Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), netekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, oficialiai nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, bausta administracine tvarka, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. 2025 m. rugpjūčio 6 d., apie 20.04 val., Prūsų – Dariaus ir Girėno g. sankryžoje, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,12 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji N. M. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad su drauge vartojo alkoholį, po ko ji apie 14 val. nuėjo miegoti, pamiegojo 5-6 valandas ir pasakė draugei, kad ją parveš namo. Važiuojant atgal į (duomenys neskelbtini), ją Prūsų g. sustabdė policijos pareigūnai, kurie nurodė, jog gavo pranešimą apie neblaivų vairuotoją. Po to, policijos pareigūnai ją sulaikė ir uždarė į savo automobilį. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki Prūsų gatvės. Vairavo pareiškime nurodytą automobilį Hyundai Santa Fe, kuris priklauso O. F. Su O. F. yra draugai, gyveno pas jį išsinuomotame, atskirame kambaryje tol, kol ten sugrįžo O. F. sutuoktinė. Nurodė, kad O. F. gyvenamąją vietą kaip jos gyvenamąją vietą policijos pareigūnams nurodė O. F.; šiuo metu ji yra išsikrausčiusi gyventi kitur (gyvena netoliese). Jos nesieja artimi santykiai su O. F. Nurodė, kad automobilio raktelius pasiėmė kambaryje nuo spintelės, ji dieną prieš nagrinėjamą įvykį buvo svečiuose pas O. F. Kadangi ji tiek laiko buvo pamiegojusi ir išgėrusi kavos, todėl nesijautė neblaivi, dėl to pasakė draugei, jog ją parveš namo. Paklausė O. F., ar gali paimti automobilį ir vairuoti, pastarasis pasakė, jog jis pats tikrai nevairuos dėl sukilusio spaudimo ir ji gali vairuoti. Nurodė, kad tą dieną, apie 10 val. su drauge kartu buvo išgėrusi 6 l alaus, prieš tai alkoholį (irgi alų, 5 procentų stiprumo) buvo vartojusi vakare. O. F. alkoholio su ja ir drauge nevartojo, nes yra užsikodavęs, taip pat nematė jos su drauge vartojant alkoholį. Nurodė, kad O. F. grįžo namo apie 12 val. iš savo tėvų ir nuėjo iš karto miegoti, dėl to nematė jos ryte išgertų alaus butelių, kuriuos ji sudėjusi į maišą išnešė išmesti. Pas ją buvusi draugė, pavartojusi alkoholio irgi nuėjo miegoti. Vėliau kai tą draugę vežė namo, draugė elgėsi blogai, nes buvo akivaizdžiai neblaivi – tai, kad draugė buvo neblaivi, O. F. matė. Ant jos pačios nebuvo matyti, kad ji yra pavartojusi alkoholio. Pradžioje draugė planavo kviestis taksi, bet po to sakė jai, kad gerai atrodo, gal gali ją parvežti namo ir ji sutiko. Jos draugė nežinojo, kad ji neturi teisės vairuoti transporto priemones. Kartu su ja automobiliu vyko ir O. F., jis sakė vyks kartu ir pasėdės automobilyje. O. F. sėdėjo automobilyje šalia jos ir nejautė nuo jos alkoholio kvapo, nes ji prieš tai buvo suvalgiusi saldainių. Nežino, kodėl policijos pareigūnams paprašius O. F. atsisakė tikrintis neblaivumą. Sutinka su jai nustatytu neblaivumu, pareigūnai įvairiais būdais patikrino jos neblaivumą, tačiau ji pati nejautė, kad yra 3,12 promilių neblaivumas, t. y. nesijautė neblaivi. Nevartojo alkoholio prieš pat sėdant už vairo. Nežino, kodėl kitas eisme dalyvavęs vairuotojas pranešė apie galimą neblaivų vairuotoją. O. F. nežinojo, jog ji neturi teisės vairuoti transporto priemones – jis galvojo, kad ji turi teisę vairuoti, dėl to sakė: „tu turi teisės, imk ir vairuok“. O. F. turi teisę vairuoti transporto priemones. Anksčiau minėtu automobiliu nėra naudojusis. Ji pati automobilio neturi. Teisės vairuoti neturi nuo 2001 m., nuo to laiko nevairavo jokio automobilio, naudojasi tik viešuoju transportu. Pripažino, kad nebuvo būtinybės jai vairuoti – buvo galima išsikviesti taksi, tiek ji, tiek draugė turėjo tam pinigų. Nurodė, kad alkoholį vartoja kartą per savaitę, nebūna taip, kad vartotų alkoholį kelias dienas iš eilės, tik šiuo atveju buvo, kad alkoholį vartojo dvi dienas iš eilės. Paskutinį kartą alkoholį vartojo praėjus dviem dienom po įvykio, gėrė tik alų; alkoholį vartojo per Žolines ir po jų, t. y. tik porą litrų alaus per dvi dienas. Priklausomybių neturi, tik rūko. Nurodė, kad nereikalinga jai pagalba dėl priklausomybės alkoholiui, pati su tuo susitvarko. Vairuoto automobilio vertės nežino, prašo jo nekonfiskuoti. Savo veiksmus vertina blogai.

Teisiamojo posėdžio metu galimo konfiskuotino turto savininkas O. F. nurodė, kad jį su kaltinamąja sieja draugiški, kaimyniški santykiai, ją pažįsta apie pusę metų; jų artimi santykiai nesieja. Įvykio metu N. M. pas jį negyveno, tik retkarčiais ateidavo į svečius, ji nuo jo gyvena per kelias gatves, ten nuomojasi gyvenamąją vietą, t. y. įvykio metu su juo negyveno. Vėliau apklausiamas patikslino, kad pas jį gyvena N. M., bet ne visuomet, ji jam padeda buityje – plauna langus, virtuvę, žolę nupjauna; ji turi raktus nuo jai skirto kambario ir garažo pultelį; jis anksti išvažiuoja, dėl to nežino ką jo namuose daro N. M. Nurodė, kad įvykio dieną grįžo namo iš darbų, jautėsi prastai, dėl to išgėrė tabletę ir nuėjo miegoti. Atėjo pas jį N. M. su drauge ir paprašė, kad jis nuvežtų draugę namo. Jis pasakė N. M., kad jaučiasi prastai, dėl to negali vairuoti, jei nori – tegu pati kaltinamoji važiuoja. Matė, kad N. M. draugė yra labai girta, dėl to paklausė N. M., ar ji yra neblaivi, į ką ji atsakė, kad yra pamiegosi, jaučiasi gerai. Dėl to pasakė jai, kad jei nori, tegu važiuoja. N. M. pasakė, kad ji negali automobiliu važiuoti be automobilio savininko, bijojo viena važiuoti, dėl to jis vyko kartu. Nuvežus draugę namo, norėjo dar prašyti N. M. jį nuvežti pas gydytoją. Automobilyje jis sėdėjo priekyje, nepastebėjo, kad N. M. būtų neblaivi – ji važiavo tiesiai, pavojingai nemanevravo; N. M. sėdėjo už vairo, gal jis nematė, kad ji kažką pridarė, jam tuo metu buvo labai blogai su sveikata. Policijos pareigūnus pamatė tuomet, kai jie užstojo kelią, tuomet pasakė N. M. sustoti, jie sustojo ir laukė pareigūnų. Automobilis stovėjo prie jo garažo, ten buvo nedidelis atstumas, nejautė nuo N. M. sklindančio alkoholio kvapo. Jis pats alkoholio nevartoja jau 1,5 metų, alkotesterio namuose neturi. Kai policijos pareigūnai nustatė N. M. virš 3 promilių neblaivumą, klausė jos kaip taip galėjo nutikti, gal ji degtinę gėrė, bet N. M. pasakė gėrusi alų. Jis pats atsisakė tikrintis neblaivumą dėl to, kad policijos pareigūnas jo to prašė agresyviai, o jam tuo metu skaudėjo galvą, dėl to pasakė kodėl jis, kaip keleivis, turėtų tikrintis neblaivumą. Pažymėjo, kad sėsdamas kartu su N. M. į automobilį nejautė nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, nes tuo metu žiūrėjo į N. M. draugę, kurią vežė namo. Jie N. M. draugei buvo iškvietę taksi, tačiau buvo neįmanoma įsodinti tos draugės į taksi, dėl to taksi iš ten išvažiavo. Negalvojo, kad N. M. galėtų būti išgėrusi, kadangi ji jam pasakė, jog buvo pamiegojusi. N. M. rusiškai nekalba, lyg tais buvo sakiusi turinti teisę vairuoti transporto priemones. Anksčiau nėra davęs savo automobilio vairuoti N. M., negalvojo, kad ji gali neturėti teisės vairuoti. Anksčiau nėra matęs N. M. vairavus kokią transporto priemonę. Galėjo taip būti, kad dieną prieš įvykį ir įvykio dieną N. M. buvo pas jį svečiuose ir vartojo alkoholį – ji beveik kiekvieną dieną ateina pas jį į svečius; N. M. turi jo namuose savo kambarį ir turi raktus nuo jo namų. N. M. degtinės negeria, geria tik alų, galbūt vakarais išgeria 1-2 butelius alaus, tačiau ne kiekvieną dieną. N. M. meta tuščius butelius ten pat, kur ir jis juos meta, dėl to mato, jog per mėnesį būna apie 8-10 butelių. N. M. yra rami ir visiems padedanti. Jis pats automobilio vertės nežino, nes jam tą automobilį prieš 3 metus padovanojo sūnus, tada jį pirko už 6 000 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 6 d. <...>, apie 19.57 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo radijo ryšio gavo pranešimą, jog Dariaus ir Girėno gatve, Vilniuje automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja. Važiuojant Dariaus ir Girėno gatve, link Šaltkalvių gatvės, Dariaus ir Girėno, bei Prūsų gatvių sankirtoje, pastebėjo, prie šviesoforo, degant raudonam šviesoforo signalui, stovintį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl staiga apsisuko ir iš priekio privažiavo prie automobilio „Hyundai“, įjungęs spec. mėlynos ir raudono šviesos švyturėlius. Už automobilio vairo sėdėjo moteris, šalia jos keleivio vietoje sėdėjo vyras. Moteriai parodė, jog nuleistų langą ir pasakė, jog niekur nevažiuotų, kol neprieis. Automobilio variklis buvo užvestas. Sustojo už automobilio ir jo kolegė pasiėmusi alkotesterį nuėjo patikrinti vairuotojos blaivumą. Tuo tarpu jis pasiliko automobilyje, jei vairuotojas nuspręstų šalintis. Pirmu pūtimu už vairo sėdėjusiai moteriai alkotesteriu buvo nustatytas 3,12 promilių neblaivumas. Pakartotinai antru pūtimu moteriai nustatytas 3,20 promilių neblaivumas. Moters klausiant iš kur važiuoja, ši atsakė, jog atvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Taip pat moteris teigė, jog alkoholį vartojo ryte ir naktį. Moteris paaiškino, jog išgėrė apie 6 litrus alaus. Taip pat paaiškino, jog važiuojant niekur nebuvo atsitrenkusi ir eismo įvykio nesukėlė. Keleivio vietoje sėdėjęs vyras blaivumą alkotesteriu tikrintis atsisakė (b. l. 23-26).

2025 m. rugpjūčio 6 d. įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – Dariaus ir Girėno – Prūsų g. sankirta, Vilniuje ir joje esantis mėlynos spalvos lengvasis automobilis Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Be kita ko nurodyta, kad ant automobilio dešinės pusės galinio sparno matomas kėbulo apgadinimas, automobilio galinis bamperis taip pat apgadintas, kairės pusės priekinis veidrodėlio stiklas sudužęs. Automobilio kairės pusės galinis sparnas apgadintas. Pridėtos nuotraukos (b. l. 42-54).

2025 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, susijęs su nagrinėjama nusikalstama veika (b. l. 11-14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. R. 2025 m. rugpjūčio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, kad tikslinant įvykio aplinkybes, buvo <...> susisiekta su pranešėju, kuris prisistatė esantis P. G., kuris teigė, jog jam važiuojant automobiliu pastebėjo kitą automobilį, kurį vairavo moteris ir sukėlė įtarimą, kad ši gali būti neblaivi, dėl ko važiavo jai iš paskos, tačiau po kiek laiko nusuko skirtingomis kryptimis <...> (b. l. 15-16).

2025 m. rugpjūčio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai iš įvykio vietos (b. l. 19-21).

2025 m. rugpjūčio 6 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad N. M. 20.04 val. nustatytas 3,12 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu 20.20 val. buvo nustatytas 3,20 promilių neblaivumas. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 65-68).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas – O. F. (b. l. 63).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Hyundai Santa Fe (2007 m.) vertė yra 3 680 Eur su PVM (b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto` priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamosios paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, taip pat Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, alkotesterio kvitų, tarnybinių pranešimų, vaizdo įrašų, apžiūros protokolų bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamoji N. M. 2025 m. rugpjūčio 6 d., apie 20.04 val., Prūsų – Dariaus ir Girėno g. sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,12 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais N. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas plačiau jų nenagrinėja.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji N. M. paaiškino, kad dieną prieš ir įvykio dieną su drauge vartojo alkoholinius gėrimus – įvykio dieną buvo kartu su drauge išgėrusios 6 l alaus. Kaltinamosios teigimu, dėl to, kad buvo pamiegojusi ir išgėrusi kavos, teigė nesijautusi neblaivi, todėl draugei paprašius ją parvežti namo, ji sutiko tą padaryti. Vis tik, teismo vertinimu, kaltinamoji N. M., kuri per dvi dienas iš eilės suvartojusi pakankamai didelį kiekį alkoholinių gėrimų (alaus), po pakankamai trumpo laiko (po, jos teigimu, apytiksliai 6 valandų, kurias ji teigė miegojusi), vairavo automobilį, suvokė (turėjo suvokti), jog yra neblaivi ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamoji vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas akivaizdžiai neblaivo ir suprasdama tai, konstatuotina, kad jos veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kaltinamoji N. M. nagrinėjamo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad N. M. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai N. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą – padarytas vienas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybes – kaltinamoji dvi dienas iš eilės vartojo alkoholinius gėrimus (alų) ir pakankamai didelį jo kiekį suvartojo, taip pat suprasdama, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir neturi vairavimo patirties (teigė šią teisę praradusi 2001 m. ir nuo to laiko nevairavusi), būdama neblaivi, važiavo pakankamai didelį atstumą (nuo (duomenys neskelbtini) iki Naujininkų mikrorajono) Vilniaus miestu, kaltinamajai buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis; be to, dėl jos pavojingo manevravimo vairuojant transporto priemonę kitas eismo dalyvis iškvietė policijos pareigūnus. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji N. M. šiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų savo pačios, kartu važiavusių keleivių bei kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamoji N. M. yra brandaus, darbingo amžiaus, šiuo metu oficialiai nedirbanti (teigia dėl sveikatos problemų, tačiau netekto darbingumo lygis jai nenustatytas), registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti iš gaunamos nedidelės socialinės pašalpos (apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį), netekėjusi, vaikų neturi, neteista (teistumas išnykęs), bausta administracine tvarka (paskirtas baudas linkusi sumokėti). Nors duomenų apie kaltinamosios N. M. psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, o teisiamojo posėdžio metu pati kaltinamoji N. M. nurodė neturinti priklausomybių, tik rūkanti, teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio aplinkybės bei šios bylos nagrinėjimo metu nustatyti faktai leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamoji turi polinkį piktnaudžiauti ir nesakingai vartoti alkoholį. Taip pat, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji N. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl tai pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įskaitant ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes (o būtent tai, jog kaltinamoji nuo 2021 m. oficialiai nedirba, netekto nedarbingumo lygis jai nenustatytas, neturi net minimalias pajamas užtikrinančio pastovaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio, gauna nedidelę – apie (duomenys neskelbtini) Eur socialinę pašalpą; taip pat neturi ir savo gyvenamosios vietos (nuomoja), kito turto), taip pat nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą (vairavo transporto priemonę didelį atstumą, tiek Vilniaus rajono, tiek Vilniaus miesto teritorijoje, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones bei vairavimo patirties, būdama sunkaus neblaivumo laipsnio, o pareigūnams apie galimą neblaivų vairuotoją pranešė pašalinis asmuo, pamatęs, kad kaltinamoji pavojingai manevruoja, t. y. vairuodama elgiasi neadekvačiai), sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti kaltinamajai už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, ir nutaria kaltinamajai skirti arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 45 paras. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, pagreitinto proceso tvarka, kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, N. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.

Taip pat, teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamoji N. M. neteista (teistumas išnykęs), turi gyvenamąją vietą, socialinius ryšius, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajai N. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamosios elgesį ir jos nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamosios užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu N. M. įpareigotina: 1) dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kadangi kaltinamoji N. M., vairuodama automobilį, kai jai nustatytas sunkus – 3,12 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamoji vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones ir būdama sunkaus neblaivumo būsenos, vakare, t. y. Vilniuje, važiavo pakankamai intensyvaus eismo gatvėmis, kur bet kuriuo paros metu yra kitų eismo dalyvių, po to, kai dvi dienas iš eilės vartojo alkoholinius gėrimus, šiais savo veiksmais sukeldama realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui. Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamoji važiavo pakankamai didelį atstumą (nuo (duomenys neskelbtini) iki Prūsų g., t. y. Naujininkų), yra neteista (teistumas išnykęs), bausta administracine tvarka, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina terminui, artimam šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkiui, t. y. dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji N. M. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama jos draugui (kaimynui) – automobilio savininkui O. F. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji N. M., būdama neblaivi, vairavo O. F. priklausantį automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nagrinėjamo įvykio metu kartu vyko ir pats automobilio savininkas O. F., mano, kad egzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, dėl to minėta transporto priemonė šiuo atveju yra konfiskuotina. Teismo vertinimu, O. F., kaip automobilio Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, žinojo ir turėjo suprasti, kad N. M. jam priklausančia transporto priemone naudojasi būdama neblaivi. Įvertinus kaltinamajai nustatytą itin didelį neblaivumą – net 3,12 promilės, Neblaivumo nustatymo akte nurodytas aplinkybes, kad iš kaltinamosios burnos sklido alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, taip pat tai, kad jis, važiuojant šiuo automobiliu, sėdėjo greta kaltinamosios (priekinėje keleivio vietoje), žinojo, kad kaltinamoji prieš vairuojant transporto priemonę kartu su drauge (kuri buvo akivaizdžiai neblaivi) vartojo alkoholinius gėrimus, O. F. negalėjo nesuprasti ir nepamatyti (nepajausti), kad kaltinamoji yra neblaivi. Teismo vertinimu, O. F., kaip transporto priemonės savininkas, perleisdamas kaltinamajam savo automobilį, turėjo įsitikinti, jog kaltinamoji N. M. yra blaivi ir gali vairuoti transporto priemonę. Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamoji N. M. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, pavakare, kai kaltinamajai buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, tai pat ir į tai, kad transporto priemonės savininkas O. F., kuris nesustabdė kaltinamosios N. M. nuo neleistinų veiksmų atlikimo, vyko kartu minėtu automobiliu bei matė kokios realiai būsenos ji bei kartu su ja alkoholinius gėrimus vartojusi draugė buvo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę (reali rinkos vertė sudaro 3 680 Eur), konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl trečiajam asmeniui, t. y. O. F., nuosavybės teise priklausantis automobilis Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Siekiant užtikrinti transporto priemonės konfiskavimą, taikytinas O. F. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant disponuoti šiuo turtu ir jį valdyti, tačiau paliekant naudojimosi juo teisę, iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl jos konfiskavimo (BPK 151 straipsnio 1, 6 dalys). O. F. įpareigotinas saugoti minėtą transporto priemonę iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl jos konfiskavimo.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji N. M. pagal ją charakterizuojančius duomenis turi polinkį nesaikingai vartoti alkoholį, be to, nagrinėjama nusikalstama veika taip pat padaryta, kaltinamajai esant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 7 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamosios Valstybės naudai 62,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajai N. M. valstybės paskirtos advokatės Irinos Karšul dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog gynėja kaltinamajai buvo paskirta ne jos iniciatyva, bet teismui 2025 m. rugpjūčio 18 d. protokoline nutartimi pripažinus, kad kaltinamajai skirtina valstybės garantuojamas teisinės pagalbos advokatas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 2 dalies pagrindu), taip pat įvertinęs kaltinamosios turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, nutaria netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo ir nepriteisti iš kaltinamosios N. M. valstybės garantuojamos (antrinės) teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajai paskirtos advokatės paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajai N. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajai N. M. atėmimą.

Kaltinamoji laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio pirmojo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. M. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 6 dalies 5, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti nuteistąją N. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nesant gydytojo paskyrimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, N. M. paskirti šias baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, N. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 7 (septynis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Siekiant užtikrinti turto konfiskavimo įvykdymą, taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą O. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui – automobiliui Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant disponuoti šiuo turtu ir jį valdyti, tačiau paliekant naudojimosi teisę, iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl automobilio konfiskavimo.

O. F. įpareigoti saugoti automobilį Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl jo konfiskavimo.

N. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš N. M. Valstybės naudai 62,50 Eur advokatės Irinos Karšul paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones N. M. atėmimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą voke prie galinio pirmojo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Teismo nuosprendžio nuorašą išsiųsti prokurorei, nuteistajai, jos gynėjai, konfiskuoto turto savininkui, Turto arešto aktų registro tvarkytojui, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Išaiškinti nuteistajai N. M., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajai, kad tuo atveju, jeigu probuojamoji probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.