Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-651/2015

Teisėja Edita Lapinskienė Teism. proceso Nr. 1-30-1-00455-2011-3

2015 m. sausio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. S., T. S., A. S. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

E. N. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

E. N. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį – 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų I. S., T. S., A. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, išaiškinant teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. buvo kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. birželio 28 d., apie 01.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, žvejybiniame laive (duomenys neskelbtini), registracijos numeris (duomenys neskelbtini), P. P., būdamas E. N. individualios įmonės savininko paskirtas padalinio įgaliotu asmeniu – kapitonu, bet iki 2011 m. birželio 27 d. nebūdamas atestuotas pagal darbdavio įgalioto asmens darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo programą ir neturėdamas kvalifikacijos, tuo pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 292 Dėl darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašo 4. dalies reikalavimus: „Darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo turi išmanyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir mokėti juos įgyvendinti įmonėje. Tuo tikslu darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo mokosi mokymo įstaigoje arba savarankiškai mokosi ir pasirengia žinių tikrinimui (atestavimui) pagal mokymo planą (programą) <...>“,Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „Įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo, kuris darbdaviui atstovaujančio asmens pavedimu ir jo kontroliuojamas įgyvendina reikiamas priemones, kad tokiame įmonės padalinyje sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdaviui atstovaujančio asmens“,Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintų „Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių“ 6 dalies reikalavimus: „Laivo vadovai privalo išnagrinėti šias Taisykles ir turi būti atestuoti, kaip nurodyta mokymo, instruktavimo, atestavimo nuostatuose“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-527 patvirtinto „Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto“ 26 dalies 2 punkto reikalavimus: „Laivo kapitonas privalo užtikrinti: <...> 26.2. kad laive jo plaukiojimo metu būtų galiojantys laivo dokumentai bei tų įgulos narių diplomai ir kvalifikacijos liudijimai, kuriems jie privalomi pagal jų einamas pareigas; <...>“, 33 dalies reikalavimus: „Laivo kapitonas turi būti kompetentingas ir profesionaliai vykdyti savo funkcijas <...> žūklaujant, vykdant jūroje kitas darbines funkcijas“,

neinstruktavo 2011 m. balandžio 16 d. priimto į darbą jūreivio-virėjo V. S. darbo vietoje laive (duomenys neskelbtini), registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neatliko šio darbuotojo mokymo dėl pavojingų darbų minėtame žvejybiniame laive atlikimo, neįvertino laive su žvejybos įrenginiais: monoflamentinio valo tinklais bei kita įranga, dirbančio darbuotojo profesinės rizikos, savininko parengtų instrukcijų nepapildė nuostatomis, užtikrinančiomis saugų žvejybinių monoflamentinio valo tinklų pastatymą ir kaip elgtis iškilus pavojingoms situacijoms, neparengė darbo su šiais įrenginiais eksploatavimo instrukcijos, technologinės kortelės, paskyros-leidimo ir V. S. nesupažindino su jais, tuo pažeisdamas:

nesiėmė priemonių, jog V. S. būtų išduotos, neišdavė ir neįpareigojo dėvėti pagal darbo pobūdį reikalingų asmeninių apsauginių priemonių: pirštinių, apsaugančių nuo mechaninio poveikio, darbinių rūbų, apsaugančių nuo įsipainiojimo tinkluose, gelbėjimo liemenės, apsaugančios nuo skendimo, nesupažindino jo su saugiais darbo būdais, nenurodė, kokios saugos priemonės turi būti naudojamos statant tinklus ir kaip elgtis iškilus pavojingoms situacijoms, tuo pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintų „Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių“ 16.4. punkto reikalavimus: „Atliekant pavojingus darbus, laivo vadovas, atsakingas už pavojingų darbų atlikimą, privalo: <...> 16. 4. užtikrinti asmeninių apsaugos priemonių panaudojimą: <...>“;Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7.1., 7.7. punktų reikalavimus: „Darbdavys privalo: 7.1. nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis <...>; 7.7. informuoti darbuotojus, atliekant instruktavimą darbo vietoje, apie naudojamų asmeninių apsaugos priemonių, turinčių atitikti Nuostatų 7.3 ir 7.4 punktų reikalavimus, paskirtį ir apie tai, nuo kurių rizikos veiksnių jos saugo. Rengti asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo ir naudojimo mokymus ir, jei reikia, demonstravimą. Pagrindinius naudojimosi reikalavimus įrašyti į darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas <...>“; 2010 m. gruodžio 1 d. E. N. individualios įmonės savininko parengtos ir patvirtintos „Atliekant denio darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21“ 2.2. punkto reikalavimus: „Būtinos asmeninės apsaugos priemonės: 2.2.1. medvilninis kostiumas; 2.2.2. galvos apdangalai (kepurės), šalmas; 2.2.3. odiniai pusbačiai su neslystančiais padais; 2.2.4. apsauginis diržas; 2.2.5. pirštinės; 2.2.6. gelbėjimosi liemenė“, 2.5. punkto reikalavimus: „2.5.1. nepradėti dirbti be asmeninių apsauginių priemonių ir naudoti jas viso darbo proceso metu; <...>“,

dėl to 2011 m. birželio 28 d., apie 01.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, E. N. individualiai įmonei priklausančiam laivui (duomenys neskelbtini) plaukiant Baltijos jūra 60 jūrmylių nuo Klaipėdos uosto, jūreiviui-virėjui V. S., dirbančiam be asmeninių saugos priemonių ir su asmeniniais rūbais, atliekant žvejybinių tinklų pastatymą į jūrą, rūbams užkliuvus ir įsipainiojus už į jūrą statomo tinklo, iškrito iš laivo ir nuskendo.

E. N. buvo kaltinamas tuo, kad dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 16 d. iki 2011 m. birželio 28 d., apie 01.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas E. N. individualios įmonės savininku, padalinio – žvejybinio laivo (duomenys neskelbtini) – įgaliotu asmeniu – kapitonu – paskyrė darbų saugos klausimais neatestuotą asmenį, tuo pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 292 Dėl darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašo 4. dalies reikalavimus: „Darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo turi išmanyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir mokėti juos įgyvendinti įmonėje. Tuo tikslu darbdavys, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo mokosi mokymo įstaigoje arba savarankiškai mokosi ir pasirengia žinių tikrinimui (atestavimui) pagal mokymo planą (programą) <...>“;

neinstruktavo 2011 m. balandžio 16 d. priimto į darbą jūreivio-virėjo V. S. įvadiniu instruktažu bei darbo vietoje laive (duomenys neskelbtini), registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neatliko šio darbuotojo mokymo dėl pavojingų darbų minėtame žvejybiniame laive atlikimo, neįvertino laive su žvejybos įrenginiais – monoflamentinio valo tinklais bei kita įranga – dirbančio darbuotojo profesinės rizikos, t. y. kaip užtikrinti saugų žvejybinių monoflamentinio valo tinklų pastatymą ir kaip elgtis iškilus pavojingoms situacijoms, neparengė ją atitinkančių saugaus eksploatavimo instrukcijų, pareiginių nuostatų, darbo su šiais įrenginiais technologinės kortelės, paskyros-leidimo, ir V. S. nesupažindino su jais, tuo pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ 3 dalies 3.4. punkto 3.4.4 papunkčio reikalavimus: „3. Prie pavojingų darbų priskiriama: <...> 3.4. šie darbai: <...>3.4.4. laivuose, iš jų žvejybos laivuose ir kituose plaukiojančiuose įrenginiuose“,

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintų „Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių“ 4 dalies reikalavimus: „Visi darbai laive turi būti atliekami pagal technologines korteles arba pagal gamyklines įrenginių techninio eksploatavimo instrukcijas. Šiuose dokumentuose turi būti nurodytos konkrečios darbų saugos priemonės, leidžiančios išvengti traumų arba perspėti dėl jų. Technologinės kortelės turi būti sudarytos darbams, kuriuos atliekant darbų saugos užtikrinimo sumetimais būtina tam tikru būdu paskirstyti dirbančiuosius, laikytis operacijų eiliškumo, naudoti tam tikras technines priemones, įrangą, asmenines apsaugos priemones ir kt. Laivybos kompanija aprūpina laivus nurodyta dokumentacija, o laivo kapitonas atsako už jų reikalavimų vykdymą laive“, 8 dalies reikalavimus: „Laivo įgulos nariai instruktuojami darbų saugos ir sveikatos klausimais pasirašytinai pagal savo pagrindinę ir gretutinę profesijas bei atliekamą darbą. Naujai atvykusiems į laivą darbuotojams pravedamas pirminis darbo vietoje instruktavimas, apmokoma saugių darbo būdų ir metodų darbo vietoje <...>“, 10 dalies reikalavimus: „Kiekvienas naujas laivo įgulos narys gali būti priimtas į laivą, jei jis išklausė darbų saugos ir sveikatos įvadinio instruktavimo ir yra atestuotas kaip atliekantis pavojingus darbus ar darbus su pavojingais įrenginiais. Atestavimą atlieka darbdavio sudaryta atestacinė komisija.

2010 m. gruodžio 1 d. E. N. individualios įmonės savininko parengtos ir patvirtintos jūreivio „Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9“ bendrosios dalies 1 punkto „E. N. individuali įmonė jūreiviais gali dirbti asmenys, turintys atitinkamą išsilavinimą, praėję privalomą (periodinį) sveikatos patikrinimą, išklausęs (pasirašytinai) įvadinį saugos ir sveikatos, priešgaisrinį, saugos ir sveikatos, priešgaisrinį darbo vietoje, <...> instruktavimus, apmokyti ir atestuoti darbui potencialiai pavojinguose įrenginiuose“, 2 punkto reikalavimus: „Darbuotojas privalo būti informuotas apie visas saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo priemones, vykdomas laive“, 3 punkto reikalavimus: „Darbuotojas turi būti instruktuotas apie pavojingus ir kenksmingus rizikos veiksnius laivuose ir būtinus reikalavimus saugant savo ir greta dirbančių laivo įgulos narių sveikatą ir gyvybę prieš jam įsidarbinant <...>, 4 punkto reikalavimus: „Darbuotojas, prieš pradėdamas dirbti laive, privalo būti apmokytas: 4.1. saugiai dirbti ir naudoti darbo įrenginius ir priemones, padedančias išvengti nelaimingų atsitikimų, tarp jų asmenines apsaugines priemones <...>“,

2000 m. gruodžio 12 d. E. N. individualios įmonės savininko parengtos ir patvirtintos jūreivio „Darbų saugos instrukcijos Verslinės žūklės metu Nr.14“ 1 dalies 1.2. punkto reikalavimus: „laive leidžiama dirbti vyrams <...>, išklausiusiems instruktažus - įvadinį ir darbo vietoje“,

V. S. neišdavė ir neįpareigojo dėvėti pagal darbo pobūdį reikalingų asmeninių apsauginių priemonių: pirštinių, apsaugančių nuo mechaninio poveikio, darbinių rūbų, apsaugančių nuo įsipainiojimo tinkluose, gelbėjimo liemenės, apsaugančios nuo skendimo, nesupažindino jo su saugiais darbo būdais, nenurodė, kokios saugos priemonės turi būti naudojamos statant tinklus ir kaip elgtis iškilus pavojingoms situacijoms, tuo pažeisdamas:

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 3 punkto reikalavimus: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: <...> 3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus <...>;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų 7.1., 7.7. punktų reikalavimus: „Darbdavys privalo: 7.1. nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis <...>; 7.7. informuoti darbuotojus, atliekant instruktavimą darbo vietoje, apie naudojamų asmeninių apsaugos priemonių, turinčių atitikti Nuostatų 7.3 ir 7.4 punktų reikalavimus, paskirtį ir apie tai, nuo kurių rizikos veiksnių jos saugo. Rengti asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo ir naudojimo mokymus ir, jei reikia, demonstravimą. Pagrindinius naudojimosi reikalavimus įrašyti į darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas <...>“,

2010 m. gruodžio 1 d. E. N. individualios įmonės savininko parengtos ir patvirtintos „Atliekant denio darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21“ 2.2. punkto reikalavimus: „Būtinos asmeninės apsaugos priemonės: 2.2.1. medvilninis kostiumas; 2.2.2. galvos apdangalai (kepurės), šalmas; 2.2.3. odiniai pusbačiai su neslystančiais padais; 2.2.4. apsauginis diržas; 2.2.5. pirštinės; 2.2.6. gelbėjimosi liemenė“, 2.5. punkto reikalavimus: „2.5.1. nepradėti dirbti be asmeninių apsauginių priemonių ir naudoti jas viso darbo proceso metu <...>“,

dėl to 2011 m. birželio 28 d., apie 01.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, E. N. individualiai įmonei priklausančiam laivui (duomenys neskelbtini) plaukiant Baltijos jūra 60 jūrmylių nuo Klaipėdos uosto, jūreiviui-virėjui V. S., dirbančiam be asmeninių saugos priemonių ir su asmeniniais rūbais, atliekant žvejybinių tinklų pastatymą į jūrą, rūbams užkliuvus ir įsipainiojus už į jūrą statomo tinklo, iškrito iš laivo ir nuskendo.

Be to, E. N. buvo kaltinamas tuo, kad sukurstė suklastoti dokumentą: 2011 m., laikotarpiu nuo birželio 29 d. 03.30 val. iki liepos 13 d. 13.00 val., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje Klaipėdos mieste, siekdamas nuslėpti faktą, jog neinstruktavo 2011 m. balandžio 16 d. priimto į darbą jūreivio V. S. darbų saugos klausimais darbo vietoje žvejybiniame laive (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pateikė E. N. individualios įmonės saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalą ir prašydamas pasirašyti už kitą asmenį sukurstė nenustatytą asmenį žurnalo 3-iame lape 2011-14-16 įrašo skiltyje „Parašai, Instruktuojamojo“ prie V. S. duomenų pasirašyti už jūreivį V. S..

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl išteisinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį pagrindų

BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jo įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Taigi nusikaltimo, numatyto šiame straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado šiame BK straipsnyje nurodyti padariniai. Aptariamas nusikaltimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (kasacinė nutartis Nr. 2K-154/2012). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 straipsnio 1 dalį taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių paprastai suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Tik nustačius asmens veikoje visų šių požymių buvimą, galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnyje.

Patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad išteisintieji P. P. ir E. N. nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės apeliacinio skundo teiginiai, kad E. N. individualios įmonės atsakingi asmenys – darbdavys E. N. ir kapitonas P. P. – nebuvo tinkamai atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, paneigti bylos rašytiniais įrodymais, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iki 2011 m. birželio 27 d. išteisintųjų atestacijos pagal įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą E. N. kaip individualios įmonės savininkas pagal įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą buvo atestuotas 2006 m. gegužės 9 d. Tai, kad E. N. instruktavo darbuotojus, patvirtino liudytojai P. V., E. B., S. Š.. Liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymais nustatyta, kad E. N. ir P. P. 2011 m. birželio mėn. dalyvavo darbų saugos kursuose, o 2011-06-27 E. N. ir P. P. laikė darbų saugos egzaminą, buvo atestuoti, gavo tai patvirtinančius pažymėjimus.

Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad V. S. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nei apmokytas, nei instruktuotas dirbti pavojingus darbus. Apeliacinis teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) individualios įmonės „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale“, „Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale“, „Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnale“ „Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnale“, „Gaisrinės saugos instruktažų darbo vietoje registracijos žurnale, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 4 priede“, „Įvadinių (bendrų) gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale“ laikotarpiu nuo 2010-12-02 iki 2012-05-16 įrašų apie V. S. supažindinimą nerasta, taip pat, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog laivo (duomenys neskelbtini) saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale 3-iame lape, 2011-04-16 įrašo skiltyje „Parašai, Instruktuojamojo“ pasirašė ne V. S. (2012-05-18 specialisto išvada Nr. 11K-61). Teisėjų kolegija mano, jog tai galėtų suponuoti aplinkybę, jog V. S. nebuvo įstatymus atitinkančia tvarka instruktuotas, tačiau, atsižvelgiant į liudytojų P. V., E. B., S. Š. teiginius, kad darbų saugos instruktažai buvo vedami ir juos vesdavo E. N., prieš kiekvieną išėjimą į jūrą saugiai dirbti nurodydavo ir kapitonas P. P., taip pat į kaltinamojo E. N. parodymus, jog V. S. 2011 m. balandžio 16 d., priėmus pastarąjį į darbą, buvo instruktuotas, nors dėl objektyvių aplinkybių instruktavimo žurnale instruktažo metu ir nepasirašė, daryti neabejotiną išvadą, kad V. S. apskritai nebuvo supažindintas su saugaus darbo laive (duomenys neskelbtini) taisyklėmis, negalima. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebi, kad visi kartu su V. S. tiek laive (duomenys neskelbtini), tiek laive (duomenys neskelbtini) dirbę jūreiviai V. S. vertino kaip atsakingą, tralo meistro darbą gerai išmanantį ir gerai atliekantį jūreivį. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad V. S. išmanė saugaus darbo laive statant tinklus standartus, todėl aptariami įstatymų pažeidimai dėl darbuotojo instruktavimo nelaikytini esminiais veiksniais, lėmusiais asmens žūtį. Apeliacinis teismas negali sutikti su apeliančių I. S., T. S., A. S. apeliaciniame skunde išreikšta pozicija, jog, atsižvelgiant į tai, kad V. S. prieš pradėdamas dirbti E. N. IĮ laive (duomenys neskelbtini) dirbo kituose laivuose, kurie nors ir panašūs, bet turi savo specifiką, tarp jų – tralų paleidimo specifiką, todėl negalima teigti, kad V. S. turėjo pakankamai žinių atlikti darbus laive. Baudžiamojoje byloje duomenų apie laivo (duomenys neskelbtini) ir kitų laivų, kuriuose dirbo V. S., esminius skirtumus, o būtent – tralų paleidimo specifikos esminius skirtumus, nėra. Apeliančių poziciją kaip abejotiną patvirtina ir bylos medžiaga, kuria nustatyta, kad V. S. E. N. IĮ laive (duomenys neskelbtini) dirbo ir 2008 m.

Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad V. S. buvo tinkamai aprūpintas saugos darbe priemonėmis – darbiniais rūbais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2011-04-16 E. N. individualioje įmonėje V. S. vardu buvo užvesta Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), šią kortelę pasirašė E. N. ir pasirašė ją kaip darbdavys ir kaip asmuo, išdavęs apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog asmens, dėl kurio užvesta Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė, parašo nėra, tačiau darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje yra užfiksuoti V. S. drabužių, batų ir galvos apdangalų dydžiai, įvardytos ne tik asmeninės apsaugos priemonės ir pateiktas jų sąrašas, bet dargi nurodytos ir tikslios šių apsaugos priemonių kainos. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apylinkės teismas padarė išvadą, jog asmeninės apsaugos priemonės 2011 m. V. S. vardu E. N. individualioje įmonėje buvo įgytos. Apeliacinis teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Aplinkybės, kad darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje yra užfiksuoti V. S. drabužių, batų ir galvos apdangalų dydžiai, įvardytos asmeninės apsaugos priemonės, jų sąrašas, nurodytos tikslios šių apsaugos priemonių kainos, laikytinos nepakankamomis konstatuoti, kad asmeninės apsaugos priemonės 2011 m. V. S. vardu E. N. individualioje įmonėje buvo įgytos, juo labiau, kad šios priemonės buvo išduotos, o aplinkybės, kad Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje V. S. parašo nėra, bei tai, kad 2011-06-28 V. S. vilkėjo ne E. N. ĮI išduotą darbinį švarką, supuonuoja išvadą, kad asmeninės apsaugos priemonės – darbiniai rūbai – V. S. nebuvo išduotos. Pastebėtina tai, kad kartu su V. S. dirbę liudytojai E. B., S. Š., P. V. nurodė, jog V. S. E. N. individualios įmonės specialius darbinius rūbus, apsaugos priemones turėjo, jas darbo metu tiek jūroje, tiek būnant krante dėvėjo, tačiau šie liudijimai nėra svaresnės įrodomosios galios už apeliančių I. S., T. S., A. S. teiginius, jog nė vienas iš artimųjų niekada nematė pas V. S. kitų darbinių rūbų, išskyrus jo asmeninius.

Vis dėlto, kaip yra nurodęs kasacinės instancijos teismas, BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, ne tik veika, bet ir padariniai bei priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių yra būtini nustatyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-268/2014). Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad tinkluose surastas V. S. švarkas nors ir nebuvo išduotas E. N. individualios įmonės, tačiau, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, buvo susagstomas priekyje sagomis, kurios yra vidinėje švarko pusėje, t. y. darbinis ir pritaikytas būtent darbui jūroje, žvejybai, taip pat į tai, kad visi be išimties kartu su V. S. 2011 m. birželio 28 d. į jūrą išplaukę liudytojai A. S., E. B., S. Š. ir kapitonas P. P. kategoriškai ir vienareikšmiai patvirtino, jog V. S. vilkėjo tinkamus žvejybai darbinius rūbus – mūvėjo guminiais batais, pirštinėmis, vilkėjo būtent darbui jūroje, žvejybai pritaikytas kelnes ir švarką, daro išvadą, kad darbo saugos priemonių – darbinių rūbų – neišdavimas šioje situacijoje nėra esminis veiksnys, lėmęs asmens žūtį.

Prokurorė apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad jei išteisintasis E. N. būtų išdavęs V. S. tokias asmenines saugos priemones kaip saugos diržai, liemenė, ir pats bei kapitonas P. P. būtų griežtai reikalavę jas dėvėti atliekant pavojingą darbą – tinklų statymą, kur bet kada yra rizika užkliūti, tuomet įvykus analizuojamam įvykiui, nebūtų atsiradę tokie padariniai, t. y. V. S. rūbai nebūtų užkliuvę už tinklo, saugos diržas nebūtų leidęs V. S. iškristi iš laivo ir gelbėjimo liemenė – iškritus nuskęsti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šis apeliacinio skundo motyvas turėtų būti paremtas BK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą blanketinę nusikalstamos veikos sudėtį užpildančiu E. N. individualios įmonės lokaliniu teisės aktu – 2010 m. gruodžio 1 d. instrukcijomis „Atliekant denio darbus darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 2.2 punkte numatyta, kad nesant galimybės išvengti pavojingo ar kenksmingo rizikos veiksnio, būtina dėvėti tokias apsaugos priemones kaip medvilninis kostiumas, odiniai pusbačiai su neslystančiais padais, apsauginis diržas, pirštinės, gelbėjimosi liemenė. Apylinkės teismas teisingai atkreipia dėmesį, jog yra daroma išlyga „nesant galimybės išvengti pavojingo ar kenksmingo rizikos veiksnio“. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad visi be išimties liudytojai, ne vienerius metus dirbantys jūreivio darbą, pabrėžė, jog statant ar traukiant tinklus niekuomet nevilkintys gelbėjimosi liemenių, kurios ne tik nepadėtų darbui, bet dargi atvirkščiai – trukdytų, galėtų užkliūti už tinklų. Liudytojai taipogi pabrėžė, jog 2011 m. birželio 28 d. nebuvo ir jokios būtinybės vilkėti gelbėjimosi liemenių – oras buvęs itin geras. Apeliacinio teismo posėdyje apklaustas specialistas E. G., dirbantis Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje vedėju, nurodė – „Apsauginis diržas reikalingas lipimui į aukštį. Jis gali būti darbuotojui išduotas, bet tai nereiškia, kad dirbdamas laive jūreivis turi būti tą diržą apsirišęs. Taip pat yra su gelbėjimosi liemene. Liemenė gali būti neišduota pagal darbų saugos dokumentus, bet ji privaloma priemonė laive. Jų laive turi būti tiek, kiek jame yra žmonių ir liemenė turi būti padėta lengvai prieinamoje vietoje, bet tai nereiškia, kad darbuotojas turi būti ją nuolat užsivilkęs. Tokios yra taisyklės, tokia praktika“ (b. t. 9, b. l. 55). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, jog išteisintieji P. P. ir E. N. neužtikrindami, jog V. S., statydamas tinklus, dėvėtų gelbėjimosi liemenę bei saugos diržus, darbo saugos reikalavimų nepažeidė.

Apeliantės I. S., T. S., A. S. apeliaciniame skunde teigia, kad kontrolės nebuvimas iš laivo kapitono pusės, leidimas savivaliauti buvo pasekmė to, kad V. S. buvo paliktas vienas prie laivo borto leisti į jūrą tinklus ir niekas nei laivo kapitonas, nei kiti įgulos nariai nematė, kas atsitiko. Apeliančių nuomone, jeigu laive būtų tinkamai organizuotas darbas, būtų tinkama kontrolė ir disciplina, bei kaltinamųjų tinkamai įvertintas veiksmų pavojingumas, V. S. nebūtų paliktas vienas atlikti darbus ir nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta, jog laivo (duomenys neskelbtini) kapitonas, įmonės savininko įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – P. P. – nekontroliavo, jog būtų laikomasi jo duoto nurodymo, kad metant tinklus ir laivūgalyje, ir laivo priekyje dirbtų po du įgulos narius, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 3 d. ir 28 str. 2 d. reikalavimus ir Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statuto 24 ir 25 punktų reikalavimus. Ši aplinkybė 2012 m. rugsėjo 24 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 įvertinta kaip viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių (b.t. 6, b. l. 126–127). Apeliacinio teismo posėdyje apklausiama Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė S. S. teigė, kad jos išvadoje vienas iš argumentų – priežasčių – buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Specialistės nuomone, jeigu būtų buvę du žmonės, antras žmogus būtų matęs, kaip pirmasis iššoko arba įsipainiojo į tinklą, t. y. būtų galima sužinoti, koks buvo mechanizmas. Specialistė taip pat nurodė, kad vidinės kontrolės nebuvimas pasireiškė tuo, kad žmogus gali palikti kažką ir išeiti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog laive (duomenys neskelbtini) būtų formuojama tokia darbo praktika, kai metant tinklus tiek laivūgalyje, tiek laivo priekyje dirbtų po vieną įgulos narį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į liudytojų A. S., P. V., S. Š. parodymus, kad V. S., leisdamas tinklus, dirbo kartu su E. B., tai patvirtino ir pats liudytojas E. B., taip pat į tai, kad laivo žurnale užfiksuota, jog 2011-06-28 statant tinklus dalyvauja jūreivis V. S. ir vyr. mechanikas E. B., daro išvadą, kad laive (duomenys neskelbtini) statant tinklus, kapitono reikalavimu, dalyvaudavo po du įgulos narius. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. S. statant tinklus ir buvo paliktas vienas, tačiau byloje nėra duomenų, paneigiančių liudytojo E. B. parodymus, kad šis paliko V. S. ne daugiau kaip 3 (trims) minutėms. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamoje situacijoje kapitono pareiga kontroliuoti, kad metant tinklus ir laivūgalyje, ir laivo priekyje dirbtų po du įgulos narius, pasireiškia tinkamos darbo statant tinklus praktikos formavimu, užtikrinant pakankamą įgulos narių kontrolę ir tinkamą reagavimą į pastebėtus reikalavimo nevykdymo atvejus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia kapitono pareiga negali būti suprantama kaip įpareigojanti vykdyti nepertraukiamą įgulos narių stebėjimą ar sudaryti kitas kliūtis, dėl kurių jūreiviams pažeisti kapitono reikalavimą, statant tinklus dirbti po du, taptų neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad aplinkybė, jog išteisintasis P. P. neužtikrino, kad E. B., turėdamas veiksmų laisvę, net trumpam laikui neturėtų galimybės palikti V. S. vieną statant tinklus, nelaikytina nusikalstama veika BK 176 straipsnio 1 dalies prasme.

Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad E. N., baimindamasis susipainioti ir suklysti savo parodymuose ir atskleisti tikrąją tiesą, atsisakė atsakinėti į valstybinio kaltintojo klausimus. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Šią Lietuvos Respublikos Konstitucijos normą įtvirtina BPK 80 straipsnio 1 punkte bei BPK 82 straipsnio 3 dalyje. Asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-168/2011; Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba? v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad E. N. atsisakymą atsakinėti į valstybinio kaltintojo klausimus įvertinus kaip baiminimąsi suklysti savo parodymuse ir atskleisti tikrąją tiesą, būtų pažeistos anksčiau nurodytos išteisintojo E. N. teisės.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti prokurorės ir nukentėjusiųjų skunduose išsakytas abejones dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauti jokie objektyvūs duomenys, pagrindžiantys kaltinimą, jog 2011 m. birželio 28 d., apie 01.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, E. N. individualiai įmonei priklausančiam laivui (duomenys neskelbtini) plaukiant Baltijos jūra 60 jūrmylių nuo Klaipėdos uosto, jūreiviui-virėjui V. S., dirbančiam be asmeninių saugos priemonių ir su asmeniniais rūbais, atliekant žvejybinių tinklų pastatymą į jūrą, rūbams užkliuvus ir įsipainiojus už į jūrą statomo tinklo, V. S. iškrito iš laivo ir nuskendo, atliko įrodymų tyrimą: apklausė specialistus S. S. ir E. G., peržiūrėjo parodymų patikrinimo vaizdo įrašą ir paskyrė darbų saugos ekspertizę.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams buvo pavesta atsakyti į tokius klausimus : 1. Kas nuo V. S. įdarbinimo (2011-04-16) ir nelaimingo atsitikimo metu buvo atsakingas už darbų saugą E. N. individualioje įmonėje, laive? 2. Kas privalėjo V. S. instruktuoti tiek įvadiniu, tiek darbo vietoje instruktažais, apmokyti dirbti pavojingą darbą žvejybiniame laive nuo įdarbinimo įmonėje momento bei dirbant laive (duomenys neskelbtini)? Ar V. S. neinstruktavimas, neapmokymas organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui? 3. Kokias asmenines saugos priemones pagal norminius aktus bei įmonės lokalinius teisės aktus įvykio metu turėjo naudoti V. S.? Ar saugos priemonių neišdavimas ir neįpareigojimas jų dėvėti, kontrolės nebuvimas turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui? 4. Ar turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui ir kokią tas faktas, kad V. S. dirbo su savo asmeniniais rūbais, t. y. švarku? 5. Kokie buvo pažeisti darbų saugos įstatymuose, kituose bei įmonės lokaliniuose teisės aktuose nustatyti darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimai atliekant tinklų statymo darbus? Kuriuos reikalavimus pažeidė darbdavys E. N. bei laivo kapitonas E. P. ir kokią įtaką nelaimingam atsitikimui kilti turėjo kiekvienas pažeidimas atskirai ir jų visuma? 6. Koks 2011 m. birželio 29 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo žvejybinio laivo įgulos narys V. S., įvykio mechanizmas, techninės ir organizacinės priežastys?

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1915(14) duota išvada, kad:

1.(2) Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta instruktuoti V. S., privalėjo jį instruktuoti ir instruktavimus nustatyta tvarka įforminti, o pavojingus darbus dirbantys darbuotojai yra mokomi darbdavio nuožiūra ir jo nustatyta tvarka. Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad V. S. nebuvo mokytas, o jo instruktavimo įforminimas, tikėtina, neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymu Nr. 1-107 (galiojo nuo 2005-04-27 iki 2012-10-01).

2.(3) Nenustačius tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju veikusio pavojingo veiksnio, jo šaltinio, įvykio mechanizmo ir priežasčių, nėra galimybės nustatyti, kokias asmenines saugos priemones tiriamo įvykio metu privalėjo naudoti V. S., ir ar aplinkybės, susijusios su asmeninių saugos priemonių naudojimu, sietinos su tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis.

3. (4) Atsakyta išvados 2 punkte.

4. (6) Pagal ekspertizei pateiktą medžiagą negalima nustatyti, koks yra tiriamo nelaimingo atsitikimo, kurio metu dingo be žinios V. S., mechanizmas, techninės ir organizacinės priežastys.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą, taip pat papildomai apklausė ekspertą T. D., kuris paaiškino, kad nors Darbo inspekcijos akte konstatuota, kad V. S. nuskendo, bet nesant kūno ir mediko išvados dėl mirties priežasties, jis negali įrodyti, kad žmogus nuskendo, nes tiriamas tik konkretus nelaimingas atsitikimas ir tik su juo siejamos visos apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas E. G. nurodė, kad nemato faktų, kad žmogus žuvo nelaimingo atsitikimo metu. Specialistė S. S. nurodė, kad nenustatė įvykio mechanizmo (b.t. 9, b. l. 51–56).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ekspertizės akto Nr. 11-1915(14) 2 punktą, taip pat į apeliacinio teismo posėdyje apklaustų specialistų T. D., E. G., S. S. parodymus, mano, kad prokurorės apeliaciniame skunde pateiktas įvykio modelis – V. S., turėdamas tiesioginį kontaktą su statomais tinklais, įsipainiojo į juos ir iškritęs iš laivo į jūrą (60 jūrmylių nuo kranto) be gelbėjimo liemenės nuskendo – yra deklaratyvus, o nelaimingas atsitikimas dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo – tariamas, todėl šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad išteisintųjų E. N. ir P. P. veikoje BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis nenustatyta.

Nenustačius įvykio mechanizmo bei priežasčių, neįmanoma įvertinti, ir kiek įvykiui turėjo reikšmės aplinkybės, jog, kaip nustatyta 2011-07-18 Pirminio tyrimo išvadose „Dėl žvejybos laivo (duomenys neskelbtini) įgulos nario dingimo iš laivo” Nr. LS-18, laive (duomenys neskelbtini) neveikė vidutinio dažnio radijo įranga ir laivas nuo artimiausios prieglobsčio vietos – Klaipėdos uosto – buvo nutolęs apie 60 jūrmylių, kai žvejybos laivo (duomenys neskelbtini) dokumentuose nustatytas plaukiojimo rajonas – Baltijos jūra, nutolstant ne daugiau kaip 50 jūrmylių nuo prieglobsčio vietos.

Dėl išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrindų

Nors apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad teismas, analizuodamas E. N. pareikšto kaltinimo sukursčius suklastoti dokumentą pagrįstumą, netyrė ir neanalizavo rašytinių įrodymų, kaip ir neatsižvelgė į prokuroro baigiamojoje kalboje išsakytus motyvus dėl nusikaltimo padarymo laikotarpio, t. y. nuo laivo grįžimo į krantą 2011 m. birželio 29 d. 03.30 val. iki 2011 m. liepos 13 d. 13.00 val., konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog remiantis tik specialisto išvada, jog asmens V. S. vardu pasirašė ne pats asmuo, konstatuoti E. N. kaltę neperžengiant pareikšto kaltinimo ribų ir apimties nėra jokio pagrįsto pagrindo. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, jog būtent E. N. buvo vienintelis suinteresuotas šio parašo atsiradimu, kadangi V. S. įdarbinimo metu jis vienintelis turėjo teisę ir pareigą vykdyti instruktavimus ir yra pasirašęs E. N. individualios įmonės saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale kaip atsakingas asmuo, vertintinas tik kaip prielaida, nesant jokių kitų objektyvių E. N. kaltės įrodymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta, E. N. pareikštas kaltinimas pagrįstas tik prielaidomis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad išteisintieji E. N. ir P. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių, taip pat, kad E. N. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas. Išteisintuosius E. N. ir P. P. nuteisti ar kitokiu būdu keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiųjų I. S., T. S. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.