- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- 1-282-825/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05198-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Nukentėjusysis
- R. L.
- Kaltinamasis
- E. L.
- Advokatai
- Inga Blaževičienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15Procesiniai dokumentai
- 2.3.6Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliunienei, Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai R. L., kaltinamajam E. L., jo gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei, ekspertei Z. M.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. L. kaltinamas tuo, kad 2017 m. vasario 2 d., apie 13.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančiame dviračių parduotuvės (duomenys neskelbtini) direktoriaus kabinete, abejomis rankomis iš nugaros sugriebęs už pečių R. L. du kartus ją trenkė į sieną, laikydamas nukentėjusiąją už pečių išstūmė ją į koridorių, po ko ji atsitrenkė į įvairius daiktus, nepaleidęs bloškė į žemę, po ko nukentėjusioji nukrito ant grindų, tokiu būdu smurtaudamas R. L. padarė muštinę žaizdą galvoje, odos nubrozdinimus kairio žasto srityje, kairio kelio srityje, poodines kraujosruvas abiejuose keliuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis E. L. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tą dieną bendravo su klientu. Atėjo R. L. ir pasakė, kad turi pasišnekėti. Kalbėjosi ilgai. Su ja yra pasirašęs vekselius. Ji reikalavo pinigų. Pripažino, kad jis skolingas jai, po to kalbėjo apie dukras. Taip ir kalbėjo 20 minučių, paskui ji pradėjo gąsdinti, kad iškvies policiją, linkėjo, kad būtų infarktas. Tada pradėjo imti nuo stalo popierius ir juos plėšyti. Tada, žinodamas jos būdą, jis išėjo iš kabineto. Suprato, kad ji išeina iš paskos iš kabineto. Jis išėjo, ji puolė iš paskos ir jis išgirdo, kad ji nugriuvo. Atsisukęs pamatė, kad ji guli ant kairiojo šono, rėkė ne savo balsu, kad kvies policiją, kad jį pasodins. Buvo nuo jos per 2 metrus. Sakė jai, ko tu čia rėki, nustok vaidinti, ji nenustojo. Tada jis nuėjo į savo kabinetą. Užsidėjo striukę, užrakino kabinetą. Priėjo A. B.. Nuo kabineto ji gulėjo apie 2 metrus. Jis paklausė, kas čia atsitiko, sakė jam,kad kviestų policiją. Ir jis išvažiavo. B. liko su ja. Jis pats vėliau nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimą. Buvo ten apie 15 val. 30 min. Pareiškimo neparašė, nes jį sulaikė. Kai L. nukrito, nesimatė jokių sužalojimų, netrenkė jos į sieną, jokių nubrozdinimų nematė. Ji galėjo ir pati save sužaloti.
Nukentėjusioji R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vasario 2 dieną atvyko į jo parduotuvę pasikalbėti, norėjo paraginti atiduoti skolą. Pokalbio esmė, kad pasikalbėtų, pripažintų, kad yra skolingas ir tartųsi dėl pinigų grąžinimo. Pokalbis buvo konfliktinis, pakeltu tonu iš abiejų pusių. Pokalbio pabaiga buvo – ji sėdėjo, jis sako, ar nori gauti į snukį, ji atsirėmė į stalą rankomis ir sakė, pabandyk, jis atsidūrė prie jos, suėmė už pečių, stūmė į sieną ir tuo pačiu metu vėl buvo smūgis į kitą sieną, stūmė į priešais esančio koridoriaus sieną, bet ji nenugriuvo, tada jis bloškė ją ant koridoriaus žemės. Po nugriuvimo jis išėjo iš kabineto, perlipo ir išėjo. Daugiau jo nematė. Atėjo B., jis paklausė, kas nutiko, gal atnešti vandens, atsakė taip, jis nuėjo, apie minutę jo nebuvo. Ji atsisėdo, pridėjo ranką prie galvos, pamatė kraują, dar labiau pradėjo verkti. Po kažkurio laiko atėjo B., atnešė vandens, palengva ji atsistojo, prekybinėje salėje atsisėdo ant kėdės. Atvyko policija ir greitoji. Savo ieškiniu pirmiausia prašo atlyginti išlaidas transportui, į teismą ir atgal, viso 140 eurų. Taip pat prašo padengti advokatės išlaidas ir neturtinę žalą – 2000 eurų. Ji dirba Panevėžyje, grįžta tik savaitgaliais. Jei nebūtų šio smurto, nebūtų buvę bylos, ji būtų nevažinėjusi į Kauną. Važinėjo susitikti su advokate. Negali pasakyti, kiek tiksliai kartų važiavo pas advokatę. Neturtinė žala, kurią patyrė, neįvertinama pinigais. Nukentėjo ne tik kaip moteris, bet ir kaip mama. Dukra metus laiko lankosi pas psichoterapeutą. Negalėjo išsimiegoti, turėjo vartoti vaistus, kankino nuolatiniai prisiminimai, buvo sunku dirbti darbe ir dabar tai liko, šio įvykio niekaip neištrins, pirmą kartą žmogus prieš ją pakėlė ranką, su juo pragyveno daugiau nei 25 metus. Pati lankėsi pas psichoterapeutą, reikėjo vaistų. Liko nepasitikėjimas vyrais apskirtai.
Ekspertė Z. M. teismo posėdžio metu paaiškino kad sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti atsitrenkus į kietą, buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne vienkartinio griuvimo metu.
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atėjo R. L., pasisveikino, paklausė, ar yra Evaldas ir nuėjo link ofiso. Išgirdo iš ofiso pusės sušukimą. Nubėgo ir pamatė gulinčią bei verkiančią Rasą. Paklausė, kas nutiko. Rasa paprašė, kad skambintų policijai, nes ją trenkė į sieną. Tuo metu išėjo Evaldas, jis girdėjo, ką ji pasakė ir sako, kad skambintų policijai, jei nori. Jis ėjo pro juos, dar pasakė: „Rasa, baik išsidirbinėti“. Skambino policijai, padavė ragelį Rasai, atnešė jai vandens ir Rasa atsisėdo parduotuvėje. Už kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji.
Liudytojas P. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvažiavo į dviračių parduotuvę. Nukentėjusioji buvo dviračių parduotuvės gale ir sėdėjo prie stalo ant kėdės. Moteris verkė, susijaudinusi buvo, iš karto nematė sužalojimų, bet po to ji pasakė, kad skauda galvą, ir matėsi, kad šiek tiek kraujuota buvo. Ji aiškino, kad įvyko konfliktas su buvusiu vyru ir kad atsitrenkė galva į spintą.
Liudytoja M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykę į dviračių parduotuvę rado moterį, sėdinčią ant kėdės. Ji verkė, iš jos pakaušio bėgo kraujas. Moteris paaiškino, kad turėjo konfliktą su vyriškiu, sakė, kad viskas vyko kabinete, kad konfliktas vyko dėl skyrybų ar turto. Sakė, kad vyriškis ją pastūmė į spintą.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dviračių parduotuvėje dalykiniais reikalais bendravo su Evaldu. Įėjo moteris, atsisėdo ant sofos. Evaldas paprašė jos išeiti. Pasakė Evaldui, kad susiskambins, kai bus galima ramiai kalbėtis ir išėjo.
Liudytoja I. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos, teismo posėdžio metu paskelbti, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 tomas, b. l. 146), teisingi. Juose ji nurodė, kad pagal iškvietimą atvažiavo į dviračių parduotuvę. Nukentėjusioji verkė, sakė, kad ją buvęs sutuoktinis stūmė, ji susižalojo galvą. Matė, kad buvo sužalota jos galva bei ant kelių matėsi kraujosruvos.
Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kilo konfliktas, girdėjo garsus, rėkė moteris. Konfliktas vyko už sienos, kažkur direktoriaus kabinete. Girdėjosi lyg ir susistumdymas, po to pasigirdo moters klyksmas: „Gelbėkite, kvieskite policiją“. Be moters klyksmų daugiau nieko negirdėjo. Po to ponia išėjo su greitosios pagalbos darbuotojais.
Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad moteris atėjo į parduotuvę ir nuėjo į Evaldo kabinetą. Po kažkiek laiko pasigirdo triukšmas, riksmas, kažkas panašaus į „Puola, padėkit“, po to girdėjosi, kad E. pasakė: „Baik vaidinti“. Pirmas ten nuėjo B., ji paprašė jį iškviesti policiją. Po to ir E. išėjo.
Liudytoja Š. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vasario 2 d. buvo darbo salėje. Išgirdo riksmą. Pirmas nuėjo A. B., po to nuėjo kiti. Pamatė sukniubusią L., ji buvo kitoje patalpoje, koridoriuje. Kiek pamena, ji buvo su rankomis atsirėmusi į žemę, galva buvo nulenkta, kryptis link jo, lyg buvo ant kelių nukritusi, lyg ant šono. Ji prašė, kad iškviestų policiją. Kai pamatė ją sukniubusią, išėjo L.. Ji buvo apie 2 – 3 metrus nuo kabineto. L. besidėdamas paltą pasakė: „Ko čia vaidini, kelkis“, tada užsidėjo paltą ir išėjo. Kai ją pakėlė, jo šalia nebuvo, tik matė, kaip ją išvedė. A. buvo su L., nešė jai vandens.
Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepamena, kad kaltinamasis būtų atvykęs rašyti pareiškimą. Jei nori rašyti pareiškimą į registrą suvedama. Negali būti, kad žmogus norėjo parašyti pareikšimą, bet jo pareiškimo neregistravo.
Teismo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai bei garsiniai įrašai.
Šalies argumentai
Pareiškimu (1 tomas, b. l. 7) nustatyta, kad nukentėjusioji R. L. rašydama pareiškimą nurodė, kad E. L. griebė rankomis ją už pečių, du kartus trenkė ją į sieną dėl ko jai buvo praskelta galva. Jai nugriuvus E. L. ją pakėlė ir atidaręs kabineto duris išstūmė į koridorių, kur ji vėl nugriuvo ant grindų. Šio įvykio metu jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas.
Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 tomas, b. l. 8) nustatyta, kad nukentėjusioji R. L. pareiškė, kad sukonfliktavo su E. L. dėl turto. Jis trenkė ją į sieną ir pastūmė į spintą, jai nukritus - susižalojo galvos sritį.
Specialisto išvada (1 tomas, b. l. 92) nustatyta, kad R. L. muštinė žaizda galvoje, odos nubrozdinimai kairio žasto srityje, kairio kelio srityje, poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokolu (1 tomas, b. l. 23-24) nustatyta, perklausius įrašą (perklausytas ir teismo posėdžio metu) girdimas R. L. pokalbis su bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Skambinančiosios balso tonas neramus, prislopintas, kalba nėra rišli, moteris kalba susigraudinus, susijaudinusi, balsas drebantis. Moteris nurodė, kad ją sumušė buvęs vyras, „jis mane trenkė į sieną ir į duris trenkiau galva“.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Nors E. L. teigia, kad jis tą dieną, o jis pripažįsta, kad įvykis įvyko 2017 m. vasario 2 d., apie 13.45 val., adresu duomenys neskelbtini), esančiame dviračių parduotuvės „duomenys neskelbtini)“ direktoriaus kabinete, smurto R. L. atžvilgiu nevartojo, bet pripažįsta, kad, konfliktas buvo.
Tai, kad konfliktas įvyko tą dieną, tą valandą ir toje vietoje patvirtina ir nukentėjusioji R. L. bei liudytojai A. K., A. B., J. Š., G. M., Š. S..
Šalies argumentai
R. L. nurodė, kad E. L. suėmė ją už pečių, stūmė į sieną ir tuo pačiu metu vėl buvo smūgis į kitą sieną, stūmė į priešais esančio koridoriaus sieną, bet ji nenugriuvo, tada jis bloškė ją ant koridoriaus žemės.
Niekas tiesiogiai šių smūgių nematė, bet netikėti R. L. paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Skiriasi nežymios detalės, bet jos yra suprantamos, kadangi R. L. buvo šoke, sužalota, psichologiškai paveikta. R. L. nebuvo jokio tikslo išsigalvoti smurtą, nes su E. L. išsiskyrus, turto dalybų proceso nėra. Priešingai, kaip teigė R. L., ir tai patvirtino E. L., E. L. buvo skolingas R. L.. Tai, kad E. L. smurtavo patvirtina liudytojai A. B., J. Š., G. M., Š. S., girdėję konfliktą. Liudytojas A. B. nurodė, kad pamatė gulinčią bei verkiančią R. L., kuri, paklausus, kas nutiko, paprašė, kad skambintų policijai, nes ją E. L. trenkė į sieną. Liudytojas P. K. nurodė, kad R. L. buvo susijaudinusi, verkė, matė, kad R. L. buvo kraujuota. Liudytoja M. S. nurodė, kad R. L. verkė, iš jos pakaušio bėgo kraujas. Liudytojas Š. S. nurodė, kad matė sukniubusią R. L.. Ji buvo ant kelių nukritusi, su rankomis atsirėmusi į žemę, galva buvo nulenkta, kryptis link jo. Liudytoja M. S. nurodė, kad matė, kad buvo sužalota R. L. galva bei ant kelių matėsi kraujosruvos.
Tai, kad E. L. vartojo smurtą R. L. atžvilgiu patvirtinama Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G315/2017(02) (1 tomas, b. l. 92), kad R. L. muštinė žaizda galvoje, odos nubrozdinimai kairio žasto srityje, kairio kelio srityje, poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose.
Teismas neabejoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada, tuo labiau, kad ekspertė Z. M. teismo posėdžio metu patvirtino išvadą, išsamiai ir suprantamai paaiškino išvados pagrįstumą.
Apie pavartotą smurtą įrodoma ir Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 tomas, b. l. 8), kuriame aprašomas ir sužalojimo pobūdis, R. L. pareiškimu (1 tomas, b. l. 7), bei R. L. pokalbiu (Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokolas, 1 tomas, b. l. 23-24).
Netikėti nukentėjusiosios R. L., liudytojų A. K., A. B., J. Š., G. M., Š. S., P. K., M. S., I. Z. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs ir vienas kitą papildantys.
Priešingai E. L. paaiškinimas vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo paaiškinimas, kad smurto nevartojo, vertintinas kritiškai, nes neatitinka kitų bylos duomenų.
Teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl konkretaus nusikalstamo įvykio, aiškinosi nusikalstamo įvykio priežastis (šiuo atveju konfliktas prasidėjo dėl skolos negrąžinimo), ir negali plėstis aiškinantis asmenų santykių atsiradimo pradžios, santykių raidos, asmenų nuopelnų, jų dvasinių išgyvenimų, nesusijusių su įvykiu, nes tai ne šio proceso dalykas, todėl teismas nesivadovauja liudytojo A. Ž., liudytojų teigiančių, kad anksčiau buvo konfliktai tarp teisiamojo ir nukentėjusiosios, parodymais, elektroninis susirašinėjimas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo (1 tomas, b. l. 29-74), E. L. pateikti garso įrašai (1 tomas, b. l. 77-89), kaip nesuteikiančiais esminės informacijos nusikaltimo tyrime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta, kad E. L. 2017 m. vasario 2 d., apie 13.45 val., adresu duomenys neskelbtini), esančiame dviračių parduotuvės „Du ratai“ direktoriaus kabinete abiem rankomis iš nugaros sugriebęs už pečių R. L. du kartus ją trenkė į sieną, laikydamas nukentėjusiąją už pečių išstūmė ją į koridorių, po ko ji atsitrenkė į įvairius daiktus, nepaleidęs bloškė į žemę, po ko nukentėjusioji nukrito ant grindų, tokiu būdu smurtaudamas R. L. padarė muštinę žaizdą galvoje, odos nubrozdinimus kairio žasto srityje, kairio kelio srityje, poodines kraujosruvas abiejuose keliuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. Veika kvalifikuota teisingai.
Skiriant bausmę E. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas netiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis).
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. L. baustas administracine tvarka (1 tomas, b. l. 171-176), neteistas (1 tomas, b. l. 170). Kaltinamasis E. L. viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 tomas, b. l. 180), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 tomas, b. l. 179).
Atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. bus pasiekti E. L. skiriant laisvės apribojimo bausmę. Skyrus bausmę, E. L., skirtini ir įpareigojimai.
R. L. prašė (2 tomas, b. l. 65-67) priteisti iš E. L. 140 eurų turtinės žalos, 2000 eurų neturtinės žalos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad E. L. privalo atlyginti išlaidas transportui į teismą ir atgal. Ji dirba Panevėžyje, grįžta tik savaitgaliais. Jei nebūtų šio smurto, nebūtų buvę bylos, ji būtų nevažinėjusi į Kauną. Važinėjo susitikti su advokate. Negali pasakyti, kiek tiksliai kartų važiavo pas advokatę.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos neįrodytas, todėl atmestinas.
R. L. nurodė, kad neturtinė žala - 2000 eurų, nes neturtinė žala, kurią patyrė, neįvertinama pinigais. Nukentėjo ne tik kaip moteris, bet ir kaip mama. Dukra metus laiko lankosi pas psichoterapeutą. Negalėjo išsimiegoti, turėjo vartoti vaistus, kankino nuolatiniai prisiminimai, buvo sunku dirbti darbe ir dabar tai liko, šio įvykio niekaip neištrins, pirmą kartą žmogus prieš ją pakėlė ranką, su juo pragyveno daugiau nei 25 metus. Pati lankėsi pas psichoterapeutą, reikėjo vaistų. Liko nepasitikėjimas vyrais apskirtai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.
Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai mažintinas iki 1500 eurų.
Bylinėjimosi išlaidos (2 tomas, b. l. 137-143), 600 eurų, priteistinos pilnai.
E. L. skirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 17, 18), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
E. L. buvo laikinai sulaikytas (1 diena) nuo 2017 m. vasario 2 d., 15.05 val. (2 tomas, b. l. 1) iki 2017 m. vasario 3 d., 14.35 val. (2 tomas, b. l. 4), todėl šis laikas įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.
Byloje yra duomenys (Savanoriškas daiktų pateikimo protokolas bei kvitas, 1 tomas, b. l. 182-183), kad iš E. L. paimtas revolveris „Alfa 661“, Nr. 5661056476, ir 28 vienetai šaudmenų, kurie saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriuje (kvitas Nr. 0046280). Klausimas dėl revolverio „Alfa 661“, Nr. 5661056476, ir 28 vienetų šaudmenų grąžinimo, po nuosprendžio įsiteisėjimo, perduotinas svarstyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybai.
Byloje esantis CD su įrašais (1 tomas, b. l. 22, 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas
nusprendžia:
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, įpareigoti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti baudžiamojo poveikio priemonę, 5 MGL, t. y. 250,00 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo įmokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčio, pagrindu, į paskirtosios galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką, iš viso 1 dieną, ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką 2 (dviem) dienomis.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1500,00 (tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600,00 (šešis šimtus) eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Likusioje dalyje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
CD su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Klausimą dėl revolverio „Alfa 661“, Nr. 5661056476, ir 28 vienetų šaudmenų grąžinimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti svarstyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.