Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-05-07 · Civilinė byla Nr. e2S-228-1059/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-07
Bylos Nr.
e2S-228-1059/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02476-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Craftsoft“
Atsakovas
M. L., A. L.
Trečiasis asmuo
A. S.
Civilinė byla Nr. e2S-228-1059/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02476-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.1.; 3.3.2.5.; 3.3.2.6.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Craftsoft“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7972-845/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Craftsoft“ ieškinį atsakovams M. L., A. L. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Craftsoft“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo M. L. 6 366,27 Eur nuostolių atlyginimui pripažįstant šią prievolę (nurodytoje apimtyje) solidariąja prievole su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-23572-996/2024 patvirtinta trečiojo asmens A. S. prievole dėl ieškovei UAB „Craftsoft“ padarytos žalos atlyginimo; 2) priteisti solidariai iš atsakovų M. L. ir A. L. 4 524,02 Eur nuostolių atlyginimui pripažįstant šią prievolę (nurodytoje apimtyje) solidariąja prievole su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-23572-996/2024 patvirtinta trečiojo asmens A. S. prievole dėl ieškovei UAB „Craftsoft“ padarytos žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovų M. L. ir A. L. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. gruodžio 28 d. atsakovo M. L. vardu su ieškove buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis 1), kurios pagrindu atsakovo vardu iš ieškovės buvo paimta 4 718,00 Eur kredito suma, kuri kartu su 2 693,44 Eur palūkanomis ir 849,12 Eur administravimo mokesčiu (viso 8 260,56 Eur) turėjo būti grąžinti iki 2024 m. gruodžio 30 d. Taip pat nurodė, kad 2023 m. sausio 12 d. atsakovo ir jo sutuoktinės A. L. vardu su ieškove buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis 2), kurios pagrindu iš ieškovės buvo paimta 3 450,00 Eur kredito suma, kuri kartu su 1 771,44 Eur palūkanomis ir 620,88 Eur administravimo mokesčiu (viso 5 842,32 Eur) turėjo būti grąžinti iki 2025 m. sausio 13 d.

3. Paaiškėjo, jog Sutarties 1 ir Sutarties 2 pagrindu kreditas atsakovo ir atsakovės vardu buvo paimtas trečiojo asmens A. S. veiksmais, t. y. vykdant plataus masto sukčiavimo schemą. Paaiškino, kad trečiojo asmens atžvilgiu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį bei kitus straipsnius. Ikiteisminiame tyrime ieškovė buvo pripažinta civiliniu ieškovu, o trečiasis asmuo – įtariamąja. Ieškovė dėl trečiojo asmens nusikalstamų veikų iš viso patyrė 232 755,99 Eur dydžio turtinę žalą – 40 036,66 Eur pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis paimto ir negrąžinto kredito likutis, 67 946,20 Eur pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis likusios nesumokėtos (negautos) pelno (mokėjimo) palūkanos ir 24 773,13 Eur pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis likę nesumokėti (negauti) administravimo mokesčiai. Visgi, ieškovė, trečiasis asmuo ir laiduotojas/įkaito davėjai dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui 2024 m. rugpjūčio 14 d. sudarė taikos sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlyginti ieškovei jos patirtą 186 396,00 Eur turtinę žalą, t. y. 140 036,66 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis paimtų ir negražintų kreditų likutis, o taip pat 46 359,66 Eur dydžio netiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis likusios nesumokėtos (negautos) pelno (mokėjimo) palūkanos.

4. Ieškinyje buvo teigiama, kad ieškovė reiškia ieškinį šioje byloje ir prašo iš atsakovų priteisti 10 890,29 Eur nuostolius: 6 366,27 Eur ((4 718,00 Eur kredito suma + 2 693,44 Eur viso pelno/mokėjimo palūkanos – 31,77 proc., kurių atsisakyta taikos sutartimi) – 2,89 proc., kuriuos trečiasis asmuo jau atlygino), pagal Sutartį 1 ir 4 524,02 Eur ((3 450,00 Eur kredito suma + 1 771,44 Eur viso pelno/mokėjimo palūkanos - 31,77 proc., kurių atsisakyta taikos sutartimi) – 2,89 proc., kuriuos trečiasis asmuo jau atlygino), pagal Sutartį 2. Ieškovė teigė, kad nurodyti nuostoliai yra atsakovų neatsargių ir nerūpestingų veiksmų rezultatas, todėl ieškovė turi teisę į visišką jai atsakovų veiksmais sukeltos žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Craftsoft“ ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

6. Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą atsakovams iš esmės grindžia teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, tačiau visiškai ignoruodama taikos sutartimi prisiimtas sąlygas, o būtent, jog ieškovė atsisakė nuo visų kitų likusių patikslinto ieškinio reikalavimų ir jų dalių (taikos sutarties 1, 2 punktai). Teismas nurodė, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

7. Taip pat nurodė, kad ieškovė atsisakė dalies savo reikalavimų dėl žalos, kuri buvo padaryta trečiojo asmens veiksmais ir tyčia, trečiasis asmuo pripažino savo kaltę baudžiamojoje byloje; tuo tarpu ieškovė šioje byloje ieškinio reikalavimus reiškia asmenims, kurie yra nukentėję nuo trečiojo asmens veiksmų, kuriais padaryta žala ieškovei, pasinaudojant atsakovų asmens duomenimis. Pabrėžė, kad atsakovai yra nukentėję asmenys. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji susitarė su trečiuoju asmeniu dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo, ir teismas tokį susitarimą patvirtino, - nesuteikė ieškovei carte blanche reikšti ieškinį šioje byloje atsakovams, kurie yra įgiję nukentėjusiųjų asmenų statusą neužbaigtoje baudžiamojoje byloje ir kurių asmens duomenys galimai neteisėtai buvo panaudoti trečiojo asmens, kurios baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra išspręstas. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui spręsti, kad ieškovės ieškinio pareiškimas nukentėjusiems asmenims akivaizdžiai prieštarauja baudžiamosios teisės doktrinai ir vienam iš fundamentalių principų – teisės į teisingą procesą (Europos Konvencijos 6 straipsnis).

8. Nutartyje teismas pažymėjo, kad negali ignoruoti ir ieškovės reikalavimų, kurie yra teisiškai ydingi, nes ji prašydama priteisti iš atsakovo M. L. 6 366,27 Eur nuostolių atlyginimui pripažįstant šią prievolę (nurodytoje apimtyje) solidariąja prievole su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-23572-996/2024 patvirtinta trečiojo asmens A. S. prievole dėl ieškovei UAB „Craftsoft“ padarytos žalos atlyginimo, iš esmės prašo priteisti kaltinamosios veiksmais padarytą žalą iš nukentėjusiojo.

9. Sprendė, kad svarbu šios bylos kontekste įvertinti ieškovės elgesį: ieškovė, reikšdama ieškinį teismui, pateikė duomenis apie atsakovų kaip liudytojų statusą ikiteisminiame tyrime, taip pat nurodė, kad taikos sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė ikiteisminiame tyrime ir teismas ją tuo metu patvirtino (nors teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys liudija, kad taika buvo patvirtinta jau perdavus bylą teismui, o ieškinio pareiškimo metu atsakovai buvo įgiję nukentėjusiųjų statusą). Todėl vertino, kad ieškovė, žinodama visas faktines aplinkybes, tiek kildinamas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-23572-996/2024, tiek iš baudžiamosios bylos, kurioje ji buvo pripažinta civiline ieškove su 232 755,99 Eur dydžio reikalavimu, taip pat, kad ji reiškia ieškinį atsakovams, kurie yra nukentėję asmenys neužbaigtoje baudžiamojoje byloje, neatskleidė teismui esminės informacijos, nors visas faktines aplinkybes žinojo. Taip pat vertino, kad nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadai, jog ieškovės atstovas sąmoningai neatskleidė esminių aplinkybių (atsakovų nukentėjusiųjų statuso), susijusių su iki šiol neužbaigta baudžiamąja byla, bet ir siekė suklaidinti teismą, reikšdamas ieškinį asmenims dėl žalos, kurios yra atsisakęs teismo patvirtinta ir įsiteisėjusia nutartimi.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti ieškovės UAB „Craftsoft“ pareikšto ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

10.1. Apeliantė teigia, kad ta aplinkybė, jog atsakovais šioje byloje yra traukiami asmenys, kurie ikiteisminio tyrimo medžiagoje / baudžiamojoje byloje buvo / yra pripažinti nukentėjusiaisiais, nereiškia, jog jie nėra ir negali būti laikomi atsakingais asmenimis deliktinės civilinės atsakomybės taikymo prasme dėl ieškovei padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškovės žiniomis, atsakovai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareiškę jokių reikalavimų trečiajam asmeniui dėl turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo ir nebuvo pripažinti civiliniais ieškovais. Priešingai, iš jų, kaip liudytojų, duotų paaiškinimų galima spręsti, jog kiekvienas iš jų iš trečiojo asmens gavo po 100,00 Eur grynaisiais. Ieškovė neturi duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu atsakovai šias lėšas perdavė / grąžino ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Šiuo atveju, dėl atsakovų neteisėtų (neatsargių / nerūpestingų veiksmų disponuojant savo asmens duomenimis) buvo sudarytos sąlygos ir padaryta turtinė žala ieškovei. Jeigu atsakovai būtų atidžiai ir rūpestingai elgęsi su savo asmens duomenimis, ieškovė pareikštu ieškiniu iš atsakovų reikalaujamos atlyginti žalos (toje dalyje) niekada nebūtų patyrusi.

10.2. Ieškovės vertinimu, teismas neišnagrinėjęs bylos iš esmės, t. y. dar tik spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, t. y. iš esmės vertindamas tik ieškinio prima facie pagrįstumo klausimą, ėmėsi kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir spręsti bylą iš esmės. Ieškovės vertinimu, būtent tai yra teisės į teisingą procesą pažeidimas.

10.3. Ieškovė teigia, kad neturėjo jokio tikslo klaidinti teismo dėl bylos nagrinėjimui teismo reikšmingomis laikomų faktinių aplinkybių. Ta aplinkybė, jog ieškovė savo ieškinyje aiškiai nenurodė/neįvardijo, jog atsakovai ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, nereiškia, jog ieškovė turėjo tikslą ir siekė tokią informaciją nuslėpti nuo teismo.

10.4. Ieškovės vertinimu, teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą padarė ir kitą nepagrįstą išvadą, jog ieškovė pareiškė ieškinį asmenims dėl žalos, kurios neva yra atsisakiusi teismo patvirtinta ir įsiteisėjusia nutartimi. Ieškovė paaiškina, kad civilinis ieškinys ikiteisminiame tyrime buvo pareikštas ir reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo suformuluoti konkretaus asmens, t. y. trečiojo asmens, atžvilgiu. Taikos sutarties 1 punkte ieškovė (kreditorė) susitarė su trečiuoju asmeniu (skolininke). Taigi ieškovė civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi konkretaus asmens, t. y. įtariamosios atžvilgiu, su ja gera valia susitarė dėl dalies civiliniu ieškiniu reikalaujamos žalos atlyginimo, su ja taip pat susitarė, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, ieškovė atsisakys jos atžvilgiu pareikšto civilinio ieškinio ir tą atitinkamai padarė. Pažymi, kad civilinio ieškinio, kuris buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo medžiagoje trečiojo asmens atžvilgiu, atsisakymas baudžiamojoje byloje, nereiškia, jog ieškovė tokiais veiksmais atsisakė savo teisės reikšti reikalavimus dėl jos patirtos žalos atlyginimo kitiems atsakingiems asmenims.

10.5. Mano, kad teismas neįvertino ir to, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.23 straipsnio 1 dalį atsisakęs reikalavimo vienam iš skolininkų, solidariosios prievolės kreditorius nepraranda teisės pareikšti solidarųjį reikalavimą kitiems bendraskoliams. Nagrinėjamu atveju, ieškovė susitarė su vienu iš solidariųjų skolininkų – trečiuoju asmeniu, dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų. Dalies reikalavimų dėl žalos atlyginimo ieškovė taikos sutartimi atsisakė, o reikalavimai atsakovams šioje byloje yra apskaičiuoti proporcingai įvertinus ieškovės atsisakytų reikalavimų apimtis ir tik jiems tenkančioje solidarios atsakomybės dalyje su trečiuoju asmeniu dėl konkrečių paskolų sutarčių sudarymo.

10.6. Ieškovė atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad ieškovė yra pareiškusi dar du kitus ieškinius kitiems atsakovams, kurie savo neatsargiais ir nerūpestingais veiksmais kartu su trečiuoju asmeniu padarė žalą ieškovei. Nurodytų ieškinių pagrindu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-2191-541/2025, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose, yra iškelta civilinė byla Nr. e2-4279-722/2025, šiuo metu vyksta pasirengimas bylų nagrinėjimui. Teigia, kad nei vienam kitam teismui ieškovės pareikšto ieškinio priėmimo stadijoje nekilo abejonių dėl ieškovės pareikšto ieškinio prima facie pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų ir papildomų paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme

13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2024 m. balandžio 17 d. patikslintą ieškinį baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog su apeliantės pateiktu patikslintu ieškiniu teismas gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, šį kartu su atskiruoju skundu pateiktą rašytinį įrodymą atsisako priimti į bylą.

15. Be to, apeliantė 2025 m. balandžio 29 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė informaciją apie kitas teismuose nagrinėjamas ir išnagrinėtas civilines bylas pagal analogiškus ieškovės ieškinius. Visų pirma, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), antra pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams, papildyti ar tikslinti apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 335 straipsnis, 338 straipsnis), todėl apeliantės pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai į bylą nepriimtini.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovų nuostolius, pripažįstant jų prievoles solidariąja prievole su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-23572-996/2024 patvirtinta trečiojo asmens A. S. prievole dėl ieškovei UAB „Craftsoft“ padarytos žalos atlyginimo. Ieškinį grindė tuo, kad trečiasis asmuo, vykdydamas plataus masto sukčiavimą, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, panaudojo atsakovų asmens duomenis ir jų vardu paėmė iš ieškovės paskolas. Taip pat nurodė, kad ieškovė dėl trečiojo asmens nusikalstamų veikų iš viso patyrė 232 755,99 Eur dydžio turtinę žalą, tačiau ieškovė, trečiasis asmuo ir laiduotojas/įkaito davėjai dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui 2024 m. rugpjūčio 14 d. sudarė taikos sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlyginti ieškovei jos patirtą 186 396,00 Eur turtinę žalą, t. y. tik dalį patirtos žalos. Ieškovė teigė, kad jos šioje byloje prašomi priteisti nuostoliai yra atsakovų neatsargių ir nerūpestingų veiksmų rezultatas, neapsaugant savo asmens duomenų, todėl ieškovė turi teisę į visišką jai atsakovų veiksmais sukeltos žalos atlyginimą.

17. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ieškovė atsisakė nuo visų kitų likusių patikslinto ieškinio reikalavimų ir jų dalių, be to, nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra ydingi, nes prašydama priteisti iš atsakovų žalą, ieškovė iš esmės prašo priteisti kaltinamosios veiksmais padarytą žalą iš nukentėjusiųjų.

18. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad civilinio ieškinio, kuris buvo pareikštas ikiteisminiame tyrime trečiojo asmens atžvilgiu, atsisakymas baudžiamojoje byloje ir taikos sutarties sudarymas, ją patvirtinant teismui, nereiškia, jog ieškovė tokiais veiksmais atsisakė savo teisės reikšti reikalavimus dėl jos patirtos žalos atlyginimo kitiems, jos manymu, atsakingiems asmenims.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo patvirtina taikos sutartis, sudaryta tarp UAB Craftsoft, A. S., J. B. (J. B.) ir T. B.. Taikos sutartyje (1 punkte) nurodyta, jog kreditorius (ieškovė šioje byloje) atsisako nuo visų kitų likusių patikslinto civilinio ieškinio, kuris pareikštas ikiteisminiame tyrime skolininkės (trečiojo asmens šioje byloje) atžvilgiu, reikalavimų ar jų dalių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, atsižvelgus į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, į civilinės ieškovės UAB „Craftsoft“ atsisakymą nuo civilinio ieškinio, procesas dalyje dėl UAB „Craftsoft“ ieškinio dėl 232 755,99 Eur priteisimo iš kaltinamosios nutrauktas.

20. Šie nustatyti duomenys patvirtina, kad ieškovės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas kaltinamajai – trečiajam asmeniui šioje byloje, taikos sutartis sudaryta išimtinai tik su kaltinamąja (skolininke) ir jos laiduotojais, ieškovei atsisakant visų reikalavimų, reikštų baudžiamojoje byloje civiliniu ieškiniu, tik kaltinamosios (trečiojo asmens šioje byloje A. S.) atžvilgiu. Dėl to, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis neužkerta kelio ieškovei reikšti reikalavimų kitiems, jos manymu, už dalies žalos padarymą atsakingiems asmenims, įskaitant ir atsakovus šioje byloje, nes ši taikos sutartis ieškovės ir atsakovų teisiniais santykiais nesaisto.

21. Kita skundžiamos nutarties dalimi teismas sprendė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi ieškovės ieškinio pareiškimas nukentėjusiems asmenims akivaizdžiai prieštarauja baudžiamosios teisės doktrinai ir vienam iš fundamentalių principų – teisės į teisingą procesą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teismo argumentais, nurodytais sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nesutinka.

22. Pažymėtina, kad įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė tiek ieškinio dalyką – reikalavimą priteisti nuostolius, tiek ieškinio pagrindą – nuostoliai, jos manymu, kilo dėl atsakovų neatsargių ir nerūpestingų veiksmų, netinkamai saugant savo asmens duomenis ir taip suteikiant galimybę trečiajam asmeniui jais pasinaudoti, nurodė tai, jos manymu, pagrindžiančias faktines aplinkybes.

24. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, jog teismas negali atsisakyti priimti suinteresuoto asmens pareiškimo, remdamasis vien tuo, kad šis asmuo neįrodė reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi šį klausimą sprendžia teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 34–35 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų; jie, kaip minėta, yra svarbūs teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Tačiau kitokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30–31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus ieškovės reiškiamų reikalavimų pobūdį – prašymas priteisti nuostolius, negali būti vertinamas kaip nesukeliantis ieškovei materialinių teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje iš esmės nurodydamas, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų baudžiamojoje byloje nukentėjusiais pripažintiems asmenims, taip siekdama nuostolių, padarytų trečiojo asmens nusikalstamais veiksmais, atlyginimo, jau ieškinio priėmimo stadijoje sprendė ar ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti, nors klausimas, ar ieškovės pareikšti reikalavimai pagal nurodytas faktines aplinkybes gali būti patenkinti, turi būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir atsakomas teismo priimtame sprendime.

27. Be to, civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas plačiau ir asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis; generalinio delikto doktrina). Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodo atsakovų neatsargius ir nerūpestingus veiksmus ir iš to kylančią deliktinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), taigi atsakovų statusas baudžiamoje byloje galės turėti teisinę reikšmę sprendžiant dėl atsakovų veiksmų, kuriuos ieškinyje deklaruoja ieškovė, neteisėtumo, tokie veiksmai šioje civilinėje byloje turės būti vertinami išskirtinai civilinės atsakomybės aspektu, nustatant visas civilinės atsakomybės sąlygas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai, kad ieškovė negali reikšti ieškinio asmenims, kurie baudžiamojoje byloje yra nukentėję asmenys, nėra pagrįsti.

28. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės ieškinyje reiškiami reikalavimai atsakovams negali būti laikomi tapačiais, reikštiems baudžiamojoje byloje civiliniu ieškiniu nuteistajai ir kurių ieškovė atsisakė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį tarp ieškovės ir skolininkės (nuteistosios) A. S.. Todėl spręstina, kad tokia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis neužkerta kelio ieškovei reikšti reikalavimų atsakovams šioje byloje. Tuo pačiu, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo iš baudžiamojoje byloje nukentėjusiais pripažintų asmenų, šiuo konkrečiu atveju, negali būti laikomi ydingais civilinės teisės požiūriu. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, padarė neteisingą išvadą.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovės UAB „Craftsoft“ ieškinio atsakovams M. L., A. L. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – A. S., priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Ignas Totilas