- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-406-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03651-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Everdas“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovo advokato R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr.2-4302-292/2014 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Everdas“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 5 141,29 Lt žalai subrogacijos pagrindais atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2014-01-14 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta krovininio automobilio priekabos „Krone ZZF18“ valdytojų civilinė atsakomybė. 2014-04-02 eismo įvykio Vokietijoje metu vilkiko Scania 420 vilkusio ieškovės draustą puspriekabę Krone, vairuotojas apgadino kitą vilkiką Scania R 420 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė Lenkijos piliečiui. Dėl eismo įvykio kilusios žalos ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, kuria atlygino 5 141,29 Lt sumą nukentėjusiam asmeniui. Draudimo išmoka buvo išmokėta privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Atsakovės vilkikas Scania eismo įvykio metu vilkęs ieškovės apdraustą puspriekabę Krone nebuvo apdraustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal LR teisės aktų reikalavimus. Atsakovė turėdama pareigą sunkvežimį Scania apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu jo neapdraudė ir eksploatavo, jam kyla pareiga atlyginti eismo įvykio metu sukeltą žalą. Ieškovė nukentėjusiajam asmeniui atlyginusi visą eismo įvykio metu patirtą žalą, vadovaujantis LR 6.1015 str. į atsakovę kaip į nedrausto sunkvežimio savininkę turi subrogacijos teisę 5 141,29 Lt sumai.
Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad atlikus formalų ieškinyje išdėstytų argumentų ir byloje pateiktų įrodymų vertinimą, įsitikinta, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti sprendimą ir ieškovės ieškinį, kuriuo prašo priteisti žalos atlyginimą subrogacijos pagrindais (Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. 1 d.), atmesti. Nors ieškovė, prašydama subrogacijos pagrindais atlyginti žalą, remiasi TPVCAPDĮ 16 str. 5 d. nuostatomis, jog draudimo išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos, mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, tačiau išmokėdama draudimo išmoką Lenkijos draudimo bendrovei, iš esmės rėmėsi priekabos Krone civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, pripažindama, kad žalos atlyginimo klausimai bus reguliuojami civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygomis. Teismų praktikoje galioja taisyklė, kad subrogacija negalima, kai žalą padaręs asmuo ir draudėjas (šiuo atveju atsakovė UAB „Everdas“) yra tie patys asmenys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškinį atmetė. Kadangi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė nei 10 Lt, todėl sprendė, kad šios išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d.).
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4302-292/2014 kaip nepagrįstą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės UAB „Everdas“ ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (įskaitant ir 726 Lt už apeliacinio skundo parengimą). Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Apeliantės vertinimu, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies taisyklę, pagal kurią subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju, Alytaus rajono apylinkės teismas ieškovės ieškinį atsakovei atmetė nepagrįstai.
2. tikrasis ir vienintelis CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju tikslas yra nustatyti, kad civilinės atsakomybės draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, neįgyja subrogacijos teisės į savo draudėją. Tai atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, remiantis kuriais, subrogacija pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį negalima tada, kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats. Tokiais atvejais draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad įvykus draudiminiam įvykiui neturėtų nuostolių atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui. Tokiu atveju draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, atgręžtinio reikalavimo teisė į draudėją padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį. Taigi CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju taikytinos, tik draudimo bendrovių, išmokėjusių išmokas pagal civilinės atsakomybės draudimą, subrogaciniams reikalavimams draudėjui (naudos gavėjui). (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008).
3. Apeliantės subrogacijos teisė į atsakovę kyla ne kaip į priekabos draudėją, bet kaip į nedrausto vilkiko savininką, todėl teismo sprendimo motyvai dėl subrogacijos netaikymo yra atmestini kaip nepagrįsti. Vilkiko „Scania 420“, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė turėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d., 2 d., 3 d.). Kadangi atsakovė, turėdama pareigą vilkiką apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jo neapdraudė ir eksploatavo, jai kaip velkančiosios transporto priemonės savininkei ir valdytojai, kyla pareiga atlyginti eismo įvykio metu sukeltą žalą.
4. Apeliantės vertinimu, ieškinys turėjo būti tenkintas taip pat remiantis ir bendrąja CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Byloje nėra ginčo dėl to, jog dėl eismo įvykio kaltas atsakovės vilkiko ir puspriekabės vairuotojas. Atsakovės teisinei padėčiai iš esmės neturėtų reikšmės, kas kreipėsi dėl žalos atlyginimo – eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo ar jo teises perėmęs asmuo. Todėl, ieškovės reikalavimas atsakovei taip pat tenkinas remiantis CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostata. Apeliantės išdėstytų argumentų pagrįstumą patvirtina ir teismų praktika analogiškoje byloje – Kauno apygardos teismo 2014m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1726-173/2014.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad Vokietijoje 2014-04-02 įvykusio eismo įvykio metu atsakovės naudojama Lietuvoje registruota transporto priemone SCANIA-420, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone ZZF18, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta kita transporto priemonė „Sciania R 420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykyje dalyvavo transporto priemonės junginys – vilkikas (krovininis automobilis) su puspriekabe. Įvykio metu atsiradusią žalą administravo Lenkijos draudimo bendrovė PZU S.A., kuriai ieškovė sumokėjo 5141, 29 Lt (1489, 02 Eur) ir subrogacijos tvarka pareiškė tokio pat dydžio reikalavimą atsakovei kaip nedraustos transporto priemonės SCANIA-420, dėl kurios kaltės įvyko eismo įvykis, valdytojai. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykyje dalyvavo transporto priemonės junginys – vilkikas (krovininis automobilis) su priekaba.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovę atlyginti nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką teisėtumo.
Ieškovė, kvestionuodama skundžiamą sprendimą už akių, apeliaciniame skunde teigia, kad apeliantės subrogacijos teisė į atsakovę kyla ne kaip į priekabos draudėją, bet kaip į nedrausto vilkiko savininkę. Tačiau pagal TPVCAPDĮ 16 str. 5 d., išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Tokiu atveju išmoka turėtų būti mokama pagal velkamos transporto priemonės draudimo sutartį. Tačiau byloje akivaizdu, kad velkančioji transporto priemonė, kuri registruota Lietuvos Respublikoje nebuvo apdrausta, todėl ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji pareiškė ieškinį atsakovei kaip priekabą velkančiosios transporto priemonės savininkei. Tuomet pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalą padaręs asmuo ir draudikas sutampa yra neteisinga. Šiai išvadai būtų galima pritarti tik tuo atveju jei velkančioji ir velkama transporto priemonė būtų apdraustos ieškovės (draudiko) su atsakove (draudėja) sudaryta draudimo sutartimi. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, dėl to liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją) reglamentuoja CK 6.1015 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t.y. subrogacijos būdu perimantis reikalavimo teisę asmuo visuomet yra trečiasis asmuo prievolės atžvilgiu (CK 6.111 str.).
Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).
Įvykio metu tik priekaba buvo apdrausta privalomuoju draudimu. Todėl sutiktina su apelianto pozicija, kad ieškovė neįgyja subrogacijos teisės tik į savo draudėją, tačiau nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas atsakovei kaip velkančiosios nedraustos transporto priemonės savininkei. Priekaba savarankiškai negali dalyvauti viešajame eisme. Ir nors motorinė transporto priemonė (šiuo atveju krovininis automobilis SCANIA-420, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone ZZF18, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eisme dalyvavo kaip vienetas (transporto priemonių junginys), tačiau pagal TPVCAPDĮ 1 straipsnio nuostatas kiekviena transporto priemonė turėjo būti apdrausta transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, t.y. turėti dvigubą draudimą.
Bylos duomenimis eismo įvykis įvyko Vokietijoje, žalą administravo Lenkijos draudimo bendrovė. Byloje ieškovė nėra pateikusi ir ieškinyje nenurodė teisės aktų, kurie taikytini atitinkamoje šalyje tuo atveju kai visas sąstatas (vilkikas su priekaba) draudžiamas privalomuoju transporto priemonių draudimu. Taigi kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika yra fakto klausimas, kurį pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi nurodyti ir įrodyti į teismą besikreipiantis ieškovas (CPK 135 str. 1 dalies 2 p., 2 d.). Ieškovo pareiga ieškinyje išdėstyti aplinkybes bei įrodymus dėl jo sumokėtos išmokos Lenkijos draudimo bendrovei pagrįstumo, kai įvykis įvyko Vokietijoje, nurodant tos šalies teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykį, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims, privalomąjį draudimą (CPK 178 str.).
Apeliantas nurodo, kad ieškinys turi būti tenkinamas ir CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu, tačiau ieškinyje nėra aiškiai išdėstęs aplinkybių, kuriomis grindžiamas šį reikalavimą dėl ko ieškinio pagrindas neaiškus, todėl bylą nagrinėjant iš naujo, spręstinas klausimas dėl ieškinio tikslinimo, taip pat svarstytinas klausimas dėl LR Draudikų biuro įtraukimo byloje dalyvaujančiu asmeniu, kuomet velkančioji transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o aukščiau nurodytas pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 str.), todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimas už akių naikintinas ir byla iš naujo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 2 p. 327 str.).
Nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliantės prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.