- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- Iv-1636-422/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00976-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. dėl turtinės žalos atlyginimo, metinių palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, kuriuo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašo priteisti 325,00 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012-03-12 A. J., vairuodamas transporto priemonę ”VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas Kuršių g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Apie eismo įvykį pareiškėjo draudėjas informavo policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti pilnos vandens duobės ir ją apvažiuoti. Transporto priemonės apžiūros ir papildomos apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys-priekinė dešinės pusės padanga, remontuojamos dalys-priekinis dešinės pusės ratlankis. Draudėjas pateikė pareiškėjui eismo įvykio metu transporto priemonei atsiradusią žalą pagrindžiančius dokumentus, t.y. 2012-03-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AAA0008148, 2012-03-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20120316-0002. Pareiškėjas, vadovaudamasis draudėjo pateiktais dokumentais ir Transporto priemonių draudimo taisyklėmis, apskaičiavo, kad dėl 2012-03-12 eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkūrimo išlaidos, būtinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 325 Lt (180 Lt nuostolis pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AAA0008148+250 Lt nuostolis pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20120316-0002, atmetus 105 Lt dalių nuvertėjimą dėl nusidėvėjimo) bei jas kompensavo išmokėdamas draudėjui šio dydžio draudimo išmoką. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 str. 3 d., 11 str. 7 d. 1 – 3 p., LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 p., prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą Kuršių g., Kaune, privalo savininkas, t. y. atsakovas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Pareiškėjas 2012-04-19 pretenzija ragino atsakovą atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas jų neatlygino. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo pareiškėjui priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnai Kuršių gatvės važiuojamoje dalyje pažymėjo duobę, dar nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Atsakovo nuomone, eismo įvykis įvyko dėl paties vairuotojo neatidumo, KET 125 punkto reikalavimų nesilaikymo. Kelių policijos valdybos 2012-03-12 nutarime nurodyta, jog duobė buvo 4.2m. nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, todėl vairuotojas, važiuodamas dešiniau, būtų išvengęs įvykio. Žalos atsiradimą sąlygojo paties vairuotojo veiksmai. Transporto priemonės vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo laikytis saugaus greičio, nors tokia pareiga yra nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, todėl yra pagrindas skundą atmesti arba žalos dydį sumažinti. Pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkui draudimo išmoką, todėl nepagrįstai siekia žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo. Pažymėjo, jog konkrečiu atveju nebuvo atliktas 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymu Nr. 101 patvirtinta tvarka (toliau – ir Tvarka) transporto priemonės vertinimas, nepateikta numatyta Tvarkoje nurodyta Transporto priemonės ataskaita. Jokių dokumentų, kurie pagrįstų nepriekaištingą ginčo transporto priemonės keistų detalių būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje pateikta nėra. Nurodė, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, remontuoti racionalų naudojimą kontroliuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri yra taip pat atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą, todėl turi būti į bylą įtraukta atsakovu. Pažymėjo, jog į draudimo išmoką buvo nepagrįstai įtrauktas PVM.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. J. prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog 2012-03-12 apie 19 val. 40 min. vairuodamas nuosavą automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) Kuršių g., Kaune, įvažiavo į pilną vandens duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais. Važiavo leistinu saugiu greičiu, šiek tiek kairiau, nes prie pat krašto buvo duobės, įvykio bandė išvengti, bet buvo neįmanoma išsukti dėl priešais atvažiuojančio automobilio, duobės nesimatė, ją užstojo prieky važiavęs automobilis, buvo tamsu, duobė pilna vandens.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 punktas).
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. 2012-03-12 apie 19 val. 40 min. Kuršių g., Kaune, vairuodamas automobilį ”VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią jokiais ženklais nepažymėtą duobę, dėl to automobilis buvo apgadintas. Transporto priemonės draudimo liudijimas LD NR. 962194 patvirtina, jog minėtas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Nors atsakovas neigia priežastinio ryšio buvimą, tačiau jis įrodytas byloje esamais duomenimis- 2012-03-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, prie jo pateikta eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje 1.1m.pločio, 1.3m. ilgio ir 0.1m. gylio duobė, šalia pažymėtas minėtas automobilis. Šiuos duomenis taip pat patvirtina pareigūno M. M. tarybinis pranešimas administracinio teisės pažeidimo byloje, schemą braižiusio pareigūno, apklausto liudytoju, R. U. parodymai. Taigi pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimo byloje paneigti.
Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog įvykio metu buvo sugadintas priekinis dešinės pusės ratas. Transporto priemonė po įvykio buvo apžiūrėta AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų ekspertų, tai patvirtina 2012-03-13 ir 2012-03-15 Transporto priemonės apžiūros aktai, kuriuose nurodyta, jog priekinė dešinės pusės padanga keistina bei būtina atlikti ratlankio remontą.
Administracinėje byloje nustatyta, jog automobilis suremontuotas.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).
Pagal AB „Lietuvos draudimas‘ valdybos 2011-09-18 patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau- ir Taisyklių) Nr. 021( 2011-09-28 redakcija, galiojusi įvykio metu) I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.1. punktą nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio.
Draudėjas pateikė pareiškėjui eismo įvykio metu transporto priemonei atsiradusią žalą pagrindžiančius dokumentus, t.y. 2012-03-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AAA0008148, 2012-03-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20120316-0002 bei minėtų sąskaitų faktūrų pagrindu išrašytus mokestinius dokumentus –kvitus, iš kurių matyti, jog už automobilio remontą draudėjas sumokėjo 430 Lt (250 Lt už padangos įsigijimą ir 180 Lt už ratlankio remontą). Draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, atsižvelgė, kaip numatyta draudimo sutartyje, į detalių nusidėvėjimą (iš minėtos sumos atmetęs 105 Lt), tai patvirtina 2012-03-19 Aktas prie žalos bylos. SEB banko 2012-06-19 vietinio mokėjimo nurodymu draudėjui buvo išmokėta 325 Lt draudimo išmoka. Teismo vertinimu, pagal automobilio sugadinimo pobūdį, ginčo teisinį reglamentavimą, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.
Pažymėtina, kad draudimo sutarties šalys, remdamosi sutarčių laisvės principu (CK 6.156 str.) gali susitarti dėl bet kokių imperatyvioms įstatymų normoms neprieštaraujančių sutarties sąlygų. Draudimo taisyklių, kurios yra draudimo sutarties dalis, 1.27 punkte nurodyta, kad besąlyginė išskaita (frančizė) – tai draudimo liudijime nurodyta suma, kuria kiekvieno transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Draudimo taisyklių 9.11.3.1 ir 9.11.3.2 punktuose. Draudimo taisyklių 9.11.3.2 punktu nurodoma, kad jei draudimo sutartyje yra nustatyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota suma yra mažinama šios išskaitos suma, išskyrus, jei draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, apskaičiuota suma nemažinama besąlyginės išskaitos suma, kai kaltininkas yra Lietuvoje registruota įmonė, įstaiga ar organizacija. Nagrinėjamu atveju, nustačius kaltininką ir pareiškėjui turint teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, pareiškėjo nuostolius sudaro suma, įskaitant besąlyginę išskaitą, todėl teisinio pagrindo ja mažinti pareiškėjo prašomą priteisti nuostolių sumą, nėra, kaip ir nėra pagrindo nuostolių sumą mažinti PVM mokesčiu. Pažymėtina, jog vairuotojas nėra PVM mokėtojas, taigi jo nuostoliu, remontuojant automobilį, pripažintina remonto vertė su PVM. Tokias nuostatas dėl PVM, dėl besąlyginės išskaitos yra išdėstę aukštesni teismai, formuodami vienodą teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2012 m. gruodžio mėn. 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2757/2012, 2013 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-42/2013).
Pareiškėjui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis, todėl atsakovo argumentai, kad trečiojo suinteresuoto asmens automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti, nes šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant kito įstatymo, t.y. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, kurio paskirtis ir juo reglamentuojami teisiniai santykiai yra kito pobūdžio. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( pvz., 2013-10-19 nutartis Nr.A146-1265/2013).
Teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotas asmuo A. J. nurodė, jog išvengti autoįvykio buvo neįmanoma. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir įvykio vietą apžiūrėjęs pareigūnas, apklaustas liudytoju, R. U.. Iš eismo įvykio medžiagos matyti, jog duobė užėmė didelį važiuojamosios dalies plotą (daugiau kaip 1 metrą), ji buvo apsemta vandens, neįžiūrima (neapšviestame gatvės ruože), šios aplinkybės išdėstytos pirminiame vairuotojo paaiškinime, policijos pareigūno M. M. tarnybiniame pranešime, todėl teismui jomis netikėti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog atsakovo argumentai dėl vairuotojo neapdairumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje nėra pagrindo.
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Kuršių gatvės tinkamos priežiūros, jos remonto ir saugaus eismo, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. Esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo prašymas dėl 325,00 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, ši suma priteistina iš atsakovo.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013m. rugpjūčio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra Vyriausybės įgaliota institucija, kuri administruoja ir kontroliuoja pagal Vyriausybės patvirtintą programą lėšas, skirtas kelių priežiūrai ( LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimas Nr.447”Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“), tačiau ji negali būti atsakinga už žalą, padarytą dėl netinkamos gatvių priežiūros, neatlikto remonto, nes už tai pagal jau nurodytus teisės aktus yra atsakingos savivaldybės, todėl teismas nesutinka su atsakovo pozicija, jog kelių direkcija byloje turėtų būti atsakovu.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateiktas išrašas iš sąskaitos už teisines paslaugas, internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 200 Lt advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina pareiškėjui 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5punktu, teisėja
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 325,00 Lt ( tris šimtus dvidešimt penkis litus 00 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt ( du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.