Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-477-280/2017 pagal ieškovo ŽŪK „Dobilas“ ieškinį atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl skolos už papildomus darbus priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Projektų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Leo statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Tiltų ekspertų centras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčas byloje kilęs dėl apmokėjimo už papildomus darbus, vykdant viešojo pirkimo būdu sudarytą rangos sutartį. Byla nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus, kuriais ieškinys buvo atmestas ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Ieškovas prašė už pagal 2011 m. gegužės 26 d. su atsakove sudarytą rangos sutartį Nr. 2011-246 (toliau – ir Rangos sutartis) papildomai atliktus darbus pripažinti būtinais ir už juos priteisti 716 553,53 Lt, priteisti 1 000 Lt už antstolio paslaugas. Nurodė, kad atsakovė, įgyvendindama projektą „Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcija“, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, 2010 m. rugsėjo 20 d. paskelbė viešąjį pirkimą, kurio objektas pagal Konkurso sąlygų 9 punktą – Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos darbai, įskaitant darbo projekto parengimą. Ieškovas, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantis su UAB „LEO statyba“, šiame pirkime pateikė pasiūlymą Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos darbus atlikti už 891 770 Lt, arba 258 274,44 Eur (su PVM). Ieškovui laimėjus Konkursą, šalys 2011 m. gegužės 26 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2011-246.Pradėjus rengti darbo projektą paaiškėjo, kad atsakovė turi keletą techninio projekto versijų, kuriose skiriasi brėžiniai ir techninės specifikacijos. Dėl paaiškėjusių aplinkybių atsirado būtinybė koreguoti techninį projektą, bet atsakovė su tuo nesutiko ir reikalavo atlikti statybos darbus pagal klaidingą techninį projektą. Ieškovas atliko 4 583 kv. m. dangos klojimo darbų, kurie buvo numatyti pirkimo dokumentuose, bei 4 627 kv. m papildomų dangos klojimo darbų, iš viso – 9 210 kv. m. Atsakovei pateikta atliktų darbų aktų už 838 153,69 Lt. Paaiškėjus, kad reali darbų apimtis yra daugiau nei 9 300 kv. m., t. y. dvigubai daugiau, nei buvo numatyta pirkimo dokumentuose bei Rangos sutartyje, ieškovas iš karto apie tai informavo atsakovę, nes tai buvo esminis Rangos sutarties dalyko pakeitimas, tačiau atsakovė to nepripažino. Atsakovei reikalaujant statybos rangos darbus atlikti pagal klaidingą techninį projektą ir be motyvų nesutikus jo koreguoti, statybos objektas negalėjo būti baigtas bei priduotas nepadarius techninių sprendimų ir neišsprendus papildomų darbų klausimo, kadangi būtų kilusi daikto žuvimo rizika. Ieškovas tik po Rangos sutarties pasirašymo pamatė esmines klaidas techniniame projekte, todėl ir atsirado papildomų darbų poreikis.Atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Techninį projektą, kaip Konkurso sąlygų sudėtinę dalį, sudaro ne tik ieškovo pateikta bendroji dalis, tačiau ir kitos dalys – sklypo sutvarkymo dalis (SP-1), susisiekimo dalis (S-1). Techninio projekto sklypo sutvarkymo ir susisiekimo dalyse buvo aiškinamieji raštai ir brėžiniai, kuriuose buvo aiškiai nurodyti atliktini darbai. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pirkimo objektas buvo tik Konkurso sąlygų bendrojoje dalyje nurodyti darbų kiekiai, ir nepagrįstai prašo priteisti apmokėjimą už papildomus darbus. Pagal Konkurso sąlygas, būtent ieškovui teko pareiga atidžiai išnagrinėti visą dokumentaciją, galimas joje klaidas bei nustatyti tikslias darbų apimtis. Ieškovas atsakovei jokių pastabų neteikė ir sutiko su Konkurso sąlygomis, kuriose buvo nurodyta, kad, laimėjus Konkursą, nebus priimtas joks reikalavimas, grindžiamas klaidomis ar praleidimais, pakeisti pasiūlymo sumą ar sutarties sąlygas. Rangos sutartimi susitarta dėl fiksuotos kainos. Atsakovė nelaikė ieškovo atliekamų darbų papildomais ir apie tai ieškovas buvo informuotas. Tarp šalių nebuvo ir jokio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, patvirtinto konkliudentiniais veiksmais. Atsakovė taip pat nurodė, kad Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA), atlikusi patikrinimą, nustatė visą eilę ieškovo atliktų darbų trūkumų, kurių daugelis nebuvo ištaisyti. Ieškovas iki sutarties nutraukimo nėra pateikęs darbo projekto ar jo dalių, nors turėjo parengti pilną darbo projektą, taip pat nepateikė tinkamą darbų atlikimą patvirtinančių įrodymų, todėl iš esmės pažeidė Rangos sutarties 4.1 punkte numatytą darbų atlikimo terminą, neištaisė CPVA nustatytų trūkumų. Atsakovė 2013 m. sausio 7 d. vienašališkai nutraukė sutartį su ieškovu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo ŽŪK „Dobilas“ atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės administracijai 900 Lt (260,65 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 581,73 Eur apeliacinės instancijos teisme ir 580,80 Eur, sumokėtų nagrinėjant reikalavimą dėl skolos priteisimo iš naujo, iš viso 1 423 Eur, į valstybės biudžetą – 142 Lt (41 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino ieškovui ŽŪK „Dobilas“ iš valstybės biudžeto 748 Lt (217 Eur) žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą „Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcija“, finansuojamą iš ES struktūrinių fondų, atliko viešojo pirkimo procedūras ir su mažiausią kainą pasiūliusiu ieškovu ŽŪK „Dobilas“ 2011 m. gegužės 26 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2011-246 dėl Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos centrinės aikštės rekonstrukcijos darbų atlikimo. Pagal Rangos sutarties 1.1, 2.1 punktus ieškovas įsipareigojo už 891 770 Lt sutarties kainą pagal atsakovo pateiktą Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstrukcijos projektą atlikti minėto miestelio aikštės (statinio) rekonstrukcijos darbus, įskaitant darbo projekto parengimą. Rangos sutarties 1.1 p. nurodyta, kad minėti Rangos sutarties dalyką sudarantys darbai turi būti atlikti pagal savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės techninį projektą ir Įkainotą veiklos sąrašą. Minėto techninio projekto bendrojo aiškinamojo rašto lentelės „Pagrindiniai techniniai tvarkomo sklypo rodikliai“ 1.6.1.5 p. įraše „Visų tipų dangos plotas tvarkomame sklype yra 4 583 kv. m.“ yra tik sklypo sutvarkymo dalies (SP-1) plotas, o to paties techninio projekto Susisiekimo dalyje (S-1) nurodytas dar tvarkytinų dangų kiekis: 818 kv. m. trinkelių dangos, 2 847 kv. m asfalto dangos plotas, bendras plotas – 8 248 kv. m. Rangos sutarties 2.2 p. nurodyta, kad už nustatytą bendrą sutarties kainą (891 770 Lt/ 258 274,44 Eur) rangovas įsipareigojo atlikti darbus, numatytus Sutarties 1.1 p. Teismas nustatė, kad pagal gatvių ilgius ir pločius, nurodytus techninėje specifikacijoje ir techniniame projekte, vien rekonstruojamų gatvių nurodytas plotas sudarytų 3 040 kv. m. arba 3 054 kv. m. VĮ Registrų centre įregistruotos gatvių dangos plotas: Maironio g. – 3 119,2 kv. m., Laisvės a. – 168 kv. m., Mokyklos g. asfaltbetonio – 648,32 kv. m., o visas rekonstruotas plotas – 8 935,8 kv. m. pagal Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 20 d. raštą. Ekspertas L. U. nustatė, kad šie duomenys netikslūs, nes neatitinka Laisvės g. visų kadastrinių duomenų. Teismas, patikrinęs tvirtinimą, su šia išvada sutiko ir padarė išvadą, kad įregistruota 9 256 kv. m rekonstruotų kietųjų dangų.Teismas sprendė, kad 2012 m. sausio 27 d. ieškovo raštas atsakovei, nurodantis, kad nustatytas neatitikimas tarp pirkimo dokumentuose nurodytų darbų kiekių, tarp darbų kiekių, nurodytų žiniaraščiuose ir darbų kiekių, nurodytų techniniame projekte, buvo pagrįstas. Techninio projekto ruošėjas 2012 m. nurodė 3 665 kv. m. (S-1) susisiekimo – gatvių dalies plotą. Taigi, užsakovas sutarties vykdymo metu neturėjo tikslių ir konkrečių duomenų apie kietųjų dangų plotus. Tačiau pagal pirkimo dokumentus ir projektuotojo paaiškinimus galima daryti išvadą, kad buvo perkama apie 8 248 kv. m. kietųjų dangų, ką nustatė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-609-600/2015, remdamasis techninio projekto ruošėjo UAB „Projektų centras“ duomenimis. Atsižvelgdamas į tai teismas atmetė ieškovo tvirtinimą, kad jis įrengė perpus daugiau dangų ir kad jis besąlygiškai turi teisę gauti papildomą apmokėjimą už atliktus didesnius darbų kiekius.Teismas sprendė, kad ieškovas pagal šio pateikto pasiūlymo turinį žinojo, kad teks atlikti ne tik aikštės, bet ir gatvių tiesimo (remonto) darbus. Konkurso sąlygose buvo įtvirtintas konkretus 8 248 kv. m. dangų plotas pagal techninio projekto žiniaraščių duomenis. Aikštės dangų 4 583 kv. m. plotas neapima susisiekimo dalies nurodytų dangų plotų, todėl į atliktinų darbų apimtį įeina ne tik aikštės rekonstrukcijos, bet ir gatvių tiesimo darbai. Ieškovas šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu pripažino, nes nebeginčijo. Teismas nustatė, kad faktiškai ieškovas paklojo 9 256,4 kv. m. dangų. Tai nustatyta teismo ekspertizės patikslintu aktu, išanalizavus visus pateiktus byloje duomenis. Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro 2014 metais įregistruotų daiktų kadastro duomenys po atliktos rekonstrukcijos, kuriais abejoti nėra pagrindo.Konkurso sąlygų 12 p. nurodyta, kad tiekėjai atsako už rūpestingą visų pirkimo dokumentų išnagrinėjimą, įskaitant Techninę specifikaciją ir vėlesnius pirkimo dokumentų paaiškinimus, o tiekėjui laimėjus konkursą nebus priimamas joks reikalavimas, grindžiamas klaidomis ir praleidimais, pakeisti pasiūlymo sumą ir sąlygas. Konkurso sąlygų 13 punkte buvo nurodyta, kad, siekdami nustatyti tikslias būtinų atlikti darbų apimtis, savo galimybes, riziką, potencialias išlaidas bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, svarbias ruošiant pasiūlymą, vykdant darbus, tiekėjai privalo apžiūrėti darbų vykdymo vietą. 2011 m. kovo 31 d. ieškovo atstovas dalyvavo susitikime, apžiūrėjo numatytą rekonstruoti Baisogalos miestelio centrinę aikštę, bet jokių paklausimų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Viešojo pirkimo komisija 2011 m. balandžio 1 d. posėdyje nurodė, kad visus darbų kiekius reikia žiūrėti pagal žiniaraščius. Jie patvirtina, kad pagal pirkimo sąlygas reikėjo pakloti apie 8 248 kv. m. dangų, ieškovas paklojo 9 256,4 kv. m., taigi papildomai paklota 1 008,4 kv. m., kas sudaro 12,23 procentų daugiau, nei buvo perkama.Teismas padarė išvadą, jog Konkurso sąlygos ir pirkimo objekto apibūdinimas pirkimo dokumentuose buvo pakankamas tam, kad ieškovas, kuris buvo statybų verslo dalyvis, teikdamas konkrečią pasiūlymo kainą paskelbtame pirkime pagal paskelbtus reikalavimus, suvoktų, jog konkretūs ir galutiniai rekonstrukcijos darbų konkretūs kiekiai statybos objekte tiekėjui turi paaiškėti pačiam apžiūrėjus statybos objektą, vietoje įvertinus darbų apimtis, taip pat dalyvaujant užsakovo surengtame pasitarime darbų kiekiams ir apimčiai išsiaiškinti ir patikslinti, juos įvertinti teikiant užsakovui pasiūlymus. Po to tapo akivaizdu, kad darbų apimtys galutinai paaiškės laimėtojui pradėjus vykdyti sutartį, sudarytą Konkurso sąlygų pagrindu. Ieškovas šiomis aplinkybėmis pasiūlė mažiausią kainą, todėl ir buvo pripažintas laimėtoju ir su juo sudaryta Rangos sutartis. Pagal Konkurso sąlygas, jose esant nurodytam konkrečiai apibrėžtam rekonstruotinam objektui – visai ir į atskirus rekonstrukcijos objektus neskaidomai Baisogalos miestelio centrinei aikštei, nustatyti rekonstrukcijos darbų apimtis ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą konkursui buvo būtent Konkurso dalyvių užduotis ir rizika. Rangos sutarties 2 punkte nurodyta, kad sutarties kaina jos galiojimo metu nekeičiama, išskyrus šiame punkte nurodytus atvejus: dėl PVM tarifo pasikeitimo, dėl metinio infliacijos ar defliacijos pokyčio; kad, jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarydamas sutartį, bet turėjo ir galėjo numatyti ir jie yra būtini sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka savo sąskaita. Esant tokioms Sutarties sąlygoms akivaizdu, kad Rangos sutartimi buvo susitarta dėl fiksuotos darbų kainos, dėl to ginčo nėra. Susitarta, kad Rangos sutarties kaina nustatytomis aplinkybėmis nebus keičiama.Teismas nurodė, kad šalys neginčijo fakto, kurį patvirtina ir rašytiniai įrodymai, jog pagal Konkurso sąlygų 56 p. ieškovo pasiūlyme nurodyta kaina buvo įvertinta kaip neįprastai maža, nes buvo 15 proc. ir daugiau mažesnė nei kitų tiekėjų, tačiau ieškovas ją pagrindė mažesnėmis išlaidomis darbuotojų pervežimui ir apgyvendinimui, medžiagų tiekėjų pastovumu, karjero išteklių naudojimu, po ko buvo pripažintas konkurso laimėtoju. Šis faktas, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas, kaip apdairus, atidus ir rūpestingas verslininkas, turėjo pagrįstai suabejoti ir ypač atidžiai įvertinti, kodėl kitų tiekėjų, tarp kurių buvo ir didelės statybos įmonės, kurios taip pat turi savo tiekėjus ir vidinių resursų, pasiūlymuose nurodytos rekonstrukcijos darbų kainos yra ženkliai didesnės. Kiti tiekėjai tinkamai įvertino savo galimybes bei perkamų paslaugų apimtį. Pagal Rangos sutarties 15.7 p. sutarties keitimas buvo galimas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Pagal bylos duomenis nei viena sutarties šalis šiuo klausimu į minėtą tarnybą nesikreipė. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo dėl Sutarties vykdymo turinio, šalių veiksmų ir pasisakymų pasitarimuose turinio, CPVA nuomonės dėl projekto pakeitimų ir UAB „Projektų centras“ dėl projektinių sprendinių keitimo turinio matyti, kad šalių bendradarbiavimas dėl Rangos sutarties keitimo buvo nerezultatyvus, kad ieškovui nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog tarp šalių konkliudentiniais veiksmais sudaryta rangos sutartis dėl papildomų 716 553,53 Lt (207 528 Eur) vertės darbų minėtame statybos objekte ar turėti lūkestį, kad dėl neatitikimų projektinėje dokumentacijoje jam bus atlyginta papildomai atliktų darbų vertė ir kad tai bus laikoma papildomais darbais, o ne į fiksuotą sutarties kainą įeinančiais darbais.Teismas nurodė, kad ieškovas (rangovas), siekdamas keisti Rangos sutarties darbų kainą, privalėjo įrodyti svarbias, objektyvias, nuo jo nepriklausančias priežastis, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 6 dalis, 6.685 straipsnis), tačiau, teismo vertinimu, šių aplinkybių neįrodė, todėl tenkinti ieškinį dėl (716 553,53 Lt ) 207 528,25 Eur priteisimo už papildomus darbus nėra pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo. Šią išvadą teismas padarė vadovaudamasis nustatytomis byloje aplinkybėmis, tame tarpe ir tuo, kad papildomai atliktų darbų kaina neviršija 15 proc. sutarties vertės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas ŽŪK „Dobilas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ŽŪK „Dobilas“ ieškinį ir priteisti 770 169,84 Lt už papildomus darbus, arba panaikinti ginčijamą sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Tiek CK, tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) imperatyviai nurodo tikslų perkamo objekto apibrėžimą, todėl teismas nepagrįstai teigia, kad 1 000 kv. m. paklaida, apibrėžiant perkamą objektą, yra maža. Atsakovės patirtis ir pasitelktų Techninio projekto rengėjų kvalifikacija leido jiems nustatyti tikslias darbų apimtis. Teismo ekspertas konstatavo, kad iš brėžinių tikslių kiekių nustatyti neįmanoma. Teismas nustatė, jog atsakovė turi keletą Techninio projekto versijų, kuriose skiriasi brėžiniai ir techninės specifikacijos, kurios buvo pateiktos tiekėjams vykdant viešąjį pirkimą. Teismui nenusprendus, kuria versija vadovautis ir kuris Techninis projektas kartu su ekspertizės aktu yra teisingas, tolimesnis ginčo nagrinėjimas yra sudėtingas. Teismas nustatė, kad atsakovė pati neįrodė, koks buvo tikslus perkamas darbų kiekis. Atsakovė, būdama perkančiąja organizacija, nesilaikė ne tik VPĮ nustatytų pareigų ir atsakomybės, bet ir CK imperatyvių nuostatų dėl ikisutartinių ir sutartinių santykių sąžiningumo. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas galėjo žinoti tikslias aplinkybes ir neatitikimus pirkimo dokumentuose, nes šios aplinkybės net ir šiai dienai nėra iki galo teismo išsiaiškintos. Priešingai, ieškovas buvo rūpestingas ir kreipėsi į atsakovę dėl galimo dokumentų neatitikimo, tačiau gavo dviprasmišką atsakymą. Teismas klaidingai teigia, jog Rangos sutartis buvo fiksuotos kainos sutartis, todėl atsakovė neprivalėjo nurodyti konkrečių darbų kiekių. Teismas nesigilino į specialiąsias teisės normas – VPĮ 7 ir 24 straipsnius, pagal kuriuos atsakovė privalėjo jau planuojant pirkimą identifikuoti ir aiškiai nurodyti pirkimo objekto kiekį ir apimtį bei pateikti tikslų techninį projektą ir perkamo objekto specifikacijas. CPVA nuomonė šiame ginče neturi jokios įtakos, nes agentūra nenustatinėjo darbų kiekio. Nustatyti trūkumai neesminiai, nes, atsakovei turint keletą techninio projekto versijų, neaišku, kuria vadovavosi CPVA. Teisės aktai, reglamentuojantys statybą, imperatyviai nurodo, kada turi būti keičiamas techninis projektas. Teismo ekspertas yra pasisakęs, kad buvo būtinybė keisti techninį projektą. Atsakovės pateiktas techninis projektas neatitiko teisės aktuose jam keliamų reikalavimų pagal galiojančius statybos norminius aktus: Statybos įstatymą bei Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Atsakovės reikalavimai vykdyti darbus pagal nepataisytus techninio projekto brėžinius yra neteisingi ir nepagrįsti, nes, esant žymiems neatitikimams, techninis projektas privalėjo būti koreguojamas. Teismas nevertino šių aplinkybių. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas įrenginėjo 9 300 kv. m. dangų. Ieškovas rėmėsi UAB korporacijos „Matininkai“ pažyma, kur yra nurodyta, kad atlikti darbai 9 511 kv. m., tačiau apmokėti prašė tik už 9 210 kv. m. Ieškovas visada pasilieka teisę prašyti apmokėti už visus papildomus darbus. Teismas buvo imperatyviai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įpareigotas pasisakyti ir įvertinti daikto žuvimo riziką, pasisakyti dėl VPĮ nuostatų taikymo šiame ginče, tačiau teismas šių įpareigojimų neįvykdė. Teismas nepasitelkė Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip išvadą duodančios institucijos, dėl to klaidingai aiškino VPĮ ir susijusius teisės aktus. Ieškovas buvo įtraukęs Viešųjų pirkimų tarnybą, kaip išvadą teikiančią instituciją, tačiau teismas, motyvuodamas, kad pirkimas jau yra įvykęs, Viešųjų pirkimų tarnybą iš šios civilinės bylos pašalino. Teismas klaidingai teigia, kad sąskaitų išrašymas po sutarties nutraukimo yra nepagrįstas. Net ir nutraukus sutartį, sutarties šaliai išlieka prievolė atlyginti už faktiškai atliktus darbus. Teisės aktai nenumato jokių apribojimų, kuriuo metu galima išrašyti sąskaitą. Teismas neteisingai aiškina pirkimo sąlygas, konkurso dalyviams perkeldamas visą riziką už perkančiosios organizacijos padarytas klaidas. Pagal teismų praktiką būtent perkančioji organizacija atsakinga už tikslių ir aiškių pirkimo dokumentų parengimą.Teismas nepasisakė dėl atsakovės nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose. Šiame ginče tai yra viena esminių aplinkybių, todėl tai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. VPĮ 3 straipsnio l dalis numato, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimo dokumentuose turi būti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nustatytos pirkimo sąlygos. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga išplaukia iš VPĮ 24 straipsnio 8 dalies. Pirkimo sąlygų aiškumas apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą. VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis). Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Todėl negalimi atvejai, kad viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis ar neturintis įtakos viešajam pirkimui. Paaiškėjus, kad perkančioji organizacija nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga apibrėždama pirkimo objektą, ir nenustačius tiekėjo nesąžiningumo, būtent perkančiajai organizacijai turi tekti neigiami padariniai. Pagal CK 6.162 straipsnį sutartis laikoma sudaryta tuomet, kai pasiūlymas (oferta) yra priimamas (akceptas). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Pagal VPĮ 2 straipsnį pasiūlymas – tiekėjo raštu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas. Pagal VPĮ 7 straipsnį atsakovė, kaip perkančioji organizacija, privalėjo planuoti ir apibrėžti pirkimo objektą. Atsakovė iki sudarant sutartį žinojo apie šiuos darbų kiekius: 2011 m. vasario 14 d. Šiaulių regiono plėtros tarybos sprendime – 4 220 kv. m., 2011 m. kovo 30 d. skelbime apie supaprastintą pirkimą – 4 583 kv. m. Ieškovas priėmė ofertą 4 583 kv. m. kiekiui ir pateikė (akceptą) pasiūlymą šiam kiekiui. Atsakovės teiginys, kad ieškovas turėjo pasiūlyme nurodyti kiekį pats, yra atmestinas, nes pagal CK 6.178 straipsnį atsakymas į ofertą, kai jame yra papildymų, išlygų ar kitokių ofertos sąlygų pakeitimų, laikomas ofertos atmetimu ir yra priešpriešinė oferta. Pagal konkurso sąlygas alternatyvūs pasiūlymai buvo negalimi. Ieškovas ir visi pirkime dalyvavę tiekėjai elgėsi rūpestingai ir profesionaliai, siekdami išsiaiškinti perkamų darbų kiekį, tačiau atsakovė, žinodama tikslų perkamo objekto kiekį, bei tai, kad yra esminių klaidų pirkimo dokumentuose, nesiėmė jokių veiksmų: nepaaiškino bei nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų tokį pirkimą.Teismas nepagrįstai tiekėjams nustatė dar aukštesnius atidumo, rūpestingumo standartus, kurie pirmiausiai turi būti taikomi pačiai pirkimo sąlygas nustačiusiai perkančiajai organizacijai. Visos viešojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimo rangovui (tiekėjui) iš principo devalvuoja techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento (CK 6.684 straipsnis) reikšmę, nes tokiu būdu įteisinamos situacijos, kai perkančioji organizacija lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio.Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi nurodė, kad teismas pirmiausia turėtų aiškiai nustatyti, koks konkretus dangų plotas buvo nustatytas Konkurso sąlygose ir kiek tiksliai jis padidėjo rangovui atlikus darbus. Todėl teismas privalėjo nustatyti ir argumentuoti, koks buvo perkamas dangų plotas. Teismui buvo pateikti dokumentai, įrodantys perkamų darbų kiekius. Šiuose dokumentuose kiekiai skyrėsi daugiau kaip du kartus. Todėl teismo išvada, kad buvo perkama apie 8 248 kv. m. darbų, yra atmestina, nes jokie duomenys byloje nenurodo būtent tokio kiekio. Teismas neatsižvelgė į eksperto išvadas dėl pirkimo objekto kiekio nustatymo, taip pat visiškai neargumentavo jų atmetimo.Neaišku, kodėl, teismo nuomone, gali būti leidžiama net 1 000 kv. m. paklaida pirkimo dokumentuose ir tokia rizika gali būti perkeliama tiekėjams. Visi įrodymai ir liudijimai teisme patvirtino faktą, kad atsakovė padarė daugybę klaidų pirkimo dokumentuose, pati painiojosi, kokį kiekį pirko, nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų. Atsakovė teikė duomenis Vidaus reikalų ministerijai, kad perka 4 220 kv. m. kiekį, tuo tarpu teisme paliudijo pirkusi dvigubai didesnį kiekį. Šiuo atveju net ir 1 000 kv. m. paklaida sudaro daugiau kaip 43 000 Eur, vertinant pagal pirkimo metu pateiktus pasiūlymus. Todėl negalima tokių perkančiosios organizacijos klaidų ikisutartiniuose santykiuose laikyti nežymiomis ir neįtakojančiomis viso sutarties vykdymo proceso.Ekspertizės metu nustatyta, kad Techninėje specifikacijoje nurodytas dangų kiekis skiriasi nuo faktiškai pakloto dangų kiekio. Ekspertas padarė išvadą, kad tiriamuoju atveju konkurso sąlygų neatitikties realiai situacijai rizikos priskyrimas rangovui yra neteisėtas. Supaprastinto atviro konkurso sąlygų Techninėje specifikacijoje nurodyta: „Jei tarp brėžinių ir specifikacijos iškyla kokių nors skirtumų, svarbesne laikoma specifikacija“. Taigi, esant neatitikimams tarp pirkimo dokumentų ir perkančiajai organizacijai jų nepaaiškinus, yra nurodytas aiškus prioritetas tarp dokumentų.Teismas nusprendė remtis teismo eksperto paskaičiavimais ir nustatė, kad atliktų darbų visas kiekis objekte buvo 9 256 kv. m. Ieškovas teigia, kad visas atliktų darbų kiekis yra 9 562 kv. m. Ieškinyje prašoma apmokėti tik už atliktus papildomus darbus: 4 583 kv. m., numatytų pirkimo dokumentuose, bei 4 627 kv. m. papildomų dangos klojimo darbų, iš viso 9 210 kv. m. Todėl nepagrįsta yra išvada, jog buvo atlikta tik 9 210 kv. m. darbų. Visuose skaičiavimuose yra nuokrypis, didesnis nei 15 proc., t.y. galimas sutarties kainos padidėjimas kaip ir numato CK 6.685 straipsnis. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad ieškovas faktiškai paklojo apytiksliai 9 256,4 kv. m. dangų. Konkurso dokumentuose įtvirtintas visų tipų dangos plotas yra 7 445 kv. m. Skirtumas tarp pakloto dangų kiekio ir įtvirtinto kiekio konkurso dokumentuose yra daugiau nei 24 proc. nuo sutarties vertės. Ieškovas tik po rangos darbų sutarties pasirašymo pamatė esmines klaidas techniniame projekte, dėl kurių atsirado papildomų darbų poreikis bei kilo daikto žuvimo rizika, nes kitu atveju Baisogalos miestelio aikštė nebūtų visa padengta danga, ja nebūtų galima naudotis pagal paskirtį, esama nebaigta aikštė būtų suirusi, atsirastų galimybė ją sugriauti bei išvogti trinkeles. Taip pat prasidėjo šaltasis sezonas, kurio metu negalima kloti trinkelių bei kitų dangų. Teismas visiškai nepasisakė dėl ekspertizės akte eksperto pateiktos išvados, kad jeigu ŽŪK „Dobilas“ būtų sustabdęs darbus, būtų iškilusi daikto (dangų) žuvimo rizika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismui taip pat būtina iš naujo įvertinti kontrahentų bendradarbiavimą paaiškėjus papildomų darbų aplinkybei, taip pat ieškovo nurodomą daikto žuvimo riziką. Dėl šių klausimų pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė.Radviliškio rajono savivaldybės administracija, teikdama paraišką CPVA projekto finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, taip pat privalėjo pateikti techninį projektą. Iš CPVA specialistų raštų bei patikros vietoje metu gautos informacijos, akivaizdu, kad CPVA neturi tos techninio projekto versijos, kuri buvo pateikta viešojo pirkimo metu ieškovui. Turėdama pirminę techninio projekto versiją, CPVA projekto statybos rangos darbus tikrino pagal turimus dokumentus. Taip pat nėra žinoma, ar atsakovė CPVA pateikė suderintą darbo projektą, nes projekto finansavimo ir administravimo sutartis yra tarp atsakovės ir CPVA.Atsiliepimu į ieškovo ŽŪK „Dobilas“ apeliacinį skundą atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija prašo skundą atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Teismas detaliai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, pagal kurią Konkurso sąlygose buvo įtvirtintas konkretus 8 248 kv. m. dangų plotas pagal techninio projekto žiniaraščių duomenis. Teisiškai reikšmingą faktinę aplinkybę dėl pirkimo objekte nustatyto įrengiamų kietųjų dangų ploto teismas nustatė vadovaudamasis Techninio projekto žiniaraščiuose nurodytais kietųjų dangų kiekiais, Techninio projekto rengėjo UAB „Projektų centras“ 2012 m. gegužės 7 d. pažyma dėl Techninio projekto sprendinių paaiškinimo, eksperto L. U. išvada ir atsakovo atstovo advokato A. Č. parengtais Techninio projekto specifikacijose ir žiniaraščiuose nurodytų kietųjų dangų kiekių palyginimų duomenimis, pagal kuriuos Techninio projekto žiniaraščiuose nurodytas visų tipų dangų plotas sudaro 8 224 kv. m. Jokie kiti kietųjų dangų kiekiai, kuriuos pagal pirkimo dokumentus, įskaitant Techninį projektą, įsipareigojo įrengti ieškovas, byloje nebuvo nustatyti. Byloje pateikti duomenys nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad teismas tariamai neatsižvelgė į eksperto išvadą ar ją neargumentuotai atmetė. Teismas taip pat pripažino, kad pagal Konkurso sąlygų 1, 16, 80 punktų turinį pirkimo objektas buvo Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelio centrinės aikštės vientisi ir į atskiras dalis neskaidomi rekonstrukcijos darbai. Konkurso sąlygos ir pirkimo objekto apibūdinimas pirkimo dokumentuose buvo pakankamas, kad ieškovas, kuris buvo profesionalus statybų verslo dalyvis, suvoktų, jog konkretūs ir galutiniai rekonstrukcijos darbų kiekiai statybos objekte tiekėjui turi paaiškėti pačiam apžiūrėjus statybos objektą, vietoje įvertinus darbų apimtis, teikiant užsakovui pasiūlymus, taip pat dalyvaujant užsakovo surengtame pasitarime darbų kiekiams ir apimčiai išsiaiškinti bei patikslinti ir kad darbų apimtys galutinai paaiškės laimėtojui pradėjus vykdyti sutartį, sudarytą Konkurso sąlygų pagrindu. Ieškovo argumentai, kad dėl pirkimo dokumentuose neva neaiškiai apibrėžto pirkimo objekto (rekonstruojamos aikštės kietųjų dangų kiekių) jis buvo suklaidintas ir teikė pasiūlymą tik 4 583 kv. m. kietųjų dangų plotui, jau buvo išnagrinėti visų instancijų teismų ir buvo atmesti, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Pakartotinai išnagrinėjęs bylą, Panevėžio apygardos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad aikštės dangų 4 583 kv. m. plotas neapima susisiekimo dalies nurodytų dangų plotų, todėl į atliktinų darbų apimtį įeina ne tik aikštės rekonstrukcijos, bet ir gatvių tiesimo darbai. Tai žinojo ir ieškovas, šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu jis pripažino, nes neginčijo. Pripažinus, kad pirkimo dokumentuose (Techniniame projekte) įtvirtintas įrengiamų visų tipų kietųjų dangų plotas yra apie 8 248 m², kad konkretūs ir galutiniai rekonstrukcijos darbų kiekiai statybos objekte galutinai paaiškės vietoje įvertinus darbų apimtis ir pradėjus vykdyti sutartį, pripažinus, kad ieškovas iš anksto žinojo, kad kietąsias dangas teks įrengti ne tik aikštėje, bet ir pirkimo dokumentuose nurodytose gatvėse, ir visus šiuos darbus nurodė savo pasiūlyme, ieškovo tvirtinimai, esą pirkimo dokumentuose buvo nustatytas tik 4 583 kv. m. perkamų kietųjų dangų kiekis ir ieškovas teikė pasiūlymą tik šiam kietųjų dangų kiekiui įrengti, atmestini kaip neįrodyti ir paneigti byloje esančiais duomenimis. Teismas nustatė, kad Konkurso sąlygose buvo įtvirtintas konkretus 8 248 kv. m. kietųjų dangų plotas, o faktiškai įrengta 9 256,4 kv. m. kietųjų dangų, todėl ieškovo argumentai dėl neva byloje nenustatyto skirtumo tarp pirkimo dokumentuose nustatytų ir faktiškai atliktų darbų kiekių, atmestini, kaip akivaizdžiai nepagrįsti. Teismas pripažino esant nustatyta, kad faktiškai įrengtų kietųjų dangų plotas viršija Techninio projekto žiniaraščiuose nustatytą plotą 1 008,4 kv. m., kurie sudaro 12,23 proc. padidėjimą, todėl ieškovo tvirtinimai, kad pirmos instancijos teismas absoliučiai nevertino galimų nuokrypių tarp perkamų ir atliktų darbų, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje esančiais duomenimis. Teismas ginčijamame sprendime išsamiai pasisakė dėl ieškovo teisės reikalauti perskaičiuoti Rangos sutarties kainą ir motyvuotai bei pagrįstai ieškinį atmetė. Ieškovas siekia suklaidinti teismą, apeliaciniame skunde remdamasis pirminės eksperto išvados duomenimis, nenurodydamas, kad vėliau šie duomenys buvo tikslinami (patikslinta eksperto išvada pateikta teismui 2017 m. birželio 27 d.). Patikslintoje išvadoje ekspertas konstatavo, kad pirkimo dokumentuose nustatytas visų tipų kietųjų dangų plotas yra ne 7 445 kv. m., bet 8 224 kv. m. Teismas nustatė, jog buvo perkama apie 8 248 kv. m. kietųjų dangų, t. y. iš esmės pritarė eksperto išvadai, todėl procentinis nuokrypis tarp pirkto ir faktiškai įrengto kietos dangos kiekio (9 256,4 kv. m.) negali būti pripažintas didesniu nei 12,23 proc. Jau vien dėl to teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.685 straipsnį ir tenkinti ieškinį. Priešingai, nei tvirtina atsakovas, teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir ginčijame sprendime konstatavo, kad iš byloje esančio šalių susirašinėjimo dėl sutarties vykdymo turinio, šalių veiksmų ir pasisakymų pasitarimuose turinio, CPVA nuomonės dėl projekto pakeitimų ir UAB „Projektų centras“ dėl projektinių sprendinių keitimo turinio matyti, kad tarp šalių vyko bendradarbiavimas dėl Rangos sutarties keitimo, tačiau jis nebuvo rezultatyvus ir ieškovui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių konkliudentiniais veiksmais sudaryta sutartis dėl papildomų 716 553,53 Lt vertės darbų minėtame statybos objekte, ar turėti lūkestį, kad jam bus atlyginta dėl neatitikimų projektinėje dokumentacijoje atliktų darbų vertė ir kad tai bus laikoma papildomais darbais, o ne į fiksuotą sutarties kainą įeinančiais darbais. Ieškovas iš esmės turėjo suprasti, kad atsakovė Rangos sutartį laiko teisėta, nei fiksuotos kainos, nei darbų apimties keisti (didinti) neketina, o papildomų išlaidų rizika tenka ieškovui. Taigi, ieškovas Rangos sutarties vykdymo metu suprato (turėjo suprasti), kad darbai nebus laikomi papildomais darbais, kad jų kaina dėl ieškovo nurodomų priežasčių nebus keičiama, tačiau darbus toliau tęsė, Rangos sutartį įvykdė, o po to pateikė reikalavimą priteisti ieškovo paties paskaičiuotą papildomų darbų kainą. Aplinkybė, kad atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimais pripažinti 716 553,53 Lt vertės darbus papildomais darbais, negali būti pripažinta nepakankamu bendradarbiavimu dėl atsakovės kaltės. Teismas pagrįstai neįžvelgė atsakovės kaltės ar priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir galimai ieškovo patirtų papildomų išlaidų vykdant Rangos sutartį. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ne atsakovė, bet ieškovas nepakankamai bendradarbiavo, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir dėl to galimai patyrė papildomas išlaidas. Ieškovas neteikė neva papildomai atliktų darbų perdavimo aktų, o ieškinio sumą (716 553 Lt) nustatė pagal 2012 m. balandžio 6 d. raštu Nr. S12-37 pateiktą lokalinę sąmatą, atskirai su užsakovu jos nederindamas. Tai patvirtina, kad prašomą priteisti sumą ieškovas nustatė vienašališkai. Rangos sutartimi ieškovas prisiėmė visą atsakomybę dėl rekonstrukcijos darbų rezultato žuvimo rizikos. Vadovaujantis CK 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reglamentavimu, darbų rezultato ar tarpinio darbų etapo rezultato, iki užsakovas jį priima, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui. Todėl ieškovo atsakomybė buvo vykdyti rekonstrukcijos darbus tokiu būdu, kuris eliminuoja darbų rezultato žuvimo riziką. Todėl ieškovo argumentai dėl daikto žuvimo rizikos nevertinimo atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 716 553,53 Lt sumos už papildomus darbus pagal Rangos sutartį priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą, arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.Apeliantas, apeliaciniame skunde reikšdamas prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nepateikia jokių motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kolegija, atsižvelgdama į šios bylos apeliacijos objektą, į tai, kad apelianto atstovai buvo išklausyti žodiniuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami byloje esančių rašytinių įrodymų bei taikytinų teisės aktų analize, sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo bendrosios proceso apeliacinės instancijos teisme tvarkos nagrinėjamoje byloje nėra, todėl apelianto prašymas skirti žodinį apeliacinės bylos nagrinėjimą kolegijos atmetami.

Dėl kasacinio teismo išaiškinimų ir šio ginčo pakartotinio nagrinėjimo ribų

Kaip jau minėta, ši byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavo, kad visų dangų plotas, nurodytas Konkurso sąlygų 9 punkte (4 583 kv. m.), neapima gatvių ploto, todėl pastarasis turėtų būti pridedamas skaičiuojant bendrą darbų kiekį, kad tiekėjas (ieškovas) suprato (turėjo suprasti), kad į atliktinų darbų apimtį įeina ne tik aikštės rekonstrukcijos, bet ir gatvių tiesimo darbai, ir atmetė kaip nepagrįstus kasatoriaus (ieškovo) argumentus, kad darbai, atliekami klojant ar tiesiant dangas, apėmė tik 4 583 kv. m. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui aktualesnis ne Konkurso sąlygų aiškumo, tikslumo ar suprantamumo klausimas, o techninių statybos dokumentų turinio atitikties vėliau paaiškėjusiai realiai situacijai ir galimos dangų plotų neatitikties prisiėmimo rizikos aspektas. Kilusiam ginčui spręsti teisiškai nereikšmingos aplinkybės dėl kitų tiekėjų pasiūlytų kainų ir ieškovo pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimo, taip pat neaktuali kasacinio teismo jurisprudencija dėl pirkimo sąlygų aiškumo ir tikslumo, dėl šios pareigos nevykdymo neigiamų padarinių kilimo perkančiajai organizacijai, dėl tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisės kreiptis išaiškinimo ar paaiškinti savo iniciatyva pirkimo sąlygas, dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektų profesionalumo ir pan. Kasacinis teismas nurodė, kad Konkurso nuostatos dėl rizikos paskirstymo tarp kontrahentų negali paneigti rangovų galimybės reikalauti, kad užsakovės perkančiosios organizacijos pradėtų administracinį viešojo pirkimo sutarties pakeitimo procesą (gauti Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą), ar jiems tiesiogiai kreiptis į teismą, jei viešojo pirkimo sutarties vykdymo situacija atitinka CK normose įtvirtintą subjektinę teisę, įgyvendinamą teisės aktų nustatyta tvarka, reikalauti padidinti rangos sutarties kainą (CK 6.685 straipsnis).Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmiausia turėtų aiškiai nustatyti, koks konkretus dangų plotas buvo nustatytas Konkurso sąlygose ir kiek tiksliai jis padidėjo rangovui atlikus darbus. Tai svarbu ne tik sprendžiant, ar papildomų darbų atlikimo poreikis kilo apskritai, bet ir kokios apimties jis buvo ir ar yra pagrindas taikyti CK 6.685 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismui taip pat būtina iš naujo įvertinti kontrahentų bendradarbiavimą paaiškėjus papildomų darbų aplinkybei, taip pat ieškovo nurodomą daikto žuvimo riziką.Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas kasacinio teismo išvadas, atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad pagal Konkurso sąlygas nustatytas dangų plotas buvo 4 583 kv. m., kadangi, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi atsakovė, šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia kasacinio teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nevertins ir nepasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 įvardytų kaip teisiškai nereikšmingų nagrinėjamam ginčui spręsti, t. y. dėl pirkimo sąlygų aiškumo ir tikslumo, dėl šios pareigos nevykdymo neigiamų padarinių kilimo perkančiajai organizacijai, atsakovės sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose, Viešųjų pirkimų tarnybos neįtraukimo į bylą išvadai duoti ir kt., pasisakydama tik dėl tų apelianto argumentų, kurie susiję su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nagrinėjant tas aplinkybes, kurias nustatyti įpareigojo kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi.

Dėl Konkurso sąlygose nurodyto dangų ploto ir ieškovo faktiškai atliktų darbų kiekio

Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog pagal Konkurso sąlygas buvo perkama apie 8 248 kv. m. darbų, o faktiškai paklotas dangų plotas yra 9 256 kv. m.. Apeliantas nurodo keletą byloje esančių dokumentų, kuriuose yra nustatyti skirtingi užsakytų dangų plotų bei faktiškai paklotų dangų kiekiai, bei teigia, kad pagal visus šiuos dokumentus, apskaičiavus šių dangų santykį, jis yra nuo 20 proc. iki 126 proc., tai yra visais atvejais faktiškai paklotas plotas yra didesnis už Konkurso sąlygose nurodytą plotą daugiau nei 15 proc. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Kaip jau minėta, apeliantės argumentas, kad pagal Konkurso sąlygas perkami darbai sudarė 4 583 kv. m. jau yra atmestas kasacinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad kasacinis teismas paminėtoje nutartyje nenustatė koks konkretus dangų plotas buvo įtvirtintas Konkurso sąlygose, šį klausimą pavesdamas spręsti bylą iš naujo nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, tačiau kartu pritardamas prieš tai bylą nagrinėjusių teismų išvadoms, jog, apskaičiuojant galutinį kietųjų dangų plotą, prie 4 583 kv. m. aikštės trinkelių turi būti pridedamas gatvių asfalto ir trinkelių plotas. Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 30 d. skyrė statybos ekspertizę, kurią atlikęs ekspertas savo išvadose nurodė, jog ŽŪK „Dobilas“ faktiškai paklojo apytiksliai visų dangų kiekį 9 256,4 kv. m., o Konkurso dokumentuose įtvirtintas visų tipų dangos plotas yra 7 445 kv. m., todėl skirtumas tarp pakloto dangų kiekio ir įtvirtinto Konkurso dokumentuose yra 19,5 proc. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi ekspertizės akto išvadoms išaiškinti ir papildyti pateikė ekspertui hab. dr. prof. L. U. papildomus klausimus, į kuriuos atsakydamas ekspertas nurodė, jog ŽŪK „Dobilas“ faktiškai paklojo apytiksliai 9 256,4 kv. m. dangų, o Konkurso dokumentuose įtvirtintas visų tipų dangos plotas yra 8 224 kv. m. (t. X, b. l. 63-71). Apeliantas tarp skunde nurodomų dokumentų nemini šio eksperto išvados papildymo ir savo argumentus grindžia tik pradinėmis eksperto išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, eksperto išvada rėmėsi tik nustatydamas ieškovo faktiškai paklotų dangų plotą ir konstatavo, jog jis yra lygus 9 256,40 kv. m., tai yra toks, kokį ir nurodė ekspertas ekspertizės akte bei jos patikslinime. Tačiau, nustatydamas Konkurso sąlygose nurodytą visų dangų plotą, teismas rėmėsi ne eksperto išvada, bet UAB „Projektų centras“ 2012 m. gegužės 7 d. Techninio projekto sprendinių paaiškinimu, pagal kurį bendras dangų kiekis yra lygus 8 248 kv. m. Teismas neargumentavo, kodėl šiuo klausimu nesiremia eksperto išvadomis, tačiau nurodė, kad 8 248 kv. m. dydį nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-600/2015.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastarąją pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta, kadangi ji akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-600/2015 turiniui. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad „teisėjų kolegija šioje nutartyje nevertina, kad būtent toks konkretus dangų plotas (t. y. 8248 kv. m.) ir buvo įtvirtintas Konkurso sąlygose“, taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pagal bylos duomenis kyla neaiškumų dėl Konkurso sąlygų 9 punkte nurodytų gatvių plotų, kadangi techninio projekto rengėja UAB „Projektų centras“ 2012 m. gegužės 7 d. paaiškinime dėl techninio projekto sprendimų užsakovei nurodė, kad gatvėse turėtų būti patiesta 2 065 kv. m. asfalto dangos ir 818 kv. m. trinkelių, taigi iš viso 2 883 kv. m. (t. I, b. l. 68), tačiau byloje esančiame analogiškame šios projektuotojos paaiškinime nurodytas didesnis vienos gatvės asfalto dangos plotas, todėl bendras visų gatvių visų dangų plotas yra ne 2 883 kv. m., o 3 665 kv. m. (t. VII, b. l. 82); kita vertus, atlikus skaičiavimus pagal Techninėje specifikacijoje ir techniniame projekte nustatytų gatvių ilgius ir pločius (Maironio gatvės ilgis – 225 m., plotis – 7 m.; Laisvės al. ilgis – 70 m, plotis – 7 m.; Mokyklos g. ilgis – 78 m., plotis – 12,5 m.), gatvių dangos plotas lygus 3 040 kv. m.Nagrinėjamoje byloje yra du Techninį projektą „Baisogalos miestelio centrinės aikštės rekonstravimas Baisogalos miestelyje, Radviliškio rajono savivaldybėje“ rengusios UAB „Projektų centras“ 2012 m. gegužės 7 d. Techninio projekto sprendinių paaiškinimai, skirti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorei. Viename iš jų nurodyta, jog pagal sklypo plano dalį (SP-1) dangų žiniaraštyje plotas yra 4 583 kv. m., o susisiekimo dalyje (S-1) visų gatvių (Mokyklos, Maironio ir Laisvės) dangas sudaro 818 kv. m. trinkelių danga ir 2 065 kv. m. asfalto danga, iš viso – 7 466 kv. m. (t. I, b. l. 68). Kitame UAB „Projektų centras“ identiškame dokumente nurodyta, kad pagal sklypo plano dalį (SP-1) dangų žiniaraštyje plotas yra 4 583 kv. m., o susisiekimo dalyje (S-1) visų gatvių (Mokyklos, Maironio ir Laisvės) dangas sudaro 818 kv. m. trinkelių danga ir 2 847 kv. m. asfalto danga, iš viso – 8 248 kv. m. (t. VII, b.l. 82). Gautą dangų sumą keičia skirtingas Mokyklos g. asfalto dangos kiekis – ne 41 kv. m. (t. I, b. l. 68), bet 823 kv. m. (t. VII, b. l. 82). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nurodytą prieštaravimą tarp UAB „Projektų centras“ paaiškinimų, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal techninėje specifikacijoje, techniniame projekte bei pačiose Konkurso sąlygose esančius duomenis Mokyklos gatvės parametrai (12,50 m. x 78 m.) visą laiką buvo didesni už Laisvės alėjos (7 m. x 70 m.), todėl pirmajame iš nurodytų dokumentų įrašytas tik 41 kv. m. Mokyklos g. asfalto dangos kiekis, kai Laisvės alėjos gatvei skirtas yra 410 kv. m., kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog nėra pagrindo vadovautis tik techninėje specifikacijoje ir techniniame projekte nurodytais gatvių ilgiais bei pločiais, kadangi UAB „Projektų centras“ parengti Įrenginių, gaminių ir medžiagų žiniaraštis bei Darbų kiekių žiniaraštis patvirtina, jog numatytų įrengti dangų plotų kiekį taip pat gali koreguoti gatvių ir vejų bortų bei kitų papildomų detalių įrengimas (t. II, b. l. 144-152; t. III, b. l. 79-80). Todėl tikslių Konkurso sąlygose nurodytų dangų kiekių apskaičiavimui ir nustatymui reikia specialių žinių.Teismo ekspertas, rengdamas eksperto išvadą, turėjo UAB „Projektų centras“ 2012 m. gegužės 7 d. paaiškinimo variantą, kuriame nurodytas mažesnis Mokyklos g. asfalto dangos plotas (Teismo ekspertizės akto 29 psl.). Tačiau ekspertas, nustatydamas pagal Konkurso sąlygas užsakytų pakloti dangų plotą, vadovavosi ne tik šiuo dokumentu, bet ir kartu su projektu pateiktais Įrenginių, gaminių, medžiagų ir darbų žiniaraščiais bei kita byloje esančiai duomenimis, ir galutinėje patikslintoje išvadoje nurodė, jog Konkurso dokumentuose įtvirtintas visų tipų dangos plotas yra 8 224 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų bei teisinių argumentų, kodėl nesivadovavo šia eksperto išvada.Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).Nagrinėjamoje byloje šalys ginčijo tam tikrus eksperto išvadoje nustatytus faktus, dėl to ekspertas teismo nutartimi buvo įpareigotas atsakyti į papildomus klausimus. Po eksperto išvados patikslinimo šalys nepateikė jokių naujų duomenų bei nenurodė jokių teisinių argumentų, galinčių paneigti patikslintą eksperto išvadą. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šia išvada turi būti vadovaujamasi atsakant į klausimą, koks dangų plotas buvo perkamas pagal Konkurso dokumentus, t. y. 8 224 kv. m. Pagal patikslintą eksperto išvadą, kuria, apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, turėjo būti vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje, skirtumas tarp faktiškai įrengto 9 256,40 kv. m. dangų ploto ir Konkurso sąlygose nurodyto 8 224 kv. m. ploto yra 1 032,40 kv. m., t. y. faktiškai atlikta 12,55 proc. daugiau darbų, nei buvo nurodyta pirkimo dokumentuose. Kadangi ieškovo atlikti papildomi darbai buvo to paties pobūdžio, kaip ir nurodyti Rangos sutartyje ir Konkurso sąlygose (aikštės ir gatvių bei šaligatvių dangų įrengimas), pripažintina, darbų kainos padidėjimo procentas atitinka pačių darbų padidėjimo procentą, t. y. darbų kaina padidėjo 12,55 proc.Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių patikslintą eksperto išvadą, kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pagal Konkurso dokumentus pirktas ir realiai atliktas darbų kiekis nagrinėjamoje byloje nėra tinkamai nustatyti. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas, klaidingai interpretuodamas kasacinio teismo nutartį, nepagrįstai pagal Konkurso dokumentus perkamų darbų kiekiu laikė 8 248 kv. m., teismo išvada, kad papildomai atliktų darbų kaina neviršija 15 proc. sutarties vertės, yra teisinga.

Dėl rangovo teisės reikalauti atlyginti už papildomai atliktus darbus

Kasacinis teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad Konkurso nuostatos dėl rizikos paskirstymo tarp kontrahentų negali paneigti rangovų galimybės reikalauti, kad užsakovės perkančiosios organizacijos pradėtų administracinį viešojo pirkimo sutarties pakeitimo procesą (gauti Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimą), ar jiems tiesiogiai kreiptis į teismą, jei viešojo pirkimo sutarties vykdymo situacija atitinka CK normose įtvirtintą subjektinę teisę, įgyvendinamą teisės aktų nustatyta tvarka, reikalauti padidinti rangos sutarties kainą (CK 6.685 straipsnis).Pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas turėjo įrengti didesnį kiekį dangų, negu buvo numatyta Konkurso sąlygose, tačiau šie papildomi darbai neviršijo 15 proc. numatytų projekte. Taigi, pagrindo taikyti CK 6.685 straipsnio ir priteisti ieškovui papildomai atliktų darbų kainos nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo, todėl apelianto reikalavimas ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pagrįstai atmestas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvykdė kasacinio teismo nutarties nurodymų iš naujo įvertinti kontrahentų bendradarbiavimą paaiškėjus papildomų darbų aplinkybei, taip pat ieškovo nurodomą daikto žuvimo riziką. Kolegija, vertindama šiuos apelianto argumentus, pažymi, kad tiek iš sisteminės CK 6.684 straipsnio bei CK 6.685 straipsnio analizės, tiek iš kasacinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-600/2015 išaiškinimų darytina išvada, jog aplinkybės dėl Rangos sutarties keitimo ir daikto žuvimo rizikos nagrinėjamoje byloje būtų teisiškai reikšmingos ir galėtų įtakoti nagrinėjamos bylos rezultatą tik teismui nustačius, kad apelianto papildomai atliktų darbų kaina viršija 15 proc. sutarties kainos. Pagal CK 6.685 straipsnio 1 dalį, užsakovas turi teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje numatytos bendros statybos darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio. Šalys gali sutartyje numatyti ir kitokias sutarties dokumentų pakeitimo sąlygas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, tik jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc. Taigi, šalims Rangos sutartimi susitarus dėl fiksuotos kainos, rangovas neįgyja teisės į atlyginimą už papildomus to paties pobūdžio darbus, kurių kaina neviršija 15 proc. – toks nuokrypis laikytinas rangovo rizika. Tuo tarpu tuo atveju, jei teismas būtų nustatęs, kad apelianto papildomai atliktų darbų vertė viršija 15 proc. kainos, teismo turėtų būti vertinama, ar toks padidėjimas atsirado dėl nuo apelianto nepriklausančių aplinkybių, t. y. ar apeliantas turėjo teisę atlikti papildomus darbus negavęs užsakovo sutikimo ir ar jis įgijo teisę į atlyginimą už papildomai atliktus darbus pagal CK 6.684 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog apelianto atliktų darbų kaina viršijo 15 proc., apelianto nurodomos aplinkybės dėl šalių bendradarbiavimo ir daikto žuvimo rizikos neįvertinimo neturi jokios įtakos ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui (CPK 328 straipsnis). Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurias sudaro 653,40 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi nurodyta suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 1 079 Eur užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 653,40 Eur suma priteistina atsakovei iš ieškovo.

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo ŽŪK „Dobilas“ atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės administracijai 653,40 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.