B“, kur A. G., o po to A. K. jį naudojo atliekant įvairius statybos darbus.

Iš apklaustų liudytojų V. J., A. B., V. J., R. K., A. G. parodymų matyti, kad automobiliu „Ford Transit“, naudojosi bendrovės darbuotojas A. B., „Citroen Berlingo2“ – V. J. ir V. J., tačiau minėti liudytojai patvirtino, kad šiomis transporto priemonėmis naudodavosi ir kiti UAB „B“ dirbę asmenys. Nors kai kurių liudytojų (A. B., R. K., S. J.) parodymai ir skiriasi dėl A. B. naudojimosi „Ford Transit“ apimties (naudojosi vieną kartą ar nuolatos), tačiau esminės reikšmės nagrinėjamu atveju tai neturi, juolab, kad nuo nagrinėjamų įvykių yra praėjęs nemažas laiko tarpas ir kaip nurodo patys liudytojai, jie ne visas aplinkybes tiksliai prisimena, ypač kurios nesusiję su jais pačiais. Šie liudytojai taip pat patvirtina, kad su automobiliais „Ford Transit“, „Citroen Berlingo2“ ne kartą įvairūs bendrovės darbuotojai darbo reikalais vyko į Baltarusijos Respubliką. Tokias aplinkybes aptvirtina ir Lietuvos – Baltarusijos sienos kirtimo duomenys (t. 1, b. l. 92-95, 101-103, t. 3, 179-186). Tai visiškai sutampa ir su kaltinamojo V. T. parodymais, kad automobiliai buvo naudojami bendrovės reikmėms, tuo tikslu ne kartą su jais buvo vykstama į kitą valstybę – Baltarusiją, kur UAB „B“ vykdė statybos darbus.

2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo ekonominio sunkmečio (krizės) laikotarpis. Tuo metu ženkliai išaugo įmonių tarpusavio skolos, pradelstų skolų apimtys, sutriko atsiskaitymai, prasidėjo įmonių turto, sąskaitų areštai, bankroto procedūros. Nagrinėjamu atveju tiek liudytojai A. G., R. K., taip pat kiti liudytojai bendrovės darbuotojai, liudytojas A. B., pats kaltinamasis V. T. irgi patvirtino, kad 2009 metais UAB „B“ materialinė padėtis tapo sunki, sutriko atsiskaitymai, pradėjo vėluoti atlyginimų, įmokų už lizinguojamą turtą mokėjimas. Nors kaltinamasis ir tvirtina, kad pretenzijų iš lizingo bendrovės dėl įmokų nemokėjimo (vėlavimo) nesulaukė, UAB „Swedbank lizingas“ darbuotojas A. B. paneigė tokį kaltinamojo tvirtinimą ir patvirtino, jog V. T., kaip UAB „B“ generaliniam direktoriui, tarpusavio susitikimo metu buvo išaiškinta įmokų nemokėjimo pasekmės, paaiškinta, kad UAB „Swedbank lizingas“ bus priversta nutraukti sutartis ir atsiimti turtą – automobilius, savivartį, jei įmokos nebus mokamos. Dar daugiau, 2009-11-03 UAB „B“, kaip numatyta lizingo sutartyse, buvo išsiųsta pretenzija informuojant, kad nemokant įmokų bus nutrauktos lizingo sutartys. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Nelogiška, kad pelno siekianti įmonė (UAB „Swedbank lizingas“), nesirūpintų ir nesidomėtų, nesiaiškintų kodėl negaunamos įmokos už turtą, nereikštų dėl to pretenzijų.

Kadangi lizingo įmokos ir toliau nebuvo mokamos, 2009 m. gruodžio 2 d. UAB „Swedbank lizingas“ vienašališkai nutraukė su UAB „B“ sudarytas dvylika lizingo sutarčių. Tame tarpe ir dėl savivarčio MAZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilių „Citroen Berlingo2“ 1.6HDI X, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 56). Šiame pranešime taip pat buvo nurodyta, kad UAB „B“ turi nedelsiant nutraukti turto eksploataciją ir ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 11 d. minėtą turtą – MAZ 551669, „Citroen Berlingo2“ ir „Ford Transit“ perduoti UAB „Swedbank lizingas“ įgaliotam atstovui. Pranešimas UAB „B“ buvo gautas 2009-12-11, jį gavęs pasirašė R. K. (t. 4, b. l. 131-133). Taigi pranešimas apie lizingo sutarčių nutraukimą UAB „B“ buvo gautas tik 2009-12-11, tai yra kaip tik tą dieną, iki kurios, remiantis pranešimu, turėjo perduoti UAB „Swedbank lizingas“ įgaliotiems atstovams turtą (automobilius ir savivartį). Tuo pačiu akivaizdu, kad, skirtingai negu nurodyta kaltinime, V. J. automobiliu „Citroen Berlingo2“, išvyko į Baltarusiją 2009-12-09, tai yra dar iki UAB „Swedbank lizingas“ pranešimo bendrovėje „B“ gavimo dienos. Kaip matyti iš specialisto išvados, kaltinamasis V. T. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2009 m. gruodžio 16 d. sirgo, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Ir nors kai kurie iš apklaustų liudytojų nurodo, kad galimai tuo laikotarpiu matė kaltinamąjį dirbantį, su juo bendravo, tačiau neginčijamai to (kad kaltinamasis nedarbingumo laikotarpiu atliko savo darbines funkcijas) tvirtinti negalima. Iš specialisto išvados matyti, kad komandiruotas į Baltarusiją V. T. buvo 2009-12-17 – 2009-12-18 dienomis. Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenys apie V. T. sienos kirtimą (t. 8, b. l. 152-156) taip pat prieštaringi. Pavyzdžiui, nurodyta (t. 8, b. l. 152), kad 2009-11-24 kaltinamasis išvyksta iš Lietuvos per Raigardo tarptautinį PKP, po to sekantis įrašas, kad 2010-01-20 (nesant žymos apie sugrįžimą) vėl išvyksta per tą patį pasienio kontrolės postą, po to 2010-02-09 9.09 val. vėl išvyksta ir tik tą pačią dieną, 2010-02-09 21.18 val. per tą patį Raigardo tarptautinį PKP atvyksta į Lietuvą. Tokių neatitikimų yra ir daugiau. Todėl teigti, kad būtent kaltinamasis 2009 m. gruodžio 9 d. išsiuntė į Baltarusiją automobilį „Citroen Berlingo2“ 1.6HDI X, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2009 m. gruodžio 13 d., praėjus dviem dienoms po grąžinimo termino pabaigos – ir automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), negalima. Šios aplinkybės pašalinamos iš kaltinimo V. T..

Nuo 2009 m. gruodžio 17 d., pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, V. T. tęsė savo darbines funkcijas, toliau ėjo UAB „B“ generalinio direktoriaus pareigas. Apklausti liudytojai, bendrovės darbuotojai (V. J., R. K. ir kt.), patvirtino, jog būtent V. T. spręsdavo visus strateginius, esminius bendrovės klausimus, kad be kaltinamojo žinios negalėjo būti priimami bent kiek svarbesni bendrovės reikmėms sprendimai. Dar daugiau, kaip nurodė liudytojas R. K., kuris sergant V. T. faktiškai ėjo generalinio direktoriaus pareigas, kaltinamajam pasveikus, jis informavo V. T. apie esminius įvykius, kurie buvo įvykę bendrovėje generalinio direktoriaus nedarbingumo laikotarpiu, taigi tikrai turėjo pranešti ir apie pranešimo dėl lizingo sutarčių nutraukimo gavimą. Liudytojas A. B. irgi patvirtino, kad susitikimo metu V. T. buvo informuotas, jog nemokant įmokų už turtą, sutartys bus nutrauktos ir automobilius, savivartį reikės grąžinti. Kad kaltinamasis V. T. tikrai žinojo apie lizingo sutarčių nutraukimą, reikalavimą grąžinti automobilius, neabejotinai patvirtina ir ta aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2010 m. kovo 22 d., tai yra kaltinamajam einant UAB „B“ generalinio direktoriaus pareigas, septyni automobiliai ir krautuvas buvo grąžinti UAB „Swedbank lizingas“ (aštuntas automobilis, „Fiat Ducato“, grąžintas 2010-03-23, tai yra pirmą V. T. nedarbingumo dieną). Liudytojas R. K. be to, patvirtino, kad kaltinamojo V. T. nurodymu 2010 metų kovo 20 ir 23 dienomis perdavė dvi transporto priemones lizingo bendrovės atstovams. Liudytojas S. J., kuris perdavė UAB „Swedbank lizingas“ atstovams likusius automobilius ir krautuvą, irgi patvirtino, jog turtą grąžindavo tik gavęs arba V. T., arba R. K. nurodymą. O liudytojas V. J. netgi nurodė jog po to, kai „Citroen Berlingo2“ buvo paliktas Baltarusijoje, atvykęs kaltinamasis V. T. pabrėžė, jog šiuo automobiliu niekas nevyktų į Lietuvą, nes jį atims lizingo bendrovė. Beje, ir pats kaltinamasis V. T., duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus. Nors apklausos pradžioje jis nurodė, kad apie lizingo sutarčių nutraukimą ir būtinybę sugrąžinti UAB „Swedbank lizingas‘ turtą (automobilius, savivartį) nežinojo, tačiau vėliau, atsakydamas į vieną iš klausimų V. T. jau teigė, kad grįžęs po ligos sužinojo, kad reikia automobilius grąžinti, tik negali pasakyti kokių veiksmų ėmėsi kaip bendrovės vadovas, kad kaltinime išvardintas turtas (automobiliai, savivartis) būtų grąžinti.

Taigi, neabejotinai žinodamas apie lizingo sutarčių nutraukimą ir būtinumą sugrąžinti turtą lizingo bendrovei, kaltinamasis savivarčio MAZ 551669, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Swedbank lizingas“ įgaliotiems atstovams negrąžino, 2010 m. vasario 1 d. kaip UAB „B“ generalinis direktorius pasirašė nuomos sutartį Nr. 1, kurioje V. T. ne tik nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog minėtas savivartis nuosavybės teise priklauso UAB „B“, bet ir neturėdamas tam teisės, veikdamas savavališkai, nesilaikydamas finansinio lizingo sutarties (4.2.3 punktas) sąlygų, neturėdamas teisės savivarčio MAZ perleisti, negavęs raštiško UAB „Swedbank lizingas“ leidimo, taip pat neturėdamas ir visuotinio UAB „B“ akcininkų susirinkimo sprendimo, dar kartą išnuomojo minėtą MAZ 551669 užsienio privačiai statybos unitarinei įmonei „B“ bei perdavė savivartį, pasirašė šio turto priėmimo-perdavimo aktą. Po tokių V. T. veiksmų, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų, 2010 m. lapkričio 20 d. užsienio privati statybos unitarinė įmonė „B“ Baltarusijos Respublikos muitinėje deklaravo šį savivartį MAZ 551669, kaip įsigytą (parduotą) iš UAB „B“, įregistravo užsienio privačios statybos unitarinės įmonės „B“ vardu, o 2011-04-11 pirkimo-pardavimo sutartimi savivartį pardavė RAB „S.“, kuri 2011-04-21 MAZ 551669 įregistravo RAB „S.“ vardu ir perdavė naudotis lizingo gavėjui PAB „M.“.

V. T. teigia ne tik nežinojęs apie lizingo sutarčių nutraukimą bei pareigą grąžinti turtą lizingo bendrovei, bet ir teigia, jog visi lizingo būdu įgyti automobiliai, taip pat savivartis naudotis ir valdyti buvo perduoti konkretiems bendrovės darbuotojams. Todėl dėl to, kad automobiliai „Ford Transit“, „Citroen Berlingo2“, taip pat savivartis MAZ negrąžinti UAB „Swedbank lizingas“ turi atsakyti ne jis, o tie UAB „B“ darbuotojai, kuriems turtas buvo perduotas, taip pat UAB „B“ tiekimo skyriaus vadovas S. J., kuris buvo įgaliotas rūpintis turto grąžinimu lizingo bendrovei.

Akcinių bendrovių įstatymo (galiojusio veikos padarymo metu) 37 straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. UAB „B“ generalinio direktoriaus pareiginėje instrukcijoje, su kuria kaltinamasis pasirašytinai susipažino 2006 m. gegužės 31 d., be kita ko irgi nurodyta, kad generalinis direktorius atstovauja bendrovei ir pagal galiojančius įstatymus vadovauja jos komercinei ūkinei veiklai bei visiškai atsako už priimamų sprendimų padarinius, įmonės turto saugumą ir jo efektyvų panaudojimą, už bendrovei priklausančią dokumentaciją, visą materialinį turtą, gautus ir prisiimtus iš bendrovės šių pareigų vykdymui, prisiimant pilną materialinę, teisinę ir kitą atsakomybę už jų praradimą, sugadinimą ar sunaikinimą savo veiksmų pagrindu. Taigi, už UAB „B“ turto (tame tarpe transporto priemonių) valdymą, naudojimą ir disponavimą atsakingas būtent UAB „B“ generalinis direktorius V. T., o ne S. J., ar kiti bendrovės darbuotojai. UAB „B“ įstatų (įregistruoti 2003 m. liepos 30 d.) 5.18.5 p. irgi nustatyta, kad administracijos vadovas neviršydamas šiuose įstatuose ir pareiginiuose nuostatuose suteiktos kompetencijos disponuoja bendrovei priklausančiu turtu, savarankiškai sprendžia gamybinius, organizacinius, prekybinius ir finansinius klausimus. Be to, V. T., kaip bendrovės vadovas, turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau nustatyta bylos duomenimis V. J. automobiliu „Citroen Berlingo2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 9 d. išvyko į Baltarusiją ir kitą dieną, 2009-12-10, paliko V. J.. Automobiliu „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio13 d. į Baltarusiją atvyko A. B. ir taip pat paliko V. J.. Atvyko vienas ar su kitais bendrovės darbuotojais nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Tai buvo paskutiniai kartai, kai su minėtomis transporto priemonėmis UAB „B“ darbuotojai išvyko iš Lietuvos. Kaip matyti iš liudytojų A. B., V. J. parodymų, jie kurį laiką ir 2010 metais matė automobilius „Ford Tranzit“ ir „Citroen Berlingo2“ Baltarusijoje, užsienio privačios statybos unitarinės įmonės „B“ teritorijoje, o „Citroen Berlingo2“ minėtos įmonės darbuotojai ir naudojosi. Be to, liudytojui V. J. kaltinamasis netgi nurodė, jog su automobiliu „Citroen Berlingo2“ niekas nevyktų į Lietuvą, nes jį atims lizingo bendrovė. Po to šie automobiliai dingo. Tačiau nei automobilis „Ford Transit“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) , nei automobilis „Citroen Berlingo2“ 1.6 HDI X, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) , Baltarusijos Respublikos teritorijoje nebuvo užregistruoti (t. 3, b. l. 187-205), jų buvimo vieta nebežinoma. Jų nepavyko surasti ir UAB „Swedbank lizingas“ atstovams (liudytojo M. J. parodymai) ir liudytojui E. P., kuris kaip UAB „Turto rizikos sprendimai“ vadovas pagal susitarimą su UAB „Swedbank lizingas“ užsiėmė negrąžinto lizingo bendrovei turto paieška. Taigi ir dėl šio turto (automobilių) UAB „Swedbank lizingas“ savo teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis tapo neįmanomas.

Ir tokia situacija susiklostė dėl neteisėtų, sąmoningų kaltinamojo V. T. veiksmų. Jis, būdamas UAB „B“ generaliniu direktoriumi, atsakingu už bendrovės veiklą, jos turto saugumą, po to, kai UAB „Swedbank lizingas“ nutraukė lizingo sutartis, negrąžino automobilių „Citroen Berlingo2“ ir „Ford Transit“ lizingo bendrovei, nors tokią galimybę turėjo, nes, kaip nustatyta, automobilių buvimo vieta V. T. buvo žinoma – kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, jis po paskutinio darbuotojų išvykimo automobiliais „Citroen Berlingo2“ ir „Ford Transit“ į Baltarusiją, pats ne kartą lankėsi šio lizingo bendrovei priklausančio turto buvimo vietoje, matė automobilius. Kaltinamasis apskritai negalėjo net įvardinti kokių veiksmų jis, kaip bendrovės vadovas, ėmėsi, kad susigrąžinti kaltinime paminėtus automobilius „Citroen Berlingo2“ ir „Ford Transit“ (taip pat ir savivartį MAZ). Dar daugiau, kaip patvirtino liudytojas V. J., kaltinamasis jam (liudytojui) netgi kelis kartus nurodė, kad nebandytų vienu iš automobilių, „Citroen Berlingo2“ atvažiuoti į Lietuvą, nes automobilį atims lizingo bendrovė. Netikėti tokiais šio liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Būtent tokie nusikalstami kaltinamojo V. T. veiksmai su jam patikėtu turtu ir tapo to turto praradimo priežastimi. Laikytina, kad V. T., iššvaistydamas jam patikėtą turtą (automobilius ir savivartį), veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis, taip abejingai elgdamasis, negalėjo nenumatyti, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti turtinė žala ir nors jos nenorėjo, tačiau sąmoningai nieko nedarė, kad lizingo sutarties pagrindu paimtas turtas nebūtų prarastas. Jo padaryta veika, atsižvelgiant į iššvaistyto turto vertę teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.