Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB DNB banko pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. G., I. G. ir antstolei Virginijai Meškauskienei dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo AB DNB banko atstovas prašymą palaikė jame nurodytais motyvais. Teismo prašė prašymą tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. G. su prašymu sutiko.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo I. G., apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b.l. 37). Į teismo posėdį neatvyko antstolė Virginija Meškauskienė, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b.l. 40), gautas prašymas bylą nagrinėti antstolei nedalyvaujant (b.l. 41). Prašymų atidėti teismo posėdį nėra gauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1-5272 dėl 73085,04 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų, Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1-5273 dėl 48372,16 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-706-430/2014 dėl 144,81 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. G. išieškotojo AB DNB banko (AB DNB lizingas turto, teisių ir pareigų perėmėjo) naudai (b.l. 3-4, 5-8). Vykdydama minėtą vykdomuosius dokumentus, antstolė nustatė, kad skolininkui ir jo sutuoktinei I. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso areštuotas turtas - 47/433 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., 57/552 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., 39/367 dalių žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. Skolininkas J. G. yra susituokęs 1984-01-20 (b.l. 3). Skolininko sutuoktinė yra I. G.. Antstolė 2015-08-31 patvarkyme nurodė, kad sutuoktiniai J. G. ir I. G. 2013-08-28 sudarė Povedybinę sutartį Nr. 8/2013/00726 ir 2013-08-12 turto padalijimo susitarimą Nr. 9/2013/04366, tačiau minėtuose susitarimuose 47/433 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/552 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39/367 dalių žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) teisinis režimas turtui nėra nustatytas, todėl turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe (b.l. 3). 2015-08-31 patvarkymu dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo antstolė išieškotojui pasiūlė per 2 mėnesius nuo 2015-08-31 patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (b.l. 3-4).

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (LAT 2006-01-16 nutartis Nr. 3K-3-35/2006).

Pagal CK 3.112 straipsnio nuostatas, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jei kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Byloje nustatyta, kad skolininkas asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, todėl išieškojimas nukreiptinas į skolininko turimą turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnis, 667 straipsnis).

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje įrodymų, jog skolininkas J. G. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas teismui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

Kaip jau buvo minėta, CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagrindų, paneigiančių minėtą prezumpciją, sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš į bylą pateikto antstolės 2015-08-31 patvarkymo matyti, kad sutuoktiniai J. G. ir I. G. 2013-08-28 sudarė Povedybinę sutartį Nr. 8/2013/00726 ir 2013-08-12 turto padalijimo susitarimą Nr. 9/2013/04366, tačiau minėtuose susitarimuose 47/433 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/552 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39/367 dalių žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) teisinis režimas turtui nėra nustatytas, todėl turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe (b.l. 3). Byloje duomenų, kad antstolės turto arešto aktu (b.l. 10, 12, 14) areštuotas turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto teisinį režimą tarpusavio sutartimis (CK 3.101-3.108 straipsniai). Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė jokių įrodymų, todėl teismas šiuo atveju daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis, CPK 178 straipsnis) ir išieškojimo nukreipimas į santuokos metu įgyto skolininko turto dalį jo sutuoktinės teisių ir interesų nepažeidžia, bei pripažįstant, kad antstolės turto areštų aktuose nurodytas turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, skolininkui ir jo sutuoktinei nepateikus įrodymų dėl kitokio turto teisinio režimo.

Pareiškėjas (išieškotojas) prašo nustatyti skolininko dalį šiame bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte – 47/433 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/552 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39/367 dalių žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Riešės sen.

Pažymėtina, kad nustatant skolininko nekilojamojo turto dalį bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Išieškotojas prašo visą turtą priklausantį bendrąja jungtine nuosavybe padalyti pusiau, skolininkui asmeninės nuosavybes teise priskiriant ½ minėtų žemės sklypų dalių. Šiuo atveju nėra nustatyta ir byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad yra reali galimybė nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia 1/2 dalimi nurodyto nekilnojamojo turto, todėl šiuo atveju CPK 667 straipsnio 2 dalis netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Dalinant turtą lygiomis dalimis suinteresuotų asmenų prieštaravimų negauta. Teismo posėdžio metu skolininkas J. G. su tokiu pareiškėjo prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sutiko.

Įvertinus tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė neprieštarauja dėl žemės sklypo dalių padalijimo lygiomis dalimis, tačiau nenurodė turto naudojimosi tvarkos, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nenustatant naudojimosi nekilnojamojo turto dalimis tvarkos (CPK 667 str. 2 d.).

Pareiškimą patenkinus, iš suinteresuoto asmens (skolininko) valstybės naudai priteistina 5,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise

priklauso ½ dalis iš 47/433 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., 57/552 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., 39/367 dalių žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj.

Nustatyti, kad skolininko sutuoktinei I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis iš 47/433 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., 57/552 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., 39/367 dalių žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj.

Priteisti iš J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,56 Eur (penkis Eur 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.