Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.3; 1.2.14.1.3; 2.3.4.3; 2.1.15.3.3.2

2024 m. birželio 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

D. A. (D. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1. 2009 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2. 2011 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

3. 2012 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. 2014 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu. 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi subendrintos 2014 m. vasario 18 d. ir 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas;

5. 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – subendrinta 30 parų arešto bausme;

6. 2021 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 24 parų arešto bausme (2021 m. birželio 3 d. atlikęs bausmę);

7. 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 30 parų arešto bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 26 d. 18.30 val. iki 2023 m. gegužės 27 d. 9.17 val. (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. birželio 7 d.).

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

M. A. (M. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., nesusituokęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1. 2019 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 2 mėnesių viešųjų darbų bausme. 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 5 MGL (250 Eur) baudą;

2. 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 38 parų arešto bausme;

3. 2020 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4. 2021 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme. vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė 7 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5. 2021 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė 10 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, subendrintos 2021 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

6. 2024 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 20 parų arešto bausme;

7. 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 20 parų arešto bausme (įsiteisėjo 2024 m. birželio 7 d.)

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. ir D. A. veikdami bendrai, 2023 m. rugsėjo 14 d. apie 14.12 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „G.“, abu pamatę pardavimo vietoje „R. S.“, prie prekystalio, prie stulpo padėtą A. J. rankinuką, kurį, D. A. stovint šalia, pasilenkė ir paėmė M. A., taip pagrobiant nukentėjusiosios A. J. 50 Eur vertės rankinę su joje buvusiais A. J. vardu išduotu Lietuvos Respublikos pasu, vairuotojo pažymėjimu, 60 Eur vertės pinigine, kurioje buvo 9,35 Eur grynųjų pinigų, 150 Eur vertės automobilio „BMW“ raktu. Tokiais bendrais veiksmais M. A. ir D. A. pavogė svetimą, A. J. priklausantį 269,35 Eur vertės turtą ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis M. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną su broliu D. užėjo į prekybos centrą. Galbūt užėjo į tualetą, ir eidami iš tualeto, kildami ekskavatoriumi link išėjimo, jis (M. A.) pamatė rankinuką. Rankinė buvo ant grindų prie parduotuvės, kur dirba nukentėjusioji. Rankinė nebuvo padėta šalia lifto. Ji buvo prie sienos. Tiksliai neatsimena, kur buvo rankinė, bet ji nesivoliojo ant grindų. Matėsi, kad rankinė buvo padėta. Kai pamatė rankinuką, buvo su broliu D. Tiksliai nepamena, kuris iš jų pamatė rankinuką, bet jam atrodo, kad jis. Nusprendė paimti rankinuką, nes turi priklausomybę. Galvojo pasipelnys iš to. Neatsimena, ar prie parduotuvės priėjo vienas ar su broliu. Tačiau jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie parduotuvės priėjo kartu, tai gali būti, kad kartu. Kai paėmė rankinę, ją paslėpė po striuke ir išėjo iš parduotuvės. Nežino, ką tuo metu darė brolis. Vėliau su broliu susitiko kitoje vietoje. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad rankinę pakelė ir greitai išėjo iš prekybos centro, po to abu nubėgo į skirtingas puses. Jie nesitarė kažkur bėgti ir vėliau susitikti. Taip gavosi, kad jis paėmė rankinuką ir iš karto išėjo iš prekybos centro. Nebuvo tikslo likti parduotuvėje. Nežino, kodėl su D. bėgo į skirtingas puses.

Vėliau su broliu susitiko. Susitiko galbūt po valandos ar pusantros. Kai susitiko su broliu, kalbėjo apie tai, kas buvo rankinėje. Jis (M. A.) pasakė, kad dokumentus išmetė. Sakė broliui, kad rado pinigus. Rankinuke buvo dokumentai, piniginė. Jam atrodo, kad piniginėje buvo 10 Eur. Raktų nematė, tai turbūt liko pačiame rankinuke. Iš rankinuko paėmė tik piniginę ir išsitraukė pinigus. Vėliau, eidamas lauke tą piniginę išmetė į šiukšlių dėžę. Jam svarbūs buvo grynieji, o ne dokumentai. Už tuos pinigus nusipirko cigarečių ir pavalgyti. Pinigus išleido jis. Rūkė kartu su broliu, o valgė vienas.

Su patikslintu civiliniu ieškiniu sutinka. Dėl 250 Eur už atrakinimą ir raktelį pripažįsta. 50 Eur rankinės vertę pripažįsta. Nepripažįsta, kad piniginės vertė – 60 Eur. piniginės vertė galbūt 20 Eur. piniginėje buvo 9 Eur su centais. Pripažįsta, kad galbūt grynųjų buvo 9,35 Eur. Pripažįsta, kad naujo paso padarymas kainuoja 50 Eur, o vairuotojo pažymėjimas 15 Eur.

Po nukentėjusiosios paaiškino dėl daiktų vertės, ieškinį pripažino visiškai.

Kaltinamasis D. A. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad kartu su broliu M. A. buvo parduotuvėje. Vaikščiojo ir grįžtant iš parduotuvės, pastebėjo, kad ant žemės, prie parduotuvės, kur parduodamos elektroninės cigaretės ir skysčiai, guli rankinukas. Rankinuką pamatė, kai išeidinėjo iš prekybos centro. Parduotuvė, kur buvo rankinukas, buvo prekybos centro apačioje. Jie nuėjo prie lifto ir ten pamatė, kad rankinukas guli prie parduotuvės. Tada abu nusileido į apačią. Su broliu visur kartu eina, todėl kartu ėjo prie rankinuko. Tarpusavyje nekalbėjo. Neklausė brolio, kodėl eina į apačią, bet suprato dėl ko eina. Ėjo paskui brolį. Nusileidę, apsižiūrėjo apačioje prie lifto, kad nebūtų žmonių. Praeinant pro parduotuvę, brolis M. paėmė rankinuką ir jie pasišalino iš parduotuvės. Kai brolis paėmė rankinuką, žmonių nebuvo. Suprato, ką brolis daro. Nepritarė brolio veiksmams, tačiau negali atsakyti, ar sakė broliui, kad jis neimtų rankinuko, brolio veiksmams neprieštaravo. Kai brolis paėmė rankinuką, jis buvo šalia. Kai M. paėmė rankinuką, jis nuėjo į kitą pusę, o brolis į kitą. Nuėjo į skirtingas puses. Vėliau su broliu susitiko. Paklausė, kas buvo rankinėje. M. pasakė, kad buvo piniginė ir ištraukė pinigus. Piniginėje buvo 9 Eur su centais, o visą kitą M. išmetė. Pinigus išleido savo reikmėms. Jis nematė, kas buvo rankinės viduje.

Nukentėjusioji A. J. sutiko, kad piniginėje buvo 9 eurai su centais, o ne 10 Eur.

Civilinį ieškinį pripažįsta. Pripažįsta rankinės ir piniginės vertes.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę dėl jiems pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamieji davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

BIRT ataskaitų žiūryklės ir 2023 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo duomenimis apie įvykį pranešė nukentėjusioji A. J., kuri nurodė, kad apie 16 val. pastebėjo, kad rankinės nėra. Įvykis įregistruotas 2023 m. rugsėjo 14 d. 21.27 val. Įvykio data ir laikas – 2023 m. rugsėjo 14 d. 14.40 val. (t. 1, b. l. 10-12).

Nukentėjusioji A. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba elektroninių cigarečių „R. S.“ prekybos vietoje, kuri yra prekybos centro „G.“, (duomenys neskelbtini), pastate. Pagal sudarytą darbo grafiką ji dirbo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuo 10 val. iki 20 val. Prekybos vieta nėra rakinama ir nėra aptverta. 2023 m. rugsėjo 14 d., ji savo rankinę padėjo ant grindų, už prekystalio, prie stulpo. Rankinė buvo prispausta ir kažkiek uždengta dėžute nuo siuntos, kurioje buvo šiukšlės (popieriai). Rankinė moteriška, juodos spalvos su grandine pakabinimui. Rankinė maždaug 20 cm ilgio, 15 cm aukščio ir 7 cm pločio. Apie 14.05 val., ji buvo išėjusi parūkyti į rūkymo vietą. Prekybos vietoje, tuo metu nieko nebuvo. Kai grįžo, apie 14.20 val., neatkreipė dėmesio ar rankinė buvo. Apie 16.30 val., ji aptiko, kad rankinė neaiškiomis aplinkybėmis dingo. Mano, kad ją pavogė. Rankinėje buvo jos vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Rankinėje taip pat buvo jos juodos spalvos piniginė, kurioje buvo 10 Eur, ir jai priklausančio automobilio „BMW“ raktas. Piniginės vertė 60 Eur. Rakto vertė 150 Eur. Kadangi atsarginio automobilio rakto ji neturėjo, jai teko padaryti naują, kuris kainavo 150 Eur. Be to už automobilio atidarymą ir rakto pagaminimą ji sumokėjo 250 Eur. Rankinę vertina 50 Eur. Bendrai jai padaryta turtinė žala 270 Eur (t. 1, b. l. 27-30 ).

Nukentėjusioji A. J. papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie nematė, kas pavogė jos rankinę su joje buvusiais daiktais. Ji tik pastebėjo, kad jos nėra toje vietoje, kur buvo palikusi. Todėl suprato, kad rankinė buvo pavogta. Rankinę paliko kamputyje, prie prekystalio vitrinų. Rankinė buvo matoma nebent tik nuo eskalatoriaus. Kitu kampu jos niekas negalėjo matyti. Kameros priklausančios bendrovei, kurioje dirba, tuo metu, neveikė. Kai nerado rankinės, ji kreipėsi į prekybos centro „G.“ apsaugos darbuotoją, tačiau jis jai nurodė skambinti policijai ir pranešti apie vagystę. Taip ji ir padarė. Kiek domėjosi, pagaminti naują pasą kainuos 50 Eur, o vairuotojo pažymėjimą 15 Eur. Todėl jai dėl šio įvykio padaryta yra 585 eurų turtinė žala. Tokiai sumai ir reikš civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 33-36).

Iš 2023 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – elektroninių cigarečių „R. S.“ prekybos vieta, esanti prekybos centre „G.“, (duomenys neskelbtini), -1 aukšte. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta. Nuotraukose Nr. 4-5 užfiksuota vieta, kur buvo padėta rankinė (t. 1, b. l. 14-15, 18-21).

Iš vaizdo įrašų ir jų 2023 m. rugsėjo 21 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš prekybos centro „G.“:

1. vaizdo įrašas „1.avi“, kurio trukmė 49 sekundės. Vaizdo įrašas fiksuotas 2023 m. rugsėjo 14 d. 14.12 val. Užfiksuotas parduotuvės „R. S.“, esančios prekybos centre „G.“, (duomenys neskelbtini), ir priešais esančio parduotuvės skyriaus vaizdas. Vaizdo įrašo laiku 14:12:19 užfiksuota, kaip eskalatoriumi nusileidžia kaltinamieji M. ir D. A.. Kaltinamasis M. A. - trumpų tamsių plaukų, dėvi tamsiai mėlynos ir raudonos spalvos sportinį bliuzoną, juodas kelnes su dviem baltom juostelėm šonuose ir juodus sportinius batus. Ant dešiniojo peties vyras dėvi juodą mažą rankinę. D. A. - trumpų tamsių plaukų, dėvi tamsiai mėlynos spalvos sportinį bliuzoną, juodas kelnes ir šviesiai pilkus batus. D. A. dešinėje rankoje laiko juodą skėtį. Įraše matyti, kaip abu vyrai praeina pro „R. S.“ parduotuvę ir jos skyrių, ir prieina prie lifto. D. A. iškviečia liftą. Abu vyrai netrukus pažiūri į vietą, esančią tarp lifto ir „R. S.“ skyriaus. Vaizdo įrašo laiku 14:12:54 M. A. prieina arčiau ir užkišęs ranką kažką ima iš tos vietos. Vaizdo įrašo laiku 14:13:00 M. A. įlipa į liftą;

2. vaizdo įrašas „2(1).avi“, kurio trukmė 1 m. 9 s. Vaizdo įrašas fiksuotas 2023 m. rugsėjo 14 d. 14.12 val. Jame matosi prekybos centro „G.“, esančio (duomenys neskelbtini), eskalatorių vaizdas. Įraše matyti, kaip abu vyrai nusileidžia eskalatoriumi ir nueina prie lifto. Vaizdo įrašo laiku 14:12:53 užfiksuota, kaip M. A. prieina prie vietos, esančios tarp lifto ir „R. S.“ skyriaus. Vaizdo įrašo laiku 14:12:54 M. A. kažką ima iš tos vietos. Kolona užstoja vaizdą, todėl įraše nematyti, kaip į liftą įeina M. A.. Vaizdo įrašo laiku 14:13:12 matosi, kaip liftas pakyla;

3. vaizdo įrašas „3.avi“, kurio trukmė 25 s. Vaizdo įrašas fiksuotas 2023 m. rugsėjo 14 d. 14.13 val. Jame matosi prekybos centro „G.“, esančio (duomenys neskelbtini), lifto ir eskalatorių vaizdas iš antro aukšto. Vaizdo įrašo laiku 14:13:19 užfiksuota, kaip liftu į antrą aukštą pakyla ir iš jo išeina abu vyrai. Abu vyrai nusileidžia eskalatoriumi ir vaizdo įrašo laiku 14:13:33 išeina iš prekybos centro;

4. vaizdo įrašas „4.avi“, kurio trukmė 30 s. Vaizdo įrašas fiksuotas 2023 m. rugsėjo 14 d. 14.13 val. Jame užfiksuotas prekybos centro „G.“, esančio (duomenys neskelbtini), eskalatorių ir įėjimo/išėjimo iš vidaus vaizdas. Vaizdo įrašo laiku 14:13:23 užfiksuota, kaip abu kaltinamieji nusileidžia eskalatoriumi ir išeina iš prekybos centro;

5. vaizdo įrašas „zulikas.avi“, kurio trukmė 2 mi. 13 s. Vaizdo įrašas fiksuotas 2023 m. rugsėjo 14 d. 14.08 val. Jame užfiksuotas prekybos centro „G.“, esančio (duomenys neskelbtini), tualetų koridoriaus vaizdas. Vaizdo įrašo laiku 14:08:13 užfiksuota kaip iš tualetų į koridorių išeina M. A., kuris kurį laiką vaikšto po koridorių ir bendrauja su pašaliniais asmenimis. Vaizdo įrašo laiku 14:10:20 užfiksuota, kaip M. A. išeina iš koridoriaus;

6. fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų. Nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotas M. A.. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuoti abu kaltinamieji nusileidžiantys eskalatoriumi. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuota, kaip M. A. kažką ima iš vietos, esančios tarp lifto ir „R. S.“ skyriaus. Nuotraukoje Nr. 4 užfiksuota, kaip abu kaltinamieji išeina iš lifto. Nuotraukoje Nr. 5 užfiksuoti kaltinamieji išeinantys iš prekybos centro (t. 1, b. l. 47-49, 50-53).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos T. G. 2023 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nurodytą, kad ikiteisminio tyrimo metu išėmus ir apžiūrėjus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas vagystės faktas ir įtariamieji, nustatyta, kad galimai šią vagystę įvykdė du broliai, t. y. M. A. ir D. A. (t. 1, b. l. 56).

BK 178 straipsnio 5 dalyje baudžiamoji atsakomybė kyla už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Svetimo turto pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis - kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, sprendžia, kad yra įrodyta, jog D. A. ir M. A. veikdami kartu, 2023 m. rugsėjo 14 d., kaltinime nurodytu metu ir vietoje pamatę kaltinime nurodytoje vietoje padėtą nukentėjusiosios rankinuką, M. A., D. A. stovint šalia, paėmė minėtą rankinę su joje buvusiais kaltinime nurodytais daiktais ir taip pavogė svetimą, nedidelės vertės turtą.

Tai, kad abu kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuotą vagystę, visų pirma patvirtina jų pačių prisipažinimas. Taip pat jų kaltę patvirtina prekybos centro „G.“ pateikti vaizdo įrašai, policijos pareigūnės (tyrėjos) tarnybinio pranešimo duomenys. Kaltinimo aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei jos pareiškimas.

Kaltinamieji apklausiami teisme iš esmės davė aiškius nuoseklius, vieną kitą papildančius parodymus. Tiek M. A., tiek D. A. teisme patvirtino, kad buvo kaltinime nurodytame prekybos centre, kad pamatė kaltinamosios rankinę. M. A. pripažino, kad paėmė minėtą rankinę, o D. A. patvirtino, kad jis suprato brolio veiksmus, suprato, ką brolis ketina padaryti, tam neprieštaravo. Abu nusileido į apačią ir nuėjo link tos vietos, kur buvo rankinė, apsižiūrėjo ar nėra greta žmonių, tada brolis rankinę paėmė ir po to jie išėjo iš prekybos centro į skirtingas puses, o vėliau susitiko. Pasak M. A., rankinėje buvo dokumentai ir piniginė. Iš piniginės pasiėmė pinigus (apie 10 Eur) nusipirko parūkyti ir pavalgyti. Tapačias aplinkybes patvirtino ir D. A.. Abu broliai būdami kartu pamatė rankinę, taip pat kartu buvo ir vagystės metu.

Iš nukentėjusiosios A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei jos pareiškimo matyti, kad ji vagystės fakto nematė, jis nepastebėjo, kada tiksliai ir kokiu būdu dingo jos rankinė. Rankinės pasigedo vėliau. Nukentėjusioji nurodė, kad kuprinę padėjo ant grindų, už prekystalio, prie stulpo. Iš esmės kaltinamieji duodami parodymus nurodė tapačią rankinės gulėjimo vietą. Teisme sutiko, kad buvo piniginėje ne 10 Eur, o 9 Eur su centais.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymus, kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, nurodant, kad piniginėje buvo ne 10 Eur, o 9,35 Eur. Taip atitinkamai tikslina bendra pagrobto turto vertė, kuri yra 269,35 Eur.

Kaltinamųjų nurodytas aplinkybes ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl rankinės, patvirtina byloje prekybos centro „G.“ pateikti vaizdo įrašai bei fotonuotraukos. Vaizdo įraše pavadinimu „1.avi“ laiku 14:12:19 užfiksuota, kaip eskalatoriumi nusileidžia abu kaltinamieji. Jie abu praeina pro „R. S.“ parduotuvę ir jos skyrių, ir prieina prie lifto. Užfiksuota, kaip abu kaltinamieji pasižiūri į vietą, esančią tarp lifto ir „R. S.“ skyriaus, o vaizdo įrašo laiku 14:12:54 M. A. prieina arčiau ir užkišęs ranką kažką ima iš tos vietos. Kaip kaltinamasis M. A. kažką paima iš tos vietos, kur buvo nukentėjusiosios rankinė užfiksuota ir vaizdo įraše pavadinimu „2(1).avi“. Tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo nuotraukose.

Vyriausiosios tyrėjos T. G. 2023 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nurodyti duomenys, kad ikiteisminio tyrimo metu išėmus ir apžiūrėjus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas vagystės faktas ir įtariamieji, nustatyta, kad galimai šią vagystę įvykdė du broliai M. A. ir D. A..

Taigi, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku buvo įvykdyta vagystė ir, kad ją padarė būtent kaltinamieji.

Kaltinamuosius M. A. ir D. A. veikus tiesiogine tyčia patvirtina jų teisme duoti parodymai, kad M. A. sugalvojo pavogti ir pavogė, nes norėjo pasipelnyti, o D. A. suprato, ką brolis ketina padaryti ir tam nesipriešino, ėjo kartu su broliu, prieš broliui paimant rankinę abu apsidarė ar nėra greta žmonių, t. y. jie abu suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei norėjo taip veikti.

Pasitvirtinus kaltinime nurodytos vagystės padarymo aplinkybėms, nustačius, kad abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, teismas pripažįsta M. A. ir D. A. veikus bendrai įvykdžius vieną nedidelės vertės svetimo turto vagystę. Taip pat įvertinus, kad pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio (pagrobto turto vertė – 269,35 Eur), konstatuotina, kad M. A. ir D. A. veikdami kartu padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Dėl M. A. skirtinos bausmės

Nenustatyta M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, iš esmės visi teistumai yra už tokių pat ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Tai pat M. A. baustas ne kartą administracine tvarka už smulkias vagystes. Todėl kaltinamojo M. A. prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes yra deklaratyvaus pobūdžio.

Kaltinamasis tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų rūšiai (BK 12 straipsnis). Byloje nėra surinkta duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre. Tačiau iš M. A. teisme duotų parodymų matyti, kad jis turi priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms. 2024 m. sausio 25 d. duomenimis (t. 1, b. l. 118-129) per vienus metus M. A. 27 kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, iš kurių daugiausia pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį (smulkios vagystės) ir pagal ANK 446 straipsnio 4 d. (važiavimas viešuoju transportu be bilieto), duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Jis anksčiau teistas 7 kartus, iš kurių 5 kartus iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Beveik visi teistumai už analogiškas ar panašaus pobūdžio veikas. Ne kartą atliko griežčiausias, su laisvės atėmimu susijusias bausmes, šiuo metu taip pat atlieka arešto bausmę. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad kaltinamasis iki šiuo metu atliekamos bausmės nedirbo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius ir pirmiau aptartus duomenis, kad M. A. ne tik praeityje daug kartų teistas už analogiškų ir panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkias vagystes, daro pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o yra jo gyvenimo būdo dalis bei rezultatas, taip pat ir pajamų šaltinis. Kaip jau minėta, M. A. ne kartą atliko su laisvės atėmimu susijusias bausmes, tačiau, kaip matyti, išėjęs iš pataisos įstaigos vėl nusikalsta ir daro naujus teisės pažeidimus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam paskirti griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą. Nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą, paskyrus – 36 parų areštą. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė bus proporcinga kaltinamojo veiksmams ir atitiks jo asmenybę ir bausmei keliamus tikslus.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 24 parų arešto.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO (toliau – LITEKO) nustatyta, kad kaltinamasis M. A. taip pat nuteistas 2024 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. el-1284-1123/2024 ir 2024 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1471-369/2024. Minėti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl minėtais sprendimais paskirtos bausmės turi būti subendrintinos su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.

2024 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. A. nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, padarytą 2023 m. gruodžio 2 d., o 2024 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, padarytą 2023 m. gegužės 22 d., šiuo nuosprendžiu nagrinėjamą veiką padarė 2023 m. rugsėjo 14 d., t. y. visos nusikalstamos veikos padarytos dar nepriėmus sprendimo pirmojoje byloje, todėl bendrinant bausmes yra taikomos BK 63 straipsnio nuostatos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. ir 2024 m. kovo 27 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi, M. A. nustatytinas maksimalus už baudžiamųjų nusižengimų padarymą numatytas arešto bausmės terminas, t. y. 45 parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytina pagal 2024 m. kovo 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Dėl D. A. skirtinos bausmės

Teismas nenustatė D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgęs į D. A. ankstesnius teistumus, iš kurių matyti, kad praktiškai visi teistumai už tokių pat ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, į jo padarytų administracinių nusižengimų, t. y. smulkių vagysčių skaičių, sprendžia, kad kaltinamojo M. A. prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis D. A. tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų rūšiai (BK 12 straipsnis). Byloje nėra surinkta duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre. 2024 m. sausio 25 d. duomenimis (t. 2, b. l. 42-52) per vienus metus D. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas 18 kartų, iš kurių už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, KET pažeidimus, už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, gabenimą, laikymą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, smulkias vagystes ir pan., duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Jis anksčiau teistas 7 kartus, iš kurių 6 kartus iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Beveik visi teistumai už analogiškas ar panašaus pobūdžio veikas. Ne kartą atliko griežčiausias, su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad kaltinamasis iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nedirbo.

D. A. yra jauno amžiaus, tačiau nedirba, registruojasi užimtumo tarnyboje. Jis ne tik praeityje daug kartų teistas už analogiškų ir panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, bet ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už smulkias vagystes. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma atsitiktine, tačiau yra jo gyvenimo būdo rezultatas, taip pat ir pajamų šaltinis. Kaip jau minėta, D. A. ne kartą atliko su laisvės atėmimu susijusias bausmes, tačiau, kaip matyti, tai įtakos jo elgesiui nepadarė ir jis toliau nusikalsta. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam paskirti griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į D. A. vaidmenį darant aptariamą nusikalstamą veiką, spręstina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą, paskyrus – 24 parų areštą.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 16 parų arešto.

Patikrinus LITEKO nustatyta, kad D. A. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1471-369/2024. Minėtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė turi būti subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.

D. A. 2024 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už trijų baudžiamųjų nusižengimų, padarytų 2023 m. gegužės 22 d., 2023 m. gegužės 23 d., 2023 m. gegužės 26 d., o šiuo nuosprendžiu nagrinėjamą veiką padarė 2023 m. rugsėjo 14 d., t. y. dar nepriėmus sprendimo pirmojoje byloje, todėl bendrinant bausmes yra taikomos BK 63 straipsnio nuostatos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (30 parų arešto), ir D. A. skirtina artima maksimaliam už baudžiamųjų nusižengimų padarymą numatyta arešto bausmė, t. y. 40 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytinas 2024 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikas.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo D. A. sulaikymo bausmei atlikti dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2023 m. lapkričio 8 d. civilinį ieškinį, kuriame prašo atlyginti 585 Eur patirtą turtinę žalą (b. t. 1, b. l. 37). Teisme nukentėjusioji A. J. savo civilinį ieškinį patikslino ir nurodė, kad ji patyrė 435 Eur turtinę žalą. A. J. grįsdama savo patirtą žalą nurodė, kad už automobilio rakto gamybą ir atrakinimą sumokėjo 250 Eur, už paso pagaminimą sumokėjo 50 Eur, už vairuotojo teisių gamybą sumokėjo 15 Eur, rankinuko vertė – 50 Eur, piniginės vertė – 60 Eur bei 10 Eur – piniginėje buvę grynieji pinigai (teisme patikslinta, kad 9,35 Eur). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji M. ir D. A. veikdami bendrais veiksmais pavogė nukentėjusiajai priklausančią rankinę su joje buvusiais daiktais. Abu kaltinamieji sutiko su patikslintu civiliniu ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kad žala nukentėjusiajai A. J. padaryta neteisėtais kaltinamųjų M. ir D. A. veiksmais, žalos dydis yra įrodytas, todėl būtent kaltinamiesiems kyla pareiga šią žalą atlyginti, žala neatlyginta, todėl ieškinys tenkinamas visiškai ir prašoma 434,35 Eur žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 166,67 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Aptariamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamasis M. A. šiuo metu atlieka arešto bausmę ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai yra apribotos (BPK 51 straipsnio 2 dalis), taigi nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Viena kompaktinė laikmena, saugoma voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. A. (M. A.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 30 (trisdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir M. A. paskirti galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. A. sulaikymo arešto bausmei atlikti dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti pagal 2024 m. kovo 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę, o jei bus atlikta ar pradėta atlikti 2024 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, tai įskaityti ir atliktą šios bausmės dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų 166,67 (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų ir 67 euro centus) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos M. A. teikimą.

D. A. (D. A.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 16 (šešiolikos) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir D. A. paskirti galutinę subendrintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti 2024 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikotarpį.

Ikiteisminio tyrimo metu D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. A. sulaikymo arešto bausmei atlikti dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. patikslinta civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš M. A. ir D. A. civilinei ieškovei 434,35 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturi eurus 35 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai.

2. Nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas, telefono Nr. (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės.

3. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, asmuo privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.