Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.1; 1.1.8.9.2; 2.4.6.4.2; 2.4.7

2024 m. birželio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. ir nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1ir 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu R. P. paskirta ir nesumokėta 32 MGL (1 600 Eur) bauda ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas ir 32 (trisdešimt dviejų) MGL, t. y. 1 600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) Eur bauda.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio R. P. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

R. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąsias priemones panaikinti.

A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, A. L. paskirtos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartimi nustatytos galutinės subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie didesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, paskirtos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartimi nustatytos galutinės subendrintos ir neatliktos bausmės dalies – 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo pridedant dalį (12 mėnesių) šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir A. L. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio A. L. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat visiškai tenkintas civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir solidariai iš R. P. ir A. L. civilinei ieškovei priteista 455,61 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt penki eurai šešiasdešimt vienas centas) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. P. ir A. L. nuteisti už tai, kad 2023 m. balandžio 8 d. apie 1 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laiptinės, dėl asmeninių paskatų – kerštaudami dėl S. J. netinkamo elgesio E. P. atžvilgiu, veikdami kartu, tyčia, bendrais veiksmais, rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai aštuonis smūgius S. J. į krūtinę ir pilvą bei mažiausiai keturis smūgius S. J. į dešinę ranką ir galvą, tuo sukėlė šiam fizinį skausmą krūtinės ir pilvo srityse ir padarė šiam poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, dešinio skruostikaulio vidurinės dalies lūžimą, galvos muštinę žaizdą kairio skruosto srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlės srityje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, kairio skruostikaulio skruostinės ataugos lūžimą, kairės pusės žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių lūžimą ir kaukolės pamato (pleištakaulio kairiojo sparno) lūžimą, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tuo būdu tyčia sunkiai sutrikdė S. J. sveikatą.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog R. P. ir A. L. kaltė dėl sunkaus S. J. sveikatos sutrikdymo bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė nuteistajam R. P. ir A. L. skirti mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės. Teismas vertino, kad nuteistiesiems paskirtos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės bus adekvačios jų padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę kitos rūšies bausme kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis. Nuteistasis nurodo, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl jos padarymo, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė ir atlygino jam patirtą turtinę bei neturinę žalą. Yra charakterizuojamas teigiamai, nėra jo padarytos nusikalstamos veikos pakartotinumo aspekto, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir yra labai jauno amžiaus. Be to, jis turi draugę, mažametį vaiką, kuriam tėra pusantrų metų ir kurį privalo išlaikyti kiekvieną mėnesį vaiko motinai mokėdamas 200 Eur. Jis nuo 2022 m. balandžio 19 d. vykdo individualią veiklą ir taip moka Lietuvos Respublikai mokesčius. Anot nuteistojo, jis turi itin stiprų ryšį su savo vaiku, kiekvieną mėnesį teikia jam išlaikymą, taigi, nepakeitus bausmės neabejotinai nukentėtų vaiko interesai. Taip pat nuteistasis nurodo, kad bausmės paskyrimo funkcija yra ne nubausti nuteistąjį, o jį pataisyti, ir tokie bausmės tikslai būtų pasiekti neskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės. Realus laisvės atėmimo bausmės taikymas asmens nereabilituoja, o kaip tik paskatina nusikalsti pakartotinai, nustumia į visuomenės pakraščius. Taigi, jis daug greičiau ir efektyviau reabilituotųsi gyvendamas visuomenėje, o ne būdamas izoliuotas įkalinimo įstaigoje, kurioje egzistuoja kastų sistemos, asmens menkinimo ir smurtavimo kultūros. R. P. teigimu, jis yra pasitaisęs, supratęs savo padarytą nusikaltimą, labai gailisi ir žada daugiau nenusikalsti. Iš to, kas nurodyta, akivaizdu, kad jis nėra visuomenei pavojingas asmuo, kurį būtina izoliuoti.

4. Nuteistojo A. L. gynėjos Kristinos Česnauskienės skunde prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės – skirti jam 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant A. L. galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo. Advokatės nuomone, pirmosios instancijos teismas paskyrė A. L. per griežtą bausmę. Nors jis nuosprendyje nurodė tariamai atsižvelgiantis į veiksmų kiekį, pobūdį, tačiau faktiškai nenurodė konkrečių motyvų, kuo ši aplinkybė svarbi. Iš asmenų parodymų, vaizdo įrašo nustatyta, kad A. L. sudavė ženkliai mažiau smūgių, nei R. P. ir ne į galvos sritį, ne A. L. veiksmai nulėmė sunkų sveikatos sutrikdymą. Jis nebuvo ir veikos iniciatorius. Teismas nurodė ir tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, tačiau A. L. kategoriškai patikina, kad tikrai nesiekė ir nenorėjo, kad nukentėjusiajam būtų sunkiai sutrikdyta sveikata. Atitinkamai jis ir nesudavė tokių smūgių, kurie sukeltų sunkius sužalojimus.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. P. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą. R. P. gynėjas advokatas Algimantas Smolskas prašė tenkinti nuteistojo skundą, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistasis A. L. prašė tenkinti jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės pateiktą apeliacinį skundą, nurodė, jog sudavė nukentėjusiajam tik du smūgius. Advokatė Kristina Česnauskienė prašė tenkinti jos pateiktą apeliacinį skundą. Taip pat gynėja pažymėjo, jog A. L. yra atlikęs jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, paskirtą bausmę, dėl ko nebėra pagrindo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį A. L. paskirta bausme. Prokuroras prašė nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės skundą tenkinti iš dalies – atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. L. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, A. L. paskirtos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartimi nustatytos galutinės subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. P. ir nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliaciniai skundai atmestini.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis R. P. ir nuteistojo A. L. gynėja advokatė Kristina Česnauskienė. Apeliaciniuose skunduose neginčijama nuteistųjų kaltė dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, jo kvalifikavimas ar nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Juose neginčijamas ir apylinkės teismo sprendimas visiškai tenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Apeliaciniais skundais tik prašoma sušvelninti nuteistiesiems pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes.

9. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

10. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Dėl R. P. apeliacinio skundo

11. Nuteistojo R. P. apeliaciniu skundu prašoma už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskirti jam švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš 10 šios nutarties punkto, įstatymo leidėjas yra nustatęs, kad už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama išimtinai tik laisvės atėmimo bausme. Taigi, tenkintas nuteistojo prašymas skirti jam už terminuotą laisvės atėmimą švelnesnę bausmę, reikštų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą.

12. Baudžiamasis įstatymas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje.

13. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju apeliantas pats ikiteisminio tyrimo įstaigai nepranešė sužalojęs nukentėjusįjį. Jis taip pat nėra atlyginęs savo nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos. Taigi BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes tam nenustatytos įstatyme įtvirtintos sąlygos. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Kaip matyti iš BK 62 straipsnio 2 dalies formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi būti daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje apylinkės teismas nustatė tik vieną R. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Baudžiamasis įstatymas nepateikia teisingumo principo apibrėžimo, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

15. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nereikalauja nustatyti tam tikrų ypatingų, neįprastų aplinkybių, šis bausmės švelninimo pagrindas, kaip minėta, sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

16. Įvertinusi tiek nuteistąjį, tiek ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. P. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai).

17. Vertindama R. P. įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Savo veiksmais nuteistasis pasikėsino į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – kito žmogaus sveikatą. Veikdamas kartu su A. L. R. P. sudavė nukentėjusiajam daugybinius (mažiausiai aštuonis) smūgius rankomis ir kojomis, smūgiavo S. J. ne tik į krūtinę bei ranką, bet ir gyvybiškai svarbias kūno vietas – pilvą bei galvą. Dėl tokių apelianto veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai atitinkantys ne tik nežymų nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. kraujosruvos, muštinės žaizdos, skruostikaulio ir skruostinės ataugos bei žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių lūžimai, bet ir sužalojimas (pleištakaulio kairiojo sparno lūžimas), kuris vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Analizuojant nuteistojo asmenybę, aplinkybių, kuriomis buvo įvykdytas nagrinėjamas nusikaltimas, kontekste, svarbu atkreipti dėmesį, jog R. P. S. J. sumušė dėl visiškai menkavertės priežasties bei būtent jis, o ne A. L. pradėjo naudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

18. Priešingai nei teigiama R. P. skunde, teigiamai jo asmenybė negali būti vertinama išanalizavus ir iki šios nusikalstamos veikos įvykdymo egzistavusias jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Nors anksčiau apeliantas nebuvo teistas už smurtinius nusikaltimus, tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibrovus į patalpą), o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu už tyčinio BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą R. P. įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą bei neįvykdęs paminėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės bei nepasibaigus juo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudoti specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – atėmimo terminui. Neigiamai nuteistąjį apibūdina ir duomenys apie jo baustumus administracine tvarka. Remiantis administracinių nusižengimų registro išrašu nustatyta, kad iki 2023 m. kovo 19 d. R. P. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka buvo baustas daugiau nei dvidešimt kartų už įvairaus pobūdžio nusižengimus – nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, karo prievolininkų pareigų nevykdymą, tyčinį turto sugadinimą, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ne kartą už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam. Administracinių nusižengimų bylose jam paskirtų baudų nuteistasis taip pat nėra sumokėjęs.

19. Tiek aptartos šioje byloje jam inkriminuoto smurtinio nusikaltimo padarymo aplinkybės (nukentėjusiajam suduotų smūgių kiekis ir lokalizacija, priežastys, lėmusios tokį R. P. elgesį, tai, kad būtent jis pirmasis pradėjo smurtauti S. J. atžvilgiu), tiek ankstesnio teistumo (o taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje) bei ne vienkartinio baustumo administracine tvarka faktai, jo daromų teisės pažeidimų spektras neabejotinai rodo, jog R. P. yra linkęs ignoruoti įstatymų reikalavimus, nesilaikyti elementarių moralės ir elgesio normų. Šie duomenys taip pat atskleidžia R. P. asmenybės pavojingumą ir leidžia spręsti, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju yra būtinas siekiant įgyvendinti ne tik nubaudimo funkciją, kaip kad teigiama skunde, bet ir kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus – užtikrinti teisingumo principą, sulaikyti R. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam tokią galimybę, o svarbiausia – paveikti apeliantą taip, kad atlikus bausmę jis daugiau nebenusikalstų. Vien deklaratyvūs apelianto teiginiai, jog jis yra pasitaisęs, gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir žada daugiau nenusikalsti, šios išvados nepaneigia ir negali paneigti.

20. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tai, kad R. P. pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, išreiškė apgailestavimą dėl savo poelgio, kaip pats teigia, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, nesuponuoja išvados dėl reikšmingai sumažėjusios jo asmenybės pavojingumo. Šios aplinkybės taip pat niekaip nemažina apelianto padaryto itin sunkias pasekmes sukėlusio nusikaltimo pavojingumo. Byloje esantis išrašas iš Sodros duomenų bazės bei kartu su skundu pateiktas 2022 m. birželio 7 d. gimimo išrašas patvirtina, kad apeliantas vykdo individualią veiklą jau nuo 2022 m. balandžio 19 d., o 2022 m. gegužės 26 d. gimė jo sūnus. Taigi, skunde akcentuojamos aplinkybės, kad R. P. dirba bei turi sūnų, kuriam teikia išlaikymą, egzistavo ir kaltinime nurodytu BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jos nuteistojo nesulaikė nuo sunkaus smurtinio nusikaltimo įvykdymo. Todėl ir jos nesudaro pagrindo kitaip vertinti apelianto asmenybės ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo.

21. Taigi, šiuo atveju nenustačius nei aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima laikyti R. P. nusikaltimą mažiau pavojingu, nei aplinkybių, kurios leistų konstatuoti mažesnį apelianto pavojingumą visuomenei ir sudarytų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusiję bausmę, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nuteistajam negali būti taikomos.

22. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog nėra pagrindo ne tik skirti apeliantui švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę, bet ir sutrumpinti jam skundžiamu nuosprendžiu nustatytą laisvės atėmimo bausmės terminą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog, nepaisant aptartų neigiamai R. P. charakterizuojančių duomenų, vertybių, į kurias savo poelgiu jis pasikėsino, svarbos bei jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių vienodo skaičiaus (nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančią aplinkybę) nuteistajam buvo paskirta beveik dvigubai mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (vidurkis yra 5 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

23. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog tai, kad nuteistasis R. P. nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė jau būdamas teistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu už tyčinį nusikaltimą, kurį jis padarė būdamas pilnametis, ir teistumas už jį nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Tai tik patvirtina nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą.

24. Skundo argumentas, jog dėl laisvės atėmimo bausmės nukentės R. P. vaiko interesai, pagrindo keisti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę taip pat nesudaro. Šiuo atveju kaltininko šeiminiai interesai negali būti iškeliami aukščiau už visuomenės interesą – saugumą. Vertinant šį skundo argumentą taip pat pažymima, jog nuteistasis su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jis sūnui iš tiesų teikia 2023 m. balandžio 6 d. sudarytoje taikos sutartyje, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi, nurodytos pinigų sumos išlaikymą bei laikosi šioje sutartyje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią R. P. bendravimas su sūnumi numatytas tik kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius yra neribojamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis turės galimybę palaikyti ryšius su sūnumi. Dėl šios priežasties nėra pagrindo manyti, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimas galėtų turėti reikšmingą įtaką R. P. ir jo sūnaus emocinio ryšio praradimui, itin paveiktų vaiko psichologinę savijautą ir asmenybės raidą. Jos atlikimas gali turėti įtakos finansinei nuteistojo padėčiai, jei jis įkalinimo įstaigoje negaus darbo vietos, atitinkamai, tai sumažintų jo galimybes mokėti vaikui išlaikymą. Tačiau šiuo atveju nuteistasis pats pasirinko nusikalstamai veikti. Taigi, tik jis pats, o ne kas kitas yra kaltas dėl to, kad pablogino savo ir savo mažamečio sūnaus turtinę padėtį.

25. Apygardos teisme vykusiame posėdyje R. P. gynėjas taip pat prašė taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagrindo tenkinti tokio prašymo taip pat nėra, kadangi nuteistasis įvykdė sunkų nusikaltimą, numatytą BK XVIII skyriuje, o pagal BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, asmeniui, nuteistam už sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas.

26. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas R. P. bausmę ją individualizavo tinkamai. Nuteistajam paskirtoji 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra ne per griežta, ji neprieštarauja nei teisingumo, nei protingumo ir proporcingumo principams, jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvai yra pakankamai išsamiai išdėstyti ir skundžiamame nuosprendyje. Todėl R. P. skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo A. L. gynėjos apeliacinio skundo

27. Nuteistojo A. L. gynėjos apeliaciniame skunde nekvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už jo įvykdytą nusikaltimą skirti A. L. laisvės atėmimo bausmę, tik nesutinkama su nustatytu šios bausmės dydžiu.

28. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parinkdamas nuteistajam A. L. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė baigtą sunkų nusikaltimą, jį įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai, kad buvo nusikalsta iš nepagarbos kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl elementarių moralės normų nesilaikymo, menkavertės dingsties, pykčio protrūkio. Taip pat buvo atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, pažymint, kad jis teistas, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas dvidešimt penkis kartus, yra įvykdęs ne visas paskirtas nuobaudas, nevedęs, dirba, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas. Įvertintos ir nuteistojo atsakomybę lengvinančios ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – pirmosios instancijos teismas A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančia – tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, o kartu įvertinęs ir tai, kad A. L. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po grįžimo iš kalėjimo, jo atliktų veiksmų kiekį ir pobūdį, tai, kad nekilo pavojus nukentėjusiojo gyvybei, nenustatyta liekamųjų reiškinių, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, apylinkės teismas nusprendė A. L. skirti tokio paties dydžio laisvės atėmimo bausmę kaip ir jo bendrininkui R. P., t. y. laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. L. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, kaip kad bandoma įrodyti apeliaciniu skundu, ir nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtą (tiek savo rūšimi, tiek dydžiu) bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik A. L. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir apelianto kaltės formą ir rūšį.

30. Kaip matyti iš A. L. gynėjos apeliacinio skundo argumentų, ji akcentuoja tik dvi aplinkybes, kurios, jos manymu, buvo netinkamai įvertintos, nustatant A. L. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminą, ir kurios turėtų lemti trumpesnės laisvės atėmimo bausmės jos ginamajam paskyrimą. O būtent, advokatė pažymi, jog A. L. sudavė nukentėjusiajam ženkliai mažiau smūgių, nei R. P., smūgius taip pat sudavė ne į galvos sritį bei nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius. Taip pat ji teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad A. L. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi nuteistasis nesiekė ir nenorėjo, kad nukentėjusiajam būtų sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl to jis ir nesudavė S. J. tokių smūgių, kurie sukėlė jam sunkius sužalojimus.

31. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės pozicija dėl A. L. kaltės formos ir rūšies. Priešingai, nei teigiama gynėjos skunde, nei į bylą pateikto vaizdo įrašo turinys, nei nuteistųjų parodymai duoti teisme, o taip pat ir nukentėjusiojo bei liudytojo E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neleidžia spręsti, kad A. L. aptariamo įvykio metu nesudavė S. J. smūgių į galvos sritį. Iš 2023 m. rugsėjo 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše, kuriame buvo tiesiogiai užfiksuota kaip nukentėjusysis buvo sumuštas, aiškiai matoma į kurias nukentėjusiojo kūno vietas, kiek maždaug smūgių ir kuo (rankomis bei kojomis) S. J. sudavė R. P.. Tačiau iš šio vaizdo įrašo dėl jo padarymo aplinkybių (vaizdo įrašas padarytas filmuojant pačiam A. L.) nėra įmanoma nustatyti į kokias konkrečias kūno vietas nukentėjusiajam smūgiavo A. L.. Nors pastarasis tikino, kad spirdamas nukentėjusiajam į galvą nesitaikė bei įspyrė jam tik į rankas, tačiau tokius jo parodymus paneigia nuteistojo R. P. parodymai, jog nukentėjusiajam į veido sritį keletą kartų įspyrė ir A. L., bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo S. J. parodymai, jog jis jautė kaip smūgį į galvą jam sudavė ir A. L.. Kadangi nustatyta, jog S. J. sveikatos sutrikdymo procese tiesiogiai dalyvavo abu nuteistieji, A. L. nors ir ne pirmasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau konkliudentiniais veiksmais pritarė tokiam R. P. elgesiui, o vėliau veiksmus, galinčius sužaloti nukentėjusįjį, atliko ir pats, smūgiavo jam ir į galvos sritį. Todėl pritartina skundžiamame nuosprendyje žemesnės instancijos teismo padarytai išvadai, kad tiek R. P., tiek A. L. smurtinius veiksmus S. J. atžvilgiu atliko veikdami tiesiogine tyčia, t. y. bendri smurtiniai veiksmai buvo atlikti sąmoningai, jie neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė. Būdamas suaugęs ir normalaus protinio išsivystymo vyras, nuteistasis A. L. negalėjo nesuprasti, kad daugybinių smūgių sudavimas nukentėjusiajam, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbias vietas, gali sukelti ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, bet ir sunkiai sutrikdyti S. J. sveikatą. Taip pat pažymėtina, jog smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam sudavus abiem nuteistiesiems, nesant objektyvių duomenų apie jų suduotų smūgių tikslią lokalizaciją ir stiprumą, nėra galimybės objektyviai nustatyti, kurio iš jų veiksmai lėmė nukentėjusiojo kaukolės pamato lūžį, dėl kurio A. L. ir R. P. veika tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek priimtu nuosprendžiu buvo kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

32. Nors vaizdo įrašo turinys bei kiti byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad šiuo atveju R. P. sudavė S. J. kur kas daugiau smūgių į įvairias kūno vietas, nei A. L., vis tik kiekvieno iš jų suduotų smūgių skaičius nėra pakankamas kriterijus skirti nuteistiesiems skirtingos trukmės laisvės atėmimo bausmes. Ši aplinkybė nemažina nei veikiant bendrai su R. P. A. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nei sudaro pagrindą labiau teigiamai, nei bendrininko, vertinti A. L. asmenybę. Teisėjų kolegija pastebi, jog A. L. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, o taip pat ir šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo, buvo teistas daugiau kartų, nei R. P.. Pastarasis buvo teistas tik kartą, o A. L. du kartus ir abu kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi, nors R. P. sudavė nukentėjusiajam daugiau smūgių, tačiau šiuo atveju ankstesnių teistumų didesnis skaičius, o taip pat ir tas faktas, kad jis nusikalto jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, leidžia labiau neigiamai vertinti A. L. asmenybę. Kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias teismas privalėjo atsižvelgti skirdamas bausmes, abiejų nuteistųjų atžvilgiu sutampa (t. y. tiek vienas, tiek kitas nuteistasis padarė baigtą sunkų nusikaltimą vedami tų pačių motyvų ir tikslų, abiem nustatyta po vieną atsakomybę sunkinančią ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliante, kad A. L. šiuo atveju turėjo būti nustatyta trumpesnė laisvės atėmimo bausmė, nei kitam nuteistajam.

33. Jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų nulemti švelnesnės bausmės A. L. skyrimą, apeliaciniame skunde gynėja nenurodo. Tokių aplinkybių savo iniciatyva nenustatė ir teisėjų kolegija. Todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistu ir dalyje dėl nuteistajam A. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės.

34. Advokatė Kristina Česnauskienė teisėjų kolegijai jau išėjus priimti procesinio sprendimo teismui taip pat pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad po apeliacinės instancijos teismo posėdžio A. L. Valstybinei ligonių kasai pervedė 253 Eur žalos atlyginimo, prašė atnaujinti įrodymų tyrimą ir prijungti „žalos apmokėjimo dokumentą“ prie bylos. Susipažinusi su prašytu prijungti dokumentą, teisėjų kolegija sprendžia, kad jis neįrodo prašyme nurodytos pinigų sumos pervedimo Valstybinei ligonių kasai fakto, kadangi jame nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti atliktą bankinį mokėjimą. Taigi, šis dokumentas taip pat negali turėti įtakos skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės keitimui.

35. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje tiek A. L. gynėja, tiek prokuroras prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio dalį, kuria juo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį A. L. paskirta ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, A. L. paskirtos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartimi nustatytos galutinės subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kadangi ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistasis jau atliko.

36. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) ir byloje esančių duomenų matyti, jog A. L., be skundžiamo nuosprendžio, yra teistas: 1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra; 2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, pasiunčiant atlikti A. L. 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės: prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 1 metų laisvės apribojimo bausmės dalis (8 mėnesiai) ir A. L. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmė iš dalies atidėta, pasiunčiant atlikti A. L. 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

37. Taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. balandžio 3 d., vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, buvo pakeista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalis dėl A. L. veikos, numatytos 182 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo: A. L. veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir už šios nusikalstamos veikos padarymą A. L. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, taip pat pakeista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. baudžiamojo įsakymo dalis dėl A. L. veikų kvalifikavimo: A. L. nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės nekeičiant; A. L. nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės nekeičiant. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos A. L. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, subendrintos jas iš dalies sudedant – prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, perkvalifikavus nusikalstamą veiką paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės dalis – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo, švelnesnę laisvės apribojimo bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme ir dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto b) papunktis, 2 dalis), ir nuteistajam A. L. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat šia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartimi į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė, nuteistojo A. L. visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis), bei 2021 m. gegužės 18 d. baudžiamajame įsakyme ir 2021 m. lapkričio 4d. nuosprendyje nurodyti įskaitytini laikotarpiai, ir nutarta laikyti, kad nuteistasis A. L. jam paskirtą bausmę atliko.

38. Iš ankstesnėje pastraipoje nurodyto matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutartimi, A. L. nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, perkvalifikavus pagal baudžiamąjį įstatymą, švelninantį nuteistojo teisinę padėtį, iš naujo buvo sprendžiami nuteistajam už šias nusikalstamas veikas skirtinų bausmių bei jų bendrinimo klausimai, ir A. L. buvo paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartimi, subendrinus A. L. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes nuteistajam buvo paskirta galutinė subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, buvo atidėtas iš dalies – nuteistasis buvo pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Būtent šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jau po to, kai nuteistasis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus nustatytos nedelsiant atliktinos bausmės dalį – 1 metus laisvės atėmimo, A. L. įvykdė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu už ją paskirtoji bausmė buvo pagrįstai ir teisingai, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartimi nuteistajam skirtos ir likusios neatliktos bausmės dalimi – laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams. Vis tik šiai dienai, esant priimtai įsiteisėjusiai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutarčiai, pagrindo bendrinti A. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartimi skirtos ir likusios neatliktos bausmės dalimi nebeliko. Taigi, nors Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, jo priėmimo metu bendrindamas nuteistajam A. L. paskirtas bausmes, apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 64 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, vis tik, esant susidariusiai situacijai dėl priimtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. nutarties, nuteistajam šiuo nuosprendžiu nustatyta galutinė subendrinta bausmė pripažįstama neteisinga ir nuosprendis keičiamas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 2 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

nuteistojo R. P. ir nuteistojo A. L. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, A. L. paskirtos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartimi nustatytos galutinės subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi.

Kitose dalyse nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.