- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- A5.-396-1060/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00031-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.9.11Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui R. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), individualios A. M. įmonės vadovui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vyriausieji darbo inspektoriai R. R. ir T. D., atlikę patikrinimą fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini)., rado V. J. traktoriumi „Belarus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežiojantį šieno rulonus, kuris paaiškino, kad dirba pas ūkininką A. M. antra diena, darbo sutarties ir kitų dokumentas dar nėra pasirašęs, dėl darbo tarėsi su A. M.. A. M., būdams A. M. individualios įmonės vadovu, neužtikrinęs, kad visi dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. su padarytu nusižengimu nesutiko. Paaiškino, kad yra ūkininkas, įregistravęs ūkį, jam padeda jo sūnūs, samdomų darbuotojų neturi. Traktorius „Belarus“ priklauso jam, jis juo naudojasi savo ūkyje. Nurodė, kad ūkis, kuriame dirba, nėra jo nuosavybė, ten jis laiko savo gyvulius. Ferma priklauso V., kurioje V., jis ir J. laiko gyvulius, kiekvieną dieną visi atvažiuoja į fermą šerti savo gyvulių. Jis ir J. laiko arklius, o V. laiko avis. Iš viso jis turi 12 arklių, dalį laiko namuose, dalį ūkyje. Kadangi ūkyje buvo nereikalingų šieno rulonų, jis paprašė J. išvežti rulonus. V. J. vieną dieną jų neišvežė, nes neužvedė traktoriaus, kitą dieną, kai V. J. vežė šieno rulonus jo prašymu, atvažiavo inspektoriai ir rado jį su tuo traktoriumi. Tuo metu kai J. naudojosi traktoriumi, jo ūkyje nebuvo. Mano, jog J. inspektoriams nurodė, kad dirbo pas jį ūkyje ir dėl darbo tarėsi su juo, nes jo prašymu dirbo – vežė rulonus. Pats neišsivežė šieno rulonų, nes buvo išvažiavęs pas gydytojus, anksčiau neišsivežė, nes nepastebėjo, kad jie yra blogi. Galėjo ir pats išsivežti šieno rulonus, tačiau jo nebuvo tą dieną ūkyje, V. J. paprašė tai padaryti.
Institucijos atstovas R. R. 2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu prašė pripažinti, kad A. M. padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą nusižengimą ir skirti jam minimalią nuobaudą. Nurodė, jog skyriuje buvo gautas anoniminis skundas, jog ūkyje pas A. M. galimai dirba nelegalūs darbuotojai, todėl jiems buvo suformuota užduotis ir jie nuvažiavo patikrinti informacijos tikslumą. Tikslios ūkio vietos nežinojo, todėl paklausė pas žmones kur yra A. M. ūkis. Žmonės iš karto jiems parodė konkretų, kurioje A. M. ūkininkauja ir atvažiavo į tą teritoriją. Tuo metu atvažiavo asmuo traktoriumi, kuriame buvo šieno rulonai. Jie nuėjo iki jo ir prisistatė. Paklausus pas ką jis dirba, asmuo atsakė, kad pas ūkininką A. M.. Jie asmens paprašė pateikti paaiškinimą raštu. Kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. J., kuris juos nusivedė į kambariuką ir ten parašė paaiškinimą. Paaiškinime teigė, kad antra diena dirba pas ūkininką A. M., nurodė, jog nėra sudaręs darbo sutarties, jokių kitų dokumentų taip pat nepasirašė. Nurodytų aplinkybių pagrindu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Anoniminiam skunde taip pat buvo paminėta, jog ūkyje augina arklius. Jis į fermos vidų nėjo. Fermoje rado asmenį, kuris patvirtino, jog dirba ten, o Sodros duomenimis nėra įdarbintas. Paaiškino, kad gavus skundą yra nustatytas 20 darbo dienų terminas jį patikrinti, patikrinimą A. M. ūkyje padarė baiginėjantis nustatytam terminui, buvo sausio mėnesis. Nors nurodytoje vietoje yra keli ūkiai, tačiau žmonės konkrečiai parodė, kuris yra ūkininko A. M.. Jiems išlipus iš automobilio atvažiavo V. J. su traktoriumi ir atvežė šieno rulonus, kuriuos iškrovė prie fermos. Patvirtino, jog šieno rulonai buvo traktoriuje – ant šakių. Mano, kad V. J. dirbo nelegaliai, todėl prašė vadovautis pirminiais V. J. parodymais ir skirti A. M. baudą.
L. V. J. apklaustas 2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje parodė, kad A. M. pažįsta, juos sieja draugystės ryšiai. Nurodė, jog jis niekur nedirba, fermoj turi savo keturis arklius, toks jos darbas. A. M. taip pat fermoje laiko arklius, nežino kiek jis jų turi, tačiau daugiau už jį. Jie tik dviese fermoje laiko gyvulius. Ferma priklauso J. V.. Inspektoriui atvykus į ūkį, jis atvažiavo su traktoriumi išvežti blogų rulonų, o inspektorius liepė jam parašyt dirba jis ar ne, todėl pasakė, kad tik antra diena dirba, nes vieną dieną neužkūrė traktoriaus, o kitą dieną – užkūrė. Jis kraustė tvartą, užsikūrė traktorių ir važiavo pasiimti blogų rulonų. Inspektoriai atvažiavo pirmi, jis paskui juos atvažiavo iš tvarto prie fermos tuščiu traktoriumi. Nurodė inspektoriams, kad antra diena dirba traktorininko pareigose, nes dirbo su traktoriumi.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad A. M. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo visiškai įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais:
Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 30 d. patikrinimo aktu, kuriame nustatyta, kad patikrinus A. M. individualią įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), ūkio teritorijoje rastas V. J. traktoriumi „Belarus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežiojantis šieno rulonus, kuris raštu paaiškino, kad antra diena dirba traktorininku A. M. ūkyje, darbo sutarties su A. M. nėra pasirašęs (b. l. 2).
V. J.
2019 m. sausio 30 d. rašytiniu paaiškinimu, kuriame V. J. nurodė, kad pas ūkininką A. M. dirba antra diena traktorininko pareigose. Su A. M. tarėsi dėl darbo, darbo sutarties nei kitų dokumentų nepasirašė, 2019 m. sausio 30 d. vežė šieno rulonus (b. l. 4);
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautu iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemos paieškos rezultatais, iš kurių matyti, kad V. J. niekur nedirba (b. l. 5, 7);
ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes; protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką; ar nusižengimas atitinka kvalifikaciją. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, apibrėžiančias nelegalaus darbo sampratą.
DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl nelegalaus darbo, nurodė, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad asmuo pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Teismas pažymi, kad darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigoja atlikti fizinis asmuo (DK 21 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus.
Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M., institucijos atstovo R. R., liudytojo V. J. paaiškinimus bei administracinio nusižengimo byloje surinktus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus pirmiau išvadintus bei aprašytus rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog A. M., būdamas A. M. individualios įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, leido dirbti nelegaliai V. J. traktorininko pareigose, kuris dirbo traktoriumi – vežė šieno rulonus. A. M. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. A. M., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad jo individualioje įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka ir pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šie A. M. neteisėti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. J. realiai atliko darbo funkcijas – vykdė traktorininko pareigas, dirbo įmonės naudai – vežė A. M. priklausančius šieno rulonus, jam buvo suteiktos priemonės darbui atlikti – traktorius „Belarus“, paklusdamas darbdavio nurodymams – vežė šieno rulonus A. J. nurodymu, taigi, esant visiems darbo sutarties požymiams, tačiau jis dirbo nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Be to, šiuo atveju atsižvelgiama, kad dirbo asmuo neturintis darbo, ūkininko A. M. draugas.
A. M. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad samdomų darbuotojų neturi, o ūkyje V. J. kaip ir jis laiko savo gyvulius. Ūkyje buvo nereikalingų šieno rulonų, todėl jis paprašė V. J. išvežti rulonus. V. J. vieną dieną jų neišvežė, nes neužvedė traktoriaus, kitą dieną, kai V. J. vežė šieno rulonus jo prašymu, atvažiavo inspektoriai ir rado jį dirbant, t. y. vežantį šieno rulonus. L. V. J. posėdžio metu patvirtino, kad A. M. prašymu atvažiavo į ūkį išvežti šieno rulonų. Paaiškino, kad jį su A. M. sieja draugystės ryšiai, jis niekur nedirba, ūkyje turi savo keturis arklius, toks jo darbas, o A. M. taip pat fermoje laiko arklius. Nurodė, kad ūkyje jie tik dviese laiko gyvulius, nors A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ūkyje jis, V. J. ir Valatkienė laiko gyvulius. Liudytojas V. J. parodė, kad inspektoriui atvykus, jis atvažiavo su traktoriumi išvežti blogų rulonų, o inspektorius liepė jam parašyt dirba jis ar ne, todėl pasakė, kad tik antra diena dirba, nes vieną dieną neužkūrė traktoriaus, o kitą dieną – užkūrė traktorių ir važiavo pasiimti blogų rulonų. A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad paaiškinime nurodyta sąvoką „dirbu“ inspektorius priskyrė darbo santykiams, tačiau V. J. taip apibūdino jo prašymą išvežti šieno rulonus. Tuo tarpu iš Institucijos atstovo teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad 2019 m. sausio 30 d. atliekant ūkyje patikrinimą V. J. atvyko į fermą traktoriumi su šieno rulonais, kuris buvo šakėse ir nurodė, kad dirba pas A. M. ūkyje antra diena, nors tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojas, nurodė, kad atvykus inspektoriui V. J. atvažiavo išvežti iš fermos negerus šieno rulonus ir traktorius buvo tuščias.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas A. M. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog tarp jo ir V. J. nebuvo darbo santykių, o abu dirbo ir augino ūkyje arklius, vertina kritiškai ir laiko siekiu išvengti kilsiančios administracinės atsakomybės, paaiškinimai pripažįstami tik kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, tokius parodymus laiko nepatikimais. Tokią išvadą teismas daro dar ir todėl, kad A. M. nurodytų aplinkybių dėl darbo santykių nebuvimo nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys. L. V. J. parodymai duoti teisme taip pat laikomi nepatikimais, nes jie prieštarauja jo duotiems rašytiniams paaiškinimas bei Institucijos atstovo R. R. parodymams. Pažymima, jog A. M. ir liudytojo V. J. parodymai tarpusavyje yra prieštaringi, tuo tarpu teismas neturi pagrindo abejoti logiškais ir nuosekliais Institucijos atstovo parodymais, kurie atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas atsižvelgdamas į V. J. tarpusavio santykius su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu – jie yra draugai, jo padėtį – oficialiai yra bedarbis, mano, jog jis gali siekti padėti išvengti administracinės atsakomybės A. M..
Be to, teikdamas pirminius paaiškinimus V. J. patvirtino, jog jis antra diena dirba traktorininku, dėl darbo tarėsi su A. M. ir patikrinimo metu atvažiavo į fermą A. M. priklausančiu traktoriumi „Belarus“, kuriame vežė šieno rulonus. Teismas pažymi, jog sutinkamai su vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, vieni iš pagrindinių įrodymų aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai. V. J. yra pilnametis asmuo, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jo faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Jaučiant kokį nors neteisėtą poveikį, spaudimą rašyti vienus ar kitus duomenis, tai galėjo būti pažymėta paaiškinimo protokole, tačiau V. J. savo parašu patvirtino surašyto paaiškinimo teisingumą.
Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad A. M., būdamas A. M. individualios įmonės vadovu, ūkyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti V. J. traktorininku, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešus VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta skirti nuobaudą nuo 1 000,00 iki 5 000,00 Eur. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad A. M. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, padarytas pažeidimas nėra itin šiurkštus, realiai žala valstybei padaryta nedidelė, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis A. M. nėra teistas, vykdo individualią veiklą, įvertinus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalios baudos dydį, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. M., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
A. M. išaiškinama, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinių nusižengimų bylos numerį.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.