Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je G. R., gimęs 1991 m. liepos 20 d., Klaipėdoje, a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungėje, teis­tas penkis kartus, paskutinį kartą teistas 2012-05-23 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., 63 str. 1 ir 4 d., 64 str. 1 ir 3 d., galutine subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausme 3 metams 6 mėnesiams, 2014-10-08 iš pataisos namų paleistas lygtinai, neatlikus 11 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2014-10-08 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Klaipėdos APT probacijos skyriuje, 2015-07-24 išregistruotas atlikus bausmę, teistumas išnykęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. liepos 31 d., apie 17.30 valandą, daugiabučio gyvenamojo namo antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, kaltinamasis G. R. tyčia sudavė smūgį kumščiu į kairįjį petį A. M., ko pasėkoje lūžo raktikaulis, taip nukentėjusiajai A. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. R. duodamas parodymus teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad tada jis buvo atvykęs pas žmoną suremontuoti skalbimo mašiną. Žmona jam papasakojo, kad A. M. buvo užsipuolusi jų vaikus, juos išvadino „pavainikiais“, nes jie bėgiojo koridoriuje ir šūkavo. Tą dieną konfliktas prasidėjo dėl to, kad jis su žmona rūkė balkone, o jų vaikai lakstė fojė. Konflikto metu jis ir nukentėjusioji stovėjo vienas priešais kitą, ji kažką įdomiai pasakė dėl vaikų, žmona S. išėjo iš buto ir liepė eiti šalin, todėl jis ir nuėjo A. M. neužkliuvęs, liepė nelįsti prie vaikų nes bus blogai, nueidamas pamatė kaip ji nukrito ant grindų, nes buvo girta. Gal kas ją kitas sužalojo, nes policiją išsikvietė tik po pusvalandžio. TLK civilinį ieškinį prašo atmesti.

Nukentėjusioji A. M. teisme parodė, kad tada buvo neblaivi, kaltinamajam ir jo žmonai liepė eiti rūkyti į kitą koridoriaus galą prie savo buto. Eidama iš balkono pasakė vaikams, kad netriukšmautų. Gal po 15 minučių išėjo į koridorių savais reikalais, tada kaltinamasis jai iš už nugaros trenkė į kairį petį ir ji nugriuvo ant linoleumu išklotų grindų, pajautė skausmą. Kaltinamasis jai liepė greičiau keltis, grasino dar suduoti. Grįžusi į kambarį kvietė pagalbą. Policija tikrino blaivumą, greitoji nuvežė į priėmimą. Operuotis atsisakė, sugijo be operacijos. Civilinio ieškinio nereiškia.

Specialisto išvadoje Nr. G 1586/2018(03) konstatuotas A. M. kairiojo raktikaulio dislokuotas lūžimas galėjo gautis paveikus raktikaulio sritį kietu buku daiktu vieno traumuojančio poveikio pasėkoje. Neįtikima, kad raktikaulio lūžimas būtų gavęsis griuvimo bei atsitrenkimo metu. Dėl raktikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), A. M. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 34). Iš kitų duomenų specialisto išvadoje matyti, kad sužalojimo metu A. M. buvo sunkiai girta (2.90 promilės), iš gydymo įstaigos pasišalino po stacionarizavimo traumatologijos skyriuje.

Liudytoja S. L. teisme parodė, kad su A. M. yra kaimynės. Tuo metu, kai kažkas vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, ji išėjo iš mamos buto ir matė, kad kažkaip įdomiai su kumščiu G. stūmė A., kuri sušaukė ir nugriuvo. Paskui atvažiavo policija ir greitoji, ji ten nėjo ir nieko nesakė, kitą dieną ją apklausė policijos pareigūnas. Išgėrę buvo abudu, nes kai G. neišgėręs yra ramus, o kai išgeria tampa „šustras“. Tas jų apsižodžiavimas truko gal 3-5 minutes.

Liudytoja S. R. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, kartu negyvena, bet santuoka nenutraukta, tą dieną jis buvo užėjęs aplankyti vaikų. Nukentėjusioji buvo išgėrusi, tą pačią dieną ji buvo užsipuolusi jos vaikus, išvadino juos „benkartais“ dar iki G. R. atvykimo. G. atvyko po darbo blaivus, turėjo sutaisyti skalbimo mašiną. Ji pasiskundė vyrui, kad A. ją užsipuolė, todėl G. A. pasakė, kad ji nesikabinėtų prie vaikų, A. irgi šaukė ant G. Einant link dušinės matė, kad A. gulėjo, po to atsistojo ir nuėjo į savo kambarį. Ji rašė policijai pareiškimą dėl jos vaikų koliojimo, todėl A. gali keršyti už pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis G. R. kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurį atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo teisme A. M. laikėsi savo iškeltos versijos, kad jį sužalojo G. R. bendro naudojimo koridoriuje dėl to, kad ji kaltinamajam ir jo žmonai liepė eiti rūkyti į kitą koridoriaus galą prie savo buto, draudė vaikams triukšmauti. Jai buvo suduotas smūgis kumščiu, ko pasėkoje nugriuvo ant grindų. Specialisto išvadoje Nr. G 1586/2018(03) A. M. konstatuotas sužalojimas – kairiojo raktikaulio dislokuotas lūžimas, kuris galėjo gautis paveikus raktikaulio sritį kietu buku daiktu vieno traumuojančio poveikio pasėkoje, neįtikima, kad raktikaulio lūžimas būtų gavęsis griuvimo bei atsitrenkimo metu. Iš liudytojų S. R. ir S. L. parodymų matyti, kad G. R. ir A. M. pykosi, vienas ant kito šaukė, S. L. matė kaip kažkaip įdomiai su kumščiu G. stūmė A., kuri sušaukė ir nugriuvo. Pats kaltinamasis G. R. teisme pripažino buvusį konfliktą su nukentėjusiąją A. M. dėl vaikų, kaip būdama girta A. nugriuvo, ko pasėkoje galėjo ir susižaloti. Nugriuvusią A. matė ir S. R.

Iš nuosprendyje aptartų duomenų matyti, kad kaltinime nurodytu laiku A. M. buvo sunkiai girta, tačiau pati grūdama negalėjo susižaloti, kadangi specialisto išvadoje toks sužalojimo būdas paneigtas. Nukentėjusiosios parodymai, kad jai smūgį kumščiu sudavė G. R., patvirtinti liudytojos S. L. parodymais, sužalojimo padarymo mechanizmas konstatuotas specialisto išvadoje. A. M. sužalojimas pripažintas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), pilnai įrodo kaltinamojo G. R. kaltę dėl nukentėjusios A. M. sužalojimo.

Liudytojos S. R. parodymai, kad kaltinamasis fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo, vertintini kritiškai, nes liudytoja yra kaltinamojo sutuoktinė ir iš dalies davė parodymus palankius kaltinamajam.

Kaltinamojo G. R. deklaratyvi ir jokiais įrodymais nepagrįsta versija, kad nukentėjusioji A. M. galėjo susižaloti griūdama arba kitur, vertintina kaltinamojo gynybine taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusiąją A. M. kaltinamasis G. R. nesunkiai sužalojo tiesiogine tyčia, jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl skirtina bausmė.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam G. R. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuosprendžio priėmimo dienai kaltinamasis turi keturias galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 86-88), po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal paskutinį teismo nuosprendį yra praėję trys metai, todėl, vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatomis, laikytinas neteistu (b. l. 95).

Už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis)), laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas. BK 55 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, nusikalto vos išnykus teistumui. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslams pasiekti, kaltinamajam turi būti paskirta arešto bausmė.

Ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai. Nukentėjusiajai A. M. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamojo G. R. neteisėtais veiksmais. Gydymo išlaidas apmokėjo Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl jas atlyginti turi G. R. (CK 6.263 straipsnis). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. R. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirti arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkias) paras, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. R. sulaikymo vykdant nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Iš G. R. priteisti 90,35 Eur (devyniasdešimt eurų 35 ct) gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmus.