Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui D. B., su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2024-10-24 pateikė išvadą, kuriose nurodė, kad ieškovė augina keturis šalių vaikus, dar kartu su ja gyvena viena nepilnametė ieškovės dukra ir viena pilnametė dukra. Jie gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini). Namo plotas daugiau nei 100 m². Name yra keturi gyvenamieji kambariai, dvi virtuvės, visi būtini baldai. Šeimos būste skurdoka aplinka, tačiau tvarkinga. Ieškovė ketina name įsirengti patogumus. Skyriaus specialistams paskutiniu metu nepavyko susisiekti su atsakovu. Skyriaus specialistai išklausė vaikų nuomonę. D., T. ir P. nurodė, kad gyvena su mama ir sesėmis, bei broliais, myli mamą. Mama nedraudžia bendrauti su tėčiu. Mama nuperka maistą ir rūbus, su tėčiu nesusitinka. Tik D. nurodė, kad kartais tėtis parašo žinutę mobiliuoju telefonu. Atsižvelgiant į vaikų nuomonę, į tai, kad ieškovė vaikais rūpinasi nuo gimimo, juos tinkamai prižiūri, rūpinasi jų ugdymu, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, į tai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir rūpinimosi jais, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaikų interesus. Iki išvados pateikimo teismui dienos skyriuje nebuvo gauta informacija, jog tarp šalių būtų kilę konfliktinių situacijų dėl bendravimo su vaikais. Nesant duomenų, kad betarpiškas tėvo bendravimas su vaikais šiuo metu kenktų jų interesams, skyriaus vertinimu ieškovės reikalavimas dėl atsakovo ir vaikų bendravimo atitinka vaikų interesus. Išvadoje nurodoma, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 924 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 709 Eur), pripažintinas būtinu priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems jo poreikiams patenkinti. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis. Tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nesąžiningu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikams išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečių D. B., T. B., P. B., N. B. teises ir teisėtus interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, paskutinis šalių tarpusavio konfliktas vyko 2024 m. vasario mėnesį. Tada ieškovė buvo blaivi. Atsakovas buvo įpareigotas spręsti priklausomybės alkoholiui problemą, tačiau jis problemos nesprendė, su pagalbą teikiančiais specialistais nebendradarbiauja. Šiuo metu nėra žinoma jo buvimo vieta. Ieškovė vaikais, jų gyvenimo sąlygomis rūpinasi tinkamai, jos ir vaikų ryšys yra šiltas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo liudijimo, gimimo įrašų matyti, kad D. B. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), T. B. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), P. B. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. B. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Šių vaikų mama yra L. T., tėvas D. B..

Ieškovė prašo nustatyti vaikų D. B., T. B., P. B., N. B. gyvenamąją vietą su ja, nes ji vaikus augina nuo gimimo, jų ryšys yra artimas. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams vaikai D., T., P. nurodė norintys gyventi su mama. N. neatsakė į klausimus, bet jis buvo geros nuotaikos. Teismas sprendžia, kad vaikų socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys su motina, su kuria nuolat gyvena nuo gimimo iki šiol, neabejotinai yra stipresnis ir artimesnis nei su atskirai gyvenančiu tėvu, kuris pastarąjį pusmetį visiškai nebendrauja su vaikais. Teismas pripažįsta, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

Civilinio kodekso 3.170 straipsnis reguliuoja, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas gali be jokių apribojimų bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), T. B., gimusia (duomenys neskelbtini), P. B., gimusia (duomenys neskelbtini), N. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį prieš 2 (dvi) paras išmaniųjų technologijų pagalba informuoti ieškovę apie pageidavimą pasiimti vaikus, nurodant kada pasiims vaikus, kada juos grąžins, kur su vaikais bus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra buvę konfliktų dėl bendravimo su vaikais, ieškovė ir vaikai nurodė, kad mama leidžia tėvui bendrauti su vaikais, todėl nėra būtina nustatyti konkretų bendravimo laiką, tenkintinas prašymas nustatyti bendravimą be apribojimų, tik iš anksto ieškovei pateikiant minimalią informaciją apie atsakovo bendravimo su vaikais laiką ir vietą.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 924 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 709 Eur). CK 3.198 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Išlaikymo suma vaikams paprastai turi būti naudojama lygiomis dalimis.

Ieškovė L. T. prašo priteisti iš atsakovo keturių nepilnamečių vaikų D. B., T. B., P. B., N. B. išlaikymui kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024-07-01 dienos, t. y. nuo bylos užvedimo ir skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. kovo 1 dienos iki birželio 30 dienos, t.y. už keturis mėnesius. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų neišreiškė. Iš ieškovės pateiktos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024-07-16 pažymos apie pajamas ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024-07- 15 pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad L. T. gauna socialinę pašalpą, išmokas vaikams, nedarbo draudimo išmoką. Ieškovė yra bedarbė, registruota užimtumo tarnyboje. Tai įrodo, kad ieškovė negali ir neturi viena išlaikyti vaikus. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių. Išlaikymo dydis priklauso ir nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Teismas proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas.

Atsakovas D. B. nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Teismas išreikalavo duomenis iš viešų registrų apie atsakovo pajamas ir turtinę padėtį. Gauti duomenys, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, transporto priemonių neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024-10-03 išrašai įrodo, kad D. B. nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį trijų žemės sklypų (bendras plotas 0,7620 ha, 0,7065 ha, 1,5405 ha), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovo pajamos nėra žinomos. Ieškovės teigimu atsakovas yra sveikas ir darbingas, yra įgijęs specialybę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, jis yra darbingo amžiaus. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė. Tuo labiau, kad kasdiene vaikų priežiūra rūpinasi ne atsakovas, bet ieškovė. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kaip jau minėta, atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nesirūpina kasdiene vaikų priežiūra, todėl gali laisvai dirbti pasirinktą darbą tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Nors ieškovas turi keturis vaikus, tačiau atsižvelgdama į tai ieškovė prašo priteisti iš atsakovo tik po 200 Eur išlaikymą vienam vaikui kas mėnesį, tai yra žymiai mažiau nei pusė minimalios mėnesio algos, todėl darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas turi galimybę gauti pakankamą darbo užmokestį, bei yra pajėgus mokėti prašomą priteisti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Ieškovės paaiškinimais ir institucijos išvadoje pateiktais duomenimis pripažįstama įrodyta, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikia nuo 2024 metų kovo 1 dienos.

Teismas pripažįsta, kad reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiams vaikams yra pagrįstas ir tenkinamas. Teismas sprendžia, kad remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis išlaikymo dydis iš atsakovo D. B. keturiems vaikams D. B., T. B., P. B., N. B., kai vienam vaikui skiriama po 200 eurų per mėnesį, pripažintinas būtinu vaikų išlaikymu iš tėvo būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti ir atitinka vaikų poreikius ir tėvo galimybes.

Remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui, pavedama valdyti nepilnamečių vaikų turto uzufruktoriui – vaikų motinai L. T., su kuria nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei L. T. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024-06-26 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat ji CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo buvo atleista, todėl, ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovo D. B. valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 326 Eur dydžio žyminio mokesčio (110 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo; 216 Eur (200 Eur x 4 x 12 mėnesių x 3 procentų x 75 procentų) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo; CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus, kuriems už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę V. P., valstybė patyrė išlaidas, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, šioje byloje yra 366,67 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), T. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), P. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų mama L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gali be apribojimų bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), T. B., gimusia (duomenys neskelbtini), P. B., gimusia (duomenys neskelbtini), N. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį prieš 2 (dvi) paras išmaniųjų technologijų pagalba informuoti L. T. apie pageidavimą pasiimti vaikus, nurodant kada pasiims vaikus, kada juos grąžins, kur su vaikais bus.

Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), T. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), P. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:

- po 800 Eur kiekvienam vaikui materialinio išlaikymo įsiskolinimą už 2024 m. kovo 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpį;

- periodinėmis išmokomis – po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės. Šią sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į metinę infliaciją. Lėšos vaikams turi būti pervestos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos.

Nustatyti, kad L. T. vaikams skirtas lėšas tvarko išimtinai vaikų interesais uzufrukto teisėmis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752:

- 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79ct.) išlaidas, susijusias su bylos dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5662),

- 366,67 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 67ct.) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodu – 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.