Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2019-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-114-220/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
II-114-220/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edmundas Žukauskas
Pareiškėjas
R. R.
Advokatai
Stanislava Jorudienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-114-220/2019Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00314-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.3.; 21.10.4.; 21.10.5 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 27 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Simonai Beišienei,dalyvaujant pareiškėjui R. R. ir atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. R. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Tauragės AVPK) 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimo panaikinimo administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

R. R. skundu prašo teismo panaikinti 2019 m. rugsėjo 18 d. Tauragės AVPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2768-2019, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 900 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Skunde nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. 01 val. 50 min važiavo pamiškės gatve, Aukštupių k., Tauragės r. sav. iš savo draugo namų į savo namus esančius Sartininkų k., Tauragės r. sav. Alkoholio nebuvo vartojęs jau kelias savaites. Buvo nuvykęs pas draugą. Ten jam pradėjo skaudėti dantį. Buvo jau vakaras, odontologai jau nedirbo, todėl nebuvo kreiptis pagalbos į juos. Apie tai, kad jam skauda dantį, jis pasakė draugui, o šis jam pasiūlė ant danties užsidėti dietilo eterio (anodijos), kad apraminti skausmą. Jis paklausė draugo patarimo, suvilgė vatą į dietilo eterį ir uždėjo ant skaudančio danties. Uždėtą tamponą kurį laiką palaikė ant danties ir po to išspjovė. Neneigia, kad nedidelį kiekį dietilo eterio jis galėjo nuryti kartu seilėmis. Teigia, kad dietilo eteris (anodija) turi intensyvų specifinį kvapą, kuris laikosi ilgai. Kai nurimo danties skausmas, jis išvažiavo iš draugo namų į savo. Pakeliui jį sustabdė policijos pareigūnai. Sustabdęs pareigūnas galimai užuodė dietilo eterio kvapą ir iš karto liepė pasitikrinti neblaivumą. Kai papūtė pirmą kartą alkotesteris parodė „Error“, tada pareigūnas liepė jam pūsti antrą kartą. Jis papūtė ir alkotesteris parodė 1,53 promilės. Jis pareigūnams aiškino, kad nėra vartojęs alkoholio jau ilgą laiką ir kad jie gali užuosti dietilo eterio (anodijos) kvapą, o ne alkoholio kvapą, tačiau pareigūnai jo nesiklausė. Dietilo eterį buvo naudojęs apie 15 minučių iki policijos pareigūnų sustabdymo. 2019 m. rugpjūčio 26 d. 02 val. 01 min. pareigūnai jį nušalino nuo vairavimo. Administracinio nusižengimo protokolas jo atžvilgiu buvo pradėtas pildyti tik 2019 m. rugpjūčio 26 d. 02 val. 31 min., tai yra praėjus 40 min nuo jo sustabdymo. Kol pareigūnai užpildė protokolą praėjo nemažai laiko dėl ko pareiškėjui teko skubėti vykti į VšĮ Tauragės ligoninės priėmimo skyrių, kad jam paimtų kraują tyrimui. VšĮ Tauragės ligoninės priėmimo skyriuje kraują tyrimui paėmė 2019 m. rugpjūčio 26 d. 02 val. 58 min. Į VšĮ Tauragės ligoninės priėmimo skyrių buvo atvykę ir pareigūnai, kurie turėjo matyti kai iš pareiškėjo buvo imamas kraujas tyrimui atlikti. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kraujyje alkoholio nerasta, o rasta dietilo eterio, kuris patvirtino, kad pareiškėjas nevartojo alkoholio.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pareigūnui davus papūsti alkotesteris pirmą kartą parodė brūkšniukus, o antrą kartą jau parodė girtumą su kuriuo jis nesutiko, nes tiek jis negalėjo įpūsti. Pareigūnams sakė, kad tai turbūt nuo anodijos kvapo ir sakė, kad jam skaudėjo dantį ir jis dėjosi ant jo suvilgytą į anodiją vatą, jei papūstų vėliau tikriausiai nieko nerodytų. Pareigūnai jam pasakė, kad jis gali pasidaryti kraujo tyrimus. Kadangi ilgai truko kol supildė protokolą jis vyko tiesiai į gydymo įstaigą. Jį nuvežė tėtis.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu prašo skundą atmesti, palikti galioti priimtą nutarimą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad prieš sustabdymą vartojo „anodiją“ Jis pateikė VTMT toksikologijos labarotorijos specialisto išvadą Nr. T-A 6019/2019 (01), kurioje pažymima, kad pareiškėjo kraujyje etilio alkoholio nerasta, tačiau rasta dietilo eterio. Pareiškėjui neblaivumas buvo nustatytas su alkoholio kiekio matuokliu alkotest 6810 Nr. Arye-0407, patikros Nr. 1086963, laikantis naudojimo instrukcijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo, dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Iš skunde nurodytų motyvų bei teismo posėdžio metu duotų pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog yra keliamos abejonės dėl pažeidimo fiksavimo metu nustatyto neblaivumo fakto, t. y. ar tinkamai buvo atliktos matavimo alkotesteriu procedūros. Taigi, būtina nustatyti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymas, proceso metu. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014 ).

Nustatyta, jog pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 26 d. 02 val. 31 min. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodyta, jog jis 2019 m. rugpjūčio 26 d. 01 val. 50 min., vairavo automobilį BMW 330D, būdamas neblaivus, kai jam, įvertinus parodymų paklaidą, nustatytas 1,50 promilių neblaivumo laipsnis.

Iš byloje pateikto alkotesterio Alkotest 6810 matavimo kvito matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. 01 val. 57 min. 29 sek., pareiškėjui nustatytas 1,53 promilių neblaivumo laipsnis. Vaizdo įraše Cut0_20190826020000_20190826020430 (žiūrėti nuo 00:04 min. iki 00:44 min.) matyti, kai pareigūnas grįžta prie tarnybinio automobilio po patikrinimo ir kitam pareigūnui parodo alkotesterio rezultatus. Vienas iš pareigūnų svarsto ką parodytų alkotesteris antrą kartą bandant nustatyti pareiškėjo neblaivumą, o pareigūnas tikrinęs pareiškėjo neblaivumą, teiraujasi kolegos apie galimą alkotesterio paklaidą ir pareiškėjui gresiančią baudžiamąją ar administracinę atsakomybę (disko pavadinimas: T1741 20190826, žiūrėti nuo 02:10 min. iki 02:31 min.; disko pavadinimas body cam 4 20190826, žiūrėti nuo 00:41 min. iki 00:56 min. failo pavadinimas - 2019_0826_015804_012). Pareiškėjas po patikrinimo rezultatų pareigūnams nurodė, kad alkoholio nevartojo, tačiau vartojo dietilo eterį (anodiją). Šias jo aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašai Cut0_20190826020000_20190826020430 (disko pavadinimas: T1741 20190826, žiūrėti nuo 02:10 min. iki 02:31 min.) iš kurio matyti, kad pareigūnas tikrinęs pareiškėjo blaivumą, antrą kartą grįžo prie tarnybinio automobilio ir pasakė kitam pareigūnui, jog pareiškėjas teigia vartojęs „anodiją“. Pareigūnai tarpusavyje pasitarę nusprendžia pasiūlyti pareiškėjui pasidaryti kraujo tyrimus. Šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytojais teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai A. L. ir R. M. įvykio metu sustabdę pareiškėją.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnų nuomonės dėl to ar asmeniui reiktų duoti antrą kartą pasitikrinti neblaivumą išsiskyrė. Visgi, pareigūnas tikrinęs pareiškėjo neblaivumą nusprendė vadovautis alkotesterio parodymais atėmus paklaidą ir antrą kartą pareiškėjui pūsti nebeleido. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad policijos pareigūnai tikrindami asmens neblaivumą privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – taisyklių) nutarimo nuo 2016 m. gegužės 18 d. galiojančia redakcija, kurio 4 punkte nurodyta, kad Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Taip pat tą pačią nuostatą atkartoja 2019 m. kovo 25 d. Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymas Dėl Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 5-V-242 (toliau – tvarkos aprašas) 5.5 punktas, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnas per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą.

Iš minėtų teisės aktų matyti, kad pareigūnai ne visais atvejais privalo pakartotinai patikrinti asmens neblaivumą. Aiškinant lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, tik nustačius daugiau kaip 1,51 promilės girtumą, asmeniui pakartotinai privaloma patikrinti neblaivumą ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo. Nagrinėjamu atveju šiuose teisės aktuose aiškinant juos nuosekliai nenumatyta, jog pareigūnas turi pirmiausiai atimti alkotesterio paklaidą ir tik tada vertinti pakartotinio tikrinimo galimybę minėtų teisės aktų prasme. Todėl laikytina, kad pareigūnas nustatęs pareiškėjui 1,53 promilės girtumą turėjo vadovautis minėtais teisės aktais ir praėjus nustatytam laikui, pakartotinai patikrinti pareiškėjo blaivumą, o to nepadaręs pažeidė procesą renkant įrodymus.

Pareiškėjas nesutikdamas su tokiais alkotesterio parodymais bei pasiūlius pareigūnams nusprendė nuvykti į VšĮ Tauragės ligoninės priėmimo skyrių pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą. Kaip nurodė pareiškėjas jį į priėmimo skyrių nuvežė tėtis. Liudytojais apklausti pareigūnai taip pat patvirtino, kad pareiškėjas nuvyko į VšĮ Tauragės ligoninės priėmimo skyrių ir davė kraujo tyrimui atlikti. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančios alkotesterio išklotinėje užfiksuoto neblaivumo rezultato 1,53 promilės (tikrinimo laikas 2019 m. rugpjūčio 26 d. 01 val. 57 min. 29 sek.) bei specialisto išvados Nr. T-A 6019/2019(01) matyti, kad iš pareiškėjo kraujo mėginys paimtas 2019 m. rugpjūčio 26 d., 02:58 val. tai yra paimtas per praktiškai per vieną valandą, kas iš esmės atitinka taisyklių 29 punkto reikalavimus, kai asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau rasta dietilo eterio.

Taigi, neblaivumo tikrinimo metu ir medicininio neblaivumo patikrinimo pareiškėjui buvo nustatyti kardinaliai besiskiriantys rezultatai. Visuotinai yra žinoma, jog paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2-0,15 proc. alkoholio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014; 460 psl., 2003 m., „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius Dembinskas A.) Taigi, praėjus maždaug 1 val. tarp matavimo alkotesteriu (01 val. 57 min. 29 sek.) ir neblaivumo patikros medicininėje įstaigoje (02 val. 58 min.), iš pareiškėjo organizmo galėjo pasišalinti apie 0,2–0,16 prom. alkoholio, todėl iš karto po pažeidėjo sustabdymo alkotesteriu Alkotest 6810 atliktos ir vėliau medicininės neblaivumo patikrų rezultatų skirtumai nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis vartojo dietilo eterį (anodiją), kuri turi specifinį ilgai išliekantį kvapą, kaip jis nurodė suvilgydamas vatą, jos gumuliuką užsidėjo ant danties. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-224-245/2019).

Pareiškėjas nuo pat neblaivumo patikrinimo momento bei skunde teigė, kad alkoholio nebuvo vartojęs, o vartojo dietilo eterį (anodiją) (disko pavadinimas - Body cam 4 20190826, vaizdo įrašo pavadinimas – 2019_0826_015922_013, žiūrėti nuo 00:07 min. iki 00:30 min.), todėl teismas siekdamas papildomai išsiaiškinti įrodymų neatitikimus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistui uždavė papildomus klausimus susijusius su atlikta specialisto išvada. Gautame Valstybės teismo medicinos tarnybos atsakyme nurodyta, jog negalima paneigti aplinkybės, kad palaikius suvilgytą vatą dietilo eteryje, burnoje praėjus 1 val. 15 min. būtų rastas dietilo eteris. Taip pat nurodė, kad specialiojoje literatūroje nėra duomenų, kad dietilo eterį naudojant kartu su etilo alkoholiu, šis skatintų pastarojo šalinimą iš organizmo. Papildomai specialistas pažymėjo, kad dietilo eteris pasižymi centrinę nervų sistemą slopinančiu poveikiu, sukelia klasikinės narkozės stadijas: skausmo pojūčio sumažėjimą, sujaudinimą, trijų lygių narkozę (paviršinę, vidutinę, gilią) su sąmonės ir jutimų netekimu, refleksinių reakcijų nuslopinimu ir skeleto raumenų atpalaidavimu ir kad dietilo eteris neįtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Kadangi dietilo eteris nėra įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, o taip pat nebuvo surinkta kitų įrodymų dėl galimo pareiškėjo apsvaigimo nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, pareiškėjas negali būti traukiamas administracinė atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes tokių duomenų byloje tiesiog nesurinkta.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių (Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-18 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-184-606/2016). Pažymėtina, jog dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių. Mediciniškai neįmanoma per 1 val. suskaidyti 1,5 promilių alkoholio, o praėjus 1 val. nuo neblaivumo patikrinimo pareiškėjui alkotesteriu iki kraujo paėmimo iš jo organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio.

Nors Institucijos atstovas atsiliepime nurodė, kad pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis pareiškėjo neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės ,,Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0407“ rodmenys, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 26 d. 01 val. 57 min. 29 sek. nustatytas 1,53 promilių girtumas, tačiau pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, spręsdamas administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo klausimus, yra pasisakęs, jog administracinių nusižengimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ANK 569 straipsnio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-2013).

Teismų praktikoje konstatuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-332/2018), tačiau, be jau paminėtos specialisto išvados, abejonių administracinio nusižengimo byloje kelia ir tai, kad alkotesterio Alkotest 6810 išklotinėje matosi, jog laikotarpyje, kai buvo sustabdytas pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nuo 01:50 val. (protokole nurodytas pažeidimo laikas) iki 02:31 val. (protokolo surašymo laikas) alkotesteris buvo panaudotas net 6 kartus. Pareigūnas atlikęs pareiškėjo tikrinimą nurodė, kad per tą laikotarpį jokių kitų asmenų jie nebuvo sustabdę ir jų blaivumo netikrino. Alkotesterio pirmas matavimas užfiksuotas 01 val. 55 min. 57 sek. – rezultatas 0,00 promilių, sekantis matavimas matosi įvyko iškart po 1 sekundės, trečias patikrinimas, kuris priskiriamas jau pareiškėjui buvo atliktas 01:57:29 val. – rezultatas 1,53 promilės, ketvirtas atliktas 02:01:32 val. – rezultatas 1,53 promilės, penktas patikrinimas atliktas – 02:15:04 rezultatas 0,00 promilės ir šeštas patikrinimas atliktas 02:17:24 val. – rezultatas 0.00 promilių. Liudytoju apklaustas A. L. nurodė, kad tiek patikrinimų tikrai negalėjo būti, o kodėl alkotesterio išklotinėje rodomi net 6 kartai, jis negali pasakyti. Pareiškėjas nurodė, jog pareigūnas jam davė pūsti du kartus. Pirmąjį kartą pareiškėjo teigimu alkotesteris nieko neparodė ar tai “Error”, antruoju mėginimu jam jau buvo nustatytas 1,53 promilių girtumas. Liudytoju apklaustas pareigūnas A. L. teismo posėdžio metu iš pradžių nurodė, kad pareiškėjui davė pūsti tik vieną kartą ir kad daugiau būtų davęs pareiškėjui pūsti neprisimena, tačiau šią aplinkybę paneigia administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas Cut0_20190826 (disko pavadinimas: T1741 20190826, žiūrėti nuo 02:30 min. iki 03:00 min), policijos pareigūnas uždėjęs alkotesterio antgalį duoda pareiškėjui pūsti, pareiškėjui papūtus į alkotesterį, pareigūnas laukia rezultato, tačiau praėjus 30 sekundžių jis vėl duoda vairuotojui pūsti į alkotesterį (disko pavadinimas: T1741 20190826, žiūrėti nuo 03:00 min.), peržiūrėjus vaizdo įrašą pareigūnas pripažino, kad greičiausiai pareiškėjui davė du kartus pūsti. Jis nurodė, kad taip galbūt galėjo nutikti dėl to, kad jis netyčia buvo paspaudęs alkotesterio matavimo mygtuką ir alkotesteris pirmąjį kartą greičiausiai nieko neparodė, antrąjį jau pareiškėjui buvo nustatytas 1,53 promilės girtumas, kurį parodė alkotesteris. Liudytojais apklausti pareigūnai nurodė, kad daugiau niekas iš kitų asmenų, kai buvo sustabdytas pareiškėjas, nebuvo tikrinami alkotesteriu, todėl nors ir alkotesteris neblaivumo patikrinimo metu turėjo galiojančią patikrą (patikros sertifikatas 1086963), tačiau akivaizdu, kad tikrinant pareiškėjo neblaivumą, alkotesteris rodė ne du patikrinimus, tačiau šešis. Tai patvirtina alkotesterio išklotinėje esantys patikros rezultatai užfiksuoti 01 val. 55 min. 57 sek. ir 01 val. 55 min. 58 sek. – rezultatai 0,00 promilių. Praktiškai neįmanoma per vieną sekundę du kartus nustatyti asmens blaivumą, kai vien neblaivumo tikrinimo (pūtimo) procedūra trunka keletą sekundžių. Trečia kartą, kurį fiksavo kaip pareiškėjo neblaivumo nustatymo faktą pareigūnai užfiksavo 1,53 promilės, tačiau visiškai neaišku kodėl praėjus 4 minutėms alkotesteris savo išklotinėje vėl parodė 1,53 promilės, nors pareigūnai ir pats pareiškėjas nurodė, kad jo alkotesterio rezultatai buvo užfiksuoti tik vieną kartą. Dėl to teismui kyla pagrįstų abejonių apie alkotesterio pateiktų duomenų teisingumą, tai yra ar dėl anodijos kvapo esančio iškvėptame ore, ar dėl kitų nenustatytų teisme priežasčių, buvo gauti skirtingi alkotesterio parodymai ir tokių parodymų buvo net šeši, nors byloje yra duomenų, kad jam ir yra atlikta patikra. Be to, liudytojas A. L. teismo posėdžio metu nepaneigė pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis policijos pareigūnui sakė, kad jam skaudėjo dantį ir jis suvilgęs vatą anodijoje tik uždėjo ją ant danties, o ne gėrė ją. Liudytojas aiškino, kad gal pareiškėjas ir galėjo jam apie tai sakyti, tačiau jis nepamena.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka darytį išvadą apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo byla dėl minėto nusižengimo padarymo nutrauktina, nenustačius pareiškėjo veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

R. R. skundą patenkinti.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-2768-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną R. R. nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Edmundas Žukauskas