Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2525-435/2018 pagal pareiškėjos antstolės R. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0106/17/00737, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. V., K. E..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė 2017 m. spalio 31 d. pateikė pareiškimą, kuriame, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 6 dalimi ir 145 straipsnio 9 dalimi, prašė spręsti klausimą dėl baudos skolininkei A. V. paskyrimo už tai, kad ji nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, jog šių priemonių nevykdymo klausimą reglamentuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis, kurioje įtvirtinta norma yra specialioji CPK 771 straipsnio 6 dalies atžvilgiu. Pažymėjo, kad bauda išieškotina į valstybės biudžetą. Pareiškime nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0106/17/00737 vykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovę A. V. (toliau – skolininkė, atsakovė) netrukdyti ieškovui K. E. (toliau – išieškotojas, ieškovas) naudotis prieš namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-l, 1-3, jam jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius ir patikėtus daiktus, netrukdyti patalpas R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, G-l, 1-3 užrakinti išvykstant, uždraudžiant į minėtas patalpas A. V. patekti nesant K. E., bei įpareigoti A. V. leisti K. E. adresu (duomenys neskelbtini), netrukdomai naudotis namo patalpomis 1-2, 1-5, 1-9. Antstolė 2017 m. spalio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-17-106-10562, kuriame nurodė, kad skolininkė A. V. nevykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 12 d. nutartimi antstolės pareiškimą patenkino, paskyrė A. V. 1 500 Eur baudą už delsimą įvykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-20241-435/2016 laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki šios nutarties įsiteisėjimo. Įsiteisėjus šiai nutarčiai, skyrė A. V. 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių dieną. Baudą paskyrė išieškotojo K. E. naudai.Konstatavo, kad išieškotojas 2017 m. spalio 24 d. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą, kuriuo prašė antstolės prašymą patenkinti. Skolininkė, procesinius dokumentus gavusi 2017 m. lapkričio 15 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsiliepimo į prašymą nepateikė. Nurodė, jog įrodymų visuma – garso ir vaizdo įrašai, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas patvirtina, kad A. V. nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki nutarties priėmimo neleidžia K. E. naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-l, 1-3, neleidžia jam jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius ir patikėtus daiktus, neleidžia K. E. adresu (duomenys neskelbtini), netrukdomai naudotis namo patalpomis 1-2, 1-5, 1-9. Atsižvelgęs į tai, kad skolininkė lig šiol neįvykdė Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, A. V. nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. (patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-106-8847 priėmimo dienos) iki priimamos nutarties įsiteisėjimo nustatė 15000 Eur dydžio baudą. Tam, kad paskatinti skolininkę kuo greičiau įvykdyti 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį, įsiteisėjus teismo nutarčiai paskyrė 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį dieną.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė A. V. prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl baudos paskyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo principus. Teismas rėmėsi įrodymais (2018 m. vasario 5 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-18-106-2260, 2018 m. vasario 6 d. K. E. teismui pateiktu vaizdo įrašu Nr.20171109_132923.avi, UAB „JUST.HD“ raštu), kurių skolininkei nepateikė ir apie kurių turinį ji nežinojo. Nutartis nėra grindžiama įslaptintais įrodymais, dėl dalies įrodymų skolininkė negalėjo išreikšti savo pozicijos, o tai yra proceso šalių lygiateisiškumo pažeidimas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti įgyvendintos, nes K. E. pažeistų jam baudžiamajame procese pritaikytas kardomąsias priemones. Skolininkė 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodytu kiemeliu ir namo patalpomis K. E. naudotis netrukdo. K. E. privalo vengti kontaktų su A. V., o tai objektyviai trukdo jam naudotis namo kiemeliu ir patalpomis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu K. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis yra įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. V.. Baudžiamojoje byloje A. V. pripažinta nukentėjusiąja. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl grasinimo nužudyti, kurį Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi dalyje dėl padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo paliko nepakeistą. A. V. be K. E. žinios patalpomis, nurodytomis Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje nesinaudoja. Į jas buvo patekusi tik tuo metu, kai ne kartą SMS žinutėmis kreipėsi į K. E., kad jis sudarytų galimybę patekti į rūsio patalpas, kuriose yra gyvenamojo namo elektros įvadas ir šaltuoju sezonu būtų įjungtas namo geoterminio šildymo sistemos katilas, kurio lauko temperatūros daviklį buvo būtina pakeisti, tačiau K. E. geranoriškai to nepadarė. Buvusi priversta sutvarkyti ir pajungti rūsyje esantį namo šildymo katilą. Teismas nepagrįstai įpareigojo baudą sumokėti K. E.. Antstolė prašė skirti baudą valstybės naudai. Teismas žinojo, kad K. E. yra pritaikytos kardomosios priemonės A. V. atžvilgiu. 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsauga negali būti įgyvendinta, nes tokiu atveju K. E. pažeistų baudžiamajame procese pritaikytas kardomąsias priemones. Išieškotojas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skolininkei ir jos atstovui taikyti CPK 95 str. numatytas sankcijas, ½ baudos skiriant išieškotojo naudai. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas nepažeidė lygiateisiškumo principo. A. V. atstovas V. M. per EPP yra prisijungęs prie šio proceso, turėjo pakankamai laiko su įrodymais susipažinti. Skolininkė nepagrįstai nurodo, kad bauda paskirta ne tam subjektui. Bauda skirta ne CPK 145 straipsnio 9 dalyje numatytu pagrindu, o pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Teismas neišnagrinėjo K. E. prašymų dėl baudos paskyrimo pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. A. V. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdo, nuo 2017 m. liepos 24 d. kategoriškai atsisako įleisti K. E. į jo namus. A. V. įsilaužė į K. E. užrakintas patalpas, į kurias teismas jai uždraudė patekti nesant K. E.. Atmestini jos motyvai, kad laužtis į patalpas reikėjo dėl namo šildymo. Namo geoterminio šildymo sistemą sukonstravo K. E., ji yra automatinė ir veikianti. Be to, laužtuvais išlaužtos medinės durys į K. E. darbo kambarį, pirmojo aukšto patalpą 1-3, kuri nesusijusi su namo geoterminio šildymo siste­ma, išlaužtas šioje patalpoje buvęs ginklo seifas, medinės durys į rūsio patalpas R-2, R-3. K. E. nėra paskirta kardomųjų priemonių. Jei A. V. nurodo 2015 m. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tai ši priemonė buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi. Panaikinus kardomąją priemonę rašy­tinį pasižadėjimą neišvykti, de jure kartu buvo panaikintas ir įpareigojimas neieškoti ryšių su nurodytais asmenimis, nes toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik kartu su kardomąja priemone. Kauno apy­linkės teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu nutarė neskirti kardomųjų priemonių. Šios aplinkybės A. V. atstovui žinomos, melagingus duomenis teismui jis teikia sąmoningai. Atskirasis skundas pateiktas akivaizdžiai nesąžiningai, siekiant suklai­dinti teismą, sudaryti rūpesčių išieškotojui K. E.. Toks veiksmas traktuotinas kaip sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl prašo nubausti A. V. bauda pagal CPK 95 straipsnį, jo naudai paskiriant pusę baudos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai nubaudė skolininkę pinigine bauda už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Iš apeliacine tvarka vertinamoje byloje esančių duomenų, teismų informacinės sistemos Liteko ir apžiūrėtoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-667/2017 (teisminio proceso nr. 1-01-1-20763-2015-9) esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei A. V. dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir servituto nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria įpareigojo atsakovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos netrukdyti ieškovui naudotis prieš namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-l, 1-3, jam jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius ir patikėtus daiktus, netrukdyti patalpas R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, G-l, 1-3 užrakinti išvykstant, uždraudžiant į minėtas patalpas A. V. patekti nesant K. E., bei įpareigoti A. V. leisti K. E. adresu (duomenys neskelbtini), netrukdomai naudotis namo patalpomis 1-2, 1-5, 1-9. Taip pat įpareigojo ieškovą K. E., esant būtinybei, įleisti atsakovę A. V. ar jos įgaliotus asmenis į ieškovo naudojamas ir užrakintas patalpas arba sudaryti galimybę atsakovei ar jos įgaliotiems asmenims patekti į minėtas patalpas. Nurodytoje civilinėje byloje 2018 m. vasario 27 d. apeliacine tvarka priimta nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo K. E. patikslinto ieškinio reikalavimai dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei žemės sklypo servituto nustatymo ir bylos dalį dėl šių reikalavimų perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad gyvenamasis namas šalims po1/2 dalį priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, žemės sklypas yra asmeninė atsakovės nuosavybė bei kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui ir atsakovei po ½ kitų inžinierinių statinių (tvoros t l, tvoros t 2, tvoros su varteliais t3) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų inžinierinių statinių (šulinio k2); (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų inžinierinių statinių (dengto baseino c1) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų inžinierinių statinių (atraminės sienelės b1, laiptų b2, dekoratyvinės tvorelės t4, atraminės sienelės b3, atraminės sienelės b1); (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Šie inžineriniai statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, o ieškovas neįrodė nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, kad statiniai yra pastatyti teisėtai ir už ieškovo lėšas ar dalį jų.Iš vykdomosios bylos Nr. 0106/17/00737 duomenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 7 d. priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolei buvo pateikta vykdyti 2017 m. rugpjūčio 13 d. 2017 m. rugpjūčio 29 d. skolininkei A. V. įteiktas antstolės raginimas įvykdyti sprendimą, kuriame ji buvo paraginta per vieną dieną nuo raginimo gavimo dienos (nedelsiant) netrukdyti K. E. naudotis teismo nutartyje nurodytomis patalpomis, jam jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius ir patikėtus daiktus, netrukdyti nutartyje nurodytas rūsio patalpas G-1, 1-3 užrakinti išvykstant, uždraudžiant jai ten patekti nesant K. E., įpareigota leisti K. E. netrukdomai naudotis namo patalpomis 1-2, 1-5 ir 1-9 ir sumokėti 36,30 Eur vykdymo išlaidų į antstolės depozitinę sąskaitą. 2017 m. rugpjūčio 22 d. išieškotojas pranešė antstolei, jog skolininkė išlaužė nutartyje nurodytą kiemelio tvorą ir pasisavino kai kurias jo legalios veiklos priemones, 2017 m. liepos 26 d. dėl A. V. neatsiskaitymo už elektros energiją buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas namui, todėl jis negali į namą patekti. Aautomatiniai garažo vartai neveikia be elektros, iš vidaus jų atidaryti negali, nes A. V. pakeitė namo durų spynas, neleidžia patekti į kiemą. 2017 m. liepos 27 d. atvykusiems policininkams ji pasakė, kad į savo žemę K. E. patekti neleis, servitutas nenustatytas, todėl prašė antstolės imtis CPK 145 str. 9 dalyje numatytų sankcijų, paskirti baudą. Kompaktiniame diske nurodė pateikiantis vaizdo ir garso įrašus, ESO pranešimą dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, fotografijas.2017 m. rugsėjo 11 d. išieškotojas antstolei pateikė pranešimą apie tai, kad nutarties nevykdymas iš A. V. pusės pasireiškia išpjaunant ir visiškai išverčiant tvorą, skyrusią jo darbo vietą nuo A. V. kiemo, bei pasisavinus jo veiklos priemones. Teigė, kad teismo nutartyje kalbama apie uždarą kiemelį, o jis dėl A. V. veiksmų tapo atviras. Prašė įpareigoti A. V. atstatyti kiemelio tvorą, grąžinti pasisavintas jo veiklos priemones, sudaryti sąlygas netrukdomai patekti į namus, duoti raktą nuo spynų, kurias ji pakeitė, atstatyti jos iniciatyva nutrauktą elektros tiekimą, kompensuoti jam nuostolius. Nurodė pridedantis CD laikmeną su vaisto ir garso įrašais (apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje yra vienas diskas b.l. 14). 2017 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu antstolė paprašė skolininkės pateikti informaciją dėl K. E. pareiškime nurodytų faktų. Patvarkymas skolininkei įteiktas 2017 m. spalio 4 d., atsakymas negautas. 2017 m. spalio 18 d. K. E. pateikė antstolei pranešimą dėl teismo įpareigojimų nevykdymo ir pažymėjo, jog aplinkybes jis nurodė 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 11 d. pareiškimuose. Prašė antstolės kreiptis į policiją, ESO, paštą, fiksuoti faktinę aplinkybę dėl įsilaužimo į patalpą 1-3, į patalpas rūsyje ir garaže, išsiųsti skolininkei perspėjimą dėl nubaudimo už teismo įpareigojimų pažeidimą. 2017 m. spalio 17 d. antstolės padėjėja surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-17-106-10562, kuriame nurodė apie gautą išieškotojo pranešimą dėl trukdymo naudotis aptvertu kiemeliu, darbo priemonių pagrobimo, trukdymo patekti į nutartyje nurodytas patalpas pakeitus spynas ir neduodant raktų, elektros tiekimo nutraukimo. Padarė išvadą apie nutarties nevykdymą, nurodė akto apskundimo tvarką. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie šio akto išsiuntimą vykdymo proceso dalyviams. 2017 m. spalio 31 d. antstolė pateikė teismui nutarties 1 punkte nurodytą 2017 m. spalio 30 d. pareiškimą. 2017 m. spalio 24 d. išieškotojas teisme pateikė prašymą paskirti baudą už nutarties nevykdymą civilinėje byloje Nr. E2-1692-435-2017. Jame nurodė, kad A. V. 2017 m. liepos 24 d. įsilaužė į kiemelį, visiškai nuvertė tvorą. Dėl to 2017 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo, tačiau teismas nutarė baudos neskirti. Anot išieškotojo, 2017 m. spalio 6 d. A. V. pateikė teismui raštą, iš kurio matyti, kad ji įsilaužė į patalpą 1-3. Tai ji patvirtino 2017 m. spalio 23 d. prie antstolio, jos prašymu atvykusio fiksuoti faktines aplinkybes – kad name nėra elektros, kad atsisako duoti raktą nuo namo įėjimo durų, perspėjo neiti į jos sklypą, nes ten yra kovinis šuo. Jis 2017 tą dieną, esant antstoliams ir A. V., bandė atidaryti garažo vartus pulteliu, tačiau name nebuvo elektros. 2017 m. liepos 26 d. namui atjungtas elektros tiekimas. 2014 m. spalio 17 d. jis pervedė į A. V. sąskaitą 1600 Eur įsiskolinimo už elektrą padengimui. Kitas įėjimas į namą pro rūsio duris negalimas, nes 2013 m. rugpjūčio 14 d. A. V. išlaužė tų durų spyną ir jos nesutaisė, nuo to laiko įėjimas stacionariai užkaltas iš vidaus (nurodė priedą Nr. 5). Dėl to, kad A. V. įsilaužė į patalpas, kur jai patekti draudžiama, kad ji nuolat grasina įsilaužti į kitas jo veiklos patalpas, neįleidžia jo į jam priklausančią namo dalį, prašo taikyti baudą pagal CPK 145 str. 9 dalį. Nurodė pridedantis A. V. 2017 m. spalio 6 d. raštą teismui, EO pažymą apie elektros atjungimą, mokėjimo pavedimą A. V., jos 2017 m. spalio 19 d. raštą ieškovui ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą. Teisėjos rezoliucija šį prašymą nutarta nagrinėti kartu su antstolės 2017 m. spalio 30 d. pareiškimu. 2017 m. lapkričio 27 d. išieškotojas pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą, kuriame patvirtino, jog antstolės prašymas pagrįstas. Nurodė pridedantis A. V. apklausos ikiteisminiame tyrime protokolą, ESO pažymą, namo skaitmeninę fotonuotrauką iš gatvės pusės 2017 m. lapkričio 2 d. vakare, patirtą turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus, vaizdo įrašą „durys rusyje.pptx“ ir Panemunės policijos komisariato 2017 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. 20-S-112585(2.2.K). 2017 m. gruodžio 19 d. teismas priėmė nutartį prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2018 m. vasario 12 d. (CPK 593 str. 3 d.). Apie tai antstolei ir vykdymo proceso šalims pranešė teismo pranešimais. 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas atmetė K. E. prašymą klausti ESO dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo ir atstatymo sąlygų, bylą paskyrė nagrinėti 2018 m. vasario 12 d., apie tai antstolei ir vykdymo proceso dalyviams pranešė teismo pranešimais. 2017 m. gruodžio 28 d. K. E. per elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė prašymą išreikalauti nufilmuotą medžiagą iš UAB „Just.tv“, kuriame užfiksuotas įsilaužimas rūsio patalpas ir G-1 bei 1-3. Teismas šios medžiagos pareikalavo 2018 m. sausio 4 d. raštu, bylos nagrinėjimo laiką pakeitė į 2018 m. sausio 29 d. 2018 m. sausio 5 ir 8 dienomis K. E. pateikė keturis prašymus klausimą dėl baudos paskyrimo nagrinėti skubiai, nurodė pridedantis A. V. elektroninį laišką b. l. 37. Teismas 2018 m. sausio 9 d. viešai paskelbė, kad byla bus nagrinėjama 2018 m. sausio 29 d. Tą dieną pakartotinai pareikalavęs duomenų iš UAB „Just.tv“, teismas paskelbė, kad byla rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama 2018 m. vasario 7 d. 2018 m. vasario 5 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-18-106-10562, kuriame nurodė, jog 2018 m. vasario 1 d. 16 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, jog A. V. neleidžia K. E. naudotis teismo nutartyje nurodytomis patalpomis. A. V. pareiškė, kad K. E. į patalpas įleis tik su policija ar antstoliu. A. V. naudojasi garažu (laiko jame savo automobilį) ir kitomis patalpomis, į kurias jai uždrausta pateikti be K. E.. Iš garažo ji išvarė K. E. automobilį, į jį pridėjo K. E. priklausančių daiktų ir nutempė ant kaimynų sklypo. Viena kiemelio, kurio buvo įpareigota netrukdyti naudotis K. E., tvora sunaikinta, kiemelis nebeuždaras. Įspėjus dėl nutarties nevykdymo ji pareiškė, kad ši nutartis negaliojanti, yra kita nutartis, tačiau jos nepateikė. Šiame akte antstolė nurodė jo apskundimo tvarką, 2018 m. vasario 6 d. pateikė jį į apeliacine tvarka tikrinamą bylą, tačiau vykdomojoje byloje ir apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nėra duomenų apie minimo akto įteikimą skolininkei. Patikrinus Liteko sistemoje nustatyta, kad abu sprendimo neįvykdymo aktai CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka nebuvo ginčijami.

Dėl baudos paskyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu privalomajame sprendime nenurodytos jos neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomo nurodyto nevykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (6 dalis).Pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiesiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 300 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo. CPK 152 straipsnio („Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas“) 6 dalyje nustatyta, kad šio kodekso XI skyriuje („Procesas“) nurodytas nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Dėl to tie patys kriterijai taikytini ir sprendžiant dėl teismo nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdytinumo ir jų nevykdymo padarinių. Teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai normai. Tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 str. 9 d. nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 str. 9 d., 152 str. 6 d., 771 straipsnio nustatyta tvarka. Tai atvejais, kai nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti tik pats įpareigotas asmuo, vykdo antstolis, bauda už jų nevykdymą skiriama CPK 145 str. 9 d. pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą. Antstolis, priverstinai vykdantis tokią teismo nutartį, dėl tokios nutarties nevykdymo pasekmių turi kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-199-248/2017 pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos paskyrimo suinteresuotiems asmenims E. B. ir S. B. už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Aksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Vespila“).Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad, nors 2016 m. gruodžio 7 d. teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones sukelia teisinius padarinius ir be jos vykdymo, dėl nutarties priverstinio vykdymo ieškovas kreipėsi į antstolę, po to – į teismą dėl baudos paskyrimo pagal CPK 145 str. 9 dalį. Antstolė pateikė prašymą taikyti skolininkei CPK 771 str. 6 dalyje ir 145 str. 9 dalyje numatytą sankciją. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu, įvertinimui, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą sankciją, būtina nustatyti, ar 2016 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsauga yra veiksmai, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas.Minima nutartimi atsakovei nustatytas įpareigojimas netrukdyti ieškovui naudotis aptvertu kiemeliu, gyventi ir naudotis atitinkamomis patalpomis, jas užrakinti išvykstant, uždrausta į tas patalpas patekti nesant ieškovo, nustatytas įpareigojimas leisti netrukdomai naudotis patalpomis 1-2, 1-5, 1-9 (ieškovas nurodė, jog pastarosios patalpos yra koridorius, vonia ir virtuvė). Ieškovui nustatytas įpareigojimas, esant būtinybei, įleisti atsakovę ar jos įgaliotus asmenis į jos naudojamas ir užrakintas patalpas arba sudaryti galimybę atsakovei ar jos įgaliotiems asmenims patekti į minėtas patalpas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įpareigojimai atsakovei atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte reglamentuotą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą imtis tam tikrų veiksmų (draudimas trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypo dalimi, draudimas trukdyti jam naudotis ir gyventi atitinkamose namo patalpose bei jas užrakinti išvykstant, draudimas į jas patekti nesant ieškovo). Draudimas trukdyti savo esme reiškia atsakovės įpareigojimą susilaikyti nuo atlikimo bet kokių veiksmų, kuriais ieškovo teisė naudotis nutartyje numatytais objektais būtų paneigta. Įvertinimui, ar CPK 145 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta sankcija gali būti pritaikyta, reikia nustatyti, ar atsakovė jai nustatytą draudimą pažeidžia – vadovaujantis CPK nuostatomis nustatyti faktą, ar ieškovas pagrįstai teigia apie negalėjimą naudotis teismo nutartyje nurodytais objektais, ir, jei yra objektyvių duomenų apie nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių teismo nutartyje nustatytas naudojimasis atitinkamais objektais negalimas, įvertinti, ar naudojimosi negalimumo priežastis yra atsakovei nustatytų draudimų pažeidimas. Atmestini apeliantės argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti įgyvendintos, nes tokiu atveju K. E. pažeistų jam baudžiamajame procese pritaikytas kardomąsias priemones. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. V. K. E. buvo paskirta 2015 m. balandžio 12 d. Kauno apskrities VPK Panemunės PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos nutarimu. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti jam buvo panaikinta 2016 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi. Joje teismas nurodė, kad K. E. prašymas panaikinti kardomąją priemonę tenkinamas iš dalies, panaikinant rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Konstatavo, kad panaikinti įpareigojimą neieškoti ryšių su A. V. netikslinga. Ši kardomoji priemonė netrukdo kaltinamajam ieškoti naujo darbo, nebendraujant su nukentėjusiąja asmeniškai sumokėti teismo priteistą kompensaciją, jis gali įgyvendinti teisę būti savo namuose jo ir A. V. susitarimu nustatytose patalpose, o jei toks susitarimas nepadarytas ir naudojimosi patalpomis tvarka nenustatyta, gali kreiptis į teismą dėl šių aplinkybių nustatymo, nes jam nedraudžiama su nukentėjusiąja bendrauti ne asmeniškai, o per savo gynėją advokato padėjėją M. R. ir nukentėjusios atstovą advokatą V. M.. Jei ir būtų galima laikyti, kad A. V. ir jos atstovas apie pastarąją nutartį nežinojo (iš apžiūrėtos baudžiamosios bylos nustatyta, kad nutartis jiems nebuvo įteikta), jokios kardomosios priemonės nepaskyrimas buvo konstatuotas paskelbus 2017 m. rugsėjo 1 d. teismo nuosprendį. Tai, kad pastaroji aplinkybė A. V. buvo žinoma, patvirtina baudžiamojoje byloje 2017 m. lapkričio 16 d. pateiktas jos prašymas uždrausti K. E. prie jos artintis (t. 8 b. l. 148-150). Apie tai, kad šis prašymas nebuvo patenkintas, ji turėjo sužinoti 2018 m. vasario 15 d. paskelbus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.Kita vertus, apeliantė nurodo, jog naudotis kiemeliu ir namo patalpomis K. E. netrukdo, be jo žinios nutartyje nurodytomis patalpomis nesinaudoja, į jas buvo patekusi tik tuo metu, kai ne vieną kartą mobiliojo telefono žinutėmis kreipėsi į K. E., kad šis sudarytų galimybę patekti į rūsio patalpas, kuriose yra namo elektros įvadas ir šaltuoju sezonu būtų įjungtas geoterminio šildymo sistemos katilas, kurio lauko temperatūros daviklį buvo būtina pakeisti, tačiau K. E. to nepadarė. Baudžiamojoje byloje 2017 m. lapkričio 16 d. pateiktame prašyme ji nurodė, kad patalpas, kuriose yra šildymo sistema, vandens įvadas ir skaitiklis, elektros skydinė, laidinio telefono bei kompiuterių wi-fi tinklo įjungimas ir atjungimas, K. E. užbarikadavo iš vidinių pusių – visose duryse ir visuose rūsio, garažo langeliuose įvirtinti metaliniai strypai, kad į jas būtų fiziškai negalima patekti, jai nesant nupjauti net laiptai į namą. Nutarties 12-15, 17 punktuose nurodytuose K. E. procesiniuose dokumentuose tvirtinama, kad, jo teigimu, A. V. pakeitė namo durų spynas, užėmė garažą ir kitas patalpas, į kurias jai uždrausta patekti nesant K. E., neleidžia patekti į kiemą. Apeliacine tvarka įvertinti, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. V. nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. neleidžia K. E. naudotis teismo nutartyje nurodytais objektais, kliudo tai, kad byloje nėra jokių A. V. poziciją atskleidžiančių duomenų (atsikirtimų, paaiškinimų) dėl įrodymų, kuriais remiantis teismo išvada buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas ją grindė K. E. pateiktais vaizdo ir garso įrašais bei antstolės pateiktu 2018 m. vasario 5 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, tačiau pažymėtina, jog tie įrodymai A. V. nebuvo ir nėra žinomi. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad dėl CPK 17 straipsnyje reglamentuoto šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimo pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo tinkamo proceso. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų tinkamą galimybę pristatyti bylą tokiomis sąlygomis, kad jos padėtis nebūtų kur kas nepalankesnė nei priešingos šalies (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Kress prieš Prancūziją, Nr. 39594/98, p. 72). EŽTT praktikoje iš esmės pripažįstama, kad proceso šalies teisė susipažinti su reikšmingais įrodymais nėra absoliuti, todėl kai kuriose bylose gali būti būtina nepateikti gynybai tam tikrų įrodymų tam, kad būtų užtikrinamos kitų asmenų fundamentalios teisės arba apsaugotas svarbus viešas interesas. Tokia būtinybė gali būti susijusi, pavyzdžiui, su valstybės saugumo interesais, liudytojų ar kitų asmenų, kuriems kyla susidorojimo pavojus, apsauga arba policijos taikomų nusikaltimų tyrimo metodų slaptumo išsaugojimu. Vis dėlto pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį leistinos tik tokios procesines teises apribojančios priemonės, kurios yra neišvengiamai būtinos. Be to, siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, bet kokius sunkumus, su kuriais susiduria proceso šalis dėl teisių apribojimo, turi pakankamai atsverti teisminių institucijų taikomos procedūros. Be kita ko, būtinybė išsaugoti tam tikros informacijos konfidencialumą paprastai pripažįstama kovos su organizuotu nusikalstamumu ir prekyba narkotikais kontekste (pvz., Kennedy v. the United Kingdom, no. 26839/05, 18 May 2010; Welke and Białek v. Poland, no. 15924/05, judgment of 1 March 2011; O’Farrell v. the United Kingdom, no. 31777/05, decision of 5 February 2013).Apeliantė pagrįstai teigia, kad, nors rašytinio proceso tvarka priimta pirmosios instancijos teismo nutartis nėra grindžiama įslaptintais įrodymais, dalies įrodymų teismas skolininkei nepateikė, su jais ji negalėjo susipažinti bei išreikšti savo pozicijos, nes dalies teismo nutartyje išvardintų duomenų byloje tiesiog nėra. Apeliacine tvarka nagrinėjama byla ne elektroninė, tačiau joje yra elektroniniu būdu pateiktų duomenų. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad su teismo proceso bylomis susiję elektroniniai duomenys teismuose yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-155-(7.1.2) patvirtintu Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų tvarkymo ir apskaitos reikalavimų aprašo 1 punktu įtvirtinta, kad šis aprašas reglamentuoja apylinkių teismų, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių dokumentų tvarkymo, apskaitos ir saugojimo reikalavimus. Remiantis aprašo 8 punktu, teisme parengti ir gauti procesiniai dokumentai tvarkomi ir registruojami vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėse, Elektroninių dokumentų valdymo taisyklėse, Su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos apraše, Apraše bei kituose teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, susijusiais su procesinių dokumentų tvarkymu.Remiantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 22 punktu, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais gauti dokumentai ar jų skaitmeninės kopijos, kuriuose yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti siuntėjo parašą, atspausdinami ir registruojami pagal šių Taisyklių 17 ir 18 punktuose nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, kad visi per elektroninių paslaugų portalą išieškotojo ar kitų asmenų į apeliacine tvarka vertinamą bylą pateikti dokumentai turėjo būti atspausdinti, nukopijuoti ir byloje pateikti taip, kad su bylos medžiaga jos dalyviai galėtų susipažinti nesinaudojant elektronine prieiga. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl pirmosios instancijos teismo nesilaikytų taisyklių, nurodytų nutarties 33-35 punktuose, apeliantei nebuvo žinoma ženkli dalis bylos duomenų. Nustatyta, kad priėmęs antstolės pareiškimą, teismas 2017 m. lapkričio 8 d. išieškotojui ir skolininkei išsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo per 14 dienų nuo pranešimo gavimo, pridėdamas pareiškimo kopiją su priedais. Minėta, kad skolininkė jį gavo 2017 m. lapkričio 15 d., atsiliepimo nepateikė. Apie antstolės prašymo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2018 m. vasario 7 d. buvo paskelbta 2018 m. sausio 29 d. Ir iki šio paskelbimo, ir po paskelbimo išieškotojas į bylą per elektroninių paslaugų portalą pateikė kelis prašymus su priedais (įrodymais), 2018 m. vasario 5 d. UAB „Just.HD“ pateikė atsakymą dėl vaizdo įrašų, 2018 m. vasario 6 d. antstolė pateikė 2018 m. vasario 5 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą nr. S-18-106-2260. Visi šie dokumentai skolininkei nebuvo išsiųsti ir, nors apeliacine tvarka vertinama byla tvarkoma popierine forma, ji negalėjo su išieškotojo pateiktais duomenimis susipažinti vadovaujantis CPK 42 straipsniu – išieškotojo pateiktų prašymų priedų byloje nėra, išskyrus 2018 m. vasario 6 d. išieškotojo pateiktą kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais b. l. 52. Dėl pastarojo įrodymo pažymėtina, jog įrašuose pateikta informacija apie 2017 m. lapkričio 7 ir 9 dienos įvykius, o byla buvo iškelta pagal antstolės 2017 m. spalio 30 d. pareiškimą dėl 2017 m. spalio 17 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-17-106-10562. Tai reiškia, kad skolininkė buvo informuota apie rašytinio proceso tvarka nagrinėjamą antstolės prašymą dėl pastarojo akto, prie kurio pridėta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir fotonuotrauka b.l. 8. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi aplinkybė, jog šis aktas surašytas tik pagal išieškotojo pareiškimus. Iš vykdomosios bylos matyti, kad iki jo parengimo nebuvo atlikti jokie antstolės veiksmai, konstatuojantys skolininkei nustatytų draudimų pažeidimą. Skolininkės daromus pažeidimus ji konstatavo 2018 m. vasario 5 d. aktu, tačiau jame užfiksuoti duomenys skolininkei byloje nebuvo žinomi (nutarties 32-36 punktai). Atmestini išieškotojo argumentai, kad susipažinti su visa bylos medžiaga per EPP galėjo skolininkės atstovas. Prie atskirojo skundo apeliantė pridėjo su advokatu V. M. 2016 m. rugpjūčio 24 d. sudarytos teisinių paslaugų sutarties Nr. V-13 išrašą. Išrašo 1.1 punkte nurodyta, kad ši sutartis nustato advokato ir A. V. teises ir įsipareigojimus, susijusius su teisinių paslaugų teikimu ir atstovavimu visuose teismuose, nagrinėjant administracines, baudžiamąsias ir civilines (darbo) bylas su visomis atstovaujamajai suteiktomis teisėmis, advokatui taip pat suteikta teisė ją atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir antstolių kontorose su visomis atstovaujamajai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tačiau ši sutartis nereiškia, jog iš A. V. yra atimama teisė bylas vesti pačiai (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Gavusi 2017 m. lapkričio 8 d. teismo pranešimą, teismui apie bylos vedimą per atstovą ji nepranešė. Remiantis minima sutartimi, advokatas V. M. nagrinėjamoje byloje per EPP 2018 m. vasario 21 d. pateikė atsiliepimą į antstolės prašymą, 2018 m. vasario 28 d. – atskirąjį skundą, iki tol jo elektroninė paskyra nagrinėjamoje byloje nebuvo aktyvi. Pažymėtina, jog ir tuo atveju, jei advokatas skolininkę būtų atstovavęs nuo bylos iškėlimo, su popierine forma tvarkomos bylos duomenimis jis turi teisę susipažinti pagal nutarties 36 punkte nurodytas nuostatas. Pažeidęs skolininkės teisę į teisingą procesą, pirmosios instancijos teismas bylos faktiškai neišnagrinėjo, abstrakčiai pasirėmė įrodymų visuma, todėl jo išvada nubausti skolininkę pinigine bauda už teismo nutarties nevykdymą negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Bylos dalyvio teisė į tinkamą procesą nebuvo realizuota dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytų proceso taisyklių, nurodytų nutarties 33-36 punktuose, dėl to ginčo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, todėl nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pirmosios instancijos teismas ginčo klausimą išnagrinėjo vadovaudamasis CPK 593 straipsnio 2 dalyje reglamentuotomis proceso taisyklėmis. Nagrinėjant bylą iš naujo teismo dėmesys atkreiptinas į tai, kad baudos už teismo nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo klausimas šiuo atveju turi būti nagrinėjamas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles (nutarties 21-23 punktai). Klausimas dėl baudos atsakovei paskyrimo už išlaužtą kiemo tvorą teismo yra išspręstas įsiteisėjusia 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi byloje dėl turto atidalijimo, ieškovo prašymas atmestas kaip nepagrįstas. Sprendžiant dėl nutarties 28 punkte nustatytinų faktų privalu atsižvelgti ir į tai, kad tol, kol bendroji dalinė nuosavybė nėra atidalinta ar nustatyta naudojimosi ja tvarka pagal teismo sprendimą, šalių teisės naudotis šia nuosavybe yra lygios. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos byloje dėl turto atidalijimo. Toje byloje ieškovas nėra pareiškęs atsakovei ieškinio reikalavimų dėl įvairių jo teisių gynimo, įpareigojant atsakovę pašalinti padarytus pažeidimus (kiemelio tvoros atstatymo, kiemelio uždarumo užtikrinimo, darbinės veiklos ribojimo, pasisavintų veiklos priemonių grąžinimo, spynų pakeitimo, elektros tiekimo atnaujinimo, mokėjimo už elektrą ir kt.), kuriais kaip laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymu jis iš dalies grindžia savo prašymą taikyti baudą už teismo nutarties nevykdymą. Ginčo klausimo nagrinėjimui svarbios ir apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nurodytos nutarties 10 punkte. Ieškovo prašymas paskirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą), prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).Nustatyta, kad bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeista apeliantės teisė į tinkamą procesą. Teisėtas ir pagrįstas naudojimasis apeliacijos teise negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.