Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. V. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino. Parodė, kad jis susitiko su P. Ž. ir jei gerai pamena bevažinėdami kartu susitiko su V. K., kuris pasakė, kad turi skolą su žmogumi. V. K. prašymu trise – jis, P. Ž. ir V. K. į Lentvarį pas R. S.. Vairavo P. Ž.. V. išlipo iš mašinos, nuėjo pas nukentėjusįjį, o jis su P.liko automobilyje. Negirdėjo apie ką kalbėjo V. K. ir R. S.. Grįžęs V. pasakė, kad persirengs žmogus ir reikės su juo nuvažiuoti į Vilnių. Neprisimena, ar į Vilnių turėjo vykti dėl skolos, ar dėl to, jog pats V. K. norėjo pasiskolinti iš S.. Dar degalinėje prie Lentvario buvo sustoję nusipirkti vandens. Matė, kad nukentėjusysis R. S. stipriai išgėręs, nors buvo tik ryto metas. R. S. buvo išgėręs jau tuomet, kai atėjo į automobilį. Nuvežė R. S. ten, kur pasakė V. K. - į Šeškinę, į paypost‘ą. V. pasakė jam, T. V., nueiti kartu su R. S., t.y. palydėti jį. Į paypost‘ą R. S. užėjo vienas, nes jo, T. V., neįleido, nors R. S. norėjo, kad eitų kartu. Kai jis, T. V., užėjo į paypost‘ą, R. S. jį kažkodėl pristatė sūnumi ar sūnėnu, tačiau jam liepė palaukti už durų. Todėl nuėjęs prie „Iki“ palaukė kol išeis R. S.. Žino, kad R. S. paypost‘e gavo pinigų, nes dar einant iki automobilio R. S. perskaičiavo pinigus jam, T. V., matant. Kai abu grįžo į automobilį, R. S. padavė V. K. tuos pinigus. Tada V. K. nurodymu nuvažiavo į banką. Pakeliui į banką dar buvo užvažiavę į parduotuvę, kur R. S. pirko pigiausio vyno, tačiau tuo metu negėrė. Nuvažiavo į ,,DNB‘‘ banko skyrių, galimai Žvėryno rajone ar centre. Kai nuvažiavo, V. K. paprašė, kad jis, T. V., palydėtų R. S. į banką, nes R. S. buvo pakankamai išgėręs. Jeigu paklaustų kaip atsidaryti sąskaitą ir jei R. S. negalėtų paaiškinti, tai kad jis, T. V., paaiškintų banko darbuotojai, ko R. S. nori. Ir jis nuėjo, R. S. atsidarė sąskaitą, o jis, T. V., paėmė „tuos popierius“. Pats R. S. iš karto neėmė dokumentų, jau stojosi nueidinėti, tad pats paėmė ir kartu su R. S. nuėjo į automobilį. Kai grįžo į automobilį, V. K. pakėlė ranką mašinoje ir jam tiesiog padavė dokumentus. Kiek pamena tą dieną po to ir išsiskirstė.

Dar paaiškino, jog susitarimas atidaryti banko sąskaitą buvo tarp V. K. ir R. S., tačiau jis vaikščiojo kartu su R. S., nes buvo naivus, pasitikėjo žmogumi. Jo pašalinis asmuo – V. K. prašė eiti su R. S. ir jam nesuku buvo pagelbėti. Jis V. K. nepaklausė, kodėl šis pats neina su R. S. į banką atidaryti sąskaitos. Dar Lentvaryje V. K. sakė, kad važiuos dėl skolos ar pasiskolinti, o jam, T. V., duos 20 eurų. Kaip suprato R. S. paypost‘o skyriuje paėmė kreditą, apie tai pats nukentėjusysis jam pasakė.

Automobilyje pokalbio apie pinigus, kreditų ėmimą, nebuvo, tiksliai nepasakys, nes laiko praėjo nemažai. Po įvykio su R. S. neteko daugiau bendrauti, o su V. K. teko bendrauti dar 1-2 kartus. Buvo kartu su K. svečiuose pas P. močiutę. Kitą kartą buvo susitikę mieste ir V. K. kažką buvo užsiminęs apie 500 Eur, kad reikia nuimti, pervesti. V. K. prašė jų paprašyti ko nors iš draugų, pasidomėti, gal kas turi sąskaitą, nes jo sąskaita kaip suprato buvo minusinė. Ir tada jie sugalvojo paskambinti S.. V. K. nesakė iš kokios sąskaitos perves pinigus – ar iš R. S. sąskaitos ar iš ko nors. Tai tą dieną dėl tų 500 eurų, ar galima juos pervesti, skambino S.. Galimai P. skambino, o jis kalbėjo, arba pats paskambino ir pakalbėjo, nepamena. Skambinant S. jis su P. Ž. buvo šalia vienas kito. Pokalbio metu su S. buvo teiraujamasi, ar galima į jo sąskaitą pervesti 500 Eurų ir juos nuimti. S. sutiko. Nepamena ar į jo ar į P. telefoną buvo žinute atsiųstas sąskaitos numeris, kurį jie padiktavo V. K., o po to įkrito pinigai ir tiesiog nuvažiavo pasiimti. Tą pačią dieną kai paskambino S., trise važiavo tų pinigų pasiimti. Kiek pamena, buvo Žirmūnuose prie „Banginio“ pasiimti pinigų. Pinigai buvo pervesti į S. sąskaitą, iš jos paimti ir pastarasis pinigus padavė. Su S. jie susitiko, pastarasis jų jau laukė. Dar tuo metu, kai S. davė savo sąskaitą, tuo pačiu buvo sutarta, kur susitiks. Nuo to momento, kai S. davė savo sąskaitą pervesti pinigams iki to momento, kai jie atvažiavo paimti iš S. pinigų praėjo 20-30 minučių. Buvo 500 eurų, bet nuimta virš 400 šimtų, nes bankas nuskaičiavo kažkokius mokesčius. Pinigus paėmė jis, T. V.. V. K. atidavė visus paduotus pinigus 480 Eur su centais, o 10 eurų V. K. nurodymu buvo palikti S.. Jis nei V. K., nei R. S. iki įvykio nepažinojo. Su pareikštu byloje civiliniu ieškiniu nesutinka. Jo nesiruošia atlyginti, nes ne jis paėmė kreditą.

Dar atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad kai ką visą tą dieną veikė negali pasakyti. Pamena, kad R. S. vežė namo, o jie patys grįžo į Vilnių, jį patį parvežė namo. Tuo metu naudoto savo telefono numerio nepamena, tačiau tas telefono numeris, kurį buvo nustačiusi tyrėja, yra jo. Jei neklysta tos pačios dienos vakare jis buvo pas P. Ž. namuose. Gal ir prieš tai buvo. Savo telefono aparatą visada su savimi turi. Paraiškose nurodytas jo, T. V. telefono numeris, nes V. K. turėjo jo telefono numerį. Jis, T. V., į banką ėjo su R. S., nes pasitikėjo V. K.. Jam V. K. buvo pažadėjęs berods 20 Eur, už tai, kad nueitų kartu su R. S.. Jis sutiko palydėti R. S. už pinigus. Pažadėtų V. K. pinigų negavo. Nukentėjusysis buvo nieko prieš ir leido perduoti K. tuos lapus iš banko. Pats mano, kad R. S. suprato kokius dokumentus jis, T. V., perdavė V. K.. Garso įraše, kurį jam perklausyti davė tyrėja, jis atpažino V. K. balsą. Viskas vyko ekspromtu, jis nežinojo, kad daromas nusikaltimas. Nemelavo S., kai kalbėjo dėl pinigų pervedimo. Pas patį tuo metu sąskaitoje buvo minusas. Nesitarė, ką jam sakyti S.. Kalbant su S. V. K. liepė pasakyti, kad dėdė permeta pinigus ir jis pasakė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti kaltinamojo T. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.127-128,2t.). Pagarsinus T. V. nurodė, kad šie parodymai užrašyti iš jo žodžių, jis taip sakė, tačiau jie ne visai teisingi. Paaiškino, kad apkalbėjo P. Ž., nes labai pyko ant jo. Aplinkybes, kurias nurodė, jis buvo pats susidėliojęs iš anksto susiplanavęs savo parodymus, nes žinojo, kad važiuos pas tyrėją. Teisingai nurodė, kad žinutės buvo ištrintos, tačiau jas ištrynė ne P. Ž.. Jis ketino viską suversti Ž.. Tyrėja jo labiau klausinėjo apie P. Ž., o ne apie K.. Šioje apklausoje beveik viskas jo sugalvota.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti kaltinamojo T. V. parodymais, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.130,2t.; 142,2t.; 148.2t.), kuriuos kaltinamasis patvirtino. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsintas kaltinamojo T. V. ir P. Ž. akistatos protokolas (b.l.136-137,2t.), T. V. savo parodymus patvirtino.

Kaltinamasis P. Ž. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino. Nurodė, jog jokių veiksmų, kurie inkriminuoti kaltinime, neatliko. R. S. iki įvykio nepažinojo, o T. V. pažinojo 1-1,5 metų. V. K. pažinojo iš matymo apie puse metų, nes pastarasis turėjo kebabinę netoli jo mokyklos. V. K. jam minėjo, kad turi problemų su verslu, paprašė leisti pagyventi ir jis leido V. K. pagyventi pas jį namuose. Pas jį V. K. gyveno apie 3-4 dienas iki įvykių, kurie kaltinime nurodyti.

V. K. sakė, kad greitai gaus pinigų ir greitai išsikraustys. Kažkurią dieną K. pasakė, kad reikės nuvažiuoti pas jo buvusį bendradarbį R. S.. R. turėjo paskolinti pinigų K.. V. K. prašymu jis nuvežė pastarąjį pas R. S.. Jie kalbėjosi. Kiek pamena V. vežė vienas. Kai S. nuėjo persirengti, K. grįžęs pasakė, kad gali reikėti nueiti kartu su S. į banką, nes S. neblaivus. Jis V. K. pasakė, kad niekur neis. Tada K. pasakė, kad reikia kažkokio žmogaus. Tuomet prisiminė T. V.. Tiksliai nepamena, ar dviese važiavo pas S., ar ne. Pamena, kad jis vairavo, nuvežė S. į tam tikras V. nurodytas vietas. Vežė V. K. liepimu. Pirmiausia R. S. V. paliepimu nuvežė iki paypost‘o. Jiems nurodymus duodavo V., kuris buvo vyresnis, autoritetas.

Jam sunku atsiminti, ar S. vežė ne tik su V., bet ir su T. V.. Tačiau pamena, kad po to buvo jau ir T. V.. Kai nuvažiavo į Lentvarį su V., tada pirmą kartą pamatė R. S.. R. S. jam pasirodė kaip žmogus, kuris kasdien geria. Tada negalvojo kaip ir iš kur R. S. gaus pinigų, kuriuos turėjo paskolinti V.. Dėl S., dėl sąskaitos pervesti 500 eurų paaiškino, kad V. sakė surasti, kas turi sąskaitą. Jo paties sąskaita buvo ,,Swed‘‘ banke, nurodė apie tai V., tačiau V. pasakė, kad netinka, nes reikia greitai gauti pinigus. K. sakė, kad jam motina turi atsiųsti pinigų, kad jis galėtų pas ją nuvykti. Kodėl skubu - nežino. Ir jis V. prašymu ieškojo žmogaus, kuris turi sąskaitą būtent tame banke, kurį nurodė V.. Artimiesiems jis nenorėjo pasakoti apie V.. Jie nežinojo, kad V. kartu gyveno. Jiems tiesiog nieko nesakė, melavo, kad neprisigalvotų. V. K. buto raktų nedavė, nes turėjo tik vieną raktą.

Dar paaiškino, kad tą dieną, kai susitiko su R. S., T. V. atsirado ryte tarp 08.00-10.00 val. R. S. jie parvežė apie pietus, t.y.13.00 val. Neatsimena, ar važiavo ir T. V. į Lentvarį. Elektroninės bankininkystės dokumentų jo automobilyje nebuvo, V. viską turėjo papkėje. Kai sugrįžo T. V. kartu su R. S., jis nieko nesiklausė, V. sakė važiuoti prie parduotuvės, davė pinigų R.. Jie sustojo prie parduotuvės kažkokios, R. apsipirko ir nuvežė jį į Lentvarį, o jie grįžo į Vilnių 15-17 val., nes jau buvo spūstys gatvėse. Kai V. paėmė elektroninės bankininkystės dokumentus iki tol, kol grįžo į Vilnių nuvežę R. S. į Lentvarį, buvo visi kartu, o po to išsiskirstė. Sunku prisiminti, ar buvo grįžę į butą Karoliniškėse, kai V. paėmė elektroninės bankininkystės dokumentus. Gal ir buvo. Mano, kad V. paėmė paskolą R. S. vardu, pats to nematė, bet yra 100 procentų įsitikinęs. Leisdavo V. K. naudotis savo telefonu, T. V. irgi leisdavo.

Negali paaiškinti, kodėl specialisto išvadoje nurodyta, kad įraše jo balsas, pats yra nustebęs.

V. puikiai kalbėjo lietuviškai, tačiau dusliai, lyg kažkuo burną prisidengęs. Tačiau nesako, kad kalbėjo be akcento. Jis, P. Ž., nekaltas, jokioje veikoje nedalyvavo.

Su S. kartu mokėsi, su juo galimai susirašė per messenger‘į. Negali atsiminti kas su juo susisiekė ir kokiu būdu. S. nebuvo T. V. draugas. A. L. yra jo vaikystės draugas ir jis susipykęs su mama atsikraustė pas jį gyventi, kai jau gyveno V.. A. L. vieną kartą važiavo su jais iki Lentvario. Jis pats asmeniškai pas R. S. važiavo du kartus. Nematė to, kad per A. L. sąskaitą gryninami pinigai. A. turėjo planšetinį kompiuterį, o pats turėjo laptop‘ą. Jam pačiam nėra tekę naudotis T. V. telefonu. Neprisimena, iš kur atsirado A. L. banko sąskaita, kad į ją pervesti pinigus.

Dar P. Ž. nurodė, kad turėjo įtarimą, jog pats yra V. K. apgaudinėjamas. Bendrai kažką daryti nesitarė su T., V. ar kitais asmenimis. Pats nebendravo su nukentėjusiuoju nei telefonu, nei kitaip. Įraše ne jo balsas. Nesutinka su specialisto išvada. Pats su V. bendravo tik lietuviškai, rusiškai pats nelabai supranta, gal trisdešimt procentų. Nežino, kas supažindino V. su S.. Dėl to, kad V. iš jo pavogė kompiuterį, nesikreipė į policiją, bijojo, kad V. kažko nepadarytų. Kai dingo kompiuteris, pradėjo suprasti, kad kažkas negerai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti kaltinamojo P. Ž. padorymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.155-156, 2t.). Po parodymų garsinimo, juos patvirtino.

Dėl kaltinime nurodytų 155 eurų paaiškino, kad greičiausiai V. viską darė. Dėl šių pinigų sumos pats nieko nežino. Viską darė V., čia ir taip viskas aišku. Jo konkrečių veiksmų dėl šios sumos įvardinti negali. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Kaip A. L. išgrynino pinigus nieko negali pasakyti, pats tik vairavo mašiną. V. jam sakė eiti su R. S. į banką, tačiau jis nenorėjo, R. S. buvo girtas. Vežiojo, nes V. paprašė. Dėl T. V. dalyvavimo geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Dabar negali prisiminit, ar V. buvo Lentvaryje. Kodėl jo parodymai skiriasi, negali paaiškinti. Jis pats V. prašymu nesutiko apsimesti S. sūnumi ir nueiti į banką, o paskambino ir pasiūlė tai padaryti T. V., tačiau negali pasakyti kodėl.

Nukentėjusysis R. S. teisme parodė, kad jis gyvena Lentvaryje. Kiek pamena tai buvo 2015-05-15. Pas jį atvažiavo pažįstamas, kurio vardo ir pavardės nežino, o pravardė „juočkis“ (teismo posėdžio metu parodžius b.l.65, 1t. asmens parodymo atpažinti protokole esančias nuotraukas, paaiškino, kad asmuo nuotraukoje Nr. 1 labai panašus į „juočkį“ ). Atvažiavo Audi A4 automobiliu pilkos spalvos. Vairavo automobilį vyras panašus į kaltinamąjį P. Ž., dar kartu buvo apie 20 metų jaunuolis. Su juo kalbėjo „juočkis“, kiti sėdėjo automobilyje ir išlipę nebuvo. „Juočkis“ paprašė jo paimti savo vardu paskolą, pažadėjo ją per buhalteriją sugrąžinti. Jis tą dieną buvo išgėręs ir nelabai pamena aplinkybes. Tačiau pamena, kad jie atvažiavo į Vilnių ir jis paėmė 700 eurų paskolą savo vardu. Gavo pinigus grynais pinigais. Pats paprašė išduoti grynus pinigus, kuriuos gavo iš karto. Gavęs pinigus, 50 eurų sau pasiėmė, o likusius atidavė „juočkiui“. Jam dar išdavė dokumentus, tačiau ar toje pačioje vietoje, kur paėmė paskolą, nepamena. Į tą įstaigą jis ėjo ne vienas, o kartu su tuo jaunuoliu apie 20 m., kuris buvo automobilyje. Gautus dokumentus iš jo paėmė „juočkis“ ir pasidėjo automobilio dėtuvėje. Po to po kelių dienų atvažiavo ir jis paprašė grąžinti dokumentus ir kai grąžino, matė, kad apsauginis sluoksnis banko kortelės buvo nutrintas. Jaučiasi apgautas.

„Juočkis“ prieš einant imti pinigų nurodė pasakyti, kad jis, R. S., dirba Lietuvos Geležinkeliuose, tačiau nuėjęs jis pasakė kitą firmą. Dar nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino „juočkį“ iš nuotraukos. „Juočkiui“ jis nebuvo skolingas. Kai važiavo automobilyje į Vilnių, bendravo su „Juočkiu“, pats tuomet buvo stipriai išgėręs. Nepamena kas jam davė nurodymus nueiti pinigų paskolai. Vairuotojas kalbėjo mažai. “Juočkis“ pasakė tam vaikinui, kuris sėdėjo automobilio gale, eiti kartu su juo, R. S., paskolos. Su tuo jaunuoliu užėjo dviese, tada darbuotojas vyras liepė tam jaunuoliui pasėdėti, o su darbuotoja jis bendravo vienas. Pamelavo, kad dirba, nes jam taip buvo liepta pasakyti. Dar važiuojant automobilyje „Juočkis“ ar kitas liepė pasakyti, kad dirba. Gautus pinigus - 650 eurų jis atidavė iš karto tą pačią dieną automobilyje „Juočkiui“, pats sau pasiliko 50 eurų. 2015-08-06 gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini), kad reikia mokėti įnašą - 68,58 Eur. ir jis tą sumą sumokėjo, kad palūkanos „neitų“. Tyrėja jam davė paklausyti garso įrašą, kur kalbama apie kreditą, tačiau visko tiksliai dabar prisiminti negali. Negali pasakyti, ar įrašė Juočkio balsas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo R. S. parodymai, duoti ikiteismini tyrimo metu (b.l.42-43,1t., 52,1t.; 621t.,; 63,1t.; 64,1t.), kuriuos nukentėjusysis patvirtino. Dar nurodė, kad iki tol nebuvo girdėjęs apie elektroninę bankininkystę, nesuprato, ką su tais dokumentais, kuriuos gavo banke, galima padaryti. Jo paprašė ir jis atidavė dokumentus. Kas paprašė dokumentų, neprisimena. „Juočkis“ su kitais mašinoje esančiais asmenimis kalbėjo rusiškai, lietuviškai nekalbėjo. Kai dirbo su „Juočkiu“, pastarasis kalbėjo rusiškai. Tas balsas įraše, kurį jam davė perklausyti tyrėja, nėra „Juočkio“ balsas.

Liudytojas V. S. teisme parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius. Paaiškino, kad praėjo daug laiko ir aplinkybes pamena miglotai. Pamena tik, kad buvo susitikęs su T. V. ir P. Ž., nes paprašė paslaugos – pervesti pinigus į jo, V. S., sąskaitą. Atvažiavo trise- P. Ž., kuris vairavo automobilį, T. V. ir dar vienas vyras, panašus į gruziną. Susitiko su jais Gedimino prospekte. T. V. paprašė, ar galima į jo, V. S., sąskaitą pervesti pinigus. T. V. minėjo, kad jo sąskaitoje neigiamas pinigų likutis. Taigi T. V. paprašė, kad pinigai būtų pervesti į jo V. S. sąskaitą ir juos išgryninti, kad jam nenuskaičiuotų pinigų. Buvo pervesti 500, ir gal pusvalandžio bėgyje bankomate išgrynino pinigus ir padavė T. V.. Pirma buvo pokalbis su T. V., tada pinigų pervedimas. Jis davė T. V. savo sąskaitos numerį, o pastarasis pasakė, kad perves pinigus. Už tai, kad pinigus leido pervesti į savo sąskaitą, T. V. jam davė 5 eurus, už pagalbą. Kai padavė pinigus į rankas T. V., tada pastarais jam davė 5 eurus. Nepamena, ar dar kas nors buvo be jo ir T. V. pinigų perdavimo momentu. Ką veikė P. ir tas kitas asmuo automobilyje, nežino. Tas asmuo vyresnio amžiaus kažką kalbėjo lietuviškai, tačiau ką – nepamena. Akcentas kažkoks buvo. Toks pinigų pervedimas ir nuėmimas buvo vienas vienintelis.

Kiek pamena tiesiog ekspromtu buvo iš jo paprašyta paslaugos, dėl susitikimo lyg ir P. sakė. Kiek pamena P. paskambino ar parašė ir pakvietė susitikti. Su P. Ž. bendravo, nes buvo kursiokai. T. V. prašė sąskaitos ir sakė, kad kažką apie gimtadienį, ar tėvas ar diedukas perves pinigus į jo sąskaitą. Įtarimų jam tuo metu jokių nekilo.

Savo sąskaitos numerį perdavė elektroniniu būdu, SMS žinute. Prisijungė prie el. bankininkystės, nukopijavo ir išsiuntė sąskaitos duomenis. T. V. telefono numerio neturėjo. Kam išsiuntė – nepamena, tikriausiai P. Ž..

Pirmą kartą tą vyresnį vyrą matė P. automobilyje. Jo jam niekas nepristatė. Apie pinigų sumą kalbėjo T., sakė, kad 500 eurų. Tyrėja jam buvo pateikusi pokalbį atpažinimui. Jei neklysta, nebuvo ilgas pokalbis. Atrodo, kad kažkur skambino ir su kažkokia moterimi kalbėjo. Tyrėja paklausė, ar tai V. balsas. Jis atsakė, kad taip, kiek atsiminė pastarojo kalbėseną. Kiek pamena po to įvykio P. klausė, kas toks tas vyresnis vyras ir P. Ž. pasakė, kad tai V..

Liudytojas A. L. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį P. Ž. nuo vaikystės. Pamena, kad buvo apklausai pas tyrėją. Vyriškį tamsaus gymio jis vadino „panda“, tai tas vyriškis sutikdavo žmones, kurie norėdavo išgerti, tai jis statydavo jiems gerti ir jie jam padėdavo, kad jis sukčiavo. Jis matė tą žmogų, tų aplinkybių nepamena, ar jam pasakojo, ar kur girdėjo. To pokalbio metu buvo kartu su P. ir tas vyriškis, kurio duomenų nežino. Pamena, kad iš garso įrašo kurį tyrėja jam buvo paleidusi, jį atpažino.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. L. parodymai, duoti ikiteismini tyrimo metu (b.l.95-96,2t.), kuriuos liudytojas patvirtino.

Atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad gyvendamas pas P. Ž., turėjo savo kompiuterį. Kai iš Lentvario važiavo į Vilnių, žmogus vardu R. važiavo kartu. Į teisėjos klausimą, ar yra salėje tas žmogus, vardu R., nurodė, kad to asmens negalėtų atpažinti. R. važiavo automobilyje kartu, kad paimti telefoną iš Tele 2 salono išsimokėtinai. Jie nuvažiavo į „Madą“, V. nuėjo kartu su juo ir grįžo tuščiomis. Užtruko „Madoje“ galimai apie 10 minučių. Pas P. Ž. jis gyveno galimai apie pusę metų, gal keturis mėnesius. Su V. bendravo ir lietuviškai ir rusiškai. V. lietuviškai kalba su akcentu. P. Ž. namuose naudojosi savo planšetiniu kompiuteriu. Ar dar buvo kompiuterių nepamena, tikriausiai taip. V. ir P. tarpusavio santykiai buvo draugiški. Kiek laiko V. gyveno pas P. nepamena. Buvo, kad kartu visi trise pagyveno pas P., o tada jis su P. pas pastarojo mamą persikraustė, o V. – kitur. Kai atėjo gyventi pas P. Ž., V. jau ten gyveno. Jam buvo keista, kad nei vienas nei kitas nedirbo, o pinigų turėjo. Neklausinėjo iš kur pinigai.

Dar atsakinėdamas į gynėjo klausimus nurodė, kad kai gyveno pas P. Ž., yra matęs ne savo, o kitą planšetinį kompiuterį, kuriuo naudojosi visi. Bute buvo WiFi kodas, interneto ryšys buvo visiems prieinamas. V. („Panda“ )naudojosi išmaniuoju P. ir jo paties telefonais. Pats V. turėjo neišmanų telefoną, kurie neturi prieigos prie interneto. Į Lentvarį važiuoti pas vyriškį vardu R. sugalvojo V.. V. jo asmeniškai prašė išgryninti pinigus iš sąskaitos. V. kalbėjo lietuviškai, su juo mišriai bendravo – ir rusiškai ir lietuviškai. P. bendravo su V. lietuviškai ir rusiškai. Jo išgryninti pinigus iš bankomato paprašė V.. Išgrynintus iš bankomato pinigus, jis atidavė V.. Jis pats yra ėmęs kreditus iš kredito įstaigų, tačiau tai nesusiję su V.. V. balsą jis atpažino apklausos metu iš duoto klausyti pokalbio, kurio metu buvo kalbama apie kreditų ėmimą. Tyrėja prašė atpažinti balsą ir jis atpažino, kad tai V. balsas. V. pasakymą „mes“ jis suprato tik kaip tokį išsireiškimą.

Pokalbis, kad į jo, A. L., sąskaitą pervesti pinigai buvo jau R. nuvežus namo, jei gerai pamena. Bijo suklysti, nes važiavo du kartus. Pirmą kartą važiavo trise – jis, P. ir V., o antrą kartą taip pat. Tie kartai jam painiojai. Jo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas antras kartas. Jis pats važiavo tik palaikydamas kompaniją. Pinigų išgryninimas nuo jo sąskaitos nepamena, kada buvo, pirmą ar antrą kartą kai važiavo R..

Liudytoja R. Ž., kaltinamojo P. Ž. motina, teisme atsisakė duoti parodymus. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos R. Ž. parodymai, duoti ikiteismini tyrimo metu (b.l.107,2t.).

Liudytoja J. Ž., Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta tik dėl darbo aplinkybių. Nurodė, kad ji atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje, kurioje buvo kaltinami T. V. ir P. Ž.. Lyginamuosius įrašus R. S., P. Ž. ir T. V. ji atliko remiantis BPK yra nuorodomis, kurios nustato kaip paimami lyginamieji pavyzdžiai. Buvo surašytas protokolas ir paimti lyginamieji balso pavyzdžiai. Procesinį veiksmą atliko jos darbo kabinete. Buvo surašytas lyginamųjų pavyzdžių paėmimo protokolas, abu įtariamieji sutiko ir pasirašė. Kadangi garso įrašas, gautas iš kredito įmonės, buvo susietas su kreditų ėmimu, todėl imant lyginamuosius pavyzdžius abiem įtariamiesiems buvo užduotas klausimas papasakoti, kas pastariesiems žinoma apie kreditų gavimą/ėmimą ir pan.

balso lyginamasis pavyzdys nebuvo tiriamas, nes jis buvo paieškomas nuo pat pradžios. Ji pati asmeniškai ieškojo pagal turimus duomenis V. K., tačiau pastarais nebuvo rastas, byla jo atžvilgiu išskirta, paskelbta jo paieška, pripažintas įtariamuoju ir paskirta kardomoji priemonė-suėmimas. V. K. balso lyginamasis pavyzdys nebuvo paimtas, nes jis nebuvo surastas. V. K. jokiose duomenų bazėse nefigūravo, todėl kriminalinės policijos biuras negalėjo turėti jo balso lyginamuosius pavyzdžius. Nebuvo jokių objektyvių aplinkybių iš kurių būtų galima gauti V. K. balso pavyzdį. Jis buvo teistas tik 2014 m.

T. V. buvo sutikęs su tuo, kad procesą baigti baudžiamuoju įsakymu, tačiau grįžo, susitiko su P. Ž. ir viskas pasikeitė. Abiems jiems buvo pasakyta apie bylos baigimo aplinkybes.

Dėl T. V. rezultatas 0,81343 yra visiškai neigiama išvada, o dėl P. Ž. 1,52407 tai tikėtinai teigiamas rezultatas. Tai pradžia tikėtinai teigiamo rezultato, jis yra silpnas jei kalbant pagal gamintojo rezultatą. Darant tokį tyrimą, programa atlieka galutinį skaičiavimą, o specialistų intervencija - padaryti segmentaciją, iškarpyti kalbėtojus. Nes tarkim viename įraše kalbėjo tyrėja ir ją reikėjo pašalinti, nes turi būti tik vieno asmens įrašas. Dar daug kas priklauso nuo įrašo trukmės, nes minimaliai turi būti 60 sekundžių lyginamasis įrašas, tiriamasis – nuo 15 sekundžių. Šiuo atveju vienas įrašas buvo 52 sekundžių, o kitas – 58 sekundžių. Tačiau jei įrašas būtų netinkamas identifikacijai atlikti, tai sistema automatiškai apie tai informuotų –mestų „eror“, ar kitą įspėjimą, kad trūksta tam tikros informacijos. Jei tyrimui būtų pateiktas dar vienas balstas, tai prisidėtų dar vienas įtariamasis, turėtume trečia rezultatą. Atliekant tyrimą įrašas, balsas, yra ištempiamas ir paverčiamas matematine išraiška. Tas pats vyksta ir su lyginamuoju pavyzdžiu. Ir tada ieškoma atitikties ir skaičiukai yra ta atitikties išraiška. Patikimumas priklauso nuo įrašo kokybės. O kokybė šiuo atveju gera. O įrašo trukmė vieno 52 s., o kito – 58 s, tai jei sistemai būtų per mažai medžiagos, tai būtų savaime išmetę, kad yra tam tikras trūkumas. Šiuo atveju jokių įspėjimų nebuvo, tai ir trūkumų nebuvo.

Išvadoje nurodė iš įrašo tam tikrus žodžius, nes tai yra standartinis dalykas. Jie turi tiriamąjį įrašą ir lyginamąjį įrašą, tai kad mažiau būtų painiavos išima tam tikras frazes iš tiriamojo įrašo ir pamini, kad tikėtinai kalba tas asmuo, kurio balsas užfiksuotas. Tos frazės tam, kad atskirti, kad nebūtų painiavos. Dar vienas balso lyginamasis pavyzdys tos išvados, kuri jau duota, nekeistų. Tik prisidėtų dar vienas atsakymas.

2015-08-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l.46,1t.) nukentėjusysis R. S. pateikė Skolų valdymo centro 2015-08-21 paskutinį perspėjimą dėl UAB " IPF Digital Lietuva" 1343.11 Eur įsipareigojimų ignoravimo ( b.l. 47,1t.), AB DNB banko Panoramos klientų aptarnavimo skyriaus kasos pajamų orderio Nr.U201500110648132, kuriame nurodoma, kad 2015-05-14 R. S. į savo sąskaitą (duomenys neskelbtini) įnešė 2 Eur ( b.l. 50,1t.), AB DNB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) operacijų ataskaitą(b.l.48-49,1t.).

2015-09-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis R. S. pateikė DnB banko internete kortelės kopiją, TAN kodų kortelės kopiją, DNB banko susitarimo dėl naudojimosi banko paslaugomis internete kopiją, banko sąskaitos ir jos valdymo kopiją, 2015-08-14 PayPost įmokų kopijas, (duomenys neskelbtini) pranešimą, kasos pajamų orderį, pranešimą (b.l.53-61,1t.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką? protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. S. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį V. K., kaip asmenį, pravarde "juočkis", kuris buvo atvažiavęs pas jį kartu su kitais dviem nepažįstamais vaikinais. 2015-05-14 su jais ir "juočkiu" važiavo į DNB banką į Vilnių, kur jis paėmęs elektroninės bankininkystės dokumentus juos atidavė automobilio vairuotojui. Atpažįsta "juočkį" iš veido bruožų, su juo yra dirbęs apie 4 mėnesius, gerai jį įsidėmėjo. ( b.l. 65-68,1t.)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką? protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. S. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį P. Ž., kaip asmenį panašų į tą, kuris 2015-05-14 jį kartu su kitu vaikinu ir "juočkiu" vežė į Vilnių, į DNB banką, kad paimtų elektroninės bankininkystės dokumentus ( b.l. 72-74,1t.).

AB DNB bankas raštu pateikė R. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir IP adresus jungiantis prie el.bankininkystės per laikotarpį nuo 2015-05-04 iki 2015-08-27(b.l.76-85,1t.).

Iš DNB banko pateiktos nukentėjusiojo R. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) operacijų ataskaitos matyti, kad 2015-05-14 į R. S. sąskaitą įneša 2,00 Eur. 2015-05-14 į UAB MCB Finance sąskaitą pervesta 0,01 Eur. 2015-05-15 MCB Finance UAB pervedė iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. S. sąskaitą 500 Eur, kurie 2015-05-15 pervesti į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-06-09 MCB Finance UAB pervedė iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. S. sąskaitą 155 Eur, iš kurių 2015-06-09 154 Eur pervesti į A. L. AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 77-79,1t.).

Iš 2016-01-14 AB "Lietuvos pašto" rašto Nr.3-314 kartu su priedais matyti, kad 2015-05-14 11:54:06 AB Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento klientų aptarnavimo 623-ame skyriuje , adresu Ukmergės g. 220, Vilnius, R. S. 2015-05-14 kreditų įmonės VIVUS išduotas 700 Eur kreditas. ( b.l. 87-94,1t.).

Iš 2015-09-21 AB DNB banko rašto matyti, kad 2015-05-14 iki 2015-08-27 AB DNB bankas R. S. kredito nėra suteikęs. ( b.l. 96,1t)

Iš 2015-09-04 UAB IPF Digital (buvusi MCB Finance) rašto matyti, kad teikiam informacija apie užklausas, gautas R. S. vardu.

R. S. vardu registracija Nr.1854204 internetu buvo gauta 2015-05-14 12:25:10. Pavedimo duomenys: Data 2015-05-14 12:34:24 Operacijos pavadinimas Mokėjimas banko viduje Op.k. C18 DokNr.1 Suma 0,01 Suma ekv.0,01, Sąskaita (duomenys neskelbtini), mokėtojas R. S.(duomenys neskelbtini) Paskirtis Tvirtinu sutikimą Nr. 1854202. Kurio MD kodas fb8792df43c571d5c208babba79216f8 Operacijos data 2015-05-14 , operacijos suma 0,01Eur, IP adresas (duomenys neskelbtini).

2015-05-14 16:01:00 internetu gauta paskolos paraiška Nr.1854549 buvo patvirtinta ir paskolos suma 500 Eur pervesta į atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini). IP adresas (duomenys neskelbtini).

2015-06-09 13:17:08 internetu buvo gauta paraiška Nr.1883127 papildomai paskolai gauti. Paraiška buvo patvirtinta ir klientui į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perbvesta155 Eur. IP adresas (duomenys neskelbtini). Nurodyti duomenys mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) (b.l.103-104,1t.)

Rašte (b.l.136,1t.) pateikta informacija, kad IP (duomenys neskelbtini) adresas (iš kurio 2015-05-14 UAB IPF Digital buvo atlikta R. S. vardu registracija) 2015-05-14 12:25 val. priklausė P. Ž., (duomenys neskelbtini).

2015-11-23 Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK KP vyr.tyrėjos J. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-11-18 gautas Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos Č. M. patvirtintas nutarimas susipažinti su telefono numerių (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis su CELL ir IMEI nuorodomis nuo 2015-05-14 iki 2015-11-12. Atlikus gautų telefonų išklotinių analizę nustatyta: 1. Mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numerius turintys asmenys tarpusavyje bendravo. Išklotinės pateiktos nuo 2015-05-20, todėl duomenų apie paskolų suteikimo dieną, t. y. 2015-05-14 nėra. Atlikus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, kad šis numeris buvo naudojamas IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, kad šis numeris buvo naudojamas IMEI (duomenys neskelbtini) .Atlikus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, kad šis numeris buvo naudojamas IMEI (duomenys neskelbtini). ( b.l. 151,1t.)

Iš 2018-02-01 Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK KP vyr.tyrėjos J. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos mobiliojo ryšio telefonų (duomenys neskelbtini) išklotinės, atlikta šių mobiliųjų telefonų numerių IMEI ir IMSI kontrolė, atlikta duomenų analizė ir nustatyta: kreditų įmonėms "IPF Digital" (buvusi MCB Finance), "Bobutės paskola", "Creditstar" pateiktose paraiškose dėl paskolos gavimo nurodytas kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso T. V.. Nukentėjusysis R. S. apklausos metu parodė, kad vyras su kuriuo jis dirbo (V. K.), naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini). 2016-01-26 pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis įtariamasis P. Ž. nurodė mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) kaip savo asmeninį. 2016-01-05 įtariamasis T. V. parodė, kad P. Ž. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini). (b.l. 160,1t.).

Iš 2018-02-09 Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK KP vyr.tyrėjos J. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog asmuo, kuris R. S. vardu ėmė kreditus, naudojasi telefono abonentų numeriais (duomenys neskelbtini).Buvo atlikta aukščiau nurodytų numerių IMSI ir IMEI kontrolė ir nustatyta, kad šie numeriai buvo naudoti IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus IMEI (duomenys neskelbtini) gautų duomenų analizę nustatyta, kad jame buvo naudotas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2016-01-05 pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi įtariamasis T. V.. Atlikus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyta, kad šis numeris buvo naudojamas taip pat IMEI (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas paskolų paraiškose kaip kontaktinis, ir mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo paskutiniu metu naudojosi T. V., naudotas viename telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). ( b.l. 162,1t.)

Iš 2015-11-23 AB DNB bankas rašto Nr. 30.89-143/3521 matyti, kad R. S. banko sąskaitos sutartį pasirašė AB DNB banko Gedimino klientų aptarnavimo skyriuje, el. bankininkystės prisijungimai klientui perduoti 2015-05-14 10:54 val., pateiktas CD laikmena su nurodytos operacijos vaizdo medžiaga. (b.l. 164,1t.)

Iš tarnybinio pranešimo (b.l.165,1t.) matyti, kad AB DNB bankas pateikė filnuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas kartu su R. S. buvęs banke asmuo ir pateikta fotolentelė (b.l.164-168,1t.).

Byloje apžiūrėtas (b.l.171-172,1t.) pagal paklausimą iš UAB ,,IPF Digital“ pateiktas garso įrašas, skambinant kliento paraiškoje nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (b.l.169-170,1t.).

Iš 2016-03-22 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrai pateiktas CD-R diskas, kuris įdėtas į plastikinį voką. Disko viena pusė yra raudonos spalvos, o kita disko pusė yra sidabrinės spalvos. Vienoje disko pusėje, raudoname fone, yra bal-tos spalvos užrašai : logotipas ir užrašas „extreme“, užrašas „COMPACT disc Recordable“, logotipas ir užrašas „fieldshield scratch resistant“, užrašas CD-R 700 MB 80MIN“, užrašas „multi SPEED ULTRA COMPATIBLE READ“. Ant disko yra užrašas juodu rašalu „R. S. “ ir dvi baltos spalvos juostos. Apačioje juostu yra užrašas „WRITE ONLY ON THE SURFACE WITH SPECIAL MARKER“.Įdėjus CD-R diską į kompiuterinio sisteminio bloko DVD-CD RW Kompaktinių diskų skaitiklį ir atidarius laikmeną yra garso įrašas su užrašu „R. S. _pokalbių įrašas.mp3“, kurio trukmė 0:01:54 val. Įrašo metu asmuo prisistatęs R. S. sutinka gauti 500 Eur paskolą. b.l. 171-172,1t.).

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų matyti, kad buvo paimti lyginamieji pavyzdžiai P. Ž. (b.l.173-174,1t.) ir T. V. (b.l.175-176,1t.)

2017-12-19 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr.140-(1910)-IS1-8093 patvirtina, jog palyginus su T. V. gautu lyginamuoju balso pavyzdžiu nustatyta, kad kompaktinėje plokštelėje (CD3) tiriamajame balso įraše R. S._pokalbio įrašas_Spk1.wav T. V. nekalba. Palyginus su P. Ž. gautu lyginamuoju balso pavyzdžiu nustatyta, kad kompaktinėje plokštelėje (CD3) tiriamajame balso įraše R. S._pokalbio įrašas_Spk1.wav vyras tariantis žodžius "Laba, taip, jo, per mėnesį keturi nu keturių šimtų kažkur tai šešiasdešimt iki penkių šimtų..", tikėtina, kad kalba P. Ž., kurio balsas pateiktas lyginamajame įraše P. Ž._Spk.wav kompaktinėje plokštelėje (CD2). ( b.l. 183-185,1t.).

Iš 2015-09-24 AB DNB banko rašto matyti, kad pateikta pateiktoje V. S. sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašai ir IP adresai jungiantis prie el. bankininkystės laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-09-01(b.l.10-79,2t.). Sąskaitos operacijų ataskaita (b.l.11-14,2t.) patvirtina, kad 2015-05-15 iš R. S. sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) pervesta į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur. 2015-05-15 V. S. išmokėta 496 Eur, mokestis už grynųjų pinigų išmokėjimą – 3,97 Eur.

2015-10-01 AB DNB raštas Nr.30.89-143/2865 patvirtina, kad V. S. 2015-05-15 buvo išmokėta 496 Eur Žirmūnų klientų aptarnavimo skyriuje ( b.l. 81,2t.).

2015-10-01 AB Swedbank raštu Nr. S/10110 (b.l.83,2t.) pateikė A. L. sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą laikotarpiu nuo 2015-05-01 iki 2015-09-01. Iš minėto sąskaitos išrašo (b.l.84-86,2t.) matyti, kad 2015-06-09 iš R. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta į A. L. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) 154.50 Eur. 2015-06-09 Lentvaryje, Geležinkelio 11A iš bankomato H145/HB iš A. L. sąskaitos nuimta 150 Eur. (b.l. 85,2t.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką? protokolo matyti, kad liudytojas V. S. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 3 V. K. kaip asmenį vardu V., nurodė, kad su V. jį supažindino P. Ž.. Yra ne kartą su V. bendravęs. Atpažįsta V. iš veido bruožų, praplikęs, yra gruziniškų veido bruožų. Datos nepamena, V. kartu su P. Ž. ir T. V. buvo atvažiavę prie DNB banko Žirmūnuose, kai jis,V. S., padavė T. V. pinigus, kurie buvo pervesti į jo, V. S., sąskaitą. ( b.l. 104-105,2t.)

Iš VĮ "Regitra" duomenų bazėjs matyti, kad automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra A. Ž.. (b.l. 150,2t.).

Iš 2016-03-31 Akistatos protokolo tarp T. V. ir P. Ž. matyti, kad T. V. parodė, jog 2015 m. dienos ir datos neatsimena, ar jis, ar tai P. Ž. paskambino ir jie susitarė susitikti. P. Ž. atvažiavo vienas ir jie susitiko, atrodo, prie T. V. namų, važiavo pasivažinėti, ir kažkur mieste, aplinkybių neatsimena, susitiko su V.. T. V. buvo automobilyje, o P. Ž. kažką su V. kalbėjo lauke. Jie įsėdo į automobilį ir V. pasakė, kad važiuos į Lentvarį užsidirbti pinigų. V. pasakė kur reikia važiuoti ir nuvažiavo į Lentvarį prie kažkokio namo. Išlipo iš automobilio V. ir iš namo išėjo žmogus ir jie pasikalbėjo, tada T. V. su P. Ž. išlipo parūkyti. Tada įsėdo atgal į automobilį ir atėjo V., įsėdo į automobilį ir pasakė, kad palauks kol persirengs tas vyras ir pasakė, kad važiuos į Vilnių. Atėjo vyras, įsėdo į automobilį, važiavo į Vilnių. Kas sakė kur jie važiuos-T. V. neatsimena. Nuvažiavę į degalinę tarp Lentvario ir Vilniaus, V. nupirko atrodo alaus. Nuvažiavo į Pay postą Šeškinėje-kieno tai buvo idėja-pasakyt negali. T. V. jam parodė Pay postą- kieno nurodymu jis ten ėjo-T. V. nežino, jį palydėjo, o pats nuėjo į parduotuvę. Kai ėjo atgal-matė, kad jis turi kažkokius popierius ir pinigų - kupiūromis po 50 eurų. Jis įsėdo į automobilį ir popierius padavė V. ir turbūt pinigus. Atvažiavo į Vilnių prie Panoramos. V. automobilyje T. V. pasakė, kad jis nueitų su tuo vyru į banką ir atidarytų jam banko sąskaitą ir T. V. po to paimtų to vyro dokumentus, gautus banke. Kam reikalingi dokumentai- niekas nieko nesakė. T. V.su tuo vyru nuėjo į banką, vyras atidarė sąskaitą, elektroninę bankininkystę, ir T. V. paėmė dokumentus ir nuėjo į automobilį. Dokumentus padavė V., jis juos įdėjo į automobilio dėtuvę. Automobilis buvo P. Ž.. Tada pasivažinėjo po miestą, nuvažiavo į „Maximą“ Ozo gatvėj ir tas vyras nuėjo į parduotuvę, T. V. buvo kartu su juo, vyras pirko vyno- T. V. cigarečių. Po to nuvažiavo į Lentvarį, nuvežė tą žmogų, dokumentai liko automobilyje ir jie grįžo į Vilnių. V. apsipirko parduotuvėje ir jie pusę nakties gėrė. T. V. liko pas P. Ž., ten buvo ir V., liko ten nakvoti. Kitą dieną T. V. nuėjo namo ir jie vėliau visi trys susitiko- T. V. atvažiavo pas juos, kai susiskambino- susitiko Žvėryne, kažkokioje gatvėje. Atsisėdo į automobilį ir V. paprašė surasti žmogų-kuris turėtų sąskaitą, nes reikia permesti pinigus-nes V. neturi sąskaitos. T. V. paskambino V. S. ir V. liepė pasakyti, kad atseit T. V. dėdė turi pervesti pinigus, o T. V. neturi kaip nuimti. V. S. sutiko ir atsiuntė savo sąskaitos numerį, kurį T. V. perdavė V.. Atrodo V. turėjo su savimi ar tai planšetę ar kompiuterį-kieno jis buvo-T. V. nežino, ir matė, kad V. buvo įėjęs į banko puslapį ir prisijungė prie banko ir pervedė pinigus atrodo 500 į V. S. sąskaitą. T. V. susiskambino su V. S. ir nuvažiavo į Žirmūnus ir V. paprašė, kad T. V. nueitų iš S. paimtų pinigus. T. V. paėmė iš V. S. pinigus ir jam davė 10 Eurų ir grįžo prie automobilio ir pinigus padavė V.. Važiavo link T. V. namų, T. V. užpylė degalinėje benzino ir jį nuvežė namo. T. V. parodė, kad jis matė, kad tą dieną kai važiavo susitikti su V. S. - P. Ž. turėjo kompiuterį ir išsitraukęs dokumentus -savo asmens tapatybės kortelę-sakė, kad nori pasiimti paskolą. P. Ž. su T. V. parodymais sutiko ir papildė, kad V. prašė jo surasti žmogų, kuris padėtų su V. pažįstamu nueiti į banką. T. V. akistatos metu parodė, kad apklausos metu buvo labai piktas ant P. Ž., nes per jo pažįstamą pakliuvo į tokią nesąmonę ir galvojo, kad tegu patys aiškinasi, todėl apkalbėjo P. Ž.. (b.l. 136-138,2t.)

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui kaltei būdinga tiesioginė tyčia.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

R. S. teisme nurodė jog iki to įvykio nebuvo girdėjęs apie elektroninę bankininkystę ir nesuprato, ką su tais dokumentais, kuriuos gavo banke, galima padaryti. Gautus banke dokumentus paėmė „Juočkis“ ir pasidėjo automobilio dėtuvėje, o atidavė po kelių dienų ir grąžinimo momentu apsauginis sluoksnis nuo kortelės, buvo nutrintas.

Dar šiame kontekste būtina atsižvelgti į paties nukentėjusiojo R. S. asmenybę, kuris kaip pats nurodė yra linkęs vartoti alkoholį, o 2015-05-14 kaip pats patvirtino (tą aplinkybę patvirtino ir abu kaltinamieji) buvo „pakankamai“ išgėręs, ką neabejotinai T. V. ir P. Ž. suvokė, tačiau vienas( P. Ž.) vežė, o kitas (T. V.) lydėjo į banką „už pinigus“ ir tokio palydėjimo tikslas buvo paaiškinti banko darbuotojai ko R. S. nori, jei pats negalėtų paaiškinti. Nurodytų aplinkybių neneigia ir patys kaltinamieji T. V. bei P. Ž., tačiau teigė nurodytus veiksmus atlikę V. K. prašymu, kuriuo P. Ž. pasitikėjo, ir nesupratę, kad daromas nusikaltimas. Gautus banke dokumentus paėmė T. V., kuris grįžęs į automobilį perdavė juos V. K., o pastarasis įdėjo į dėtuvę.

Visų pirma, byloje nustatyta, kad R. S. vardu buvo pateikta paraiška paskolai gauti iš kompiuterio, kuris priklauso P. Ž., jo tuometinės gyvenamosios vietos adresu.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad: 1)2015-05-14 10:54 val. R. S. pasirašė banko sąskaitos sutartį AB DNB banke (b.l.164,1t.); 2) 2015-05-14 11:54:06 val. R. S. AB „Lietuvos pašto“ 623 klientų aptarnavimo skyriuje, Ukmergės g. 220, Vilnius, buvo išduotas 700 Eur kreditas;(b.l.87-94,1t.) 3) 2015-05-14 12:25:10 val. internetu buvo atlikta R. S. vardu registracija Nr. 1854202 iš IP (duomenys neskelbtini), t.y. iš adresu (duomenys neskelbtini). (b.l.103-104,1t.)

Kaltinamojo kaltės nepripažinimą teismas vertina kaip siekį sušvelninti savo padėtį ir vadovaujasi aukščiau nurodytais teisme ištirtais įrodymais.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.