- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- e2A-506-357/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- ŽŪB „ŽeMila“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „ŽeMila“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui ŽŪB „ŽeMila“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir ieškovo prašymą dėl sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. V. P. 2017-08-07 ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priimant dalinį sprendimą dėl ieškinio pagrindo 1) pripažinti, kad atsakovas ŽŪB „ŽeMila“ dviem ieškinyje nurodytais žemės sklypais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)i r Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi neteisėtai 2) bei pripažinti ieškovui teisę į dėl to turėtų nuostolių atlyginimą, priteisti ieškovui iš atsakovo nuostolių atlyginimą (tikslūs nuostoliai bus pateikti bylos nagrinėjimo metu ) ir 5 proc. metines palūkanas. 2018-01-26 patikslintu ieškiniu papildomai prašė – 3) pripažinti 2013-05-07 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu; 4) pripažinti 2013-05-07 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panaudos sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu.Nurodė, kad 2013 m. 05 mėn. buvo sudarytos dvi sklypų panaudos sutartys 5 m. laikotarpiui, jis yra ūkininkas, todėl sklypus užsėjo ir pasėlius nustatyta tvarka deklaravo, kad gautų išmokas. 2013 m. ir 2014 m. sklypais naudojosi, D. S. mirus, paveldėtojai sugalvojo sklypus parduoti. Mirusiosios sūnėnas A. D. pranešė, kad sutartis nutrauks ir sklypus parduos, vėliau jam kaip pirmumo teisę turinčiam naudotojui NŽT atsiuntė raštą su pasiūlymu sklypus pirkti. Kadangi buvo nurodyta labai didelė kaina (apie 130 000 Eur), jis pirkti atsisakė. Po to A. D. atsiuntė įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, o jis atrašė pretenziją A. D.. Sklypais nesinaudoja nuo 2014 m. rudens, nes vėliau rado juos kažkieno suartus. Į teismą kreipėsi daug vėliau, nes su R. M. yra kaimynai, dėl ko nenorėjo pyktis ir tikėjosi susitarti geruoju, bet šis atsisakė. Dėl tokios situacijos kaltas yra atsakovo vadovas, nes žinojo apie galiojančią jo sklypų panaudos sutartį, bet vis tiek sklypus pradėjo naudoti pats. Nuostolius sudaro negauta ES parama ir pajamos už pasėlius. Nurodė, kad A. D. raštas ieškovui yra tik įspėjimas apie būsimą sutarčių nutraukimą su tam tikromis sąlygomis ( jei ieškovas nepateiks prieštaravimų per 5 d., ką šis iš karto padarė 2016-01-06 raštu ), o ne nutraukimo dokumentas. Savininkės įgaliojimas A. D. nutraukti sutartis iki šiol nepateiktas , t. y. neišviešintas, todėl jis laikytinas neturinčiu šios teisės asmeniu. Panaudos sutartys sklypų pardavimo atsakovui metu buvo galiojančios, ką patvirtina notaro įrašai pačioje sutartyje ir jo veiksmai (buvo bandoma pakviesti ieškovą pas notarą pasirašyti raštą apie sutarčių nutraukimą ir pan.). Atsakovas pirko sklypus prisiimdamas tam tikrą riziką, todėl privalo prisiimti ir įsipareigojimo nevykdymo pasekmes – atlyginti ieškovo dėl to patirtus nuostolius. Atsižvelgtina, kad ši aplinkybė (buvimas panaudos sutarčių) galėjo turėti įtakos ir atsakovui derantis dėl sklypų kainos. Vienašališkai nutraukti sutartis galima tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. nustatytais atvejais, CK 6.641 str. 1 d. yra nustatytos sąlygos, kai panaudos davėjas tik turi teisę reikalauti, o ne vienašališkai nutraukti sutartį, t. y. privalo dėl to kreiptis į teismą. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad sutartį galima nutraukti, jei daiktas skubiai, nenumatytai ir neišvengiamai reikalingas naudotis savininkui. Atsakovo atstovų nurodomos aplinkybės tikrai nėra tokios, o jų argumentai tik deklaratyvūs. Registrų centras tik išviešina tam tikrus faktus, bet nesprendžia dėl jų teisėtumo ar neteisėtumo. Todėl tai, kad ieškovas teisme neužginčijo sutarčių išregistravimo, neturi jokios reikšmės jo reikalavimo tenkinimui. Prašo reikalavimą dėl ieškinio pagrindo tenkinti.Atsakovas ŽŪB „ŽeMila“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. rudenį ginčo sklypų savininkės D. S. atstovas A. D. pasiūlė pirkti jos turtą – ne tik minėtus du žemės sklypus, bet ir pastatus bei kt., nes V. P., kaip naudotojas turėjęs pirmenybės teisę pirkti sklypus, atsisakė. 2016-03-23 visą pasiūlytą turtą, tame tarpe – abu sklypus, nupirko atsakovas, sutartis buvo sudaryta pas notarę, kadangi pirkinio kaina buvo didelė, mokėjo pasinaudodami banko „Swedbank“ paskola. Jos gavimui reikėjo perkamą turtą įkeisti, bet notarė nesutiko daryti įkeitimo sutarties, kol nenutraukta panaudos su ieškovu sutartis. Sudarant pirkimo sutartį notarės padėjėja skambino ieškovui, siūlė atvykti pas notarą pasirašyti dokumentus apie panaudos sutarties nutraukimą, taip pat siūlė nuvažiuoti pas V. P. nutraukti sutartį ir ją išregistruoti, kad būtų galima sklypus įkeisti. Ieškovas atsisakė tai padaryti, todėl įkeitimo sutartis pirkimo metu nebuvo sudaryta. Prieš sudarant pirkimo sutartį jis bendravo tik su A. D., su pačia D. S. susitikęs nebuvo, kiek žino, ji mirė praėjus keletui savaičių po pirkimo sutarties sudarymo. Pas notarę A. D. sakė, kad panaudos sutartis su ieškovu yra nutraukta ir rodė jam raštą, kurį buvo išsiuntęs ieškovui, A. D. užtikrino, jog sutartis su ieškovu nutraukta. Vėliau, bankui reikalaujant sudaryti įkeitimo sutartį, pats parašė raštą Registrų centrui ir ieškovo panaudos sutartys buvo išregistruotos, abu sklypus įkeitė bankui. 2015-2016 m. žiemą abu sklypai buvo palikti neužsodinti, todėl juos nupirkęs atsakovas tvarkė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2018 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovo V. P. reikalavimą dėl ieškinio pagrindo tenkino. Pripažino 2013 m. gegužės 7 d. K. D. S. ir ieškovo V. P. privačios žemės 9,81 ( faktiškai - 9,4954 ) ha. ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4,52 ( faktiškai - 4,3029 ) ha. ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), panaudos sutarčių nutraukimą atsakovo UAB „ŽeMila“ 2017 m. birželio 5 d. pranešimu neteisėtu ir pripažino ieškovui V. P. teisę į dėl to turėtų nuostolių atlyginimą iš atsakovo UAB „ŽeMila“.Teismas vertino, kad visų pirma tikslinga išspręsti klausimą dėl ieškinio pagrindo ( t. y. ar žemės sklypų panaudos sutartys su ieškovu nutrauktos teisėtai, o jei ne – ar dėl to jis turi teisę į nuostolių atlyginimą ) ir tik šio reikalavimo patenkinimo atveju spręsti nuostolių dydžio klausimą. Nurodė, kad proceso eigoje šalių pozicijos dėl faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo nebuvo nuoseklios. Ieškovo atstovas visų pirma prašė pripažinti, kad atsakovas ginčo žemės sklypais naudojasi neteisėtai, dėl ko ieškovas turi teisę į nuostolių atlyginimą, o pačios panaudos sutartys yra nenutrauktos, nes nutrauktos neteisėtai, vėliau papildomu reikalavimu prašė pripažinti neteisėtu vienašališką šių sutarčių nutraukimą. Iš šio reikalavimo neaišku, kieno ir kada įvykdytą nutraukimą prašoma pripažinti neteisėtu. Atsakovo atstovai proceso pradžioje teigė, kad sutartys buvo nutrauktos A. D. 2016-01-04 įspėjimu, tik tai iki sklypų pardavimo neįregistruota NTR, dėl ko atsakovo vadovas jas nutraukė ar tik kreipėsi dėl išregistravimo dar kartą, vėliau atstovas advokatas nurodė, kad sutartys buvo nutrauktos konkliudentiniais veiksmais 2016 metais, kai pavasarį sklypus užsėjo atsakovas, o ieškovas tam neprieštaravo, po to atsakovo atstovas pripažino, kad galimai sutartys buvo nutrauktos atsakovo 2017-06-05 pranešimu.Savininkės įgaliotinio A. D. 2016-01-04 įspėjimą tiek forma, tiek turiniu vertino kaip pranešimą apie būsimą nutraukimą ir jam taikė CK 6.193 str. nuostatos. Nurodė, kad 2016-03-23 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu panaudos sutartys nebuvo nutrauktos, tai patvirtina notarės įrašai apie jas sutartyje, atsakovo vadovo veiksmai (notarės padėjėjos skambinimas ieškovui siūlant atvykti pas notarą šias sutartis nutraukti, pasiūlymas pačiam atsakovo vadovui tuo tikslu vykti pas ieškovą, notarės atsisakymas įregistruoti perkamų sklypų įkeitimą bankui, nes yra panaudos sutartys ) ir tolesni atsakovo vadovo veiksmai (raštai ieškovui apie sutarčių nutraukimą, 2017-06-05 raštas bei jo pateikimas Registrų centrui ir t. t.). Teismas pripažino, kad nei A. D. 2016-01-04 įspėjimu, nei sudarant 2016-03-23 pirkimo sutartį panaudos sutartys nebuvo nutrauktos. Tai, kad sklypais nuo 2016 m. pavasario iki šiol naudojasi atsakovas teismas vertino ne kaip sutarčių nutraukimą, nes akivaizdžiai matyti ieškovo nesutikimas, o ne valia nutraukti sutartis, bet kaip faktinį daiktų perėmimą naudotis, įstatymo nustatyta tvarka neišsprendus panaudos sutarčių nutraukimo klausimo. Nurodė, kad vertinant panaudos sutarčių pasibaigimą, 2016-08-25 rašte atsakovo valia nėra išreikšta, jame nurodyta, jog panaudos sutartis nutraukė savininkė K. D. S., tam turėjusi pagrindą ir teisę pagal CK 6.641 str. 2d., apie ką jos atstovas A. D. pirkimo sutarties sudarymo metu informavo atsakovą ir pateikė ieškovui adresuotus tokius laiškus. Todėl vertino, kad šis raštas yra tik atsakovo nuomonė, jog panaudos sutartis yra nutraukusi ankstesnė savininkė, o ne sprendimas pačiam jas nutraukti. 2017-06-05 pranešimas tiek savo forma, tiek turiniu (pranešama, kad sutartys vadovaujantis CK 6.641 str. 2 d. yra vienašališkai nutrauktos, nors pakartojami ir argumentai dėl buvusios savininkės veiksmų vertinimo) laikytinas sprendimu nutraukti sutartis, ką patvirtina Registrų centro veiksmai – šio pranešimo pagrindu panaudos sutartys vėliau buvo išregistruotos. Nurodė, kad faktiškai panaudos sutartys nutrauktos atsakovo 2017-06-05 pranešimu, dėl su juo nesusijusių argumentų (ar buvusi savininkė K. D. S. turėjo teisę jas nutraukti, ar jos įgaliotinis A. D. veikė turėdamas įgaliojimą ir t. t. ) teismas nepasisakė. Atsakovo argumentą nelaikė nei nenumatyta ir nepaprasta aplinkybe, nei sudarančia pagrindą skubiam ir neišvengiamam reikalingumui naudotis sklypais CK 6.641 str. 2 d. prasme. Priešingai, pirkimo metu žinodamas apie tam tikrus perkamo turto suvaržymus (o tai vienareikšmiškai užfiksuota pačioje pirkimo sutartyje ), atsakovas privalėjo juos įvertinti ir jo netenkinant tokioms sandorio sąlygoms, galėjo sandorio atsisakyti. Teismas konstatavo, jog galiojančias ieškovo V. P. žemės sklypų panaudos sutartis buvusios savininkės K. D. S. pareigų perėmėjas atsakovas UAB „ŽeMila“ nutraukė vienašališkai, neteisėtai. Dėl A. D. kaip įgaliotinio veiksmų vertinimo, sutarčių nutraukimo procedūros atitikimo CK 6.217 str. ir 6.218 str. reikalavimams ir kt., teismas nepasisakė. Dėl atsakovo pateikto Registrų centro veiksmų vertinimo konstatavo, kad panaudos sutartys buvo išregistruotos remiantis atsakovo pateiktu vienašališku sprendimu, kurio teisėtumo registro tvarkytojas nevertina. Nurodė, kad panaudos sutartys buvo nutrauktos CK 6.641 str. 2 d. pagrindu, todėl savo iniciatyva teismas nesvarstė, ar atsakovas galėjo jas nutraukti kitais pagrindais. Atsakovui nutraukus panaudos sutartis ieškovas neteko galimybės gauti pajamas iš pasėlių nuomojamuose sklypuose ir paramos už šių sklypų dirbimą nuo 2016 m. pavasario, t. y. nuo atsakovo faktinio sklypų perėmimo naudotis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas ŽŪB „ŽeMila“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo V. P. priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl A. D. kaip įgaliotinio veiksmų vertinimo, sutarčių nutraukimo procedūros atitikimo CK 6.217 str. ir 6.218 str. reikalavimams ir kt., dėl Registrų centro veiksmų vertinimo. Nėra ginčo, jog pagal 2016 m. kovo 23 d. pirkimo - pardavimo sutartį Žemės sklypus iš K. D. S. įsigijo ŽŪB „ŽeMila“. Šios pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu pardavėją K. D. S. atstovavęs A. D. informavo pirkėją ŽŪB „ŽeMila“, kad Žemės sklypų panaudos sutartys su V. P. vienašališkai nutrauktos, tik nepanaikinta teisinė registracija. Perkant Žemės sklypus viena iš esminių sąlygų, kuri buvo keliama pardavėjui, kad įsigytus Žemės sklypus ŽŪB „ŽeMila“ galėtų naudoti žemės ūkio veiklai, pardavėjo atstovas pateikė V. P. adresuotus laiškus dėl panaudos sutarčių nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, pardavėja K. D. S. siekdama parduoti jai nuosavybės teises priklausančius Žemės sklypus, vadovaujantis minėta CK 6.641 straipsnio 2 dalimi, turėjo pagrindą ir teisę reikalauti nutraukti Žemės sklypų panaudos sutartis. I. V. P. šiuos žemės sklypus iki pardavimo nuomojosi iš K. D. S., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatomis, turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus, tačiau už nurodytą kainą šių žemės sklypų nepirko. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad nei A. D. 2016 m. sausio 4 d įspėjimu, nei sudarant 2016 m. kovo 23 d. pirkimo sutartį, panaudos sutartys nebuvo nutrauktos. Apelianto nuomone minėtas teisinis reglamentavimas, teisės aiškinimo ir taikymo praktika, Žemės sklypų pardavėjos K. D. S. įgalioto asmens raštu pareikštas ketinimas nutraukti panaudos sutartis, turėtų būti laikomas, kaip pranešimas nutraukti sutartį. Tokiu būdu Žemės sklypų pardavėjos išreikšta valia reiškė jos siekį nutraukti sutartį. Ieškovo pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad ieškovas suprato pranešimo tikslą ir turinį. ŽŪB „ŽeMila“ įsigydama žemės sklypus su statiniais buvo įsitikinusi, kad panaudos sutartys vienašališkai nutrauktos. Atsakovui ŽŪB „ŽeMila“ sudarant 2016 m. kovo 23 d. pirkimo - pardavimo sutartį apie pardavėjos atstovo A. D. pranešimą ieškovui buvo žinoma, todėl šios sutarties 5.1.2 punkte nurodyta sąlyga apie suteiktą panaudos teisę ir informavimą ieškovo V. P. apie žemės sklypų pardavimą, traktavo, kaip informavimą apie panaudos sutarčių nutraukimą, tik jų neišregistruojant iš viešo registro.Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog panaudos sutartys buvo nutrauktos konkliudentiniais atsakovo veiksmais. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu tik nurodė, kad tiek susirašinėjimas, tiek atsakovo žemės ūkio veiklos vykdymas žemės sklypuose patvirtina, jog žemės sklypų panaudos sutartys vienašališkai buvo nutrauktos. Šiuo atveju atsakovo konkliudentiniai veiksmai (žemės dirbimas po įsigijimo) tik konstatavo žemės sklypų panaudos sutarčių nutraukimo faktą, nes nesant panaudos sutarčių nutraukimo, atsakovas nebūtų vykdęs žemės ūkio veiklos.Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodo, kad atsakovui ŽŪB „ŽeMila“ nuo 2016 m. kovo 23 d. pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo nebuvo atsiradusių jokių naujų, nenumatytų ir nepagrįstų aplinkybių. Pirma, įsigyjant šiuos Žemės sklypus iš pardavėjos, atsakovui ŽŪB „ŽeMila“ buvo esminė sąlyga, kad šiais žemės sklypais galės naudotis. Pati atsakovo teisinė forma (žemės ūkio bendrovė) sąlygojo, jog įsigyjami žemės sklypai bus naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl Žemės sklypų pardavėja dar 2016 m. sausio 5 d. informavo ieškovą, kad vienašališkai nutraukia panaudos sutartis. Antra, ŽŪB „ŽeMila“ yra žemės ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą ir dalyvaujantis Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui projektuose. Viena iš sąlygų, siekiant gauti ir įsisavinti Europos Sąjungos paramą žemės ūkio veiklai yra susijusi su dirbamos žemės ploto plėtimu ir žemės ūkio produkcijos kiekio didinimu, todėl Žemės sklypai neišvengiamai buvo reikalingi ŽŪB „ŽeMila“. Trečia, Žemės sklypai įsigyti kredito pagrindu, todėl privalėjo juos įkeisti kredito davėjo naudai. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų žemės sklypų įkeitimo būtinybę, tačiau skundžiamame sprendime pasisako dėl notarės atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, susijusius su žemės sklypų įkeitimu. Visa tai leidžia konstatuoti skundžiamo sprendimo prieštaringumą vertinant faktines aplinkybes dėl žemės sklypų įkeitimo būtinybės.Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad žemės sklypų panaudos sutartys vienašališkai nutrauktos atsakovo ŽŪB „ŽeMila“ 2017 m. birželio 5 d. pranešimu, tačiau pažymima, kad šiame pranešime pakartojami argumentai dėl buvusios žemės sklypų savininkės veiksmų vertinimo. Šiais pirmosios instancijos teismo teiginiais iš esmės patvirtinamas atsakovo nuoseklumas ir įsitikimas, kad žemės sklypų panaudos sutartys jau buvo nutrauktos vienašališkai pardavėjo įgalioto asmens pranešimu, tačiau nepanaikinta teisinė registracija. 2016 m. kovo 23 d. žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartyje tik konstatuotas viešame registre esantis faktas apie panaudos sutarčių įregistravimą. Pirmosios instancijos teismui atmetus atsakovo ŽŪB „ŽeMila“ argumentus, kad pardavėja turėjo teisę nutraukti vienašališkai panaudos sutartis su ieškovu ir 2016 m. kovo 23 d. sudarant pirkimo - pardavimo sutartį žemės sklypų panaudos sutartys buvo nutrauktos, teismas iš esmės nevertino ir nepasisakė, ar CK 6.641 straipsnio 2 dalies turinio prasme, tai buvo pakankamas pagrindas vienašališkam panaudos sutarčių nutraukimui. Tai vienas iš esminių nuoseklių atsakovo argumentų, kad pardavėjos atstovas šiuo pagrindu turėjo teisę vienašališkai nutraukti panaudos sutartis. Ieškovas pateikė teismui reikalavimą – pripažinti žemės sklypų vienašališką nutraukimą neteisėtu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva skundžiamame sprendime, nesant ieškovo konkretaus reikalavimo, nurodė konkretų panaudos sutarčių nutraukimo terminą ir pagrindą, nors ieškovas konkretaus panaudos sutarčių pagrindo neginčijo.?
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo ŽŪB „ŽeMila“ apeliacinio skundo ir Šalių apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemės sklypų pardavėja K. D. S. žemės sklypų panaudos sutarčių su ieškovu nebuvo nutraukusi. 2016-01-05 ieškovas gavo įspėjimus dėl panaudos sutarčių nutraukimo, kuriais buvo įspėtas, jog per 5 darbo dienas nepateikus argumentuoto prieštaravimo, panaudos sutartys bus vienašališkai nutrauktos panaudos gavėjo pareiškimu, remiantis CK 6.641 str. 2 d., įspėjimuose nebuvo nurodyta jokių nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių, dėl ko Žemės sklypai yra skubiai ir neišvengiamai reikalingi panaudos davėjai. CK 6.641 str. 1 d. nurodytų sutarčių nutraukimo prieš terminą priežasčių nebuvo, CK 6.217 str. apibūdinto esminio panaudos sutarčių ar bet kokių kitų sutarčių pažeidimų ieškovas nebuvo padaręs, tad panaudos sutartis panaudos davėja turėjo galimybę nutraukti tik teismo tvarka (CK 6.217 str. 4 d.). Įspėjimai yra pasirašyti K. D. S. įgaliotinio A. D., tačiau su įspėjimais joks įgaliojimas nepateiktas, todėl laikytina, jog 2016-01-04 ieškovui skirti įspėjimai nesukelia jokių pasekmių. Vienareikšmiškai laikytina, kad panaudos sutartys nebuvo nutrauktos. Daugiau jokių pareiškimų, prašymų ar pranešimų iš panaudos davėjos ieškovas negavo. Ieškovas pagrįstai laikė, kad įspėjimas buvo pateiktas asmens, kuris neturėjo tam teisės, todėl jokių teisinių pasekmių nesukelia. Atsakovui neabejotinai buvo žinoma apie panaudos sutartis, atitinkamai jam perėjo visos panaudos davėjos teisės bei pareigos pagal šias sutartis. Aplinkybė, jog atsakovui perkant Žemės sklypus viena esminių sąlygų, keliamų pardavėjui (panaudos davėjai) buvo tai, kad atsakovas juos galėtų naudoti žemės ūkio veiklai, šiuo atveju ginčui jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi tai liečia tik atsakovo ir panaudos davėjos santykius. Žyma 2016-03-23 notarinėse Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse apie panaudos sutarčių egzistavimo faktą neabejotinai reiškia, jog atsakovas, kaip žemės ūkio veiklą vykdantis subjektas, turėjo ir galėjo suvokti, jog perka Žemės sklypus, kuriuos panaudos sutarčių pagrindu turi teisę naudoti ieškovas.?Kaip galima suprasti iš atsakovo pranešimo Registrų centrui turinio, atsakovas ne pats nutraukinėjo panaudos sutartis, bet laikė, kad panaudos sutartys neva jau yra nutrauktos maudos davėjos iniciatyva. Ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad panaudos sutartys nėra nutrauktos. 2017-12-04 Ieškovas gavo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2017-12-01 atsakymą Nr. (8.4.3.)-ŠG-2518, kuriame nurodyta, jog 2017-09-27 Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruoti juridiniai aktai apie panaudos sutartis ŽŪB „ŽeMila“ (atsakovui) pateikus prašymą ir kartu su juo 2017-06-05 pranešimą „Dėl vienašališko panaudos sutarčių nutraukimo“. Teismas privalėjo nustatyti ir nustatė konkretų panaudos sutarčių nutraukimo terminą ir pagrindą ir Sprendime padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog 2017-06-05 pranešimas tiek savo forma, tiek turiniu (pranešama, kad sutartys vadovaujantis CK 6.641 str. 2 d. yra vienašališkai nutrauktos, nors pakartojami ir argumentai dėl buvusios savininkės veiksmų vertinimo) laikytinas sprendimu nutraukti sutartis, ką patvirtina Registrų centro veiksmai - šio pranešimo pagrindu panaudos sutartys vėliau buvo išregistruotos. Nei panaudos davėja, nei atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti sutartis. Norint taikyti CK 6.641 str. 2 d., būtina įrodyti skubaus ir neišvengiamo reikalingumo, atsiradusio dėl „nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių“, egzistavimą. Ginčo atveju tiek panaudos davėja, tiek atsakovas teikdami panešimus ieškovui apsiribojo teiginiu, kad „panaudos sutartys bus vienašališkai nutrauktos panaudos davėjo pareiškimu, remiantis CK 6.641 str. 2 d.“ ir nepateikė jokių įrodymų, kad reikalingumas yra „skubus ar neišvengiamas“, atsiradęs dėl „nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių“. Teisinga ir pagrįsta išvada, jog pirkimo metu žinodamas apie tam tikrus perkamo turto suvaržymus, atsakovas privalėjo juos įvertinti ir jo netenkinant tokioms sandorio sąlygoms, galėjo sandorio atsisakyti. Aplinkybė, jog atsakovas, įsigydamas Žemės sklypus pagal kredito sutartį privalėjo juos įkeisti kredito davėjo naudai, šalių ginčo atveju jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi ši atsakovo pareiga niekaip nėra susijusi su ieškovu ir kokiais nors jo veiksmais. Teismas teisingai sprendė, jog ta aplinkybė nėra nenumatyta (priešingai - iš anksto gerai žinoma) ir nesudaranti pagrindą skubiam ir neišvengiamam reikalingumui naudotis sklypais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
Konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.
Dėl faktinių aplinkybių
Byloje nustatyta, kad 2013-05-07 privačios žemės sklypų panaudos sutartimis, sudarytomis tarp K. D. S. (panaudos davėjos) ir ieškovo V. P. (panaudos gavėjo) neatlygintinai perduota naudotis žemės sklypais – 10,10 ( arba 9,81) ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4,42 (arba 4,52) ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais Užvyžių kaime. Sutartyje nurodytas 5 metų laikotarpis iki 2018-05-07, šios sutartys įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Nustatyta, kad panaudos gavėjui 2016-01-04 įteiktas pranešimas (įspėjimas) pasirašytas A. D., kaip K. D. S. įgalioto asmens ir remiantis CK 6.641 str. 2d. pranešta ieškovui dėl 10,10 ha sklypo panaudos sutarties vienašališko nutraukimo. Ieškovas 2016-01-06 raštu nurodė, kad nesutinka su panaudos sutarties nutraukimu.Pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta 2016-03-23 tarp atsakovo ŽŪB „ŽeMila“ ir buvusios žemės savininkės K. D. S., pagal įgaliojimą atstovaujamos A. D., atsakovas nupirko 14 pastatų ir statinių bei abu ginčo sklypus. 2016-07-28 raštu ieškovas informavo atsakovą dėl jo veiksmų, atsakovas 2017-06-05 informavo ieškovą, kad panaudos sutartys savininkės K. D. S. atstovo A. D. buvo vienašališkai nutrauktos, tik nepanaikinta jų teisinė registracija.Remiantis atsakovo vadovo 2017-09-25 prašymu, panaudos sutartys Nekilnojamojo turto registre 2017-09-27 buvo išregistruotos, sklypai 2017-10-13 įkeisti bankui užtikrinant 2013 m. kredito sutarties su pakeitimais skolininko įsipareigojimus, 2017-10-16 įregistruota NT registre hipoteka žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, AB naudai.
Dėl įrodymų vertinimo ir apeliacinio skundo argumentų
Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Apeliantas teigia, kad byloje nėra ginčo, jog prieš sudarant 2016 m. kovo 23 d. pirkimo - pardavimo sutartį, pardavėją K.D. S. atstovavęs A. D. informavo pirkėją ŽŪB „ŽeMila“, kad Žemės sklypų panaudos sutartys su V. P. vienašališkai nutrauktos, tik nepanaikinta teisinė registracija, o perkant Žemės sklypus viena iš esminių sąlygų, kuri buvo keliama pardavėjui, kad įsigytus Žemės sklypus, kurie įsigyti kartu su kitu nekilnojamu turtu, ŽŪB „ŽeMila“ galėtų naudoti žemės ūkio veiklai. Pardavėjo atstovas pirkėjui pateikė panaudos gavėjui adresuotus laiškus dėl panaudos sutarčių nutraukimo.Taip pat apeliantas teigia, kad pardavėja K. D. S. siekdama parduoti jai nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypus, vadovaujantis minėta CK 6.641 straipsnio 2 dalimi, turėjo pagrindą ir teisę reikalauti nutraukti Žemės sklypų panaudos sutartis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatomis, ieškovas turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus, tačiau už nurodytą kainą šių žemės sklypų nepirko.Apeliantas remiasi panaudos sutarties samprata, pateikta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sąlygų pažeidimą nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK 6.629-6.643 straipsniai), atskiros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) ir bendrosios sutarčių teisės normos. CK bendrosios teisės normos numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai nutraukti sutartį turi teisę sutarties šalis, jeigu yra nustatomas esminis sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes. CK 6.641 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtinta specialioji teisės norma, nustatanti panaudos davėjo teisę nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. Sutiktina su apelianto argumentu, kad CK 6.641 straipsnio 1 ir 2 dalyse nėra numatyta pranešimo apie panaudos sutarties nutraukimą pateikimo tvarkos, formos ir terminų, todėl būtina vadovaujantis bendrąja CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal šią normą, šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Įstatyme nenustatyta tokio pranešimo forma, todėl šalys gali pačios aptarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, - pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-364/2013). Sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečiu atveju vertinant 2016-01-04 pranešimo (įspėjimo) apie sutarties nutraukimą pasekmes, tokio turinio dokumentui turėtų būti taikomos bendrosios CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatos.Kasacinis teismas bylose dėl teisės nutraukti terminuotas sutartis yra nurodęs, kad šalių teisė vienašališkai neteismine tvarka nutraukti sutartį įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004. Dėl sutarties šalių teisės pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008. Teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad reikalavimas nutraukti terminuotas nuomos sutartis, kurių nutraukimą reglamentuoja CK 6.497 ir 6.498 straipsniai, tam tikroms sutartims taikyti tik teismo tvarka, būtų nelogiškas, prieštarautų privačių santykių dispozityviškumo, sutarties laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl pripažino, kad šių normų nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios, jose nustatyta galima, tačiau ne privaloma sutarties nutraukimo tvarka. Kiekviena terminuotos nuomos sutarties šalis gali remtis aplinkybėmis, sudarančiomis nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, ir įgyvendinti jai suteiktą teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą; tokią teisę lemia įstatymo leidėjo pripažinimas nukentėjusiai šaliai galimybės operatyviai ginti savo pažeistas teises. Nurodytame plenarinės sesijos nutarime taip pat pažymėta, kad operatyvus sutarties nutraukimo būdas nesikreipiant į teismą yra prevencinė priemonė tam, kad kita sutarties šalis tinkamai vykdytų sutartį, priešingu atveju ji prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir jai tenkančių nepalankių padarinių. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pažeistų teisių operatyvaus gynimo ribojimui nėra objektyvios būtinybės, nes, suteikiant tokios sutarties šalims teisę vienašališkai nutraukti sutartį įstatyme ar joje nustatytais atvejais, šalių teisių ir pareigų pusiausvyra nepažeidžiama, o vienai iš šalių piktnaudžiaujant vienašalio nutraukimo teise, kita turi teisę teisme reikalauti pripažinti tokius veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius, tokiu atveju teismas įvertina, ar sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai, taip apgina sąžiningos šalies interesus. Šalys, nustačiusios sutartyje pagrindus, pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį įgyja teisę šiais pagrindais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipdamos į teismą. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad, taikant nurodytas precedentų kolizijos sprendimo taisykles, turi būti vadovaujamasi plenarinės sesijos nutarime ir 2008 m. nutartyje esančiais išaiškinimais, kuriuos atitinka nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyviosios. Šioje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio teismo praktika teisės taikymo aspektu gali būti taikoma ir sprendžiant dėl terminuotų panaudos sutarčių nutraukimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad nei A. D. 2016 m. sausio 4 d įspėjimu, nei sudarant 2016 m. kovo 23 d. pirkimo - pardavimo sutartį panaudos sutartys nebuvo nutrauktos. Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentui, kad byloje kyla ginčas būtent dėl panaudos sutarties nutraukimo momento, ar minėtas pardavėjos atstovo A. D. 2016 m. sausio 4 d. įspėjimas apie vienašališką panaudos sutarčių nutraukimą suteikia pagrindą teigti, kad šios sutartys galėjo būti nutrauktos. Ieškovo pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad ieškovas suprato pranešimo tikslą ir turinį, atsakovui ŽŪB „ŽeMila“ sudarant minėtą 2016 m. kovo 23 d. pirkimo - pardavimo sutartį apie pardavėjos atstovo A. D. pranešimą ieškovui buvo žinoma, todėl šios sutarties 5.1.2 punkte nurodyta sąlyga apie suteiktą panaudos teisę ir informavimą ieškovą V. P. apie žemės sklypų pardavimą, traktavo, kaip informavimą apie panaudos sutarčių nutraukimą, tik jų neišregistruojant iš viešo registro.Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovo konkliudentiniai veiksmai (žemės dirbimas po įsigijimo) patvirtina žemės sklypų panaudos sutarčių nutraukimo faktą, nes nesant panaudos sutarčių nutraukimo, atsakovas nebūtų vykdęs žemės ūkio veiklos, o įsigyjant šiuos Žemės sklypus iš pardavėjos, atsakovui ŽŪB „ŽeMila“ buvo esminė sąlyga, kad šiais žemės sklypais galės naudotis.Teisėjų kolegija sprendžia, kad faktinių aplinkybių prieštaringumą patvirtina ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. 2016 m. kovo 23 d. pirkimo - pardavimo sutarties 5.1.2. punkte nurodyta, kad ieškovas V. P. apie daiktų perleidimą yra tinkamai informuotas, pirkėjui žinoma, jog daiktas suteiktas panaudos teise V. P. iki 2018-05-07. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žemės sklypų panaudos sutartys vienašališkai nutrauktos atsakovo ŽŪB „ŽeMila“ 2017 m. birželio 5 d. pranešimu, tačiau apeliantas įrodinėja, kad šiame pranešime pakartojami argumentai dėl buvusios žemės sklypų savininkės veiksmų vertinimo, o žemės sklypų panaudos sutartys jau buvo nutrauktos vienašališkai pardavėjo įgalioto asmens pranešimu, tačiau nepanaikinta teisė registracija, o pirkimo - pardavimo sutartyje tik konstatuotas viešame registre esantis faktas apie panaudos sutarčių įregistravimą. Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas iš esmės nevertino ir nepasisakė, ar CK 6.641 straipsnio 2 dalies turinio prasme, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas buvo pakankamas pagrindas vienašališkam panaudos sutarčių nutraukimui, ar pardavėjos atstovas šiuo pagrindu turėjo teisę vienašališkai nutraukti panaudos sutartis. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti žemės sklypų vienašališką nutraukimą neteisėtu, nenurodydamas šio ginčijamo sandorio nutraukimo momento, pagrindo, kurio neginčijo bei neįrodinėjo. Kaip ir nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva skundžiamame sprendime rezoliucinėje dalyje nurodė konkretų panaudos sutarčių nutraukimo terminą ir pagrindą, nors ieškovas konkretaus panaudos sutarčių pagrindo neginčijo.?Apeliantas apeliaciniame skunde, atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose savo atsikirtimų pagrindu nurodo panaudos sutarties nutraukimą 2016 m. sausio 4 d. pranešimu (įspėjimu), pasirašytu K. D. S. įgalioto asmens A. D.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turėtų būti vertinama pranešimo, kaip vienašalio sandorio, turinys, prasmė bei pasekmės, nes iš 2016 m. sausio 4 d. įspėjimo turinio galima nevienareikšmiškai spręsti apie sutarties nutraukimą dabartiniu momentu, o sakinys –„informuojame, jog per 5 darbo dienas nepateikus argumentuoto prieštaravimo, 2013-05-07 privačios žemės sklypo panaudos sutartis bus laikoma pasibaigusi nuo sekančios dienos“, gali reikšti ir pasiūlymą panaudos sutarties pabaigą nustatyti per trumpesnį, nei įstatyme numatyta, terminą. Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Taigi, sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, nebent įstatyme būtų imperatyviai nustatyta, jog tam tikros sutartys nutraukiamos tik teismine tvarka. Šalių sudaryta panaudos sutartis buvo terminuota, todėl jos nutraukimas ankščiau laiko dar nereiškia sutarties sąlygos pažeidimo, taigi, vertinant pasekmes būtina nustatyti ar buvo tinkamos sąlygos vienašališkai nutraukti sutartį, ar atitiko CK 6.642 straipsnio 2 dalies nuostatas.Apeliantas taip pat nurodo, kad sudarydami 2016 m. kovo 23 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas žinojo faktą, kad panaudos gavėjui 2016 m. sausio 5 d. pranešta apie vienašališką panaudos sutarčių nutraukimą, o 2017 m. birželio 5 d. pranešimo pakartotinį išsiuntimą sąlygojo tik nepanaikinta teisinė registracija. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant teisinės registracijos pasekmes daiktinių teisių įgijimui ar panaikinimui, Lietuvos Respublikos įstatymuose yra įtvirtintas deklaracinis modelis, pagal kurį teisinė registracija nėra būtinas teisės panaikinimo elementas, bet jai suteikiama tik trečiųjų asmenų informavimo reikšmė.Pagal ieškovo pareikšto ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką prašoma priteisti nuostolių suma, todėl byloje reikėtų svarstyti būtinybę minėtą asmenį A. D. kviesti, ar apklausti bent liudytoju, siekiant išsiaiškinti tikruosius panaudos sutarties šalių ketinimus nutraukiant sutartis ir po to spręsti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, dėl prievolės (kokių asmenų ir kokiais konkrečiais veiksmais) atlyginti galimus nuostolius egzistavimo, dėl asmenų veiksmų teisėtumo įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad spręsdamas bylas teismas negali nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad išsprendžiant ieškinio reikalavimą dėl teisės į nuostolių atlyginimą, pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti ne tik klausimą dėl ieškinio pagrindo - ar žemės sklypų panaudos sutartys su ieškovu nutrauktos teisėtai, taip pat nustatyti nuostolių atlyginimui būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, bet ir įvertinti atsakovo veiksmus ieškovo reikalavimo (pripažinti, kad atsakovas žemės sklypais naudojosi neteisėtai) ribose.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju remdamasis bylos duomenimis vertina ir analizuoja ar pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje neatskleista esmė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga Nr. 51. Teismų praktika). Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos dėl teisės į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis) matyti, kad Konvencijos požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą.Patikslintame ieškinyje prašoma priteisti nuostolius CK 6.246 str.1 d. pagrindu, dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų – atsakovas neturėdamas teisės naudotis žemės sklypais savavališkai juos suarė, užsėjo bei deklaravo kaip savo žemės ūkio naudmenis. Taigi, ieškovas ieškiniu reikalaudamas nuostolių atlyginimo privalo įrodyti civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, nekyla turtinė prievolė atlyginti nuostolius (žalą). Nustačius sutarties nutraukimo momentą, jos teisėtumą (neteisėtumą), asmenis, jų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį su galimomis pasekmėmis, galima spręsti dėl teisės į nuostolių atlyginimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtina įvertinti ir ginčo sutarties neatlygintiną pobūdį ir tada spręsti dėl nuostolių rūšies (turėtų išlaidų ar negautų pajamų ar kt.) į kurių atlyginimą ieškovas galėtų pretenduoti. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas ieškovui teisę į nuostolių atlyginimą, sprendime visiškai nepasisakė dėl CK 6.246 str.1 d. civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, šiuo aspektu ieškinio reikalavimo teismas nenagrinėjo ir neatskleidė ginčo esmės.Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t.y. neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui Kelmės rūmams CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, spręsti dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo byloje.Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl CPK 261 straipsnio 3-5 dalies taikymo pagrįstumo, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą tarpinį teismo sprendimą dėl ieškinio pagrindo, naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl nuostolių atlyginimo.Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.