- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- Ik-44-554/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00941-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Vytautas Breimelis
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,
dalyvaujant pareiškėjo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui Vytautui Breimeliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
- panaikinti 2012 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-434 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam barui, esančiam „(duomenys neskelbtini)“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b.l. 3-16) nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2012-04-17 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) pateikė Kauno miesto savivaldybei raštą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas, bet neįsiteisėjęs 2012-04-06 Departamento nutarimas Nr. ATK2-71/12 dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. pažeidimo. Departamentas atsakovui taip pat siūlė apriboti pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val.. 2012-07-13 Departamentas atsakovui taip pat pateikė raštą bei 2012-06-06 nutarimą Nr. ATK2-71/12 ir nurodė, kad minėtas nutarimas jau yra įsiteisėjęs. Kadangi 2012-04-06 Departamento nutarimas buvo neįsiteisėjęs, nes vyko teisminis ginčas dėl minėto nutarimo teisėtumo, Departamentas nepagrįstai pareikalavo atsakovo apriboti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam barui prekybos alkoholiu laiką nuo 22 val. iki 8 val.. 2012-09-13 Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-434 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kuriuo nuo 2012-10-14 pareiškėjui apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare, esančiame „(duomenys neskelbtini)“. Sprendimas priimtas nevertinant faktinių aplinkybių, neturint jokio teisėto pagrindo, tik tenkinant nepagrįstą Departamento pasiūlymą. Be to, atsakovo priimtas administracinis aktas yra nemotyvuotas ir, tuo pačiu, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Savivaldybių taryboms realizuojant Įstatymo 18 str. 9 d. įtvirtintą teisę riboti prekybos laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra ribojama pareiškėjo konstitucinė ūkinės veiklos laisvė, todėl tokių ribojimų taikymas turi būti proporcingas siekiamam tikslui ir visapusiškai motyvuotas. Pareiškėjas ir jo atstovas pabrėžė, kad tokie ribojimai galimi tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką bei tokio ribojimo apimtis. Tik Departamento nutarimo priėmimas negali būti pakankamu pagrindu, kuriuo vadovaujantis savivaldybės taryba galėtų teisėtai apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Prieš priimant ginčijamą administracinį aktą pareiškėjo atstovas informavo atsakovą (pareiškėjo atstovė dalyvavo ir pasisakė tarybos posėdžio metu), kad nutarimas skirti ekonominę sankciją yra neįsiteisėjęs ir dėl jo teisėtumo vyksta teisminis ginčas. Alkoholio kontrolės įstatymo 41 str. 2 d. numato, kad kreipimasis į teismą sustabdo departamento nutarimo vykdymą. Skundžiamas Sprendimas yra neproporcingas ir neteisėtas, kadangi kaip patvirtina teismų praktika, prekybos alkoholiniais gėrimais laikas įprastai teisėtai ribojamas tais atvejais, kai viešo maitinimo įstaigoje ar prie šios įstaigos nakties metu padaroma daug teisės aktų pažeidimų ir nėra jokių kitų galimybių kaip už šiuos pažeidimus nubausti viešojo maitinimo įstaigą. Be to, įmonei turėtų būti pasiūloma išspręsti kylančias problemas ir tokiu būdu išvengti ribojimų. Sprendimas taip pat neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, kadangi nėra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jame nėra jokių argumentų, kurie galėtų pagrįsti prekybos alkoholiniais laiko apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokio ribojimo būtinumą, taip pat yra visiškai nemotyvuotas. Be to, Sprendimu pareiškėjas akivaizdžiai diskriminuojamas ir pastatomas į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais kavinių ir barų savininkais. Taip pažeidžiamas ne tik Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d., bet ir konstituciniai lygiateisiškumo bei sąžiningos konkurencijos laisvės principai. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas taip pat paaiškino, kad priimant ginčijamą administracinį aktą atsakovo neturėjo jokių teisėsaugos institucijų duomenų apie padarytus teisės pažeidimus, kuriuos teismo posėdžio metu paminėjo atsakovo atstovė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 101-105) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Departamentas 2012-04-16 raštu informavo atsakovą apie įmonių, padariusių pažeidimus, atžvilgiu taikytas ekonomines sankcijas ir nurodė, jog nutarimai yra neįsiteisėję bei siūlė pažeidimus padariusioms įmonėms apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 iki 8 valandos. Departamentas 2012-07-13 raštu S-(4.3-3)-2056 atsakovą papildomai informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu priimtas 2012-04-06 Departamento nutarimas Nr. ATK2-71/12 yra įsiteisėjęs. Tik gavus raštą, kad nutarimas yra įsigaliojęs, buvo nuspręsta rengti tarybos sprendimo projektą. Tai, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 dalies 13 p. (iki 2012-09-01 galiojusioje redakcijoje - 12 p.) įtvirtintą draudimą, įrodo 2012-04-06 Departamento nutarimas Nr. ATK2-71/12, kuris pagal Departamento rašto duomenis buvo įsiteisėjęs. Atsakovas bei jo atstovė taip pat nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad ginčijamas tarybos sprendimas yra neproporcingas. Vertinant paminėtų Departamento 2012-04-16 ir 2012-07-13 raštų turinį, taip pat Kauno apskrities VPK pateiktus duomenis, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati elgėsi nesąžiningai, lyginant su kitomis viešojo maitinimo įmonėmis, kurios savo veikloje laikėsi Alkoholio kontrolės įstatymu nustatyto draudimo parduoti gėrimus tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Kauno miesto savivaldybės taryba, nevertindama gautos informacijos, būtų pažeidusi kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes vieno juridinio asmens interesų negalima iškelti aukščiau už kitų subjektų, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, interesų. Tai patvirtina, kad apribojimas prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. kaip tik ir atitinka Konkurencijos įstatymo nuostatas, nes tomis valandomis prekyba alkoholiu išsinešimui draudžiama. Atsakovas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nėra ekonominė sankcija. Šią nuostatą suformulavo Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2009-01-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-1047/2009. Iš to seka, kad prekybos alkoholiu laiko ribojimui buvo pakankamas pagrindas. Atsakovas kaip tik turi realią galimybę įvertinti, kokiose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota. Tai turi būti padaryta siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos. Akivaizdu, kad įmonei ignoruojant įstatyme įtvirtintą draudimą ir Kauno miesto savivaldybei gavus Departamento pasiūlymą bei informaciją apie nutarimo dėl ekonominės sankcijos taikymo įsiteisėjimą, Kauno miesto savivaldybė pagrįstai apribojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir, tuo pačiu, buvo apribotas prekybos alkoholio produktais išsinešimui prieinamumas. Atsakovo atstovė taip pat paaiškino, kad Vietos savivaldos įstatymo taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos numato, kad savivaldybės taryba geriausia žino situaciją apie prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo būtinumą, todėl ir turėjo pagrindą priimti ginčijamą administracinį aktą. Aplinkybė, jog iš Kauno apskrities VPK informacija apie padarytus teisės pažeidimus buvo gauta po administracinio akto priėmimo, nesudaro pagrindo pareiškėjo skundo patenkinimui.
Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.
Administracinės bylos faktinių duomenų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui priklausančio baro, esančio „(duomenys neskelbtini)“, darbuotoja 2012-03-16 apie 1 val. 55 min. pardavė grupei jaunuolių 2 butelius alkoholinių gėrimų: 0,5 l talpos butelį degtinės ir 1,5 l talpos butelį sidro. Pirkėjai nevartotojo jų baro patalpose, tačiau išsinešė alkoholinius gėrimus su savimi. Kauno apygardos teismo 2012-06-21 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-548-290/2012 duomenys patvirtina, kad pareiškėjo bare dirbanti darbuotoja buvo pripažinta kalta pagal ATPK 164 str. 3 d. (už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą)(TIS Liteko duomenys). Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2012-04-06 nutarimu Nr. ATK2-71/12 pareiškėjui paskyrė ekonominę sankciją (500 Lt baudą) už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. pažeidimą (b.l. 130-134, 174-178, TIS Liteko duomenys). Kauno miesto savivaldybės taryba 2012-09-13 sprendimą Nr. T-434 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priėmė (nurodyta pačiame administraciniame akte) vadovaudamasi tik Departamento 2012-04-16 raštu Nr. S-(4.3.-3)-1246 ir 2012-07-13 Departamento raštu Nr. S-(4.3.-3)-2056 (b.l. 28). 2012-04-16 Departamento raštu atsakovas buvo informuotas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-04-06 Departamento nutarimu Nr. ATK2-71/12 buvo skirta bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. pažeidimus, tačiau pabrėžta, jog nutarimas dar nėra įsigaliojęs (b. l. 122). 2012-07-13 Departamento rašte jau nurodoma, kad šis nutarimas įsiteisėjo (b.l. 115-117). 2012-06-14 nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas (b.l. 140-141) atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Departamento nutarimo pagrįstumo, kadangi nebuvo atnaujintas terminas skundui paduoti. LVAT 2012-09-28 nutartimi atnaujino skundo padavimo terminą (b.l. 142-144). 2013-03-08 Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl 2012-04-06 Departamento nutarimo Nr. ATK2-71/2012 panaikinimo (b.l. 174-178). 2013-09-04 nutartimi LVAT paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą (b.l. 180, TIS Liteko duomenys).
Teismui pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-09-13 sprendimu Nr. T-434 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam barui prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas nuo 22 val. iki 8 val. (b.l. 28). Šis administracinis aktas (tarybos sprendimas) buvo priimtas vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. bei atsižvelgiant į Departamento 2012-04-16 ir 2012-07-13 raštus. Prieš atsakovui priimant skundžiamą administracinį aktą (sprendimą) Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyrius Kauno miesto savivaldybės tarybai pateikė 2012-09-06 aiškinamąjį raštą „Dėl Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. 29-4-412 (b.l. 30-31), kuriame pasisakyta dėl planuojamo priimti sprendimo galimų neigiamų pasekmių, pateikta informacija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu priimtas Departamento nutarimas procesiškai neįsiteisėjęs, taip pat akcentuota pareiga laikytis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. (iki 2012-09-01 galiojusioje redakcijoje – 12 p.) reglamentuota, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. numatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. nustatyta, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tai reiškia, kad ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos įgyvendinimo sąlygas reglamentuoja įstatymai. Savivaldybių tarybos turi teisę riboti prekybą alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, kai tai būtina (yra tam pakankamas pagrindas faktinių duomenų, taip pat ir juridinis pagrindas), siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes. Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė teisę, gavus iš atitinkamų institucijų (subjektų) informaciją, priimti sprendimus, kuriais būtų ribojamas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas. Paminėtam ūkinės veiklos reglamentavimui svarbu ir tai, jog pateikta minėto pobūdžio informacija dar nėra besąlyginis (pakankamas) pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Paminėtos teisės normos (AKĮ 18 str. 9 d.) analizė duoda pagrindą išvadai, kad tai nėra imperatyvas atsakovui, o tik savivaldybės tarybos diskrecija, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti pakankamai motyvuotas. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas (šiuo atveju – pareiškėjas), turi aiškiai suprasti, dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu (teisiniu bei faktiniu) priimamas toks sprendimas. Kaip jau buvo paminėta, savivaldybės taryba aptariamo pobūdžio sprendimą turi pareigą motyvuoti. Šis reikalavimas įvykdomas išdėstant, kodėl apskritai atsisakoma išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, arba kodėl priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo. Taigi, visais atvejais privalu įvertinti bei aptarti faktinę situaciją dėl buvimo pakankamo pagrindo duomenų, kurių pakaktų priimti teisėtą sprendimą apriboti prekybos laiką. Teismas akcentuoja, kad paminėti reikalavimai neatsiejami su Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintomis imperatyviomis nuostatomis.
Priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje teismas pabrėžia, kad vadovaujasi imperatyvia nuostata, jog Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat - t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2012-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1213/2012 ir kt.). LVAT dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų yra imperatyviai pabrėžęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas (šiuo atveju pareiškėjui), būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Dėl to, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu - t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties bei kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Imama domėn ir tai, jog individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektas, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai duoda pagrindą išvadai, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 str. taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, - turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010 - Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011, 2013-07-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013 ir kt.). Paminėto teisinio reguliavimo ir LVAT suformuotos administracinių teismų praktikos kontekste įvertinęs ginčijamą administracinį aktą, teismas konstatuoja, kad 2012-09-13 sprendime Nr. T-434 nėra pakankamos apimties motyvų, patvirtinančių dėl kokių priežasčių priimtas sprendimas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir kodėl būtent nuo 22 val. iki 8 val. (minėtuose raštuose iš esmės yra tik informacija apie ekonominės sankcijos taikymą pareiškėjo atžvilgiu). Teismas tai laiko esminiu 2012-09-13 atsakovo priimto sprendimo trūkumu, lemiančiu (duodančiu pakankamą pagrindą) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-09-13 sprendimo Nr. T-434 panaikinimą dalyje (ABTĮ 13 str., 20 str., 57 str., 89 str. 1 d. 1 p.). Darydamas šią išvadą teismas taip pat turi omenyje ir tai, jog Kauno miesto savivaldybės taryba, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriaus aiškinamąjį raštą (b.l. 30-31) „Dėl Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, tačiau sprendimo priėmimo faktinio pagrindo (motyvacijos) nėra ir paminėtame rašte. Atsakovas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog šiame aiškinamajame rašte primenama tarybai pareiga laikytis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų dėl sprendimo faktinio pagrindimo. Iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-09-13 posėdžio protokolo Nr. TP-11 (b.l. 124-125) turinio taip pat nėra galimybės spręsti dėl apskųsto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo motyvų (2013-07-24 LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad visą Kauno apskrities VPK medžiaga (b.l. 127-136) dėl padarytų teisės pažeidimų buvo pateikta jau po ginčijamo administracinio akto priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų akivaizdus ignoravimas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą (ABTĮ 88 str. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčijamas administracinis aktas neatitinka ir Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 1 d., 41 str. 2 d. nuostatų.
Visus likusius skundo, taip pat ir pareiškėjo bei jo atstovo, kitų proceso dalyvių argumentus, išsakytus teismo posėdžių metu, teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. T-434 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam barui, esančiam „(duomenys neskelbtini)“, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val..
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.