Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas aiškinimas, kad skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis užtikrina ne tik teisinį stabilumą, bet ir teisinį baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams ilgainiui tapus nepatikimiems (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93).

Minėta, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.

Teismas sprendžia, jog J. J. nuo pat patekimo į Pravieniškių PN-AK bausmės atlikimo sąlygas vertino kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų ir sukeliančias įvairaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Taigi, pareiškėjas suvokė apie savo teisių pažeidimą, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad jis į teismą kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 30 d. (b. l. 7). Atsižvelgus į pirmiau paminėtas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Pravieniškių PN sąlygų, įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento turi būti skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, jokių prieštaravimų, paaiškinimų ar įrodymų, jog jo nurodytų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nepateikė. Jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą, nenustatyta ir bylos nagrinėjimo metu.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir esant atsakovės atstovo prašymui, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti reikalavimus, remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, todėl reikalavimui dėl 2015 m. kovo 19 d. – 2017 m. lapkričio 29 d. laikotarpio taikoma ieškinio senatis ir skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už šį laikotarpį atmetamas.

Taigi, byloje aktualus ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) 11¹.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11².2 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Analogiškos ploto normos reglamentuotos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl minimalaus ploto) 2.1 ir 2.2 punktuose. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose pareiškėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalijant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Atsakovės atstovė Veiklos organizavimo skyriaus 2021 m. sausio 26 d. pažymoje Nr. 77-121 (toliau – ir Veiklos organizavimo skyriaus pažyma) nurodė, kad Antrajame sektoriuje veikiančioje džiovykloje yra sudarytos sąlygos džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, batus. Būriuose tam numatytose vietose įrengtos automatinės skalbimo bei džiovinimo mašinos. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais. Minėtu laikotarpiu dėl to, kad nespėja pasinaudoti skalbimo ar džiovinimo įrenginiais, nuteistasis Turto valdymo skyriui nusiskundimų nepateikė. Antrojo sektoriaus KTP atliekančių drausmines nuobaudas nuteistųjų nešvarūs drabužiai bei patalynė surenkami ir perduodami į įstaigoje esančią skalbyklą. Išskalbti ir išdžiovinti skalbiniai grąžinami nuteistiesiems (b. l. 31–33). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta oficialiame dokumente nurodyta informacija. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl naudojimosi džiovykla, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl naudojimosi džiovykla atmetami kaip nepagrįsti.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai išduoti Statinių techniniai pasai, kuriuose nurodyta statinių funkcinė paskirtis, adresai, statinių charakteristika ir kiti techniniai duomenys (b. l. 34–49). Pagal šiuos dokumentus bendrabučių funkcinė paskirtis yra gyvenamoji. Pareiškėjo teiginį, kad atsakovės atstovė neturi Leidimo-higienos paso, paneigia į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas 2016 m. liepos 29 d. Leidimas-higienos pasas Nr. LHP.2-469 (17.24.3.4.2.22) (b. l. 50). Veiklos organizavimo skyriaus 2021 m. sausio 26 d. pažyma patvirtina, kad Antrojo sektoriaus būrių patalpose avariniai išėjimai įrengti. Dėl nurodytų aplinkybių šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Veiklos organizavimo skyriaus pažymoje (b. l. 31–33) nurodyta, kad Antrajame sektoriuje 10, 6, 2, 12, 9 būrių gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. 15 ir 16 būrių patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, prireikus galima vėdinti ir per langus. Esant būtinumui, tinkamai oro drėgmei, oro temperatūrai ir oro judėjimo greičiui užtikrinti į kameras išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Nuteistasis minėtu laikotarpiu į Turto valdymo skyrių dėl šildytuvo ar ventiliatoriaus išdavimo nesikreipė. Teismas neabejoja šioje pareigūno pasirašytoje pažymoje pateikta informacija, be to, pareiškėjas skunde šias aplinkybes nurodė abstrakčiai ir deklaratyviai, dėl nurodytų kalinimo sąlygų į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė atlikti bausmę vėdinamose ir tinkamos temperatūros gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista.

Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą gali kreiptis tik dėl savo pažeistų subjektinių teisių ir teisėtų interesų gynybos (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai įstatymas suteikia asmeniui specialią teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 55 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl dušo kabinų trūkumo niekaip nesieja su savo subjektinėmis teisėmis. Atsakovės atstovė Veiklos organizavimo skyriaus pažymoje pateikė teismui duomenis apie dušų įrengimą ir nurodė, kad Antrojo sektoriaus bendroje nuteistųjų dušinėje įrengta 15 purkštukų, 15 ir 16 būrių dušinėje įrengti 3 dušo sieteliai. Įstaiga užtikrina tinkamą dušinės įrengimą pagal numatytus teisės aktus. Nuteistieji dušu naudojasi pagal patvirtintą nuteistųjų maudymosi grafiką. Grafikas sudaromas, kad visi nuteistieji spėtų pasinaudoti dušu. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, pareiškėjo skundo argumentai dėl dušų trūkumo atmetami kaip nepagrįsti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 2.4 punkte nustatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos virtuvėlėje turi būti elektrinė viryklė – 1 vnt. esant techninėms galimybėms. Kaip matyti, pats pareiškėjas įvardija, kad virtuvėje yra 2 viryklės, todėl teisės aktų reikalavimai dėl virtuvėlės įrengimo nepažeisti. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigų virtuvėlės ploto.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose veisėsi buitiniai parazitai. Naktimis jį kąsdavo blakės, todėl pareiškėjas tapo dirglus, jį kankino nemiga.

Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esanti 2016 m. lapkričio 23 d. sutartis Nr. 76-203, sudaryta Pravieniškių PN-AK su UAB „Utenos deratizacija“, patvirtina, kad įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri, atsižvelgdama į pastebėtus kenkėjus, atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (b. l. 55–57). Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo kopijos ir parazitų naikinimo darbų atlikimo aktai patvirtina, kad pataisos namai imasi aktyvių veiksmų, kad kenkėjai būtų naikinami (b. l. 58–65). Tai pat pažymėtina, kad blakių, blusų būriuose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę nefiksuota. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės atstovė veikė taip, kaip numato teisės aktai, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, įžeidimų, sukrėtimą, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Iš Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2021 m. sausio 21 d. pažymos Nr. 86-8 (b. l. 30) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Byloje esantis medicininis pažymėjimas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl parazitų įkandimų į medikus nesikreipė, jam buvo skirti vaistai dėl nemigos, nerimo, nustatytas priklausomybės sindromas, abstinencija (b. l. 10). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo pareiškėjo nemigą susieti su pareiškėjo skundo argumentais dėl parazitų įkandimų, nes šiuo atveju nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų (neveikimo).

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.