Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. K., nedalyvaujant atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovei, nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo Policijos komisariato atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), dėl dalies sutarties pripažinimo pakeista ir įpareigojimo perduoti patalpas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės Taryba 2012-03-15 priėmė sprendimą Nr T-130 (toliau -Sprendimas), kurio 1 punktu nutarė perduoti viešąjai įstaigai (duomenys neskelbtini) 5 metams, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į turtą perėjimo kitam asmeniui, laikinai neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį nekilnojamąjį turtą - sargybos postą (pastatas plane pažymėtas 32B2p, pastato unikalus Nr. 1996-1035-8048, bendrasis plotas - 482 49 kv m) transformatorinę (pastatas plane pažymėtas 33Hlp, pastato unikalus Nr. 1996-1035-8115 užstatytas plotas 45 kv.m.) ir 96,48 kv.m. garažo 9G1p. (duomenys neskelbtini). 132, Kaune, pastato unikalus Nr. 1996-1035-8060), patalpos nuo 6 iki 9) (duomenys neskelbtini). 132, Kaune šiuo metu šios viešosios įstaigos įstatuose numatytai veiklai vykdyti; 2 punktu - perimti iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) dalį negyvenamųjų patalpų, nuosavybės teise priklausančių Kauno miesto savivaldybei ir nurodytų Kauno miesto valdybos 1997-12-30 sprendimu Nr. 1051 patvirtintoje negyvenamųjų pastatų statinių, patalpų panaudos sutartyje (toliau - Sutartis): 17,94 kv. m bendrojo ploto negyvenamąją

patalpą (pastatas, kuriame yra patalpa, plane pažymėta 6Glp; pastato unikalus Nr. 1996-1035-8037; patalpa plane pažymėta 16, I a.), 361,93 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas (pastatas, kuriame yra patalpos, plane pažymėtos 10B2p; pastato unikalus Nr. 1996-1035-8074; patalpos plane pažymėtos nuo 1 iki 19, I a., nuo 21 iki 34, II a.) ir 163,85 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas (pastatas, kuriame yra patalpos, plane pažymėtas HC2p; pastato unikalus Nr. 1996-1035-8080; patalpos plane pažymėtos 7, 8, II a.) (duomenys neskelbtini). 132, Kaune, reikalingas Aleksoto seniūnijos ir Aleksoto policijos nuovados veiklai vykdyti, siekiant tinkamai užtikrinti Aleksoto seniūnijos teritorijoje gyvenančių asmenų aptarnavimą ir viešąją tvarką; 4 punktu įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėją A. S. įspėti teisės aktų nustatyta tvarka VšĮ (duomenys neskelbtini) apie 2 punkte nurodytos panaudos sutarties pakeitimą bei įgaliojo pasirašyti susitarimą dėl šios panaudos sutarties pakeitimo (3.3 papunktis).

Pažymi, jog Kauno miesto savivaldybė ir viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų panaudos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno miesto valdybos 1997-12-30 sprendimu Nr. 1051. Sutartimi viešąjai įstaigai (duomenys neskelbtini) buvo perduoti neatlygintinai naudotis statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). 132, šifrai 4F2p, 5Hlp, 61p, 12Flp, 13Hlp, 17Hlp, 8Blp, 26Flm, 27Flm, 28Flb, 7Blp, 9Glp, HCp, 10B1, 18Flg, 22Flg, 23Glp, 24Flp. Sutarties 3 punktu buvo nustatytas panaudos terminas - nuo turto perdavimo bei priėmimo akto pasirašymo dienos iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki ginčo Sprendimo priėmimo dienos šio sprendimo 2 punkte nurodytu turtu faktiškai naudojosi Aleksoto seniūnija (nuo 2003 m.) ir Aleksoto policijos nuovada (nuo 2006 m.), t.y. atsakovo poreikiams šios patalpos nebuvo naudojamos, jokių pretenzijų dėl negalėjimo naudotis perduotomis patalpomis ar poreikio įstaigai, atsakovas nereiškė. Aleksoto seniūnija 2011-10-12 raštu Nr. 01-13-209 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama inicijuoti patalpų, kuriomis be teisinio pagrindo naudojasi Aleksoto seniūnija, perėmimą iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), pakeičiant Kauno miesto valdybos 1997-12-30 sprendimu Nr. 1051 patvirtintą negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų panaudos sutartį. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2011-11-09 raštu Nr. 20-S-3951 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės merą dėl patalpų, kuriose įsikūrusi Aleksoto policijos nuovada perėmimo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ir perdavimo Kauno apskrities VPK pagal panaudos sutartį. Aleksoto policijos nuovada seniūnijoje neturi kitų patalpų veiklai vykdyti. Kauno miesto savivaldybė taip pat turi tik šias tinkamas patalpas nurodytoje teritorijoje, o per ilgą laiką viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) jų nenaudoja savo reikmėms, o nuomoja Aleksoto policijos nuovadai. Todėl, siekiant užtikrinti Aleksoto seniūnijos gyventojų saugumą, viešąją tvarką ir buvo nutarta jas perduoti Aleksoto policijos nuovadai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrius, vykdydamas ginčo turto savininko Kauno miesto savivaldybės tarybos valią - 2012-03-15 sprendimo Nr. T-130 3.3, 4 punktus, 2012-03-23 raštu Nr. 60-2-306 įspėjo atsakovą apie Kauno miesto valdybos 1997-12-30 sprendimu Nr. 1051 patvirtintos panaudos Sutarties pakeitimą ir paprašė per tris mėnesius nuo įspėjimo išsiuntimo dienos atvykti pasirašyti Sutarties pakeitimo susitarimą ir patalpų priėmimo perdavimo aktą.

Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui civ. byloje Nr. 2-358-192/2013, Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrius, pakartotinai 2013-03-26 raštu Nr. 60-2-282 kreipėsi į atsakovą, prašydamas iki 2013-04-02 suderinus laiką, atvykti pasirašyti susitarimą dėl panaudos Sutarties pakeitimo ir perduoti ginčo patalpas Kauno miesto savivaldybei, pasirašant perdavimo -priėmimo aktą. Tačiau atsakovas į šiuos ieškovo raštus nereagavo, susitarimo dėl panaudos sutarties nepasirašė, ginčo patalpų neperdavė, todėl Kauno miesto savivaldybė kaip ginčo turto savininkas priversta savo pažeistas teises ginti teisme, kreiptis su ieškiniu dėl dalies panaudos sutarties pakeitimo ir atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų.

Pažymi, jog klausimas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-03-15 sprendimo Nr. T-130 teisėtumo ir pagrįstumo yra nesvarstytinas, kadangi šis klausimas yra išspręstas Kauno apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-358-192/2013, ir šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, t.y. visuomeninės naudos; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo; šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; viešosios teisės; šis principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Iki Sprendimo priėmimo šio sprendimo 2 punkte nurodytomis patalpomis naudojosi Aleksoto seniūnija, t.y. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas, ir Aleksoto policijos nuovada, užtikrinanti toje seniūnijoje viešąją tvarką, todėl laiko, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama 2012-03-15 sprendimą Nr. T-l30, nepažeidė jokių teisės aktų, įskaitant ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, ką jau nustatė Kauno apylinkės teismas 2013-02-01 sprendimu civ. byloje Nr. 2-358-192/2014.

Kauno miesto savivaldybės tarybai nusprendus priimti ginčo negyvenamąsias patalpas, privalo būti pakeista ir pagrindinė panaudos sutartis, kurios pakeitimas įforminamas susitarimu, jog ginčo patalpos nėra panaudos sutarties objektas. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Pagal CK 6.223 str., sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o, joms nepavykus susitarti, - teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo. Šiuo atveju atsakovas kelis kartus teisės aktų nustatyta tvarka buvo įspėtas apie Kauno miesto savivaldybės

sprendimą perimti ginčo patalpas ir atvykti pasirašyti susitarimą dėl panaudos sutarties pakeitimo, tačiau atsakovas nei karto neatvyko, todėl akivaizdu, jog jis su ieškovo pasiūlymu keisti panaudos sutartį nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.641 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Aleksoto seniūnijos naudojamos patalpos yra reikalingos Savivaldybės funkcijoms vykdyti. Aleksoto policijos nuovados nuomojamos patalpos reikalingos atlikti savivaldybės savarankiškąsias funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punkte - dalyvauti, bendradarbiauti užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos programas. Taigi, Kauno miesto savivaldybės taryba, būdama viešo administravimo institucija bei aukščiau nurodytų pastatų savininkė, priimdama ginčijamo sprendimo 2 punktą, vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais savivaldybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo ir nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtintų tokio turto naudojimo, valdymo ir disponavimo principų ir priėmė sprendimą, iš esmės tenkinantį visuomenės, miesto bendruomenės poreikius, o ne atskiro juridinio asmens, kadangi, kaip jau esame nurodę Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas - Aleksoto seniūnija dalimi ginčo patalpų naudojasi nuo 2003 m., o Aleksoto Policijos nuovada nuo 2006 m., taigi siekiant maksimalios naudos visuomenei, užtikrinant Aleksoto seniūnijos gyventojų saugumą, viešąją tvarką ir buvo nutarta jas perduoti Aleksoto policijos nuovadai. Taigi, visą Aleksoto seniūnijos ir Aleksoto policijos naudojimosi laikotarpį, atsakovas nereiškė jokių pretenzijų, jog patys negali naudoti šių patalpų įstaigos poreikių tenkinimui, t. y. įstaigos atliekamoms funkcijoms ginčo patalpoms neturėjo poreikio jau daugiau kaip 7 metus. Dar daugiau, įstaigai valdant ginčo patalpas panaudos teise, o faktiškai - Aleksoto seniūnijai ir Aleksoto policijos nuovadai, iš esmės pažeidžiamos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 str. 4 d. nuostatos, kur nustatyta, kad asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Todėl pagrįstai laikytina, kad pakeičiant ginčo patalpų panaudos sutartį ne tik tenkinamas visuomenės interesas, bet ir siekiama išvengti galimų imperatyvių teisės normų pažeidimo.

Pažymi, jog teisė panaudos davėjui reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą jei panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį, įstatymo leidėjo imperatyviai suteikta CK 6.641 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pabrėžia, jog ginčo patalpos atsakovui buvo suteiktos įstaigos veiklai vykdyti, atsakovas ginčo patalpomis nesinaudoja jau eilę metų, t. y, jomis naudojosi seniūnija bei tretysis asmuo.

Atsakovas į ieškovo ginčo turto savininko raginimus atvykti ir pasirašyti susitarimą dėl Sutarties pakeitimo nereaguoja bei perdavimo priėmimo aktu perduoti ginčo patalpų neperduoda, todėl Kauno miesto savivaldybė kaip ginčo turto savininkas priverstas savo pažeistas teises ginti teismine tvarka.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, nes atsakovas faktiškai ginčo patalpomis ir nesinaudoja, jomis naudojasi Aleksoto seniūnija ir Aleksoto policijos nuovada, todėl dabar būtų teisinga ir sąžininga nutraukti panaudos sutartį dėl ginčo patalpų. Nagrinėjant bylą iš esmės, atstovas nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant. Ieškovas nagrinėjimo iš esmės metu pateikė įrodymus, kad ieškinys yra patenkintas, t.y. 1997-12-30 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1051 patvirtinta negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų panaudos sutartis, 2015-05-18 susitarimu tarp Kauno miesto savivaldybės bei VšĮ Dariaus ir Girėno aerodromas yra pakeista, ir ginčo patalpos 2015-05-18 Savivaldybės nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. 60-9-50 jau yra perduotos Kauno miesto savivaldybei (b.l.138-140).

Ieškinys atmestinas.

CPK 268 str. 5 d. numato, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui dėl dalies sutarties pripažinimo pakeista ir įpareigojimo perduoti patalpas. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius sutarties pakeitimą ir ginčo patalpų perdavimą ieškovui, tačiau ieškinio neatsiėmė. Atsakovas jokių prieštaravimų teismui nepateikė ir prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo su ieškovo ieškiniu sutinka (b.l. 133). Nesant ginčo tarp šalių, reikalavimui jau esant patenkintam, sprendime surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 str.).

Iš rašytinių įrodymų bei ieškovo atstovės paaiškinimų nustatyta, jog ieškovo Kauno miesto savivaldybės reikalavimai atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl dalies sutarties pripažinimo pakeista ir įpareigojimo perduoti patalpas, yra pilnai patenkinti, ką patvirtina paties ieškovo pateikti į bylą rašytiniai įrodymai ( b.l. 138-140), tai 2015-05-18 dienos Kauno miesto savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) susitarimas, kuriuo buvo pakeista 1997-12-30 d. sprendimu Nr. 1051 patvirtinta negyvenamų pastatų, statinių, patalpų panaudos sutartis ir ginčo negyvenamos patalpos per 10 d. įpareigotos perduoti pagal priėmimo-perdavimo aktą panaudos davėjui. Tos pačios 2015-05-18 dienos Savivaldybės nekilnojamo turto perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 60-9-50, panaudos gavėjas VŠĮ (duomenys neskelbtini) perdavė panaudos davėjui Kauno miesto savivaldybei visas ginčo patalpas (duomenys neskelbtini). 132, Kaune, kuriomis naudojasi Kauno miesto savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnija ir Kauno miesto centro Policijos komisariato Aleksoto policijos nuovada, todėl darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Kadangi reikalavimai, pareikšti atsakovui VŠĮ S. Dariaus ir S.Girėno aerodromui, dėl kurių patenkinimo ieškovas Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą yra patenkinti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo byloje priėmimo, ginčo tarp šalių nebėra, ką patvirtino ieškovo atstovė, todėl ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinys atsakovui atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Ieškovas Kauno miesto savivaldybė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei pareiškiant ieškinį teisme ( CPK 83 str. 1 d. 10 p.), todėl ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 bei atsižvelgiant į tai, kad byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už nustatytą 10,00 Lt sumą, pašto išlaidos nėra išieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.