- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 2-358-192/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04925-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Remeikienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
SPRENDIMAS
2013 m. vasario 1 d.
Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei, dalyvaujant ieškovo Všį (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui E. R., ieškovo atstovei administratorei G. P., ieškovo atstovui advokatui L. J., atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei vyr. specialistei E. M., nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Všį (duomenys neskelbtini) ieškinį Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija ir Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2012-03-15 Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimo Nr. T-130 2 punktą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2012-03-15 Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-130 (toliau - Sprendimas), kurio 2 punktu nusprendė perimti iš Všį (duomenys neskelbtini) dalį negyvenamųjų patalpų, nurodytų 1997-12-30 Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų panaudos sutartyje, patvirtintoje Kauno miesto valdybos 1997-12-30 sprendimu Nr.1051: negyvenamąją patalpą, plane pažymėtą 16, I a., esančią pastate, kurio unikalus Nr. 1996-1035-8037, negyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas nuo 1 iki 19, I a., ir nuo 21 iki 34, II a., esančias pastate, kurio unikalus Nr. 1996-1035-8074, negyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas nuo 7 iki 8, II a., esančias pastate, kurio unikalus Nr. 1996-1035-8080, esančias Veiverių g. 132, Kaunas. Ieškovo nuomone, sprendimo 2 punktas prieštarauja LR CK normoms, todėl pripažintinas negaliojančiu. Ginčijama sprendimo dalimi buvo vienašališkai nutraukta Panaudos sutarties dalis. Atsakovė tokį vienašalį Panaudos sutarties nutraukimą grindžia LR CK 6.641 str. 2 d., suteikiančia teisę panaudos davėjui reikalauti nutraukti panaudos sutartį prieš terminą, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Atsakovės pozicija, ieškovo manymu, nepagrįsta. Pirma, taikant LR CK 6.641 str. 2 d., būtina įrodyti „skubaus ir neišvengiamo reikalingumo", atsiradusio dėl „nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių", egzistavimą. Atsakovė apsiriboja teiginiu, kad Patalpos yra reikalingos jos funkcijoms vykdyti (Aleksoto seniūnijos ir Aleksoto policijos nuovados veiklai vykdyti), ir nepateikia jokių įrodymų, kad reikalingumas yra „skubus ir neišvengiamas", atsiradęs dėl „nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių". Tai reiškia, kad atsakovė Panaudos sutarties dalį nutraukė nesant LR CK 6.641 str. 2 d. numatytų pagrindų. Antra, LR CK 6.189 str. 1 d. įtvirtintas principas, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartį vienašališkai leidžiama nutraukti tik esant esminiam sutarties pažeidimui (LR CK 6.217 str. 1 d.) arba esant šalių susitarimui, leidžiančiam šaliai vienašališkai nutraukti sutartį be esminio sutarties pažeidimo (LR CK 6.217 str. 5 d.). Kitais atvejais sutartis gali būti nutraukiama tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (LR CK 6.217 str. 4 d.). LR CK 6.641 str. 2 d. įtvirtinta panaudos davėjo teisė reikšti reikalavimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo nesant esminio sutarties pažeidimo aplinkybės, t.y. panaudos gavėjui neatlikus sutartį pažeidžiančių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad Panaudos sutartyje (7 punktas) šalims nėra suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį nesant esminio sutarties pažeidimo, bei į LR CK 6.217 str. 4 d. įtvirtintą draudimą nutraukti iš esmės nepažeistą sutartį nesikreipiant į teismą, pagrįsta teigti, kad LR CK 6.641 str. 2 d. suteikia teisę panaudos davėjui ne vienašališkai nutraukti sutartį, o reikšti reikalavimą teisme dėl sutarties nutraukimo. Atsakovė Panaudos sutarties dalį nutraukė vienašališkai, nesikreipdama į teismą, todėl pripažintina, kad tokiu būdu pažeidė LR CK 6.641 str. 2 d. nustatytą sutarties nutraukimo tvarką. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ginčijama sprendimo dalis priimta netinkamai pritaikius panaudos sutarties nutraukimą reglamentuojančią LR CK 6.641 str. 2 d. normą: nesant objektyvių nutraukimo pagrindų ir nesilaikant nustatytos nutraukimo tvarkos. Tai reiškia, kad ginčijama Sprendimo dalis prieštarauja LR CK normoms, kas sudaro LR CK 1.138 str. 7 p. ir LR CK 1.3 str. 5 d. numatytą savivaldybės institucijos akto pripažinimo negaliojančiu pagrindą. Ieškovas pažymėjo, kad iš Sprendimo (3.3. p., 4 p.) teksto matyti, kad atsakovė Sprendimo 2 punkte nurodytus veiksmus - Panaudos sutarties dalies nutraukimą - kvalifikuoja ir kaip sutarties pakeitimą. Atsakovės pozicija logiškai nenuosekli ir nepagrįsta. Pirma, atsakovė, grįsdama Sprendimą LR CK 6.641 str. 2 d., pripažįsta, kad Panaudos sutarties dalis yra nutraukiama, o ne pakeičiama. Tai rodo atsakovės pozicijos nenuoseklumą. Antra, vienašalį sutarties pakeitimą reglamentuoja LR CK 6.223 str. 2 d., imperatyviai numatanti, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista tik teismo sprendimu. Atsakovė nėra kreipusis į teismą dėl Panaudos sutarties pakeitimo. Vadinasi, atsakovės pozicija, kad Sprendimu Panaudos sutartis yra keičiama, yra nepagrįsta. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovas prašo pripažinti atsakovės ginčijamą sprendimą negaliojančiu (b.l. 3-5).
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas ir ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko visiškai. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas neginčija apskritai atsakovės teisės nutraukti panaudos sutartį, bet nurodo, kad atsakovė tai turėtų daryti įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad atsakovė turi teisę nutraukti sutartį pranešant prieš tris mėnesius apie nutraukimą, bet to nepadarė - jokio pranešimo ar įspėjimo jie negavo. Paaiškino, kad jeigu atsakovė viską būtų dariusi įstatymo nustatyta tvarka jie į teismą nebūtų kreipęsi (b.l.111). Ginčas kilo dėl panaudos dalies nutraukimo pagrindo ir tvarkos. Tai padaryta vadovaujantis CK 6.641 str. 2 dalimi, suteikiančia teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui, o tokia pozicija, ieškovo atstovo manymu, yra nepagrįsta. Dabartinė situacija, kad ieškovo patalpose yra įsikūrusi seniūnija ir policijos nuovada tęsiasi jau daug metų, tad skubaus reikalingumo aplinkybės neiškilo vakar. Neesant skubaus ir neišvengiamo reikalingumo dėl nenumatytų aplinkybių tai reiškia, kad atsakovė panaudos dalį nutraukė neesant 6.641 str. 2 d numatytų pagrindų. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovui teisę išnuomoti nenaudojamas patalpas buvo leista 1998-05-19 Kauno miesto valdybos sprendime Nr. 506, šis leidimas neatšauktas, todėl ieškovas išnuomojęs patalpas policijos komisariatui sutarties sąlygų nepažeidė ( b.l. 123-124.).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas direktorius E. R. paaiškino, kad ginčo patalpomis naudojasi seniūnija ir nuovada. Su nuovada buvo sudaryta nuomos sutartis, kurios terminas yra pasibaigęs ir ta sutartis tapusi neterminuota, ieškovas gauna pinigus už nuomą. Dėl nuovados buvimo ginčo patalpose jie neprieštarauja, tačiau seniūniją, ieškovo atstovo žiniomis, planuojama iškelti į kitą vietą Europos prospekte. Tada ieškovas naudosis tomis patalpomis, nes ieškovui jos yra reikalingos vykdyti veiklą, kadangi kitos patalpos yra nešildomos, joms reikalingas remontas, o ginčo patalpos yra ofisinio tipo patalpos, yra kabinetai, elektra vanduo, jos šildomos. Nurodo, kad aerodromas yra veikiantis, veikia kelios mokyklos ir tarptautinė aviacijos mokykla, naudojasi Vilniaus A. G. aviacijos institutas, Baltijos aviacijos akademija. Aerodromas yra kompleksinis statytinis ir tam, kad vykdyti saugiai savo veiklą reikalingos kelios patalpos. Neturint šių patalpų yra sudėtinga vykdyti aerodromo veiklą. Ginčo patalpomis naudotis nebuvo poreikio, tačiau 2011-2012 metais padidėjo skraidymo skaičius, tai tuo metu poreikis ir padidėjo ( b.l.112-113).
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, kad „Sprendimo 2 punktas prieštarauja LR CK normoms, todėl pripažintinas negaliojančiu". Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį suinteresuotu asmeniu laikomas asmuo, besikreipiantis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kaip matyti iš ieškovo pateikto ieškinio, ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2012-03-15 Kauno miesto savivaldybės sprendimo Nr. T-130 2 punkto, tačiau nenurodo, kaip pasireiškė ieškovo teisių pažeidimas, kadangi Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip Sprendimo 2 punkte nurodyto turto savininkė, išreiškė tik savo valią dėl šio turto perėmimo, tačiau jokių veiksmų, pažeidžiančių ar galinčių pažeisti ieškovo interesus neatliko. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją sutarties šalių valią, neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei, šalių lygiateisiškumo ir bendriesiems teisės principams, taip pat sudarytos sutarties esmei ir tikslui. Pagal CK 6.223 sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o, joms nepavykus susitarti, - teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos šalies reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutartis šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais. Taigi šioje normoje pateikiamas sąrašas atvejų, nors ir nebaigtinis, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka. Specialūs sutarties pakeitimo atvejai nustatyti kituose CK straipsniuose (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.228 straipsniuose), taip pat gali būti aptarti šalių sudarytoje sutartyje. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo. Taigi, darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės taryba tik išreiškė savo valią dėl Sprendimo 2 punkte nurodyto turto perėmimo iš ieškovo, atitinkamai siūlydama ieškovui pakeisti šalių pasirašytą Sutartį, todėl tokiu būdu atsakovo veiksmai negali būti laikyti kaip pažeidžiantys ieškovo interesus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.641 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Aleksoto seniūnijos naudojamos patalpos yra reikalingos Savivaldybės funkcijoms vykdyti. Aleksoto policijos nuovados nuomojamos patalpos reikalingos atlikti savivaldybės savarankiškąsias funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punkte - dalyvauti, bendradarbiauti užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos programas. Taigi, Kauno miesto savivaldybės taryba, būdama viešo administravimo institucija bei aukščiau nurodytų pastatų savininkė, priimdama ginčijamo sprendimo 2 punktą, vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais savivaldybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą ir nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtintų tokio turto naudojimo, valdymo ir disponavimo principų ir priėmė sprendimą, iš esmės tenkinantį visuomenės, miesto bendruomenės poreikius, o ne atskiro juridinio asmens, kadangi, kaip jau esame nurodę Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas - Aleksoto seniūnija dalimi ginčo patalpų naudojasi nuo 2003 m., o Aleksoto Policijos nuovada nuo 2006 m. taigi siekiant maksimalios naudos visuomenei, užtikrinant Aleksoto seniūnijos gyventojų saugumą, viešąją tvarką ir buvo nutarta jas perduoti Aleksoto policijos nuovadai. Taigi, visą Aleksoto seniūnijos ir Aleksoto policijos naudojimosi laikotarpį, ieškovas nereiškė jokių pretenzijų, jog patys negali naudoti šių patalpų įstaigos poreikių tenkinimui, taip pat ir ieškinyje nenurodo, kokioms įstaigos atliekamoms funkcijoms reikalingos ginčo patalpos, kurioms įstaiga neturėjo poreikio jau daugiau kaip 7 metus. Dar daugiau, įstaigai de jure valdant ginčo patalpas panaudos teise, o de fakto - Aleksoto seniūnijai ir Aleksoto policijos nuovadai, iš esmės pažeidžiamos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 str. 4 d. nuostatos, kur nustatyta, kad asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Todėl pagrįstai laikytina, kad skundžiamo Sprendimo 2 punktu ne tik tenkinamas visuomenės interesas, bet ir siekiama išvengti galimų imperatyvių teisės normų pažeidimo. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad „iš Sprendimo (3.3 p., 4 p.) teksto matyti, kad atsakovė Sprendimo 2 punkte nurodytus veiksmus - Panaudos sutarties dalies nutraukimą - kvalifikuoja ir kaip sutarties pakeitimą. Atsakovės pozicija logiškai nenuosekli ir nepagrįsta". Sprendimo ginčijamu 2 punktu Kauno miesto savivaldybė nutarė perimti iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) dalį negyvenamųjų patalpų, nurodytų Kauno miesto valdybos 1997 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 1051 patvirtintoje negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų panaudos sutartyje, taigi perėmus Sprendimo 2 punkte nurodytas patalpas ir iškiltų būtinybė atlikti Sutarties pakeitimus. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, t.y. visuomeninės naudos; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo; šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; viešosios teisės; šis principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, Kaip jau esame nurodę jau iki ginčo sprendimo priėmimo šio sprendimo 2 punkte nurodytomis patalpomis naudojosi Aleksoto seniūnija, t.y. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas, ir Aleksoto policijos nuovada, užtikrinanti toje seniūnijoje viešąją tvarką, todėl laikytina, kad Kauno miesto savivaldybės taryba priimdama 2012-03-15 sprendimą Nr. T-130, nepažeidė jokių teisės aktų, įskaitant ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis LR CPK 42 str., 142 str., 285 str, teismo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.65-66).
Kauno miesto savivaldybės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, mano, kad jis nepagrįstas ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Ginčo patalpos reikalingos Aleksoto seniūnijai, kuri yra Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas. Atsakovės atstovė nurodė, kad kitų patalpų Kauno miesto savivaldybė seniūnijai neturi (b.l.125). Nurodė, kad jokie įrodymai nepatvirtina, kad ieškovui tos patalpos reikalingos, nuo 2003 metų patalpomis naudojosi seniūnija ir nuo 2006 m. Aleksoto policijos nuovada, todėl Kauno miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė perimti iš viešosios įstaigos dalį negyvenamųjų patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Nepagrįsta ieškovo pozicija, kad tos patalpos reikalingos jų poreikiams. Patalpas de facto valdant seniūnijai ir komisariatui buvo pažeistos Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 13 str. 4 dalies nuostatos. Ir siekiant šiuos pažeidimus ištaisyti buvo priimtas ginčo sprendimas. Ieškovas poziciją grindžia tik CK 3.641 str. 2 dalimi, tačiau ginčas kilo tarp šalių iš panaudos teisinių santykių. Įstatymas numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Ilgesnis terminas sutartyje nebuvo nustatytas. Sprendimu savivaldybė tik išreiškė savo valinį sprendimą, o pačios procedūros nebuvo atliktos, kadangi Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 18 d. taikė laikinąsias apsaugos priemone ir laikinai sustabdė ginčytino sprendimo vykdymą ir jokios procedūros negalėjo būti atliktos (b.l.126). Atsakovės atstovė paaiškino, kad taryba tik priėmė valinį sprendimą, toliau visi veiksmai būtų buvę atlikti administracijos, bet ieškovas su ieškiniu užbėgo už akių Sprendime išreikta tarybos valia perimti patalpas, siūlymai ieškovui turėjo būti daromi po tarybos sprendimo priėmimo - ieškovas būtų gavęs įspėjimo raštą, kuriame būtų nurodytas įstatyme numatytas terminas, bet dėl teismo proceso atsakovė negalėjo vykdyti jokių veiksmų. Sutartis buvo sudaryta galiojant senajam kodeksui, todėl ieškovui būtų siūlyta sudaryt naują sutartį. Civiliniai teisiniai santykiai būtų nutraukti dėl dalies patalpų, o sutartis būtų pakeista toje dalyje, nes reiktų patikslinti objektą. (b.l. 113,114,115).
Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti Kauno miesto savivaldybės atsiliepime nurodytais motyvais (b.l.114).
Trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas nuo 2005-12-29 pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 05/12/29 iš VšĮ (duomenys neskelbtini) nuomojo 175,13 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas. Jose yra įsikūrusi Kauno apskr. VPK Kauno miesto centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovada. Trečiasis asmuo nurodė, kad moka ieškovui mokestį už nuomą ir kitus mokesčius (b.l. 70).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė ir viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) 1997-12-30 sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų panaudos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno miesto valdybos 1997-12-30 sprendimu Nr. 1051. Sutartimi viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytai ūkinei veiklai vykdyti buvo perduoti neatlygintinai naudotis statiniai, esantys Veiverių g. 132, šifrai 4F2p, 5Hlp, 61p, 12Flp, 13Hlp, 17Hlp, 8Blp, 26Flm, 27Flm, 28Flb, 7Blp, 9Glp, HCp, 10B1, 18Flg, 22Flg, 23Glp, 24Flp. Panaudos terminas - nuo turto perdavimo bei priėmimo akto pasirašymo dienos iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą Pagal sutarties 7 punktą sutartis gali būti nutraukta prieš terminą šalių susitarimu arba Lietuvos respublikos civilinio kodekso 371, 372 straipsniuose numatyta tvarka. (b.l.9-11).
Vadovaujantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2005-12-29 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 05/12/29 ieškovas dalį panaudos sutarties patalpų išnuomavo Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui – Aleksoto nuovadai. Sutartis sudaryta iki 2010-12-31 (b.l. 63-64).
Kauno miesto savivaldybės taryba 2012-03-15 priėmė sprendimą Nr. T-130, kurio: 1 punktu nutarė perduoti viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) 5 metams, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į turtą perėjimo kitam asmeniui, laikinai atlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį nekilnojamąjį turtą - sargybos postą (pastatas plane pažymėtas 32B2p, pastato unikalus Nr. 1996-1035-8048, bendrasis plotas -- 482,49 kv. m), transformatorinę (pastatas plane pažymėtas 33Hlp, pastato unikalus Nr. 1996-1035-8115, užstatytas plotas 45 kv. m) ir 96,48 kv. m garažo (pastatas plane pažymėtas 9Glp, pastato unikalus Nr. 1996-1035-8060), patalpos nuo 6 iki 9) Veiverių g. 132, šiuo metu šios viešosios įstaigos įstatuose numatytai veiklai vykdyti; 2 punktu - perimti iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) dalį negyvenamųjų patalpų, nuosavybės teise priklausančių Kauno miesto savivaldybei ir nurodytų Kauno miesto valdybos 1997-12-30 sprendimu Nr. 1051 patvirtintoje negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų panaudos sutartyje: 17,94 kv. m bendrojo ploto negyvenamąją patalpą (pastatas, kuriame yra \ patalpa, plane pažymėtas 6Glp; pastato unikalus Nr. 1996-1035-8037; patalpa plane pažymėta 16,1 a.), 361,93 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas (pastatas, kuriame yra patalpos, plane pažymėtas 10B2p; pastato unikalus Nr. 1996-1035-8074; patalpos plane pažymėtos nuo 1 iki 19,1 a., nuo 21 iki 34, II a.) ir 163,85 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas (pastatas, kuriame yra patalpos, plane pažymėtas 1 lC2p; pastato unikalus Nr. 1996-1035-8080; patalpos plane pažymėtos 7, 8, II a.) Veiverių g. 132, Kaune, reikalingas Aleksoto seniūnijos ir Aleksoto policijos nuovados veiklai vykdyti, siekiant tinkamai užtikrinti Aleksoto seniūnijos teritorijoje gyvenančių asmenų aptarnavimą ir viešąją tvarką; 3 punktu įgalioti Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėją A. S. parengti ir pasirašyti:1 punkte nurodyto nekilnojamojo turto panaudos sutartį ir perdavimo ir priėmimo aktą; 2 punkte nurodytų negyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktą; atsižvelgiant i 2 punktą, susitarimo dėl Kauno miesto valdybos 1997 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 1051 patvirtintos negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų panaudos sutarties pakeitimą; 4 punktu Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėją A. S. įspėti teisės aktų nustatyta tvarka VšĮ (duomenys neskelbtini) apie 2 punkte nurodytos panaudos sutarties pakeitimą. Sprendimo preambulėje nurodyta, kad sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.641 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnijos 2011 m. spalio 12 d. raštą Nr. 01-13-209, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 20-S-3951 ir viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 13 d. raštą.
Ieškovas ginčija minėtą Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą teisme. Ieškovo atstovas sutinka, kad atsakovė turi įstatymo suteiktą teisę vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau, jo manymu, tai padaryta pažeidžiant įstatymą. Ieškovo atstovo nuomone, atsakovė negali vadovautis LR CK 6.641 str. 2 d., kuri suteikia teisę panaudos davėjui reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui, kadangi pagal susiklosčiusią faktinę situaciją skubaus ir neišvengiamo reikalingumo nėra. Ieškovo manymu, atsakovė norėdama nutraukti panaudos sutartį turėjo kreiptis į teismą vadovaujantis LR CK 6.217 str. 4 d..
Atsakovė nurodo, kad ginčo sprendimu tik išreiškė ketinimą de jure įforminti faktiškai susiklosčiusią situaciją, t.y. perėmus ieškovo nenaudojamas patalpas iš ieškovo perduoti tretiesiems asmenims, kurie šias patalpas naudoja nuo 2003 ir nuo 2006 metų. Atsakovės atstovės teigimu, tolimesnius veiksmus būtų atlikusi Kauno miesto savivaldybės administracija laikydamasi įstatymo nuostatų, tačiau ieškovas pradėjo ginčą teisme.
Teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tiek tarptautinėje tiek nacionalinėje sutarčių teisėje pripažįstamas in favor contractus principas. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinę) priemonę. Vienas sutarties išsaugojimų būdų yra sutarties pakeitimas, kurio bendrosios nuostatos reglamentuojamos CK 6.223 straipsnyje. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu arba vienos šalies prašymu teismine tvarka. Kai šalys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu šalis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sąlygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieškinį teisme ir prašydama pakeisti susiformavusį teisinį santykį (CK 1.138 straipsnio 5 punktas). Vienašalis sutarties pakeitimas reiškia intervenciją į sutartinius santykius, todėl teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad ši įstatyme įtvirtinta vienos šalies teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės normose nustatytų sąlygų ir tvarkos.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 str. 2 d. 26 punktą išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtinas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas. Teismas, sutinka su atsakovės argumentais, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama jai suteiktą įstatymo teisę, kaip turto savininkė, priėmė sprendimą, kuriuo tik numatė, kaip ji ketina disponuoti jai priklausančiu turtu ir kam ji paveda vadovaujantis teisės aktais įgyvendinti šį sprendimą (ginčijamo sprendimo 4 punktas b.l.8). Todėl šis dokumentas vertintinas kaip tarpinis sprendimas, savaime nenustatantis, nekeičiantis ir nepanaikinantis ieškovo teisių ir pareigų pagal 1997-12-30 panaudos sutartį. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išklausęs bylos šalių paaiškinimus, sprendžia, kad jokių veiksmų (įspėjimo dėl sutarties nutraukimo, pasiūlymo nutraukti bendru sutikimu ir t.t.) sukeliančių ieškovui teisines pasekmes, atsakovė ieškovo atžvilgiu nėra atlikusi. Tokiu būdu, pripažinus, kad atsakovė tik suformulavo ketinimą dėl tarp jos ir ieškovo susiklosčiusių sutartinių santykių pakeitimo ir, atsižvelgiant į tai, kad šioje sutartinių santykių stadijoje atsakovė turi teisę nevaržomai laiko požiūriu pasirinkti savo teisių įgyvendinimo būdus (siūlyti atsakovės netenkinančias sutarties sąlygas pakeisti šalių susitarimu, kreiptis į teismą dėl panaudos sutarties nutraukimo ar pasirinkti kitą įstatymo numatytą būdą) teismas atmeta ieškovo išsakytus argumentus bei pateiktus įrodymus dėl panaudos sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimų.
Pažymėtina, kad ginčas tarp bylos šalių yra susijęs su civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis sutarčių teisinius santykius, kuriuose Kauno miesto savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Tuo tarpu civiliniuose teisiniuose santykiuose asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis ir įgyvendina civilines pareigas (CK 1.137 str.). Kaip jau minėta įstatymo leidėjas numato galimybę vienašališkai nutraukti sutartį (LR CK 6.217 str.) arba ją pakeisti (LR CK 6.223 str.), taip pat įstatymas numato panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą tvarką (LR CK 6.641 str.). Atsižvelgiant į tai ir į sutarties laisvės principą (laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas bei jas vykdyti), spręstina, jog nagrinėjamu atveju negalima iš esmės uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybei vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi tokia teisė yra numatyta įstatyme, o su tuo, beje, sutinka ir ieškovo atstovas (b.l.111). Kita vertus, teismas pasisako, kad atsakovei vienašališkai nutraukus ar pakeitus tarp šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį, ieškovas manydamas, kad yra pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomas interesas, gali savo, kaip sutartinių teisinių santykių dalyvio (šalies), teises ir pažeistus teisėtus interesus bei lūkesčius ginti teisme pareikšdamas ieškinį dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo išieškojimo iš atsakovo.
Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo ginčijamas 2012-03-15 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-130, kaip pats savaime nesukeliantis panaudos sutarties nutraukimo pasekmių, nelaikytinas pažeidžiančiu atsakovo teises, todėl ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 16,38 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 str.). Ieškinį atmetus, valstybės patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 96 str. 2 d.).
Atmetus ieškinį ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos neatlyginamos.
2012-04-18 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki galutinio teismo sprendimo priėmimo sustabdytas 2012-03-15 Kauno miesto savivaldybės sprendimo Nr.T-130 2 punkto galiojimas - įsiteisėjus šiam sprendimui pasibaigia.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. 135087311, buveinės adresas Veiverių g. 132, Kaune, 16,38 Lt (šešiolika litų 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.