Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato J. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir nubaustas pagal BK 140 straispnio 1 dalį (2022-07-18 d. padaryta veika) - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2022-07-20 d. padaryta veika) - laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalies pagrindu ši bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 9 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į suėmimą ir nuteistasis suimtas nedelsiant.

Priteista iš G. L. 40,32 eurų teismo turėtų proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo G. L. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. L. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės G. L. skyrimo klausimas.

Dėl paskirtos bausmės

6. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. L. bausmę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. L. padarė dvi tyčines smurtines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 8 kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, šiuos abu nusikaltimus padarė vieną po kito bausmės vykdymo atidėjimo metu, 3 kartus baustas administracine tvarka. Nors nukentėjusiajai abiem atvejais buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau nukentėjusiosios iki šiol neatsiprašė, nedirbantis. Nuteistojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad G. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. L. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmę.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog smurtinis G. L. elgesys nėra atsitiktinis. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. L. jau būdamas teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl padarė naujas smurtines nusikalstamas veikas, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina nuteistąjį G. L. bei parodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Vertindama aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam G. L. už nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšimi – laisvės atėmimu. Teisėjų kolegijos nuomone, tik G. L. atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apribota galimybė daryti naujas smurtines nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl nuteistajam G. L. už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti švelnesnę bausmę, nėra pagrindo.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už dviejų BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nesunkių nusikaltimų padarymą pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pagrįstai nuteistajam G. L. skyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežta.

11. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. L. laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė už kiekvieną BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri, kaip minėta, artima šioje normoje numatytam bausmės vidurkiui. Subendrinęs bausmę už naujai padarytas veikas, teismas nustatė 10 mėn. laisvės atėmimo, t.y. prie griežtesnės iš paskirtų bausmių (7 mėn. laisvės atėmimo) pridėjo tik 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės dalį. Pažymėtina, jog pagal BK 63 straipsnio 4 dalį tokiu atveju draudžiama pridėti bausmės dalį, mažesnę negu nustatyta mažiausia tos rūšies bausmė (šiuo atveju - 3 mėn. laisvės atėmimo). Taigi, pirmosios instancijos teismas pridėjo minimalią įstatymo numatytą bausmės dalį. Subendrindamas naujai paskirtą bausmę su neatlikta anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi, teismas pagrįstai prie naujai paskirtos bausmės (10 mėn. laisvės atėmimo) pridėjo dalį neatliktos bausmės, kurią nuteistasis jau atlikinėjo nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. Ši neatlikta dalis nuosprendžio priėmimo dienai (2022 m. lapkričio 21 d.) buvo 9 mėn. 18 d. Teismas paskyrė galutinę subendrintą bausmę 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, t. y. subendrindamas, prie naujai paskirtos bausmės, pridėjo 5 mėnesius neatliktos bausmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo paskirti G. L. galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės, kuri būtų lygi ar mažesnė nei 1 metai laisvės atėmimo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog bausmės pradžia nuteistajam skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes, bendrinant keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes (kaip šiuo atveju) ir vadovaujantis BK 64 str. taisyklėmis, bendrinama su nuosprendžio priėmimo metu esančia neatlikta bausmės dalimi.

12. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog šeimoje yra nepilnamečių vaikų, kuriems reikalinga jo parama, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamu pagrindu lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

13. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo G. L. skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, todėl keisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. L. ir jo gynėjo advokato J. P. apeliacinius skundus.