- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- e2YT-8785-328/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06370-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys J. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priimti po (duomenys neskelbtini) močiutės T. S. mirties. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo J. A. yra pareiškėjo motina, o V. S. (V. S.), miręs (duomenys neskelbtini), ir T. S., mirusi (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjo seneliai. Pareiškėjo senelis, V. S., būdamas santuokoje su T. S., 1991 m. rugpjūčio 10 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Po senelės T. S. mirties, V. S. dėl ½ dalies nekilnojamojo turto į notaro kontorą nesikreipė ir paveldėjimo byla pradėta nebuvo. Nurodo, jog visų šių aplinkybių pareiškėjas nežinojo, nes butas buvo registruotas senelio vardu, apie ½ palikimo nepriėmimą tapo žinoma po to, kai pareiškėjas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo po senelio mirties ir pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą. Jam buvo paaiškinta, jog palikimą gali priimti tik dėl seneliui priklausančios ½ dalies turto. Nurodė, jog po senelės mirties, V. S. iki 2012 m. birželio 27 d. gyveno palikėjai priklausiusioje dalyje, kaip savo naudojosi ne tik nekilnojamuoju turtu, bet ir juo rūpinosi, tvarkė, remontavo butą, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Senelis po sutuoktinės mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Senelis dėl savo sveikatos ir nežinojimo, kad privalu po sutuoktinės mirties kreiptis į notaro biurą dėl ½ dalies turto paveldėjimo, šių veiksmų neatliko ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Mirusiojo V. S. suvokimu, jis turtą valdė, nekilnojamasis turtas buvo registruotas jo vardu, todėl turtas yra jo asmeninė nuosavybė, nors pagal įstatymą tuo metu jis turėjo teisę tik į ½ buto. Nurodė, jog Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjas paskirtas senelio turto administratoriumi, tačiau pareiškėjas nesiaiškino aplinkybių, ar senelis po sutuoktinės mirties priėmė palikimą, kadangi manė, jog turtas, įregistruotas senelio vardu ir priklauso tik V. S.. Mano, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, jog pareiškėjo prašymui neprieštaraus, jei teismas pareiškėjo išdėstytas priežastis ir aplinkybes, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, pripažins svarbiomis. Pažymėjo, jog iki 2017 m. gegužės 12 d. suinteresuotas asmuo nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos T. S. palikimo perėjimą valstybei. Bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo J. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutinka. Nurodė, jog pareiškėjas yra jos sūnus, o T. S. ir V. S. – jos tėvai. Kadangi nuo vaiskytės turi sveikatos problemų, visiškai nesirūpino tėvų turtu. Pareiškėjas ne tik rūpinasi ja, tačiau rūpinosi ir seneliais, kol jie buvo gyvi. Nei jai, nei sūnui nebuvo žinomos aplinkybės, jog po motinos mirties V. S. netvarkė notaro biure paveldėjimo, tik po V. S. mirties ši aplinkybė paaiškėjo. Pati suinteresuotas asmuo prašė, kad pareiškėjas susitvarkytų dokumentus ir priimtų palikimą, atsiradusį po tėvų mirties. Mano, jog po senelių mirties atsiradusį palikimą turi paveldėti pareiškėjas. Prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog palikimą, atsiradusį po senelio mirties, priėmė. Pareiškėjo motina palikimo nepriims, prašė, kad pareiškėjas priimtų palikimą, atsiradusį po senelių mirties. Paaiškino, jog buvo paskirtas senelio turto administratoriumi, paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas. Manė, jog senelis susitvarkė paveldėjimą po senelės mirties. Prašo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas yra V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikaitis (b. l. 16-21). T. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog po T. S. mirties, pareiškėjo senelis į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, paveldėjimo byla po T. S. mirties pradėta nebuvo. V. S., mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). 2017 m. vasario 15 d. pareiškėjas palikimo, atsiradusio po V. S. mirties, atsiradimo vietos notarui pateikė pareiškimą, kuriuo priėmė po V. S. mirties atsiradusį palikimą (b. l. 7, 22). Pareiškėjo seneliams T. S. ir V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10). 2017 m. balandžio 3 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo patvirtinama, jog T. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-25).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2013 m. spalio 9 d. V. S. buvo nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 14). 2012 m. birželio 4 d. Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siuntimu į socialinės globos namus, V. S. buvo išduotas siuntimas į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus (b. l. 15). Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi V. S. globėju paskirti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai (b. l. 11). 2016 m. liepos 11 d. Kretingos rajono apylinės teismo nutartimi pareiškėjas paskirtas V. S. visišku turto administratoriumi (b. l. 12-13). Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog paskirtas senelio turto administratoriumi, nežinojo, kad V. S. dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinės mirties, nesikreipė, manė, jog butas nuosavybės teise priklauso seneliui, kadangi buvo registruotas jo vardu, apie tai, kad senelis nesikreipė į notarą po T. S. mirties pareiškėjas sužinojo tik pateikimą pareiškimą, kuriuo priėmė palikimą, atsiradusį po senelio mirties.
Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir siekia paveldėti po senelės mirties atsiradusį turtą. Tačiau pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog terminą palikimui po senelės mirties priimti praleido, kadangi manė, jog nekilnojamasis turtas (dalis buto), sudarantis palikimą, yra senelio nuosavybė, turtas buvo registruotas senelio vardu, o apie tai, kad V. S. po sutuoktinės mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė sužinojo tik po to, kai priėmė palikimą, atsiradusį po senelio V. S. mirties. Nurodė, jog senelis dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinės mirties, nesikreipė dėl sveikatos būklės ir nežinojimo, jog po sutuoktinės mirties turi kreiptis į notarą dėl ½ dalies palikimo priėmimo. Netikėti pareiškėjo paaiškinimais teismas neturi pagrindo, juolab, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo seneliui buvo nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nuo 2012 m. birželio 4 d. V. S. gyveno (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, kur jam buvo nustatyta institucinė globa, o pareiškėjas paskirtas visišku V. S. turto administratoriumi.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas ir/ar jo senelis elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėjas negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Byloje pateiktas palikėjos T. S. dukters, suinteresuoto asmens J. A. atsiliepimas, kuriuo ji su pareiškimu sutinka, nurodo, jog palikimą po senelės mirties turi primti pareiškėjas.
Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos T. S. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas šiuo metu yra vienintelis palikėjos įstatyminis įpėdinis, išreiškiantis valią priimti palikimą, palikėjos dukra J. A. per įstatymo nustatytą terminą teisės priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties, neįgyvendino, atsiliepime nurodė, jog tokios valios neturi.
Jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.58 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas terminą palikimui, atsiradusiam po senelės T. S. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškėjo prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po T. S. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjui A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.