- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-1726-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05040-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius (pran.)
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „TFA Logistics“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pirmininkė), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-292-896/2014 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „TFA Logistics“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB „TFA Logistic“, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 15 965,19 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 1-3).
Nurodė, kad tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „TFA Logistic“ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdrausta priekabos „Aksoylu XXL“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2013-06-11 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas lengvasis automobilis „Seat“ v/n (duomenys neskelbtini). Atsakingu už eismo įvykį pripažintas vilkiko „SCANIA| v/n (duomenys neskelbtini), vilkusio puspriekabę Aksoylu, vairuotojas. Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos, kurią patyrė transporto priemonės Seat savininkas, ieškovas išmokėjo draudimo išmoką- 15 965,19 Lt. Darudimo išmoka už 2013-06-11 eismo įvykio metu sukeltą žalą buvo išmokėta sutarties AUAS Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovo vilkikas SCANIA, eismo įvykio metu Vokietijoje vilkęs ieškovo apdraustą puspriekabę, nebuvo apdraustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal LR teisės aktų reikalavimus, nes ji buvo apdrausta Rusijos bendrovėje Rosgosstrakh. Lietuva nepripažįsta kitų šalių (ne Europos Sąjungos valstybių narių) draudimo įmonių ar filialų sudarytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių. Todėl ieškovas į atsakovą, kaip nedrausto sunkvežimio savininką, turi subrogacijos teisę 15 965,19 Lt sumai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti (t.1, b.l. 32-41). Nėra aiškiai nurodyta kas yra ieškinyje nurodyto eismo įvykio kaltininkas. Neaišku, kodėl ieškovas draudimo išmoką išmokėjo pagal priekabos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą. Vilkiko civilinė privalomojo draudimo sutartis sudaryta su Rusijos draudimo bendrove, išduotas tarptautinis draudimo liudijimas (žalia korta). Rusija, Vokietija, Lietuva yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos narės, todėl atsakovas turėjo eismo įvykio valstybėje galiojantį vilkiko draudimo liudijimą. LR norminiai teisės aktai nedraudžia apdrausti Lietuvos Respublikoje registruotas transporto priemones užsienio šalių draudimo bendrovėse. Eismo įvykis įvyko Vokietijoje, todėl turi būti taikoma Vokietijos teisė. Ieškovas reiškia regresinį reikalavimą, nors pats apdraudė atsakovo turimos priekabos valdytojų civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. Subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju (CK 6.1015 str. 1 d.). Vilkiko atžvilgiu ieškovo nesieja jokie draudimo sutartiniai santykiai, todėl ieškovas neturi teisės remdamasis LR CK 6.1014, 6.1015 straipsniais reikalauti iš atsakovo grąžinti dėl šios transporto priemonės išmokėtą` draudimo išmoką. Ieškovas nenurodo, kad dėl to paties eismo įvykio jis dar 2013-10-10 kreipėsi į atsakovą su 7982,59 Lt reikalavimu. Ieškovas nenurodo kokiu teisiniu pagrindu atliko 15 965.19 Lt mokėjimą. Už Lietuvos Respublikoje nedraustą transporto priemonę ja padarytą žalą atlyginti turi teisę tik LR transporto priemonių draudikų biuras. T.y. ieškovas išmokėjo draudimo išmoką neturėdamas prievolės ir/ar teisės tai daryti, todėl nuostolius atlygino savo sąskaita ir rizika. Nepateikta duomenų, kad Vokietijos bendrovė sumokėjo 15 965,19 Lt sumą lengvojo automobilio savininkui. Todėl nėra pagrindo manyti, kad nuostoliai buvo faktiškai atlyginti ir ieškovas perėmė reikalavimo teisę iš transporto priemonės savininko. Be to, neaišku už ką prašoma priteisti suma paskaičiuota. Reikia, kad būtų nustatyta, jog draudžiamasis įvykis įvyko ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė (t.1, b.l. 149-153). Iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovo UAB „TFA Logistic“ naudai priteisė1500 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas nustatė, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta priekaba „Aksoylu XXL“, v.n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10). Ji atitiko techninius reikalavimus (b.l. 12). Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro internetiniame puslapyje pateiktos informacijos matyti, jog kitų valstybių draudimo kompanijos ir jų tarpininkai (agentai, brokeriai, pan.) neturi teisės drausti Lietuvoje registruotų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (b.l. 13). Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacijos centro išrašo matyti, kad eismo įvykio dieną, t.y. 2013-06-11 transporto priemonei v.n. (duomenys neskelbtini) Vokietijoje galiojančių draudimo dokumentų nerasta (b.l. 14). 2013-10-02 UAB DK „PZU Lietuva“ pervedė 17868,93 EUR AXA VERSICHERUNG AG (b.l. 15). Iš Platlingo PI protokolo ir jo vertimo matyti, jog 2013-06-11 23:45 val. įvyko nedidelis eismo įvykis tarp transporto priemonių: puspriekabių vilkikas valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19). Už eismo įvykį paskaičiuota 4623,84 EUR žalos (b.l. 20-23). Transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta Rusijos draudimo bendrovėje „Rosgosstrakh“ (b.l. 42-43, 80-81). Vokietijos aukščiausiojo teismo sprendime ir jo vertime išaiškinta, kad transporto priemonių junginio (vilkiko ir priekabos) padaryta žala jų draudikams paskirstoma per pusę lygiomis dalimis, tuo atveju jei priekaba atsikabina nuo velkančios transporto priemonės(b.l. 44-75). 2013-08-14 UAB „TFA Logistic“ apie įvykusį įvykį pranešė UAB DK „PZU Lietuva“ (b.l. 78). 2013-10-10 UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškė pretenziją 7982,59 Lt sumai UAB „TFA Logistic“ (b.l. 82-83).
Nurodė, kad atsakovo transporto priemonė, t.y. vilkikas su puspriekabe, sukėlė eismo įvykį Vokietijoje. Atsakovo vilkikas buvo draustas Rusijos draudimo bendrovės Rosgosstrakch, o puspriekabė drausta UAB DK „PZU Lietuva“. Ieškovas atlygino žalą, kurią, kaip iš apdraudusio puspriekabę draudiko, atlyginti paprašė jo korespondentas Vokietijoje AXA VERSICHERUNG AG, kuris žalą patyrusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus draudimo išmoka mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, šiuo atveju pagal vilkiko Scania, kuris buvo draustas Rusijos draudimo bendrovės Rosgosstrakch(Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 41 d., TPVCAPDĮ 16 str. 5 d.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 25 p.).
Nustatė, kad tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje pateikti ieškovo argumentai prieštaringi. Ieškovas įrodinėja, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryta žala, nedrausta, tačiau jis privalėjo atlyginti žalą, nors šios transporto priemonės nėra apdraudęs, ir todėl, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo subrogacijos teise iš žalą padariusio asmens. Teismas pažymėjo, kad draudiko, šiuo atveju ieškovo, pareiga atlyginti žalą kyla iš jo sutarties su draudėju, šiuo atveju atsakovu. Kadangi sutartinių draudimo santykių tarp ieškovo ir atsakovo dėl transporto priemonės, kuria pagal Lietuvos Respublikos įstatymus padaryta žala, nebuvo, todėl draudikas savo korespondentui Vokietijoje draudimo išmoką atlygino savo rizika ir neturi teisės reikalauti šios išmokos iš subjekto, su kuriuo nėra draudimo teisiniuose santykiuose.
Faktinę aplinkybę, kad išmokos kitos valstybės draudimo bendrovei sumokėtos atsižvelgiant į tos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, kaip ieškinio faktinį pagrindą, turi įrodyti ieškovas. Atsakovui ginčijant aplinkybę, kad draudimo išmoka išmokėta atsižvelgiant į kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, ieškovas turi teikti įrodymus apie užsienio teisės turinį. Teismas tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, tiek po žodinių įrodymų tyrimo siūlė (CPK 179 str.) ieškovui pateikti papildomus rašytinius įrodymus, tačiau ieškovas jokių papildomų įrodymų pateikti nepageidavo. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimą kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis jis privalėjo išmokėti draudimo išmoką savo korespondentui Vokietijoje AXA VERSICHERUNG AG. T.y. ieškovas neįrodė, kad pagal Vokietijos teisės aktus privalėjo išmokėti draudimo išmoką. Neįrodė, jog Vokietijoje negalioja Rusijos draudimo bendrovės Rosgosstrakch draudiminė apsauga.
Be to, priekaba „Aksoylu XXL“, v.n. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo drausta tarp šalių (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo atveju neturi teisės reikšti subrogacinio reikalavimo (CK 6.1015 str. 1 d.).
Nustačius, jog ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ neturi reikalavimo teisės priteisti draudimo išmoką iš žalą padariusio asmens UAB „TFA Logistic", dėl žalos dydžio pagrįstumo teismas nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 4).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1) Ieškovas nesutinka, kad jo pareiga išmokėti draudimo išmoką pagal Vokietijos teisę nebuvo įrodyta. Ieškovas neabejotinai turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką, o išmokėjęs šią išmoką įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.
2) Žala buvo administruojama Vokietijoje pagal atsakovo priekabai ieškovo suteikiamą draudiminę apsaugą. Prieš išmokant draudimo išmoką buvo atsižvelgta į Vokietijos teisę. Vokietijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančios teisės aktų principinės nuostatos atsispindi Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendime, kuriame teismas išaiškino, kad transporto priemonės ir priekabos junginio padarytą žalą per pusę apmoka transporto priemonės ir priekabos privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikai. Vadovaujantis Vokietijos Kelių eismo įstatymo 7 str. l d., Privalomojo draudimo įstatymo 3 str. Nr. l, Vokietijos civilinio kodekso 421 str. draudikai atsako solidariai.(žr. Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą). Vilkiko ir priekabos draudiko civilinė atsakomybė pagal Vokietijos teisės aktus yra solidari, todėl kiekvienas iš draudikų turi pareigą atlyginti žalą visa apimtimi, vėliau pasinaudojant reikalavimo teise į kitą draudiką Taigi dėl visos žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į bet kurį iš solidarių skolininkų, t.y. tiek į priekabos, tiek į vilkiko draudiką pasirinktinai.
3) Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti aplinkybę, kad ieškovas neturėjo galimybės atsisakyti išmokėti draudimo išmokos, ir jo atliktas mokėjimas yra pagrįstas.
4) Išrašas iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro tinklalapio patvirtina, jog eismo įvykio dieną vilkikui „SCANIA“, v/n (duomenys neskelbtini), Vokietijoje galiojančių draudimo dokumentų nerasta. Ieškinyje pažymėta, jog Vilkikas SCANIA yra registruotas Lietuvos Respublikoje ir jo valdytojų civilinė atsakomybė turėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
5) Pagal TPVCAPDĮ 10 str. 3 d. Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamos ir laikomos atitinkančiomis šio įstatymo nuostatas kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba filialų sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Atsakovo Rusijoje registruotos draudimo bendrovės išduotas draudimo polisas yra neatitinkantis įstatymo reikalavimų.
6) CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju taikytinos, tik draudimo bendrovių, išmokėjusių išmokas pagal civilinės atsakomybės draudimą, subrogaciniams reikalavimams draudėjui (naudos gavėjui). Nagrinėjamu atveju ieškovo subrogacijos teisė į atsakovą kyla ne kaip į priekabos draudėją, bet kaip į nedrausto vilkiko savininką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „TFA Logistic“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsisakyti priimti kartu u apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (t.2, b.l. 34-40). .
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Apeliaciniame skunde neteisingai interpretuojamos LR TPVCAPDĮ, 16 str. 1 d. nuostatos.
2) Apeliantas remiasi Vokietijos kelių eismo įstatymo (StVG) 17 str., Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 426 str., kuriuose nėra tiesiogiai ir aiškiai įtvirtinta, kad priekabos ir/ar puspriekabės (kurioms nebūtinas vairuotojas) savininkas ir/ar valdytojo civilinės atsakomybės draudikas atsako kartu su velkančiosios transporto priemonės valdytoju, kuris sukėlė eismo įvykį. Vokietijos teismų praktika dėl velkančiosios ir velkamosios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės padalijimo draudimo teisinių santykių atžvilgiu nėra vienareikšmiška. Nagrinėjamu atveju negalima vadovautis apelianto nurodytu Vokietijos Aukščiausiojo teismo 2010-10-27 sprendimu, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
3) LR TPVCAPDĮ 16 str. 1 d. nuostata, kad išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, nereiškia, jog išmokant draudimo išmoką privaloma taikyti eismo įvykio atsitikimo valstybės draudimo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Draudimo santykius reguliuojantys užsienio valstybės teisės aktai neturėtų būti taikomi paskirstant atsakomybę tarp draudimo bendrovių, apdraudusių transporto priemonių – vilkiko ir priekabos/puspriekabės – valdytojų civilinę atsakomybę. Sistemiškai aiškinant LR TPVCAPDĮ normas – 10 str. 1 d. ir 11 str. 3 d. – kitų valstybių teisės aktai yra taikomi tik tada, kai skiriasi išmokų dydis.
4) Lietuvos Respublikoje, kaip ir Vokietijoje, galioja teisės aktai, kurie atsakomybę dėl velkančiąja transporto priemone padarytos žalos atlyginimo perkelia velkamosios transporto priemonės valdytojui/civilinės atsakomybės draudikui tik tuomet, kai velkamoji transporto priemonė atsikabina nuo velkančiosios ir to pasėkoje padaro žalos (LR TPVCAPDĮ 16 str. 5 d.). Šioje civilinėje byloje vilkikas eismo įvykį sukėlė būdamas sujungtas su puspriekabe ir nei prieš eismo įvykį, nei po jo neatsiskyrė (neatsikabino), todėl atsakomybė velkamosios transporto priemonės (priekabos/puspriekabės) valdytojo civilinės atsakomybės draudimo bendrovei neatsiranda tiek pagal Lietuvos teisės aktus, tiek pagal Vokietijos teisės aktus, (StVg 7 str. 1 d., 18 str. 1 d., PflVg 3 str. 1 d., (duomenys neskelbtini) str.).
Žemesnės instancijos teismas
5) Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nesivadovavo Vokietijos teisės aktų nuostatomis. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo siūloma pateikti papildomus rašytinius įrodymus, tačiau ieškovas jokių papildomų įrodymų pateikti nepageidavo. Teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimą, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis jis privalėjo išmokėti draudimo išmoką savo korespondentui Vokietijoje AXA VERSICHERUNG AG. Tačiau ieškovas tik su apeliaciniu skundu pateikė Vokietijos Federacinės Respublikos civilinio kodekso (BGB) 426 straipsnio ir Kelių eismo įstatymo (StVG) 17 straipsnio vertimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų remtis šiuo pateiktu papildomu įrodymu, kadangi jis nebuvo pateiktas pirmos instancijos teisme.
Šalies argumentai
6) Apeliantas teigia pateikęs subrogacinį reikalavimą atsakovui ne kaip puspriekabės draudėjui, bet kaip vilkiko valdytojui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantas buvo sudaręs su atsakovu puspriekabės draudimo sutartį, pagal kurią išmokėjo 15.965,19 Lt draudimo išmoką ir kurios visos atlyginimo reikalauja iš to paties asmens (atsakovo), darytina išvada, kad ieškovas pareiškė atgręžtinį reikalavimą puspriekabės valdytojui (atsakovui). Tarp apelianto ir atsakovo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai yra ne deliktinės, o sutartinis kilmės, todėl nustatant kurios valstybės teisės aktais reiktų vadovautis spręstina pagal LR CK 1.37 str. 6 d., kurioje numatyta, kad draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Todėl nagrinėjamu atveju taikytini LR teisės aktai.
7) Pagal LR teisės aktus draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisė reikalauti išmokėtų sumų iš draudėjo susigražinimo (suborgacija) negalima (LR CK 6.1015 str. 1 d.). Draudikas atlyginęs žalą pagal velkamosios transporto priemonės draudimą neįgyja teisės reikalauti šios sumos susigrąžinimo iš atsakovo kaip velkančiosios transporto priemonės valdytojo, kurio civilinė atsakomybė buvo drausta Rusijos draudimo bendrovėje.
8) Apeliantas nepateikė įrodymų, jog Vokietijoje negalioja Rusijos draudimo bendrovės Rosgosstrakch draudiminė apsauga. Tuo tarpu atsakovas pateikė galiojantį vilkiko Scania, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinio draudimo liudijimą (žaliąją kortą).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, jog atsakovui UAB „TFA Logistics“ priklauso vilkikas SCANIA v.n. (duomenys neskelbtini) ir priekaba „Aksoylu XXL“, v.n. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 11). Priekabos „Aksoylu XXL", v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva" ir atsakovo UAB „TFA Logistic" (duomenys neskelbtini) sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AYAS Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 8-10). Transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta Rusijos draudimo bendrovėje „Rosgosstrakh“ (t.1, b.l. 42-43, 80-81). 2013-06-11 Vokietijoje įvyko eismo įvykis eismo įvykis tarp transporto priemonių: puspriekabių vilkikas valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lengvasis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19). Šio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilkiką „SCANIA“, vilkusį puspriekabę Aksoylu, vairavo atsakovo darbuotojas. Byloje nekilo ginčo, kad 2013-06-11 eismo įvykio metu vilkikas buvo sujungtas su priekaba. Žalą administravęs korespondentas žaloms administruoti Vokietijoje – AXA Versicherung AG pateikė ieškovui krovininės automobilinės priekabos „Aksoylu XXL“, v.n. (duomenys neskelbtini) draudikui reikalavimą apmokėti 4623,84 EUR sumą (t.1, b.l. 20-23). T.y. 2013-09-25 AXA Versicherung AG sąskaita-faktūra ir jos vertimas patvirtina, kad už eismo įvykį paskaičiuota 4623,84 EUR žalos (b.l. 20-23). UAB DK „PZU Lietuva“ pervedė 17868,93 EUR AXA VERSICHERUNG AG (t.1, b.l. 15).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra LR teritorijoje, privalo būti apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu tol, kol ji yra registruota. TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įprastinė draudimo sutartis, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos TPVCAPDĮ valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamos ir laikomos atitinkančiomis šio įstatymo nuostatas kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba filialų sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys. Remiantis TPVCAPDĮ 2 str. 18 p. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikas yra asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, įgyvendinanti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Biuro narys.
Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad atsakovui priklausantis vilkikas SCANIA yra registruotas Lietuvos Respublikoje. Todėl ji tūri būti apdrausta TPVCAPDĮ 2 str. 18 p. nurodyto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko. Nustatyta, jog atsakovui priklausantis vilkikas SCANIA, v.n. (duomenys neskelbtini) 2013-06-11 įvykio metu buvo apdraustas Rusijos draudimo bendrovėje „Rosgosstrakh“, t.y. įmonėje, esančioje ne Europos Sąjungos valstybėje narėje. Byloje nėra duomenų, kad ši įmonė turi įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, ar kad ji yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta darytina išvada, jog atsakovui priklausęs vilkikas autoįvykio metu neturėjo galiojančios draudimo apsaugos pagal TPVCAPDĮ nuostatas. T.y. 2013-06-11 įvykusio eismo įvykio metu atsakovui priklausantis vilkikas SCANIA, v.n. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Byloje nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė vilkikas SCANIA nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas buvo apdraudęs atsakovui priklausančią ir 2013-06-11 eismo įvykyje dalyvavusią priekabą „Aksoylu XXL“, v.n. (duomenys neskelbtini). Ieškovas atlygino žalą Vokietijos bendrovei AXA Versicherung AG (t.1, b.l. 15). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ieškovas pagrįstai atlygino trečiajam asmeniui kilusią žalą (CK 6.263 str.).
Remiantis CK 6.50 str. 3 d. trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. CK 6.1015 str. numatyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje nustačius, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė (vilkikas SCANIA) nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o ieškovui atlyginus trečiajam asmeniui dėl eismo įvykio patirtą žalą, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti sumokėtą sumą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutiko su 2013-06-11 eismo įvykio metu padarytos žalos dydžiu. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, dėl žalos dydžio pagrįstumo nepasisakė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmos instancijos teismo sprendimu nebuvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčo išsprendimui turinčios reikšmės aplinkybės, o pagal esamus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.