Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-09-16 · Civilinė byla Nr. e2-784-330/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-16
Bylos Nr.
e2-784-330/2021
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00024-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Marių konsultacinė grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-784-302/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00024-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių konsultacinė grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių konsultacinė grupė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Marių konsultacinė grupė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ovirama“ dėl skolos priteisimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rasa“ kreipėsi į teismą prašydama: priteisti iš atsakovės UAB „Marių konsultacinė grupė“ 56 422,40 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 26 d. iki paskolos sumos grąžinimo, 6 proc. metines kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 26 d. iki paskolos sumos grąžinimo; 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti negaliojančia 2020 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3866, pagal kurią atsakovė UAB „Marių konsultacinė grupė“ pardavė atsakovei UAB „Ovirama“ 0,1490 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovės UAB „Marių konsultacinė grupė“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis; padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre apie draudimą perleisti turtą – 0,1490 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas areštavo atsakovei UAB „Marių konsultacinė grupė“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų (56 422,40 Eur), uždrausdamas areštuotą turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leisdamas iš lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams. Taip pat teismas nutarė padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre apie draudimą perleisti turtą – 0,1490 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas: 438,29 kv. m., (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB „Marių konsultacinė grupė“ 2021 m. balandžio 26 d. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, papildomai leidžiant atsakovei UAB „Marių konsultacinė grupė“ vykdyti įsipareigojimus (atsiskaitymus) su J. V., UAB „In Favorem“, UAB „Eurobiuras“, Telia Lietuva, AB, SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialu ir MB „Alko prekyba“.

5. Prašyme atsakovė UAB „Marių konsultacinė grupė“ nurodė, kad ji privalo vykdyti atsiskaitymus su: civilinės sutarties pagrindu buhalterines paslaugas atsakovei teikiančia J. V.; negyvenamąsias patalpas atsakovei nuomojančia UAB „In Favorem“; kanceliarines prekes atsakovei teikiančia UAB „Eurobiuras“; interneto ir mobiliojo ryšio paslaugas atsakovei teikiančia AB „Telia Lietuva“; lizingo paslaugas dėl atsakovės veikloje naudojamos transporto priemonės Dacia Dokker teikiančia SIA „Citadele Leasing“; automobilio nuomos paslaugas dėl atsakovės veikloje naudojamos transporto priemonės BMW Z4 teikiančia MB „Alko prekyba“.

Atsiliepimas

6. Ieškovė UAB „Rasa“ atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė atsakovės UAB „Marių konsultacinė grupė“ prašymą atmesti. Nurodė, kad iš antstolio sudaryto turto arešto akto matyti, kad UAB „Marių konsultacinė grupė“ neturi jokio turto, neturi ir lėšų. Prašydama leisti atsiskaityti su kitais kreditoriais atsakovė nepateikė jokių patikimų ir leistinų įrodymų, kad jos nurodytos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su atsakovės veikla. Ieškovės vertinimu, atsakovė UAB „Marių konsultacinė grupė“ tinkamų įrodymų, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia atsakovės teisėtus interesus, neįrodė, kodėl kitų kreditorių interesai turėtų būti tenkinami pirmesne eile nei ieškovės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Marių konsultacinė grupė“ prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

8. Teismas konstatavo, kad UAB „Marių konsultacinė grupė“ argumentai dėl negalėjimo atsiskaityti su kitais jos nurodytais kreditoriais pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, kad vykdant teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį būtų areštuotos atsakovės lėšos. Iš antstolio sudaryto turto arešto akto matyti, kad UAB „Marių konsultacinė grupė“ neturi lėšų.

9. Teismas iš esmės sutiko su ieškovės argumentais, kad UAB „Marių konsultacinė grupė“ pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog įsipareigojimai atsakovės prašyme nurodytiems asmenims yra tiesiogiai susiję su UAB „Marių konsultacinė grupė“ veikla. Teismas taip pat laikė pagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovė neįrodė, kodėl kitų kreditorių interesai turėtų būti tenkinami pirmesne eile nei ieškovės.

10. Teismas konstatavo, kad UAB „Marių konsultacinė grupė“ neįrodė, jog 2021 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra pernelyg varžantis jos interesus, todėl neturėjo pagrindo tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė UAB „Marių konsultacinė grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovė skunde išdėstė šiuos argumentus bei pateikė prašymą:

11.1. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio 1 dalies normas, nustatančias teismo nutarčiai keliamus reikalavimus, kadangi teismas nepasisakė nei dėl teisinio, nei dėl faktinio atsakovės pateikto prašymo pagrindo. Teismas nepasisakė apie tai, kodėl, jo nuomone, atsakovės veiklos vykdymui nereikalingos buhalterinės paslaugos, ofisas, kanceliarinės prekės, interneto ir mobiliojo ryšio paslaugos bei transporto priemonės. Teismui dėl kiekvieno iš nurodytų atsakovės kreditorių buvo pateikta pakankamai išsami informacija (sutartys, sąskaitos ir kt.), tačiau teismas tų rašytinių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas nurodė sutinkantis su ieškovės argumentais, tačiau neįvardijo, su kokiais konkrečiai sutinka ir kodėl sutinka, o tai apsunkina atsakovės galimybę ginti savo teises bei pateikti teismui papildomus paaiškinimus ar įrodymus neaiškumų keliančiais klausimais. Iš nutarties turinio neaišku, kodėl, pavyzdžiui, atsakovui yra leidžiama atsiskaityti su darbuotojais, tačiau neleidžiama atsiskaityti su įmonės buhaltere, kuri samdoma ne darbo, o civilinės sutarties pagrindu.

11.2. Teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės lėšų areštą vykdant teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį, yra nepagrįsta. Iš ieškovės kartu su dubliku į bylą pateikto antstolio 2021 m. vasario 2 d. sudaryto turto aprašo matyti, jog areštas uždėtas atsakovės kasoje esančioms / būsimoms lėšoms bei atsakovės banko sąskaitoje esančioms / būsimoms lėšoms.

11.3. Teismas nemotyvavo, kodėl nusprendė sutikti su ieškovės argumentais, jog byloje atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad įsipareigojimai atsakovės prašyme nurodytiems šešiems kreditoriams yra tiesiogiai susiję su jos veikla. Jei, teismo nuomone, visos tų kreditorių teikiamos paslaugos atsakovei yra nereikalingos bei nereikalaujančios apmokėjimo, lieka neaišku, kodėl atsakovei yra reikalingi darbuotojai bei atsiskaitymas su jais, jeigu šie objektyviai negali vykdyti darbo funkcijų be darbo vietos ir joje esančių darbo priemonių, be ryšio paslaugų, elementarių kanceliarinių prekių ar galimybės darbo reikmėms naudotis transporto paslaugomis. Teismo priimta nutartimi mažinamas atsakovės mokumas, kadangi jai yra trukdoma atsiskaityti net už pačias būtiniausias paslaugas, be kurių joks juridinis asmuo savo veikloje neišsiverstų.

11.4. Atsakovė prašo priimti naujus rašytinius įrodymus – atsakovės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 14 d.; atsakovės sutartis su klientais; 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus; 2019 m. rugsėjo 19 d. turto vertės nustatymo pažymą; nuotraukas; išrašą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinio portalo; su AB „Telia Lietuva“ pasirašytus dokumentus dėl mobiliojo ryšio ir interneto paslaugų pagal atskirus numerius (abonentus) teikimo.

Atsiliepimas

12. Ieškovė UAB „Rasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

12.1. Iš antstolio sudaryto turto ares?to akto matyti, kad atsakovė neturi jokio turto bei neturi le?s?ų.

12.2. Atsakovė, pras?ydama leisti atsiskaityti su jos nurodytais kreditoriais, is? esme?s nepateike? patikimų, leistinų ir tinkamų įrodymų, kad tokios is?laidos yra tiesiogiai susijusios su atsakovės veikla. Atsakovė pripažino, kad jos darbuotojai yra prastovose, o tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė veiklos nevykdo.

12.3. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad teismas esą nepasisakė nei dėl teisinio, nei dėl faktinio atsakovės pateikto prašymo pagrindo, nes teismas, pritardamas ieškovės motyvams, įvertino atsakovės argumentus ir dėl jų pasisakė.

12.4. Nors atsakovė teigia, kad 2020 m. ji veikė pelningai, tačiau tai nėra veiklos pelnas, nes jis buvo gautas kaip kainų skirtumas, susijęs su turto perleidimu kitai su atsakove susijusiai įmonei UAB „Ovirama“. Pagal teismui pateiktus duomenis visos pajamos, kurias atsakovė gavo is? turto pardavimo, įskaitant ir deklaruojamą pelną, po to buvo pervestos UAB „Ovirama“. Akivaizdu, kad turto perleidimas tarp susijusių įmonių yra is? esme?s apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama ne tik uz?kirsti kelią ies?kovei patenkinti kreditorinį reikalavimą is? atsakovės, tac?iau ir gauti naudą is? PVM atskaitos.

12.5. Atsakovės pateikti duomenys, kad ji veikia nuomojamose patalpose, yra nepagrįsti, nes tuo pačiu adresu veikia ir UAB „Ovirama“, kurios nurodyti kontaktai yra tokie patys kaip atsakovės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Ovirama“ atlieka mokėjimus už ryšio paslaugas ir už patalpų nuomą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovės prašymas pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones (jų mastą) buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas taip pat sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė prašymą prie bylos pridėti: atsakovės banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., patvirtinantį, kad atsakovė vykdo veiklą bei atsiskaitymus su teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartyje nurodytais subjektais; atsakovės sutartis su klientais, patvirtinančias, kad atsakovė ilgamečius tęstinius sutartinius santykius bei pasitikėjimą turi ir tarp gerai Lietuvoje žinomų įmonių; 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovė, nepaisant pandemijos sąlygotų veiklos apribojimų, 2000 metus baigė pelningai; 2019 m. rugsėjo 19 d. turto vertės nustatymo pažymą, patvirtinančią, kad pati ieškovė 2019 m. rugsėjo mėn. laikė atsakovę pakankamai mokia; nuotraukas, patvirtinančias, kad atsakovės buveinė (ofisas) iš tikrųjų yra nuomojamų patalpų adresu (duomenys neskelbtini); išrašą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinio portalo, patvirtinantį, kad J. V., su kuria yra prašoma leisti vykdyti atsiskaitymus, atstovauja atsakovę santykiuose su Valstybine mokesčių inspekcija; su AB „Telia Lietuva“ pasirašytus dokumentus, patvirtinančius, kad AB „Telia Lietuva“ atsakovei teikia ne tik mobiliojo ryšio, bet ir interneto paslaugas pagal atskirus numerius (abonentus), kas paneigia ieškovės abejones, kad keturi atsakovės darbuotojai, šiuo metu turintys dirbti tiek iš įmonės ofiso, tiek ir iš namų, esą negali naudotis devyniais mobiliojo ryšio numeriais (abonentais).

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

16. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas tai, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai susiję su prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra papildantys apeliantės teiktus įrodymus pirmosios instancijos teisme, kad šių įrodymų pateikimo būtinumas apeliantei iškilo vertinant skundžiamos teismo nutarties motyvus, kad dėl šių naujų įrodymų kiti bylos dalyviai turėjo galimybę pareikšti nuomonę atsiliepime į atskirąjį skundą, kad naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nusprendžia priimti ir pridėti prie bylos atsakovės teikiamus naujus įrodymus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

17. CPK normos įpareigoja laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę tokiam asmeniui teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).

18. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdyti. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai). Todėl kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos, juolab kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti pagal patenkintą ieškinį, masės ar jo vertės. Neabejotina, kad ekonomiškumo bei teisingumo principai svarbūs ir nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, nes kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokį suinteresuoto asmens interesą priemonės varžo ir ar dėl to kylančios pasekmės nesudaro teisinio pagrindo taikytų ribojimų pakeitimui ar jų sumažinimui. Taigi, konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir / ar jų mastą taip pat gali nulemti ir atsakovo teisėtas interesas nepatirti neproporcingų suvaržymų, jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų masto jam kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių, nei ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos ar būtų taikomos kitos rūšies ar masto tokio pobūdžio priemonės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1009-381/2018, 2021 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-319-553/2021).

19. Ieškovė UAB „Rasa“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Marių konsultacinė grupė“ 56 422,40 Eur skolą, atitinkamos rūšies palūkanas pagal įvairius jų skaičiavimo laikotarpius, taip pat pripažinti negaliojančia nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Materialiesiems ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto, lėšų ir turtinių teisių areštą bei draudimą perleisti ginčijamo sandorio objektą – nekilnojamąjį turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nutarė tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

20. Atsakovė UAB „Marių konsultacinė grupė“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pagal savo turinį toks prašymas sietinas su atsakovės atžvilgiu taikomo turto ir lėšų arešto masto pakeitimu, nes atsakovė prašė papildomai leisti atsiskaitymus su konkrečiais paslaugas atsakovei teikiančiais asmenimis (J. V., UAB „In Favorem“, UAB „Eurobiuras“, AB „Telia Lietuva“, SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialu ir MB „Alko prekyba“.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad UAB „Marių konsultacinė grupė“ neįrodė, jog teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal mastą yra pernelyg varžančios atsakovės teises ir interesus, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

22. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai leidžia manyti, kad teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi taikyti apribojimai nesustabdė ieškovės veiklos, jos iš esmės nesuvaržė, nesukliudė sudaryti naujas komercines sutartis dėl paslaugų teikimo (pvz., 2021 m. vasario 1 d. sutartis su UAB „Orandis“; 2021 m. balandžio 6 d. sutartis su UAB „Cronus“; 2021 m. gegužės 3 d. sutartis su UAB „Kabela“). Atsakovės argumentai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės užkirto kelią jai toliau vykdyti savo veiklą, pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodyti, jų nepatvirtino ir atsakovės su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai. Atsakovė pateikė sutartis su konkrečias paslaugas jai teikiančiais asmenimis, teigdama, kad negali jiems vykdyti savo finansinių prievolių (atsiskaitymų), tačiau nėra duomenų apie tai, kad negalėjimas vykdyti tokių prievolių sukėlė atsakovei žalingas ar kitokio pobūdžio neigiamas pasekmes (sutarčių nutraukimas ar įspėjimai dėl nutraukimo, pretenzijos dėl nevykdomų įsipareigojimų, ieškinių atsakovei dėl nevykdomų prievolių pateikimas, veiklos vietos netekimas, darbuotojų atleidimas ir pan.). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovės atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės verčia stabdyti ar visiškai nutraukti veiklą, daro kitokį realų atsakovės veikimą žlugdantį poveikį.

23. Atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės apsiribojo nurodymu, kad antstolis sudarė aktą areštuoti atsakovės kasoje ir banko sąskaitoje esamas bei būsimas lėšas ir tuo buvo užkirstas kelias atsakovei toliau vykdyti veiklą. Tačiau iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar atsakovės kasoje ir sąskaitoje buvo lėšų sudarant arešto aktą, kiek jų faktiškai buvo/yra areštuota. Atsakovė neakcentuoja, kad su paslaugas jai teikiančiais ar kitais asmenimis, kuriems turi įsipareigojimų, ji negali atsiskaityti iš jokių kitų finansinių šaltinių ar kitais būdais, išskyrus mokėjimus iš sąskaitoje arba kasoje esančių lėšų, kurioms taikomas areštas.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atskirajame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo nurodžiusi, kad jos finansinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili, veikla pelninga, todėl ji galėtų įvykdyti prievolę dėl ieškovės ieškiniu prašomos priteisti sumos, jeigu ieškovės reikalavimus laikytų pagrįstais. Atskirajame skunde atsakovė pažymėjo, kad neturėjo jokių pradelstų įsipareigojimų ar areštų, kad ji yra įmonė, turinti aukštą kredito reitingą, ilgalaikius sutartinius santykius ir pasitikėjimą tarp gerai Lietuvoje žinomų įmonių (AB „Lietuvos draudimas“, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo). Atsižvelgiant į šiuos atsakovės teiginius, taip pat nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės sukėlė nepakeliamą naštą atsakovės tolesniam veikimui. Deklaruodama gebėjimą įvykdyti prievoles pagal ieškovės reiškiamus reikalavimus, akcentuodama savo aukštą kreditingumo lygį, atsakovė galėtų pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis (ieškovės reikalaujamos sumos įmokėjimu į teismo sąskaitą arba laidavimo už atsakovę pateikimu), kurias įgyvendinus laikinosios apsaugos priemonės apskritai galėtų būti nebetaikomos. Atsakovė neatskleidė, kodėl ji nenori ar negali pasinaudoti minėtoje proceso teisės normoje numatytomis galimybėmis, siekiant išvengti neigiamų padarinių, kuriuos gali sukelti konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog po skundžiamos nutarties šioje byloje priėmimo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu iš atsakovės UAB „Marių konsultacinė grupė“ ieškovei UAB „Rasa“ priteista 44 000 Eur paskolos suma, taip pat metinės kompensuojamo pobūdžio ir procesinės palūkanos. Nors teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, iš esmės tai patvirtina taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą atsakovės atžvilgiu iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje. Pastebėtina, kad apeliacinis skundas dėl nurodyto teismo sprendimo yra paduotas tik ieškovės, o atsakovė savo prievolės dėl teismo sprendimu iš jos priteistos skolos ir palūkanų vykdytinumo nekvestionavo.

26. Konstatuotina, kad nepagrindus aplinkybių, jog atsakovė dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių realiai patiria neproporcingus, iš esmės ribojančius ar žlugdančius jos veiklą suvaržymus, nebuvo pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentų, išsamiau pasisakyti dėl visų argumentų nėra prasmės, nes jie nedaro įtakos apeliacinės instancijos teismo priimamam procesiniam sprendimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjasGintaras Pečiulis