Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo

L. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant, kad L. G. privalo nuo 21 val. iki 7 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir įpareigojant jį: dalyvauti elgesio pataisos programoje ją išklausant per 7 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios; neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nuo bausmės vykdymo pradžios per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

L. G. per visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausta bendrauti su G. M..

Nuspręsta priteisti iš L. G. 2569,25 Eur žalos atlyginimą civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuspręsta priteisti iš L. G. 9251,53 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo N. D. naudai.

Nuspręsta Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2025 m. kovo 28 d. nutarimu kaltinamajam skirtą nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę VW PASSAT (VIN: (duomenys neskelbtini)), kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo.

Nuosprendžiu išspręsti kardomosios priemonės ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2024 m. spalio 5 d., apie 23.30 val., kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su G. M., kuris neturi amžiaus, nuo kurio gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, bendrais veiksmais, pargriaudami ant žemės ir tyčia kojomis trypdami ne mažiau kaip aštuonis kartus N. D. į krūtinės ir dešinio peties sritis, taip padarė N. D. dešinio raktikaulio petinio galo panirimą, poodinę kraujosruvą dešinėje krūtinės ląstos pusėje, taip bendrais veiksmais N. D. padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Nuteistasis L. G. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismo išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, todėl prašo jį išteisinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir L. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. G. pripažino kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta ne tik nukentėjusiojo N. D. bei liudytojos A. D. parodymais, tačiau ir kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje esantys duomenys buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais, objektyviais ir kuriais grindžia L. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o kuriuos atmeta kaip nepatikimus, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatė.

8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014). Vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su nuteistojo subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).

9. Kaip matyti, apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuoja tuo, jog nukentėjusysis N. D. ir liudytoja A. D. davė nenuoseklius parodymus. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka ir jį atmeta kaip nepagrįstą. Įvertinęs nukentėjusiojo N. D., liudytojų A. D., J. S. duotus parodymus ir byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir surinktus įrodymus ir jais grindė nuteistojo L. G. kaltę. Pasisakant dėl paties nuteistojo parodymų, pažymėtina, kad, priešingai nei teigia nuteistasis, jie iš esmės buvo nenuoseklūs, be to, jų nepatvirtina ir kiti bylos įrodymai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė ir laikė nuteistojo gynybine versija.

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad N. D. nustatyti sužalojimai: dešinio raktikaulio petinio galo panirimas, poodinė kraujosruva dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje (2 t., b. l. 80). Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas nurodė, jog nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti keliais skirtingais mechanizmais – tiek nuo tiesioginio smūgio kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu. Ekspertas paaiškino, kad peties sąnario išnirimas galėjo atsirasti sudavus tiesioginį smūgį į petį arba griūnant ant paties peties ar ant ištiestos rankos, kai smūgio jėga perduodama į peties sąnarį. Be to, ekspertas patvirtino, kad nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, jog jis buvo pargriautas ir jam buvo suduoti smūgiai, neprieštarauja nustatytų sužalojimų mechanizmui. Jis tiesiogiai pažymėjo, kad nurodytos kaltinime aplinkybės neprieštarauja nustatytiems sužalojimams ir jų atsiradimo mechanizmui, o pats pargriuvimas yra viena iš sąlygų, galinčių sukelti peties sąnario išnirimą. Taip pat eksepertas pažymėjo, kad apžiūrėjo nukentėjusįjį tik 2024 m. spalio 22 d., praėjus 16 parų po įvykio. Pasakyti konkrečiai kuris variantas labiau tikėtinas – ar asmuo pargriautas ir guli aukštielninkas ir jam smūgiuojama yra ar kada asmuo yra užgulęs kitą asmenį ir jį atakuoja – tokios niekur nėra skaitęs statistikos ir jeigu pasakytų vienaip ar kitaip, tai pagrįsti neturėtų kuo. Ekspertas paaiškino, kad jeigu virš galvos stovėjo (kaltininkas), tai galėjo pasiekti (dešinį petį). Jis nesakė, kad neįmanoma suduoti smūgius kas kairėje pusėje stovėjo, tačiau labiau tikėtina, kad sudavė, kas stovėjo dešinėje pusėje. (3 t., b. l. 104-110). Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nukentėjusiojo kairėje pusėje stovėjęs L. G. galėjo sukelti N. D. sužalojimus dešiniame petyje, nes A. D. nuosekliai parodė, kad L. G. ir G. M. stovėjo prie jos vyro galvos. Be to, N. D. teigė, kad, kai jam buvo spardoma krūtinės sritis, jis rankomis dengėsi galvą, ją saugodamas, todėl darytina išvada, kad besidengdamas galvą galėjo pasikreipti taip, kad nuteistajam atsirado galimybė spirti į dešinį N. D. petį, taip padarant sužalojimą. Kaip minėta, tam neprieštarauja ir specialisto teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo parodymų nenuoseklumas, specialisto išvada ir paaiškinimai, nuoseklūs nukentėjusiojo ir liudytojos A. D. parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo teiginiai, jog jis nespardė nukentėjusiojo, yra tik jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus įrodymus, įvertino kiekvieną iš jų atskirai ir, sujungęs į vieningą visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl L. G. paskirtos bausmės

20. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, jog apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį L. G. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam L. G. paskirtos bausmės.

21. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirdamas nuteistajam L. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

22. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. G., atsižvelgė į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas), L. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad L. G. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aptartų aplinkybių visuma iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių pagrindu L. G. skirta švelniausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant bausmės dydį, didesnį nei minimalus trijų mėnesių bausmės dydis ir mažesnį nei numatytas vidurkis. Taip pat pirmosios instancijos teismas manė esant tikslinga skiriant laisvės apribojimą paskirti L. G. intensyvią priežiūrą, nustatant, kad L. G. privalo nuo 21 val. iki 7 val. būti savo gyvenamojoje vietoje; privalo dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis, 4 dalies 1, 2 punktai). Pirmosios instancijos teismas L. G. įpareigojo nuo bausmės vykdymo pradžios per vieną mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudė bendrauti su G. M. (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam L. G. teisingą, proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę, išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes, paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir BK 54 straipsnis), nėra per griežta.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

23. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiojo N. D. civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, tinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė, kad būtent L. G. smurtiniai veiksmai lėmė nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus, dėl kurių pastarasis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2025 m. sausio 25 d., dėl ko negavo dalies darbo pajamų, taip pat patyrė papildomas išlaidas vaistams ir kelionėms į gydymo įstaigas. Šios aplinkybės pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 2251,53 Eur turtinės žalos atlyginimą.

25. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

26. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad dėl L. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo N. D. sveikata, taip pat jis patyrė dvasinių ir emocinių išgyvenimų, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra.

27. Nukentėjusysis N. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl nusikalstamų L. G. veiksmų patyrė 10000 Eur neturtinės žalos. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio nuostatomis ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes: nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, gydymo ir nedarbingumo trukmę, patirtus fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus, taip pat tai, kad nukentėjusysis buvo užpultas savo namų aplinkoje ir patyrė pažeminimą žmonos akivaizdoje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taigi pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį išsprendė tinkamai įvertinęs įrodymų visumą ir laikydamasis tiek civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, tiek neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios skundžiamo nuosprendžio dalies teisėtumu ir pagrįstumu.

Dėl proceso išlaidų

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

29. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

30. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 26 d. nutartimi L. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m.vasario 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš L. G. valstybės naudai priteisti 137,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

31. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju L. G. yra darbingo amžiaus, į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga ar kad jis dėl kokių nors objektyvių priežasčių negalėtų dirbti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš L. G..

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nu taria:

Nuteistojo L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo L. G. valstybės naudai 137,50 Eur (šimtą trisdešimt septynis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.