Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 7–15) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pateikdamas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, jog pareiškėjo patalpinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas dalyje gyvenamųjų kamerų galėjo būti neužtikrintas. Dėl pareiškėjo kitų prieštaravimų nurodė, kad įstaigos administracija nuolat iš nuteistųjų reikalauja kamerose palaikyti švarą ir tvarką, tam yra išduodamos valymo priemonės. Remontas kamerose atliekamas pagal turimus resursus ir finansus. Kameros pagal galimybes ir atsižvelgiant į kamerų plotą yra aprūpinamos būtiniausiais baldais ir kitomis priemonėmis. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vėdinimas kamerose vyksta per langus, o tai, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimams.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Pareiškėjas prašo žalos už laikotarpį nuo 2015-01-11 iki 2016-07-07.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas įrengtas bendrojoje erdvėje, neužtvertas nuo gyvenamosios zonos, todėl nuo jo nuolatos sklinda nemalonus kvapas. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai atitinka šį reikalavimą – yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016-01-21 nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas Nr. A-986-756/201). Į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kameros buvo kritinės būklės, sienos pažeistos pelėsio, visur knibždėjo tarakonai, kamerose drėgna, prastas apšvietimas. Iš byloje pateikto 2015-10-12 Vilniaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo akto (b. l. 22) nustatyta, kad patikrinimo metu (2015-09-30 – 2015-10-06), kameroje Nr. 136 dirbtinė apšvieta buvo 400 lx (galima mažiausia 200 lx, pagrindas – Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustačiusios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, 22 punktas), kameros Nr. 136 sienų ir lubų paviršiai lygūs, tinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai. Iš 2015-05-06 Vilniaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo akto (b. l. 25) nustatyta, kad patikrinimo metu (2015-04-27 – 2015-05-05), kameroje Nr. 151 oro temperatūra buvo 21,7 C (leistina nuo 18-22 C, pagrindas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktas), santykinė oro drėgmė 47,8 proc. (galima 35-60 proc., Lietuvos higienos normos HN 76:2010, 26 punktas), dirbtinė apšvieta (230 lx-242 lx, mažiausia galima 200 lx), lubos, sienos lygios, tinkamos valymui, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, buitinių parazitų taip pat vizualiai nenustatyta. Atsakovės atstovas pateikė įrodymus tik apie kelias kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas, apie kitų kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas, būklę, atstovas nepateikė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-246-624/2015). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į administraciją dėl drėgmės, pelėsio, apšvietimo, tarakonų, kitų sąlygų ištyrimo. Taigi, pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad kamerų patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, drėgmė ir pan., tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas, įrodymų naštos paskirstymo prasme, bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas taip pat privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, todėl vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios galimai neatitiko tam tikrų higienos (ploto) reikalavimų, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (atsakovės atstovas šių aplinkybių nepaneigė).