Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2S-1549-459/2016

Teisėja Genovaitė Vaizgelienė (Proceso Nr. 2-06-3-04218-2016-5)

2016 m. spalio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės S. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. Č. ir D. Č. ieškinį atsakovams S. I., V. I. (V. I.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir baudos už įpareigojimo nevykdymą nustatymo, trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovus per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti atsakovų bute esančios santechnikos remonto darbus ir pašalinti santechnikos įrenginių gedimus (trūkumus), dėl kurių į ieškovams nuosavybės teise priklausantį butą skverbiasi vanduo; nustatyti, kad už kiekvieną dieną, kurią vėluojama įvykdyti teismo įpareigojimą pašalinti santechnikos gedimus (trūkumus), atsakovai ieškovams moka 100,00 Eur baudą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.2016-07-12 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas žodžiu pareiškė, kad ieškovai atsisako nuo ieškinio, kadangi atsakovai po ieškinio pateikimo gera valia pašalino jų bute buvusius santechnikos įrenginių gedimus (trūkumus), prašė civilinę bylą nutraukti, grąžinti dalį, sudarančią 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-13 nutartimi ieškinio atsisakymą priėmė, civilinę bylą nutraukė, priteisė iš atsakovų po 287,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo G. Č. naudai.Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimas baigiamas nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nes ieškovai atsisakė ieškinio. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė ieškinio atsisakymo priežastį, t. y. ieškovų valią atsisakyti ieškinio įtakojo atsakovų elgesys, pasireiškęs geranorišku ieškinio reikalavimų patenkinimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės tik dėl to, jog atsakovai po bylos iškėlimo pašalino santechnikos įrenginių gedimus (trūkumus), todėl atsakovams tenka pareiga atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 str. 1 d.). Atsakovė S. I. pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-13 nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Atsakovė nurodo, jog teismas neteisingai taikė Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas ir be pagrindo priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Gedimas buvo pašalintas iš karto po to, kai 2016-04-15 buvo padaryta termovizinė nuotrauka. Teismas nesigilino ir nevertino to, kad gedimo radimas ir pašalinimas nebuvo susijęs su teisme iškelta byla ir pareikštu ieškiniu. Atsakovai tai atliko geranoriškai, veikdami sąžiningai, o gedimo šalinimas užtruko dėl objektyviai pateisinamų priežasčių – paslėpto pobūdžio. Ieškinį atsakovai gavo tik 2016-04-21, t. y. jau po gedimo pašalinimo. Be to, teismas neįvertino ieškovų elgesio: operatyvaus neinformavimo apie gedimo pašalinimą, o tai lėmė papildomas išlaidas.Be to, atsakovės nuomone, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės: byla nebuvo sudėtinga, ieškinys pareikštas skubotai, neišnaudojus neteisminių ginčo sprendimo būdų, teismas nebuvo operatyviai informuotas apie ginčo pabaigą.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai prašo skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovų argumentai, kad ieškovų ieškinys buvo pateiktas skubotai ir kad nebuvo išnaudotos neteisminės ginčo sprendimo galimybės, nepagrįsti. 2016 m. kovo 24 d. ant ieškovams priklausančio buto vonios lubų ir sienų pasirodė drėgmės ir vandens nutekėjimo žymės, ir nuo to laiko padėtis daugiau kaip 2 savaites tik blogėjo. Trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ atliko faktų patikrinimą ir 2016 m. balandžio 4 d. rašte nurodė, kad vanduo bėga iš atsakovams priklausančios inžinerinės sistemos. Ieškovai į atsakovus su prašymu patikrinti atsakovų bute esančius santechnikos įrenginius ir pašalinti priežastis, dėl kurių per perdangą į ieškovų butą skverbiasi vanduo, kreipėsi ne kartą. Atsakovai į šiuos prašymus operatyviai nereagavo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovai jų buto santechninės įrangos defektų šalinimo būtų ėmęsi iki sužinojimo apie ieškovų ieškinį. Atsakovų teiginio, kad jie buvo aktyvūs ir stengėsi spręsti problemą, nepatvirtina jokie įrodymai. Taigi atsakovai, žinodami, kad iš jų buto vanduo skverbiasi į ieškovų butą, daugiau nei 2 savaites nieko nedarė ir problemą iš esmės ėmėsi spręsti tik sužinoję, jog ieškovai kreipėsi į teismą. Atsakovai teigia, kad ieškovai operatyviai neinformavo teismo apie defektų pašalinimą ir tai neva padidino bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepadidėjo dėl to, kad ieškovai ieškinio atsisakė 2016 m. liepos mėnesį, o ne 2016 m. gegužę ar birželį.Atsakovų argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos per didelės, yra nepagrįsti. Ieškovų atstovas už 560,00 Eur konsultavo ieškovus dėl civilinės bylos inicijavimo, parengė ieškinį, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašymą dėl operatyvaus procesinių veiksmų atlikimo, rengėsi ir dalyvavo 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. liepos 12 d. teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į šiuos darbus, jiems atlikti sugaištą laiką ir įdėtas pastangas bei Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovų bylinėjimosi išlaidos galėjo būti kelis kartus didesnės. Todėl 560,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas Klaipėdos miesto apylinkės teismas priteisė pagrįstai ir teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovus per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti atsakovų bute esančios santechnikos remonto darbus ir pašalinti santechnikos įrenginių gedimus (trūkumus), dėl kurių į ieškovams nuosavybės teise priklausantį butą skverbiasi vanduo; nustatyti, kad už kiekvieną dieną, kurią vėluojama įvykdyti teismo įpareigojimą pašalinti santechnikos gedimus (trūkumus), atsakovai ieškovams moka 100,00 Eur baudą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. 2016-07-12 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas žodžiu pareiškė, kad ieškovai atsisako nuo ieškinio, kadangi atsakovai po ieškinio pateikimo gera valia pašalino jų bute buvusius santechnikos įrenginių gedimus (trūkumus), prašė civilinę bylą nutraukti, grąžinti dalį, sudarančią 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-13 nutartimi ieškinio atsisakymą priėmė, civilinę bylą nutraukė, priteisė iš atsakovų po 287,75 Eur kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovo G. Č. naudai.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta paskirstoma šalims atsižvelgiant į bylos rezultatą. Jeigu toks rezultatas yra ne atsakovo naudai, jis neturi teisės pretenduoti į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi, ieškovui atsisakius ieškinio dėl tos aplinkybės, kad pareiškus ieškinį, atsakovas patenkino ieškovo reikalavimą, galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovui, nes skolininkas įvykdė prievolę kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-758/2007). Atsakovui patenkinus ieškinį, dalį ieškinio reikalavimų ar ieškinio reikalavimo dalį, bylos ar jos dalies rezultatas materialiąja teisine prasme yra palankus ieškovui, nes patenkinti visi ieškovo pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai ar jų dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovų ieškinio atsisakymą ir įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, priteisė ieškovams iš atsakovų ieškovų patirtas išlaidas. Atsakovai teigia, jog jie buvo pakankamai aktyvūs ir gedimas buvo pašalintas ne dėl to, jog ieškovai pateikė ieškinį – tiesiog jo šalinimas užtruko dėl objektyvių priežasčių: paslėpto pobūdžio. Ieškovai, pateikdami ieškinį, nurodė šias aplinkybes: 2016 m. kovo 24 d. ant ieškovams priklausančio buto vonios lubų ir sienų pasirodė drėgmės ir vandens nutekėjimo žymės; iki 2016 m. kovo 28 d. drėgmės žymės tapo ryškesnės ir apimančios didesnį lubų ir sienų plotą; 2016 m. kovo 29 d. vanduo perdangomis pasiekė buto koridorių ir virtuvę; kaip matyti iš 2016 m. balandžio 2 d. nuotraukų, neigiamas drėgmės poveikis tęsėsi ir vandens daroma žala ieškovų butui toliau didėjo; 2016 m. balandžio 3 d. ieškovai užfiksavo, kad vanduo į jų butą per lubas ir sienas ne laša, o tiesiog bėga. Kadangi gedimas nebuvo pašalintas, ieškovai 2016-04-11 pateikė ieškinį teismui, ieškinys priimtas 2016-04-14. 2016-04-15 įvyko posėdis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurio metu atsakovai parodė, jog gedimas dar nėra pašalintas, ieškoma jo priežasčių, 2016-04-15 jų iniciatyva padaryta termovizinė nuotrauka, iš kurios matyti, kad vandens tekėjimo priežastis yra ne vandentiekyje, o šilumos tiekimo vamzdyne. Atsakovai pažymėjo, kad nevengia spręsti problemos, ieško tikrosios vandens tekėjimo priežasties ir ją suradę šalins gedimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovai nebuvo pakankamai aktyvūs, kad operatyviai pašalintų priežastis, dėl kurių į ieškovų butą skverbėsi vanduo. Kai ieškovai kreipėsi į teismą, buvo praėjusios daugiau nei trys savaitės nuo to momento, kai pasirodė vandens nutekėjimo žymės. Iki pat ieškovų kreipimosi į teismą situacija tik blogėjo, o gedimas pašalintas jau po ieškinio pateikimo teismui. Reikšminga ir ta aplinkybė, jog termovizinė nuotrauka, siekiant nustatyti tikrąją nutekėjimo priežastį, atsakovų iniciatyva padaryta tik po to, kai ieškovai kreipėsi į teismą. Nors atsakovai teigia, jog tik 2016-04-21 sužinojo apie ieškinį ir jame keliamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis teiginys neatitinka tikrovės. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyt, jog 2016-04-15 vyko teismo posėdis, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, posėdyje dalyvavo ir atsakovai. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog atsakovai jau po to, kai ieškovai kreipėsi į teismą, ėmėsi aktyvių veiksmų surasti tikrąją avarijos priežastį ir ją pašalinti, o iki ieškinio pateikimo teismui nebuvo pakankamai aktyvūs. Taigi įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, atsakovų elgesį, galima konstatuoti, jog iš esmės ieškovams palankų materialiąja prasme rezultatą paspartino pareikštas ieškinys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Atsakovai teigia, jog ieškovai patys nebuvo pakankamai aktyvūs ir operatyviai neinformavo teismo apie tai, kad buto inžinerinių tinklų defektai pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis atsakovų argumentas nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nes akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio neįtakojo tai, jog procesas užsitęsė. Iš bylos duomenų matyti, jog 560 Eur už advokato teisines paslaugas ieškovai sumokėjo 2016-04-11, t. y. ieškinio pateikimo dieną. Atsakovai taip pat teigia, jog ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą turėjo būti įvertintas bylos sudėtingumas, sugaištas laikas. Ieškovų atstovas šioje byloje parengė ieškinį, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašymą dėl operatyvaus procesinių veiksmų atlikimo, dalyvavo 2016 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. liepos 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžiuose. Pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio vien už ieškinio parengimą maksimalus išlaidų dydis galėjo sudaryti 1892,25 Eur. Todėl atsižvelgiant į bylos proceso eigą, parengtus procesinius dokumentus, ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip pagrįstos, racionalios ir protingos.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė šiuo atveju esant pagrindą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas G. Č. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 131,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovės, atmetus atskirąjį skundą, priteistina visa bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 str.).Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė S. I. 2016-07-20 už atskirąjį skundą sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį. Kadangi tokio pobūdžio atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, atsakovei iš valstybės biudžeto grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovui G. Č. iš atsakovės S. I. priteisti 131,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei S. I. iš valstybės biudžeto grąžinti 31 Eur už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio.