Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai J. R., kaltinamajam D. R., gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. R., gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis (nedirbantis, registruotas darbo biržoje), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2015-11-21 apie 11.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia savo motina J. R. metu, tyčia rankų kumščiais tris kartus smogė jai į galvą, sugriebė ranka ir tempė už dešinės ausies, o jai išbėgus į šio namo kiemą, pasivijo ją ir koja vieną kartą spyrė į kairį šoną, jėga pastūmė ją, dėl ko ši griuvo ir kaire kūno puse atsitrenkė į namo sieną, taip mušdamas J. R. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, padarė jai poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, dešinėje pažandėje, kairėje šlaunyje, kas sukėlė nežymų J. R. sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2014-11-16 apie 17.30 val., viešoje vietoje – UAB „Bajorų gūžta“ priklausančiame restorane „Bajorkiemis City“, esančiame Kęstučio g. 86/I. Kanto g. 18, Kaune, ėmė priekaištauti E. J., G. J., V. B. bei nukentėjusiajam M. B., kad šie neteisėtai išvaržė jam priklausiusį turtą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliai ir iššaukiančiai elgdamasis išplūdo juos necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais bei tyčia stūmė nukentėjusįjį M. B., ko pasėkoje jis nukrito nuo kėdės, kas sukėlė fizinį skausmą, o pastarajam atsistojus, vaikėsi po restoraną toliau plūsdamasis necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais bei kumščiu bandydamas suduoti nukentėjusiajam M. B. ne mažiau keturių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Kaltinamasis D. R. neprisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., parodė, kad 2015-11-21, šeštadienio ryte, apie 11 val., mama J. R., pakalbėjusi su moterimi, kuriai turėjo parduoti kai kuriuos namuose esančius daiktus, kaltinamajam pranešė, kad pardavė ir namie buvusį paveikslą. Kaltinamasis supykęs dėl paveikslo pardavimo, kadangi jo atžvilgiu turėjo kitų planų, pradėjo mamai priekaištauti, bandė atimti raktus nuo namo – ištraukti jai iš kišenės, kad nepardavinėtų taip daiktų. Po to mama nubėgo pas kaimynę ir iškvietė policiją. Tas paveikslas, kaip ir kiti daiktai, kuriuos ji pardavinėjo, yra mamos. Kaltinamasis mano, kad yra ir jo indėlis į bendrą turtą. Nežino, kas galėjo sužaloti mamą. Mano, kad galbūt ta moteris, kuri prieš jų ginčą buvo atvykusi pirkti paveikslą, tačiau, mamai kalbantis su minėta moterimi, jis jokio triukšmo negirdėjo. Mano, kad mama dėl galimai tos moters jos atžvilgiu panaudoto smurto galėjo jam nesiskųsti, nes minėta moteris galėjo mamą reketuoti, grasinti, kad pavyzdžiui, bus nužudytas jos sūnus. O jis mano, kad mama jį myli. Nežino, kodėl mama sako, kad tai jis ją sužalojo, negali pasakyti, kodėl ji būtų suinteresuota jį apkalbėti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis d. R. kaltu neprisipažino, jo kaltė dėl 2015-11-21 padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji J. R. parodė, kad jis su sūnumi dviese gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. 2015-11-21, gal apie 11 val., buvo atvažiavusi moteris pirkti jai priklausančio paveikslo, kurį ji su sūnumi jau anksčiau buvo sutarusi parduoti. Jis nėra autorinis, tačiau nutapytas seniai, prieš 20 metų. Jai pasigyrus sūnui, kad pagaliau tą paveikslą ji pardavė, jis labai supyko. Sūnus jai gal tris-keturis kartus sudavė į galvą, spyrė į šlaunį, tempė už dešinės ausies. Šaukdama, ką šis darąs, ji nulėkė pas kaimynę Valę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) g., priešais jų namą. Atbėgusi pasakė, kad sūnus D. ją skaudžiai mušė. Išbėgęs paskui ją į kiemą, sūnus jai spyrė į kairį šoną, ją pastūmė į namo sieną, dėl ko ji nugriuvo. Galbūt, kai ji atsistojo, pagriebė jai už ausies, po ko ji iškart nubėgo pas kaimynę. Gal nuo sūnaus smūgius gavo ir kambaryje, jeigu ji bėgo nuo jo į kiemą. Sūnus tikrai buvo labai užpykęs ir ji jo išsigando. Ji labai myli savo sūnų, nelinki jam blogo, norėtų, kad jis nueitų pasitikrinti savo sveikatą (dėl ko tampa toks ūmus).

Liudytoja V. S. parodė, kad jos santykiai su abiem kaimynais kaimyniški. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), jos namas yra priešais J. R. ir jos sūnaus namą. 2015-11-21 buvo atėjusi verkdama kaimynė, prašė, kad ji iškviestų policiją, nes ją sumušė sūnus D. Kaimynė skundėsi, kad jai skauda galvą, sakė, kad sūnus daužė jos galvą. Tada liudytoja pati iškvietė ir greitąją. Ant veido sužalojimų tuo metu nebuvo, tik kaimynė parodė, kad už ausies bėgo kraujas. Liudytoja mano, kad kaimynei buvo stresas, ji buvo stipriai susinervavusi. Mano, kad niekas kitas sumušti kaimynės negalėjo. Kaimynė niekada sūnaus neapkalbinėdavo. Liudytoja matė, kad kaimynė savo sūnų myli.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad priimtas J. R. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2015-11-21 apie 11.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sūnus rankomis tris kartus trenkė jai į galvą, stūmė į sieną, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Šiame protokole taip pat yra užfiksuoti nukentėjusiosios J. R. parodymai, kad 2015-11-21 apie 11.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sūnus D. R. tris kartus trenkė jai į galvą. Ji išbėgo į lauką, kur jis ją pasivijo ir spyrė jai į kairį šoną, po to ją pastūmė ir ji trenkėsi į namo sieną. Taip jis sukėlė jai fizinį skausmą. Medikai jai nustatė smegenų sutrenkimą. Prieš ją sūnus smurtauja ne pirmą kartą. Protokole taip pat užfiksuota, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (b. . 3-4).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2015-11-21 apie 11.47 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, sūnus sumušė motiną. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. R. kaimynė V. S.. Įvykio vietoje patrulius pasitikusi J. R. nurodė, kad tarp jos ir jos sūnaus D. R. kilo konfliktas, nes J. R. pardavė jai priklausantį paveikslą. Sužinojęs tai, D. R. tapo agresyvus, ranka trenkė jai į galvą, spyrė ir taip sukėlė J. R. fizinį skausmą. J. R. buvo išsigandusi. Smurtą galintys rodyti požymiai: įdrėskimas šalia dešinės akies. J. R. nurodė, kad anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinoje atvejų, tačiau policijos nekvietė. Atvykusi greitoji medicinos pagalba J. R. išvežė į Kauno klinikas. Pats D. R. įvykio vietoje paaiškino, kad mamą pastūmė (b.l. 6-7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3191/2015(02) nurodyta, kad tiriamoji J. R. nurodė, kad 2015-11-21 apie 11.00 val. namuose, kieme, sūnus D. R. kumščiais sumušė galvą, tempė už dešinės ausies, spyrė į kairį šoną, pastūmė ir ji kaire puse atsitrenkė į namo sieną. Padaryta išvada, kad J. R. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, dešinėje pažandėje, kairėje šlaunyje, padarytos kietais bukais daiktais, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (2015-11-21 apie 11.00 val. tris kartus smogta J. R. į galvą, o jai išbėgus į kiemą, spirta į kairį šoną, ji pastumta, trenkėsi į namo sieną). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje galėjo būti padaryta tiek pačiai nugriuvus, tiek pašalinės jėgos poveikyje. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga (b. l. 11).

Nors kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios J. R., liudytojos V. S. parodymais. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, tiek teisme patvirtino jau anksčiau nurodytas aplinkybes, kad, dėl paveikslo pardavimo itin supykęs sūnus D. R. apie tris kartus smogė jai į galvą, tempė jai už dešinės ausies, išbėgus į kiemą, pasivijo ir spyrė jai į kairį šoną, ją pastūmė, dėl ko ji griuvo. Kad prieš nukentėjusiąją J. R. buvo naudotas fizinis smurtas, patvirtino ir netiesioginė įvykio liudytoja V. S., kuri paaiškino, kad kaimynė J. R. pas ją atbėgo labai susijaudinusi, patyrusi didelį stresą, labai verkė, skundėsi galvos skausmu, parodė už ausies bėgantį kraują bei jai paaiškino, kad tai jos sūnus D. R. mušė jai į galvą. Liudytoja paaiškino, kad tuo metu joks kitas pašalinis žmogus gatvėje negalėjo kaimynės sumušti, nes jų gatvelė rami, matyti, jei eina pašaliniai, o, kaip matyti iš liudytojos parodymų, ji jokių muštynių garsų gatvėje prieš ateinant kaimynei negirdėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios J. R., liudytojos V. S. parodymais, kadangi jie yra iš esmės vienodi, nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, su kaltinamuoju tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos santykiai yra normalūs, jo atžvilgiu jos neturi jokių piktumų, tad neturi ir jokio pagrindo kaltinamąjį apkalbėti. Be to, tiek nukentėjusioji J. R., tiek liudytoja V. S. nurodė, kad nukentėjusioji savo sūnų D. R. myli, tą patį mano ir pats kaltinamasis, taigi nukentėjusioji neturi jokio pagrindo savo sūnų apkalbėti. Be to, tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir į įvykio vietą atvykusiems iškviestiems pareigūnams, nukentėjusioji nurodė ir teismo medicininio tyrimo metu dalyvavusiai teismo medicinos ekspertei. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai, kad galbūt jo mamą galėjo sumušti moteris, nupirkusi iš jo mamos paveikslą, yra neparemti jokiais objektyviais duomenimis, paremti tik jo samprotavimais, tuo labiau, kad, jei tikint kaltinamuoju, jo mama jam nepasiskundė, kad buvo kažkieno sumušta, kas, jei taip būtų atsitikę, D. R. būtų buvę akivaizdžiai matyti – nukentėjusioji būtų dėl skausmo verkusi, būtų buvusi išsigandusi ir t. t., ką akivaizdžiai matė liudytoja V. S., nukentėjusiajai atbėgus pas ją po to, kai sūnus ją sumušė. Todėl kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, nors kaltinamasis teigė jokio smurto savo mamos J. R. atžvilgiu nevartojęs, Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad įvykio vietoje D. R. pareigūnams paaiškino, kad jis mamą pastūmė.

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis D. R. tarpusavio konflikto metu, tyčia savo šeimos nariui – motinai J. R. kumščiais tris kartus smogė į galvą, tempė už dešinės ausies, vieną kartą spyrė į kairį šoną, ją pastūmė ją, dėl ko ši griuvo, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų J. R. sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamasis D. R. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 140 str. 2 d.

Kauno apylinkės teismo 2014-12-12 nuosprendžiu D. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamoji byla Nr. 1-3367-919/2014 buvo nutraukta.

Atsižvelgiant į tai, kad D. R., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo 2014-12-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, pastarasis teismo procesinis sprendimas atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, todėl, priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, sprendžiamas klausimas dėl D. R. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).

Teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais pagrįstos 2014-12-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas ankstesnėje byloje buvo atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui).

Teisminio bylos Nr. 1-3367-919/2014 nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai buvo įrodyta, kad kaltinamasis D. R. tyčia ėmė priekaištauti E. J., G. J., V. B. bei nukentėjusiajam M. B., kad šie neteisėtai išvaržė jam priklausiusį turtą, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliai ir iššaukiančiai elgdamasis išplūdo juos necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais bei tyčia stūmė nukentėjusįjį M. B., ko pasėkoje jis nukrito nuo kėdės, kas sukėlė fizinį skausmą, o pastarajam atsistojus, vaikėsi po restoraną toliau plūsdamasis necenzūriniais ir įžeidžiančio pobūdžio žodžiais bei kumščiu bandydamas suduoti nukentėjusiajam M. B. ne mažiau keturių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Dėl ko kaltinamojo nusikalstama veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis D. R. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, yra susitaikęs su nukentėjusiuoju M. B..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui nėra.

Kadangi kaltinamasis D. R. padarė du nesunkius nusikaltimus, yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, anksčiau neteistas, todėl kaltinamajam skirtina straipsnių už padarytus nusikaltimus sankcijose numatyta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant bausmės dydį už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą, mažesnį nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis, už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymą, didesnį, nei numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-11-21 11.47 val. (b. l. 16) iki 2015-11-22 14.53 val. (b. l. 21).

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., skirtinos bausmės subendrintinos, dalinio sudėjimo būdu.

Civilinio ieškinio nėra.

Byloje buvo gauta 2015-11-24 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4571, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas V. K. teikia antrinę teisinę pagalbą D. R. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 8,69 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., BK 284 str. 1 d., ir nuteisti:

- pagal BK 140 str. 2 d. – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu, bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

- pagal BK 284 str. 1 d. – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu, bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu, bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-06-28 13.00 val. iki 2015-06-29 14.02 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., D. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, padėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo D. R. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.