- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-601-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05089-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, pateikė ieškinį dėl juridinių asmenų organų sprendimų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais restitucijos taikymo, atsakovai Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, AB „Klaipėdos nafta“, (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, motyvuojant, jog nagrinėjamu atveju viešojo intereso, kurį turėtų ginti prokuratūra, nėra, nes nėra viešojo intereso pažeidimo tikimybės, kadangi AB „Klaipėdos nafta“, būdama privatus juridinis asmuo, perleido savo akcijas darbuotojams, nepadarydama valstybei jokios žalos. Teismas vertino, kad valstybei priklausančios AB „Klaipėdos nafta“ akcijos įstatiniame kapitale dėl darbuotojams perleistų akcijų nesumažėjo.
3. Teismas sprendė, jog šiuo atveju nebuvo padaryta jokios žalos viešajam interesui, kadangi nėra duomenų, jog visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius. Priėmus ieškinį būtų pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, kadangi bendrovės darbuotojai sudarydami sutartis su bendrove dėl akcijų suteikimo turėjo teisėtus lūkesčius gauti premijas už darbą.
4. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, kuris kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu apginti viešąją, neatliko informavimo funkcijos. Jei valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato, laikys, jog patyrė žalos ir yra pagrindai ją išsireikalauti, ji pati, turėdama teisininkų ir patarėjų komandą, turi teisę CPK nustatyta tvarka iš atsakingų asmenų reikalauti žalos atlyginimo. Šiuo atveju asmuo, pranešęs prokuratūrai apie galimą viešo intereso pažeidimą, nėra tas asmuo, kuris pats negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jo pažeistą teisę, arba asmuo, negalintis be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
Šalies argumentai
5. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, viršijo savo įgaliojimus. Pareiškėjui, kuris kreipėsi į prokuratūrą su skundu, nėra atimta teisė kreiptis į teismą dėl akcijų įsigijimo sutarčių nuginčijimo. Šiuo atveju nėra aišku, dėl ko kilo ginčas, kam ir kokia žala padaryta. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinis santykis nėra sietinas su viešuoju interesu, kadangi AB „Klaipėdos nafta“ darbuotojams buvo suteiktos akcijos, kurios iki perleidimo momento priklausė pačiai bendrovei AB „Klaipėdos nafta“, valstybės valdomų bendrovės akcijų daliai dėl to nepakitus. AB „Klaipėdos nafta“ yra akcinė bendrovė, ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo juridinio asmens dalyvių turto (ABĮ 2 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.
6.2. Nagrinėjamoje byloje prokuroras kreipėsi į teismą po to, kai buvo nustatyta, kad AB „Klaipėdos nafta“ akcininkų sprendimais buvo suteiktos teisės neatlygintinai perleisti valstybės valdomos AB „Klaipėdos nafta“ akcijas bendrovės darbuotojams. Teismo nurodyti motyvai, kad valstybės valdomų bendrovės akcijų dalis dėl to nepakito ir valstybė nepatyrė žalos, nes valstybei priklausančios AB „Klaipėdos nafta“ akcijos įstatiniame kapitale dėl darbuotojams perleistų akcijų nesumažėjo, vertintini kaip išankstinis teismo sprendimas, net nepradėjus bylos nagrinėjimo.
6.3. Prokuroro teisė kreiptis į teismą viešajam interesui ginti įtvirtinta CPK 49 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau - Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 4 dalies 1 punkte, kur nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Nors įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos ir ši sąvoka yra vertinamoji, teismų praktikoje pripažįstama, jog kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2008, 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2010, 2010-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010).
6.4. Nagrinėjamu atveju matyti, jog visuomenės interesas, kad valstybės turtas būtų tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, iš to gaunant maksimalios naudos, buvo pažeistas, prioritetą nepagrįstai suteikiant privačių asmenų interesams, ir todėl turi būti ginamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.
9. CPK 49 straipsnio 1 dalis numato, jog įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau - Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Nors įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos ir ši sąvoka yra vertinamoji, teismų praktikoje pripažįstama, jog kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2010; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010).
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nurodė, kad pažeisti teisės aktai, t.y. Akcinių bendrovių įstatymo 471 straipsnis, reglamentuojantis akcijų suteikimą, bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis, reglamentuojantis valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Nurodė, jog buvo pažeistas visuomenės interesas prioritetą nepagrįstai suteikiant privačių asmenų interesams, todėl turi būti ginamas.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje nusprendė, jog nagrinėjamu atveju viešojo intereso, kurį turėtų ginti prokuratūra, nėra, nes nėra viešojo intereso pažeidimo tikimybės, kadangi AB „Klaipėdos nafta“, būdama privatus juridinis asmuo, perleido savo akcijas darbuotojams, nepadarydama valstybei jokios žalos. Teismas vertino, kad valstybei priklausančios AB „Klaipėdos nafta“ akcijos įstatiniame kapitale dėl darbuotojams perleistų akcijų nesumažėjo. Teismas sprendė, jog šiuo atveju nebuvo padaryta jokios žalos viešajam interesui, kadangi nėra duomenų, jog visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius. Teismas sprendė, kad priėmus ieškinį būtų pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, kadangi bendrovės darbuotojai, sudarydami sutartis su bendrove dėl akcijų suteikimo, turėjo teisėtus lūkesčius gauti premijas už darbą ir pan.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagristas ieškinys gali būti atmestas, išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018).
13. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vertino ieškinio faktines aplinkybes ir padarė tam tikras išvadas. Šiuo atveju sutiktina su ieškove, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės turi būti nagrinėjamos ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Dėl procesinės bylos baigties
14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vertino ieškinio pagrįstumą ir įrodymų pakankamumą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.