Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo (kreditoriaus) E. S. skundą dėl BUAB „Solid Baltic Group“ 2018 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Solid Baltic Group“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas MB „Indvita“. 2016 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 25 d.2018 m. balandžio 16 d. teisme gautas BUAB „Solid Baltic Group“ bankroto administratoriaus MB „Indvita“ įgalioto asmens I. K. - Rickės prašymas pratęsti terminą BUAB „Solid Baltic Group“ likvidavimo procedūroms vykdyti. Prašymas pateiktas remiantis 2018 m. balandžio 16 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4. 2018 m. balandžio 24 d. teisėjo rezoliucija šis terminas pratęstas iki 2018 m. lapkričio 23 d. 2018 m. gegužės 2 d. teisme gautas pareiškėjo (kreditoriaus) E. S., skundas, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu bankrutavusios UAB „Solid Baltic Group“ 2018 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą priimtą 4 darbotvarkės klausimu dėl termino likvidavimo procedūroms vykdyti pratęsimo iki 2018 m. lapkričio 23 d. Skunde nurodoma, jog kreditoriai neturėtų tęsti bankroto proceso remdamiesi tik formaliu kito teisminio ginčo buvo faktu, nes tai sudarytų sąlygas bankroto procesui vilkinti ir neatitiktų šiam procesui keliamų tikslų.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (kreditoriaus) E. S. skundą dėl BUAB „Solid Baltic Group“ 2018 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 panaikinimo ir jį grąžino. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) skundžiami gali būti tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti įgyvendinant kreditorių susirinkimo kompetenciją ir kurie turi privalomą galią įmonės kreditoriams bei administratoriui (ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 5 dalies 20 punktas), o kreditorių susirinkimas, įgyvendindamas ĮBĮ 23 straipsnyje numatytas funkcijas, sprendžia esminius klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės veikla; kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška, o ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime.Teismas akcentavo, jog 2018 m. balandžio 16 d. BUAB „Solid Baltic Group“ kreditorių susirinkimo nutarimas Nr.4 dėl termino likvidavimo bankroto procedūroms pratęsimo (ĮBĮ 32 straipsnis, 33 straipsnio 7 dalis), nesusiję su įstatyme numatytos kreditorių susirinkimo kompetencijos įgyvendinimu.Apygardos teismas sistemiškai aiškindamas ĮBĮ nuostatas, susijusias su kreditorių susirinkimo priimamų nutarimų privalomumu ir apskundimo teismui galimybe (ĮBĮ 24 straipsnio 4 ir 5 dalys), padarė išvadą, jog tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, kaip nagrinėjamu atveju dėl termino likvidavimo procedūroms pratęsimo, tai tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio. Kreditoriaus reikalavimas panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, bankroto proceso šalims iš esmės nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, kadangi dėl tokio pobūdžio klausimų bankrutuojančios įmonė vardu ir interesais sprendžia bankroto administratorius, o tokio prašymo tenkinimo ar atsisakymo tenkinti klausimai priklauso civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai (ĮBĮ 11 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis).Teismas padarė išvadą, jog gali būti skundžiami tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti kreditorių susirinkimo kompetencijos ribose ir yra privalomo pobūdžio ir pareiškėjo (kreditoriaus) E. S. skundą dėl BUAB „Solid Baltic Group“ 2018 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 panaikinimo atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas (kreditorius) E. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:ĮBĮ 21 straipsnyje tiesiogiai numatyta kreditoriaus teisė ginčyti teisme kreditorių susirinkimo nutarimus. Laikydamasis nustatytos tvarkos kreditorius pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, kreditoriaus nuomone vilkinančio įmonės bankroto procedūras. Pažymėjo, kad nėra pagrindo šioje skundo nagrinėjimo stadijoje konstatuoti, jog ginčo dėl nutarimo išsprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. k. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto atskirąjį skundą, rėmėsi tuo, kad gali būti skundžiami tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti kreditorių susirinkimo kompetencijos ribose ir yra privalomo pobūdžio, o konkrečiu ginčo atveju, kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas dėl termino likvidavimo procedūroms pratęsimo negali būti skundžiamas dėl jo rekomendacinio pobūdžio.Apelianto teigimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ 21 straipsnyje tiesiogiai numatyta kreditoriaus teisė ginčyti teisme kreditorių susirinkimo nutarimus, todėl kreditorius nesutikdamas su teismo nutartimi atsisakyti priimti jo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teikia atskirąjį skundą.Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio, reglamentuojančio turto pardavimo ir perdavimo tvarką, 7 dalį, nustatytas 24 mėnesių terminas įmonės likvidavimo procedūroms užbaigti nėra naikinamasis ir gali būti pratęsiamas, o jeigu jis pasibaigęs, gali būti sprendžiama dėl šio termino atnaujinimo bei trukmės.ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje tik nustatyta teismo teisė kreditorių susirinkimo prašymu pratęsti terminą likvidavimo procedūrai vykdyti, tačiau nereglamentuojama tokio prašymo nagrinėjimo tvarka. Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją, o atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 77 straipsnio 3 dalis).Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiame Kodekse numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Taigi, konstatuotina, kad nei ĮBĮ normos, nei CPK nenumato galimybės skųsti teismo rezoliuciją, kuria pratęstas terminas likvidavimo procedūrų atlikimui. Tokia teismo rezoliucija neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai. Priešingai, likvidavimo procedūros termino pratęsimas ne tik neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, bet ir pratęsia jos eigą. Jeigu teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės įstatymai nenumato, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).Pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį teisė spręsti dėl likvidavimo termino pratęsimo suteikta būtent teismui, o ne kreditorių susirinkimui, kuris, remiantis įstatymu, gali tik teismo prašyti minėtą terminą pratęsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-985-370/2017). Todėl pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo (kreditoriaus) E. S. skundą dėl BUAB „Solid Baltic Group“ 2018 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas).Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.