Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. 2-923-370/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
2-923-370/2019
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00113-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
J. V., V. V.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST, notarui Rolandui Kirliui, valstybės įmonei Registrų centrui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-923-370/2019Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00113-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. V. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų J. V. ir V. V. prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-437-278/2019 pagal ieškovų J. V. ir V. V. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST, notarui Rolandui Kirliui, valstybės įmonei Registrų centrui dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir vykdomųjų įrašų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti pasibaigusia ieškovams priklausančiam kilnojamajam (įrengimams) ir nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo nuomos teisei nustatytą hipoteką; 2) panaikinti Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaro R. Kirlio 2015 m. lapkričio 6 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1-7553, Nr.1-7554, Nr.1-7555, Nr. 1-7556.

2. Ieškovai prašė atidėti 4 857 Eur žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dėl sunkios turtinės padėties. Nurodė, kad ieškovai gauna nedideles pensijas, jiems priklausantis turtas įkeistas hipoteka, taip pat areštuotas antstolio, todėl šio turto realizavimas žyminio mokesčio sumokėjimui negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovų prašymą ir atidėjo 2 857 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo, o likusią 2 000 Eur žyminio mokesčio dalį įpareigojo sumokėti iki 2019 m. gegužės 13 d.

4. Teismas, įvertinęs registrų, išrašų iš ieškovų banko sąskaitų duomenis, nustatė, kad ieškovai 2018-2019 m. dalį turėto turto perleido kitiems asmenims, ieškovas J. V. 2019 m. kovo mėnesį gavo 30 042,04 Eur už parduotą turtą, ieškovė V. V. gauna išmokas už žemę, taip pat ieškovai turi ir kito neareštuoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovų prašymą atidėti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo atidėti viso žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą. Tai, kad ieškovai dėl sunkios turtinės padėties neturi galimybių sumokėti 2 000 Eur žyminio mokesčio už ieškinį dalies, patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai, iš kurių matyti, jog ieškovai gauna nedideles pensijas, jų turtas yra įkeistas hipoteka, areštuotas antstolio. Teismui atsisakius priimti ieškinį, ieškovų teisė į teisminę gynybą bus apribota.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas apeliantų prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, asmuo, siekdamas pasinaudoti teise į teisminę gynybą privalo įstatymuose įtvirtintų taisyklių ir tvarkos. Viena iš įstatyme nustatytų taisyklių yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai).

9. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, kt.).

10. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

11. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 84 teisės normos, yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per tam tikrą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-143-516/2019).

12. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantų pateiktus duomenis dėl gaunamų pensijų dydžio, turimo turto, ir nustatęs, kad apeliantai turi neareštuoto turto, gavo lėšų pardavus turtą, taip pat gauna išmokas už žemę, nutarė dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, o likusią mokėtino mokesčio dalį įpareigojo sumokėti nustatytu terminu.

13. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija. Apeliantai neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad apeliantai be jų nurodomo areštuoto turto, turi ir neareštuoto turto (nekilnojamojo ir kilnojamojo) (pagal VĮ „Regitra“ pažymą apelianto J. V. vardu įregistruotas vienas automobilis, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovams nuosavybės teise priklauso neareštuotas turtas – žemės sklypas, patalpos / butai ir statiniai), V. V. gavo išmoką iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (pagal išrašą iš banko sąskaitos 2019 m. kovo 22 d. gavo 1 225,92 Eur), ieškovas J. V. gavo lėšų už parduotą turtą, už žemę (pagal išrašą iš banko sąskaitos 2019 m. kovo 21 d. gavo 19 042,04 Eur, 2019 m. kovo 29 d. gavo 11 000 Eur). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, taip pat įvertinus apeliantų gaunamų pensijų dydžius, tai, kad dalis apeliantų nekilnojamojo turto yra areštuota, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalies žyminio mokesčio (2 857 Eur) mokėjimą atidėjo. Nustačius, kad apeliantų turtinė padėtis nėra tokia sunki, kuri leistų daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantai neturi galimybės kreipimosi į teismą momentu sumokėti dalies mokėtino žyminio mokesčio, skundžiama nutartimi pagrįstai apeliantai įpareigoti sumokėti likusią 2 000 Eur žyminio mokesčio dalį.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atidėjus ne viso, o dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą apeliantų teisės į teisminę gynybą realizavimas nėra pažeistas. Priešingai, skundžiama nutartimi atidėtos žyminio mokesčio dalies suma vertintina kaip proporcinga apeliantų turtinei padėčiai, nes pirmosios instancijos teismas atidėjo daugiau nei 50 proc. mokėtino žyminio mokesčio mokėjimą.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Procesinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties reikalavimams įvykdyti – 2 000 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti apeliantams nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams J. V. ir V. V. dvidešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti 2 000 Eur (du tūkstančius Eur) žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

Teisėja Danguolė Martinavičienė