- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- 2-469-196/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02269-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GLOBUS trade“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1340-661/2015 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GLOBUS trade“ bankroto administratoriaus S. L. prašymą, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GLOBUS trade“ kreditorių sąrašo patikslinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
BUAB „GLOBUS trade“ bankroto administratorius S. L. kreipėsi į teismą, prašydamas patikslinti VĮ Turto banko finansinį reikalavimą BUAB „GLOBUS trade“ bankroto byloje, sumažinant jį iki 9 363,60 Eur (32 330,64 Lt). Jis nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas į BUAB „GLOBUS trade“ kreditorių sąrašą įtraukė Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos su 290 188,32 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2013 m. sausio 31 d. mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (1.10-04-2) 22-S finansinį reikalavimą BUAB „GLOBUS trade“ bankroto byloje perdavė VĮ Turto bankui. Remiantis 2002 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (su visais vėlesniais jos pakeitimais), VĮ Turto bankui iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos taip pat buvo perduotas 2 062,22 Lt finansinis reikalavimas BUAB „GLOBUS trade“ bankroto byloje. Taigi šią dieną VĮ Turto banko finansinis reikalavimas BUAB „GLOBUS trade“ bankroto byloje sudaro 292 250,54 Lt (84 641,60 Eur). Didžioji šio VĮ Turto banko finansinio reikalavimo dalis, kuri perimta iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kyla iš Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. S-83 (7-53/2012), kuriuo buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 69-38 (toliau – Sprendimas). Minėtu Sprendimu atsakovei BUAB „GLOBUS trade“ iš UAB „Granum food“ buvo perkelta 321 064,00 Lt dydžio mokestinė nepriemoka. Sprendimas iš UAB „Granum food“ perkelti mokestinę nepriemoką atsakovei BUAB „GLOBUS trade“ buvo priimtas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsniu ir bendruoju sąžiningumo principu atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė perėmė veiklą iš UAB „Granum food“ ir toliau vykdė analogišką veiklą. Po minėto Sprendimo priėmimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „GLOBUS trade“ bankroto byloje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-442-724/2013 paneigė anksčiau vyravusią ydingą praktiką perkeliant mokestines nepriemokas ir išaiškino, kad Mokesčių administravimo įstatyme nenumatyta galimybė perkelti mokestinę nepriemoką esant tokioms aplinkybėms (kai viena įmonė perima kitos įmonės veiklą ir toliau vykdo analogišką veiklą), BUAB „GLOBUS trade“ administratorius mano, kad VĮ Turto banko finansinio reikalavimo dalis dėl mokestinės nepriemokos, kuri perkelta atsakovei iš BUAB „Granum food“, yra neteisėta, todėl laiko, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tikslinti VĮ Turto banko finansinį reikalavimą sumažinant jį 259 919,90 Lt (75 278,00 Eur) suma.
Bankroto administratorius pažymėjo, kad aplinkybė, jog Mokestinės ginčų komisijos sprendimas yra galutinai įsiteisėjęs, nereiškia ir negali reikšti, kad Sprendimas, kuris yra nesuderinamas su imperatyviomis mokesčių įstatymų nuostatomis, gali sukelti teisėtus padarinius – BUAB „GLOBUS trade“ pareigą tenkinti VĮ Turto banko finansinį reikalavimą (jo dalį dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo), nes iš ne teisės negali atsirasti teisė (ex injuria non oritur jus). Priešingas aiškinimas neabejotinai pažeistų visuotinai pripažintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei atsakovės BUAB „GLOBUS trade“ (inter alia jos kreditorių) teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi BUAB „GLOBUS trade“ administratoriaus S. L. prašymą atmetė.
Teismas atmetė bankroto administratoriaus prašymą, motyvuodamas tuo, kad Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą Nr. S-83 (7-53/2012) dėl 321 064,00 Lt dydžio mokestinės nepriemokos perkėlimo atsakovei BUAB „GLOBUS trade“ iš UAB „Granum food“. Teismas pažymėjo, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nebuvo apskųstas, t. y. jis galutinai įsiteisėjęs, o bankroto administratorius pripažino, kad atnaujinti proceso dėl mokestinio ginčo BUAB „GLOBUS trade“ šiuo metu jau nebegali. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kaip įmonės administratorius, paskirtas administruoti BUAB „GLOBUS trade“, sužinojęs apie galbūt pažeistas įmonės teises, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių kuo greičiau jas apginti, t. y. pateikti teismui atitinkamą prašymą peržiūrėti finansinius reikalavimus. Tačiau pareiškėjas tokių veiksmų nesiėmė, nors Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskirtas bankroto administratoriumi, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (vėliau reikalavimas perduotas VĮ Turto bankui) buvo patvirtinta kreditore teismo 2013 m. vasario 2 d. nutartimi. Būtent šią datą teismas laikė atskaitos tašku, kada administratorius galėjo ir privalėjo sužinoti apie pažeistas savo teises. Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas pripažino, jog 2013 m. birželio 11 d. suėjo 1 metų naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegalima atnaujinti praleisto 3 mėnesių termino prašymams atnaujinti procesą pateikti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors BUAB „GLOBUS trade“ administratorius kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti VĮ Turto banko finansinį reikalavimą, tačiau nepateikė prašymo atnaujinti procesą, laikydamasis Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalyje nustatytų terminų.
Kadangi Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. S-83 (7-53/2012) yra galutinai įsiteisėjęs, jo BUAB „GLOBUS trade“ neskundė, taip pat nepateikė prašymo atnaujinti procesą, laikydamasi Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalyje nustatytų prašymo pateikimo terminų, tai teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti BUAB „GLOBUS trade“ administratoriaus prašymą mažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos finansinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde BUAB „GLOBUS trade“ bankroto administratorius S. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį ir bankroto administratoriaus prašymą patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo instituto aiškinimo bei taikymo, ignoravo administratoriaus prašyme nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą VĮ Turto banko finansiniam reikalavimui tikslinti. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė tikslinti bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus tol, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Nagrinėjamu atveju BUAB ,,GLOBUS trade“ bankroto administratoriaus prašyme patikslinti kreditorių reikalavimus buvo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo žinomos VĮ Turto banko perimto finansinio reikalavimo tvirtinimo metu ir kurios sudaro pagrindą šiam finansiniam reikalavimui tikslinti, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo šių administratoriaus nurodomų aplinkybių ir skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakė. Administratoriaus prašyme tikslinti kreditorių reikalavimus buvo nurodyta, po to, kai BUAB ,,GLOBUS trade“ bankroto byloje buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos finansinis reikalavimas, 2013 m. balandžio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-442-724/2013, nagrinėdamas bylą dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo iš vienos įmonės kitai remiantis aplinkybe, kad pastaroji įmonė perėmė pirmosios veiklą, t. y. nagrinėdamas administracinę bylą, kurios faktinės aplinkybės analogiškos bylai, kurioje BUAB ,,GLOBUS trade“ buvo perkelta mokestinė nepriemoka, konstatavo tokio perkėlimo negalimumą. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtu sprendimu paneigė teisinį pagrindą, kuriuo remiantis Mokestinių ginčų komisija perkėlė skolą BUAB ,,GLOBUS trade“, tai atitinkama Vilniaus apygardos teismo patvirtinto VĮ Turto banko finansinio reikalavimo dalis dėl mokestinės nepriemokos perkėlimo, kuri nors ir kyla iš įsiteisėjusio Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, yra neteisėta ir negali būti tenkinama – iš ne teisės negali atsirasti teisė. Dėl to VĮ Turto banko finansinis reikalavimas turėtų būti tikslinamas. Taigi, esant nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl kreditorių reikalavimų tikslinimo bei administratoriaus nurodomoms aplinkybėms dėl VĮ Turto banko finansinio reikalavimo neteisėtumo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tikslinti VĮ Turto banko finansinį reikalavimą.
2. Pirmosios instancijos teismas, nevertinęs administratoriaus nurodomų aplinkybių, sudarančių pagrindą finansiniam reikalavimui tikslinti, nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo mažinti VĮ Turto banko finansinį reikalavimą, formaliai remdamasis tuo, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra galutinai įsiteisėjęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Taigi įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria patvirtintas finansinis reikalavimas, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, yra būdinga privalomumo (CPK 18 straipsnis), prejudicialumo savybė (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galia (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau ĮBĮ numatyta galimybė teismui tikslinti jau patvirtintus bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės tikslinti teismo nutartimi patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą. Atitinkamai, jeigu bankroto byloje esant būtinumui (įstatymuose ir teismų praktikoje nurodomais atvejais) yra pripažįstama teismo teisė per kreditorių reikalavimų tikslinimo institutą iš naujo patikrinti finansinį reikalavimą, kuris patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, savo esme atitinkančia teismo sprendimą, darytina išvada, kad bankroto byloje esant būtinumui (įstatymuose ir teismų praktikoje nurodomais atvejais) yra galimybė peržiūrėti ir tokį finansinį reikalavimą, kuris grindžiamas kito teismo ar administracinio subjekto įsiteisėjusiu sprendimu. Priešingas aiškinimas, t. y. kad kreditorių finansinių reikalavimų, kurie buvo patvirtinti remiantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, patikslinti nebegalima, pažeistų bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, nes sudarytų pareigą bankrutuojančiai įmonei tenkinti bankroto proceso metu realiai sumažėjusius arba išnykusius kreditorių finansinius reikalavimus, o iš kreditorių atimtų teisę į padidėjusio reikalavimo tenkinimą vien todėl, kad toks reikalavimas buvo patvirtintas remiantis įsiteisėjusiu teismo ar administracinio subjekto sprendimu. Atitinkamai priešingas aiškinimas paneigtų ir patį kreditorių reikalavimų tikslinimo institutą. Dėl to, jeigu bankroto proceso metu paaiškėja naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą finansiniam reikalavimui tikslinti, toks finansinis reikalavimas turėtų būti tikslinamas neatsižvelgiant į tai, kad toks finansinis reikalavimas buvo patvirtintas remiantis įsiteisėjusiu teismo ar administracinio subjekto sprendimu. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tikslinti finansinio reikalavimo remiantis vien ta aplinkybe, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo mažinti VĮ Turto banko finansinį reikalavimą, remdamasis tuo, kad BUAB ,,GLOBUS trade“ nepateikė prašymo atnaujinti procesą laikantis Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalyje nustatytų prašymo pateikimo terminų. Nors BUAB ,,GLOBUS trade“ nepateikė prašymo atnaujinti procesą, laikydamasi Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalyje nustatytų prašymo pateikimo terminų, ši aplinkybė neturi sudaryti pagrindo netenkinti administratoriaus prašymo patikslinti kreditorių reikalavimus, nes mokestinis ginčas nebuvo atnaujintas ne dėl nuo administratoriaus priklausančių aplinkybių: 1) tuo metu, kai buvo tvirtinami kreditorių reikalavimai, nebuvo žinoma apie finansinio reikalavimo neteisėtumą; 2) teisinis reglamentavimas neįpareigoja administratoriaus be pagrindo peržiūrėti bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų; 3) apie finansinio reikalavimo neteisėtumą administratorius sužinojo tik tada, kai jau buvo suėjęs naikinamasis 1 metų terminas, kuriam pasibaigus nebegalima atnaujinti praleisto 3 mėnesių termino, prašymams atnaujinti procesą pateikimo.
4. Dėl viešojo intereso pažeidimo. Pirmosios instancijos teismui nenagrinėjus administratoriaus prašyme nurodytų aplinkybių iš esmės ir atsisakius patikslinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos finansinį reikalavimą remiantis vien formaliais pagrindais, buvo pažeistas viešasis interesas (inter alia BUAB ,,GLOBUS trade“ ir jos kreditorių teisės), nes teismui neįsitikinus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos finansinio reikalavimo pagrįstumu, t. y. išsamiai neišanalizavus administratoriaus nurodomų aplinkybių, BUAB ,,GLOBUS trade“ įpareigojama tenkinti tikėtinai neteisėtą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos finansinį reikalavimą, ir dėl to likusiems įmonės kreditoriams lieka mažesnė galimybė patenkinti savo teisėtus reikalavimus, o pačiai BUAB ,,GLOBUS trade“ lieka mažesnė galimybė panaikinti savo skolas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Atsiliepime į atskirąjį skundą papildomai pažymėta, kad nėra galimybės apskųsti Mokestinės ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 11 d. sprendimo, taip pat nėra galimybės atnaujinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 2 d. nutarties, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (vėliau perimtas VĮ Turto banko) finansinis reikalavimas, apskundimo terminą. Kadangi šie sprendimai įsiteisėję ir turi res judicata galią, t. y. privalomi ir vykdytini. Apelianto reikalavimas, praėjus daugiau kaip pustrečių metų nuo VĮ Turto banko finansinio reikalavimo patvirtinimo, peržiūrėti įsiteisėjusius sprendimus, pažeidžia teisinių santykių stabilumo principą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje.
Mokesčių administravimo įstatymo 158 straipsnyje nustatyta, kad praėjus šiame Įstatyme nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji asmenys.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi į antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos su 290 188,32 Lt finansiniu reikalavimu. Šis finansinis reikalavimas buvo patvirtintas remiantis įsiteisėjusiu Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. S-83 (7-53/2012). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos minėtą finansinį reikalavimą BUAB „GLOBUS trade“ bankroto byloje perleido VĮ Turto bankui. Taip pat VĮ Turto bankui buvo perleistas Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2 062,22 Lt finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtino antrosios eilės kreditorės VĮ Turto banko 292 250,54 Lt (84 641,60 Eur) finansinį reikalavimą. Bankroto administratoriaus teigimu, VĮ Turto banko reikalavimas turėtų būti sumažintas iki 32 330,64 Lt (9 363,60 Eur), nes Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. S-83 (7-53/2012) dalis, kuria UAB „Granum food“ mokestinė nepriemoka buvo perkelta bankrutuojančiai UAB ,,GLOBUS trade“, yra neteisėta. Pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti sumažintą VĮ Turto banko finansinį reikalavimą, nes minėtas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas yra įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata galią. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka.
Kaip minėta, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. S-83 (7-53/2012) yra įsiteisėjęs, todėl būtina jį vykdyti (Mokesčių administravimo įstatymo 158 straipsnis). Apelianto nurodomas argumentas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl kitų juridinių asmenų mokestinių prievolių, mokestinės nepriemokos perkėlimą laikė neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-442-724/2013), šioje byloje nesukelia teisinių padarinių ir neturi prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino bankroto administratoriaus prašymo sumažinti VĮ Turto banko reikalavimą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. S-83 (7-53/2012) bankroto administratorius neginčijo, nors bankroto byla UAB „GLOBUS trade“ iškelta ir bankroto administratorius paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi. Bankroto administratoriaus nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta 2013 m. balandžio 11 d., naikinamasis terminas prašymui atnaujinti procesą ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 11 d. sprendimui Nr. S-83 skųsti ir pateikti suėjo 2013 m. birželio 11 d., tačiau bankroto administratorius per Mokesčių administravimo įstatyme nustatytus terminus neprašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti ir nepasinaudojo savo teise apskųsti minėtą Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą (Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalis).
Bankroto administratorius savo prašymą mažinti VĮ turto banko reikalavimą taip pat grindžia Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybe tikslinti kreditoriaus reikalavimus. Tačiau Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo metu pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą, jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui – padidintas). Šiuo atveju teisinę reikšmę turi tai, kad bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo peržiūrėti įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas antrosios eilės kreditorės VĮ Turto banko 292 250,54 Lt dydžio finansinis reikalavimas.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas BUAB „GLOBUS trade“ bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti sumažintą VĮ Turto banko reikalavimą, yra teisėta ir pagrįsta, dėl to ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.