Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai J. B.

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š. a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Raseinių r., Betygaloje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 1 kartą: 2013-04-17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2015-02-24 apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) Kaune, esančio daugiabučio namo antrojo aukšto bendrojo naudojimo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo seserimi J. B. metu, tyčia, panaudodamas fizinę jėgą, dešinės rankos delnu pastūmė ją ties dešiniu jos petimi, dešinės rankos delnu sugriebė ją už kaklo ir paspaudė, taip smurtaudamas J. B. atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą ir žodžiu tiesiogiai sakydamas jai, kad ją pasmaugs, grasino ją nužudyti.

Motyvuojamoji dalis

B. L., vadovaujantis LR BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-02-24 iki 2015-02-25.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia pastūmė savo seserį J. B. į petį bei tyčia jai sugriebęs už kaklo jį suspaudė. Kadangi nukentėjusioji yra kaltinamojo sesuo, o tai reiškia artimas giminaitis (BK 248 str. 1 d.), kuriai kaltinamasis tokia veika sukėlė fizinį skausmą, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo ir jį spausdamas tyčia grasino savo seseriai J. B. ją nužudyti, tai yra pasmaugti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas pagal byloje nustatytas aplinkybės galėjo būti realiai įgyvendintas. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų V. Š., būdamas neblaivus, nukentėjusiajai J. B. grasino žodžiu, tai yra konkrečiai pagrasino sakydamas, kad „vieną žiurkę pabaigiau ir kitą pribaigsiu“, taip pat, kad „sūka užsmaugsiu ir negyvensi“. Kaip matyti, nukentėjusioji tokius grasinimus suvokė aiškiai, kaip grėsmę jos gyvybei, nes visa tai suvokė, kad po jos mamos mirties, dabar atėjo jos eilė. Teismas, atsižvelgdamas į tokius konkrečius V. Š. padarytus veiksmus, į jau ne pirmą kartą užfiksuotus konfliktiškus kaltinamojo bei jo artimųjų giminaičių ar šeimos narių santykius šiam esant neblaiviam, į tai, kad neblaivus V. Š. būna agresyvus, sprendžia, kad nukentėjusioji J. B. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas jos atžvilgiu 2015-02-24 dieną galėjo būti įvykdytas. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei ištirtiems įrodymams, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota iš idealiosios sutapties ir pagal BK 145 str. 1 d.

V. Š. parodymai iš esmės atitinka tiek jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotus įrodymus, todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas jį pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.

V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe kiekviename iš epizodų laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kiekviename iš epizodų laikytina tai, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinamas, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

V. Š. padarė du nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš moterį - savo seserį, šias nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, dėl ko darytina išvada, kad V. Š. kaip recidyvistui turi būti skirta tipinė tokiu atveju laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK straipsnių, numatančių atsakomybę už jo padarytas veikas, sankcijose.

Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną V. Š. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra faktiškai nedirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos realų vykdymą atidedant pritaikius BK 75 str. nuostatas.

Kadangi V. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, kurių padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. – šiuo nuosprendžiu už visus nusikaltimus paskirta bausmė iš karto mažintina vienu trečdaliu.

Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė S.Kupčiūnienė teikia antrinę teisinę pagalbą V. Š. šioje byloje, dėl ko tarnyba turėjo išlaidų, susidariusių dėl advokato darbo užmokesčio.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto V. Š. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-252-478-2014, Nr. 1A-336-319-2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 198 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes pagal:

BK 140 str. 2 d. - 6 mėnesius laisvės atėmimo;BK 145 str. 1 d. – 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Į paskirto laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2015-02-24 iki 2015-02-25, kai V. Š. buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., V. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 8 p. numatytą įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei BK 67 str. 2 d. 5 p., 9 p., 70 str., 72² str. numatytas baudžiamojo poveikio priemones - 80 val. trukmės nemokamus darbus, įpareigojant juos atlikti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad pastarasis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese V. Š., darbui apmokėti iš V. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.