Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Š. 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - motorolerį IMF50 be valstybinių numerių, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 21 d. jis su savo motoroleriu iš (duomenys neskelbtini) kaimo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes planavo eiti į pažįstamo laidotuves. Ten susitiko su draugais, prieš einant kartu į laidotuves, trise išgėrė 4 l alaus. Alų baigė gerti maždaug 18.30 val. ir tada jis iš karto su savo motoroleriu važiavo į parduotuvę, norėjo nusipirkti žvakę. Važiuojantį į parduotuvę jį sustabdė policijos pareigūnai, nustatė neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutiko. Teisės vairuoti transporto priemones neturi, ją prarado prieš 20 metų už vairavimą neblaiviam. Motoroleris priklauso jam, prieš pusmetį nusipirko jį už 400 Eur per skelbimą, jokios sutarties nepasirašė, motoroleris neregistruotas. Gailisi dėl savo veiksmų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Dovydo Valančiaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 18.45 val., dirbant kartu su Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Reagavimo skyriaus patruliu Dovydu Čėsna, (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas motoroleris be valstybinių numerių, kurio vairuotojas važiavo be saugos šalmo. Sustabdžius minėtą transporto priemonę, paaiškėjo, jog jį vairavo L. Š., kuris nurodė, jog neturi vairuotojo pažymėjimo bei motorolerio dokumentų, minėta transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neįregistruotas nustatyta tvarka. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, atlikus patikrinimą alkotesteriu Alcotest 7510, ARRF-0076, patikros Nr. 2069887, pirmu pūtimu nustatytas 1,63 promilių, antru - 1,54 promilių neblaivumas. L. Š. kaltės neginčijo. Pagal duomenų bazę nustatyta, jog motorolerio markė IMF50 (b. l. 5-7).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas juodos spalvos motoroleris, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio ženklo. Po įvykio vietos apžiūros motoroleris paimtas (b. l. 8-15, 18, 20).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2024 m. rugsėjo 21 d. 18.50 val. L. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; prietaisu Alcotest 7510, ARRF-0076, patikros Nr. 2069887, pirmuoju tikrinimu 18.54 val. nustatytas 1,63 promilių, antruoju tikrinimu 19.14 val. - 1,54 promilių neblaivumas (b. l. 16).

Kaltinamojo L. Š. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis, vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Byloje gautas V. Š. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. Š. nurodė, kad laiduotoja sutinka tapti jo motina, su kuria nuolat kartu gyvena, jų santykiai geri. Motina daro jam gerą įtaką, kontroliuoja jo elgesį. Sužinojusi apie įvykį motina pyko. Išklausius pretenduojančios tapti laiduotoja V. Š. paaiškinimus nustatyta, kad kaltinamasis yra jos sūnus, jie gyvena dviese. L. Š. kartais vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau yra dirbantis, kasdien išvažiuoja į darbą. Apie įvykį sužinojo tiesiogiai iš sūnaus, matėsi, kad jis išgyvena. Ji neigiamai vertina tokį sūnaus poelgį, stengiasi kontroliuoti jo elgesį, patarti sūnui ir šis jos patarimų klauso, privengia elgtis netinkamai. Vienintelės jos pajamos yra senatvės pensija, jokio kito turto, išskyrus namo dalį, kurioje kartu su sūnumi gyvena, neturi. Ji yra pasiryžusi užtikrinti, kad L. Š. daugiau nenusikalstų. V. Š. neteista, administracine tvarka nebausta, Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojama teigiamai. Visuma nustatytų aplinkybių rodo, kad V. Š. yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam L. Š.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-435/2011).

Kaltinamasis L. Š. neteistas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala padaryta nebuvo. Taigi, egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ,3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga - pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Kaltinamasis L. Š. neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis. Pats kaltinamasis nurodė, kad maždaug prieš 20 metų prarado teisę vairuoti transporto priemones dėl vairavimo, esant neblaiviam. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad už vairavimą neblaiviam L. Š. 2017 m. baustas Vokietijoje. Šios aplinkybės necharakterizuoja L. Š. itin teigiamai, tačiau minėtas pažeidimas užsienyje buvo padarytas prieš daugiau nei 7 metus, duomenų apie vėliau padarytus analogiškus pažeidimus byloje nėra. Be to, teigiamą įtaką kaltinamajam sugebės daryti už jį laiduojanti V. Š. Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė, kuris betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorė nurodė teismui, kad L. Š. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad V. Š. yra tinkama būti laiduotoja. Esant BK 40 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, L. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1-4 dalys).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo L. Š. asmenybę, nustatytinas 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus į laiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes. Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas skirtinas be užstato. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja V. Š. nurodė, kad yra pasiryžusi padėti kaltinamajam, stengsis daryti jam teigiamą įtaką. Teismas pasitiki laiduotoja, teigiamai vertina jos asmenines savybes, pasiryžimą užtikrinti, jog kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. V. Š. senatvės pensininkė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma patvirtina, kad jos pajamos nėra didelės (apie 400 Eur kas mėnesį). Įvertinus kaltinamąjį bei laiduotoją charakterizuojančius duomenis, laiduotojos turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktai). Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis L. Š. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytas mažiausiai 1,54 promilių girtumas. Kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę gyvenvietėje dienos metu, taip kėlė pavojų transporto eismo saugumui. Pažymėtina, kad vairavimo neįgijus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, L. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (ar atlikęs bausmę), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 212K-79-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog L. Š. vairavo motorolerį, būdamas neblaivus, praėjus neilgam laikotarpiui po alkoholio vartojimo ir ši aplinkybė parodo, kad kaltinamasis aiškiai turėjo suprasti ir suprato tokio savo elgesio pasekmes, tokiais veiksmais keliamą didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui. Motoroleris įstatymų nustatyta tvarka neregistruotas. Iš byloje esančių duomenų, paties kaltinamojo paaiškinimų galima spręsti, jog motoroleris IMF50 priklauso kaltinamajam, todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti šį motorolerį. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama ir su kita L. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemone ir ją skiriant nėra pažeidžiamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principas, kaltinamojo teisės nevaržomos akivaizdžiai daugiau, negu reikia visuotinai svarbiam tikslui - visuomenės saugumui kelių eisme užtikrinti.

Dėl proceso išlaidų išieškojimo

Byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už L. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 269,52 Eur. Kaltinamasis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, todėl iš L. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui laiduotojos V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį, L. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 72 straipsnį, konfiskuoti L. Š. priklausančią transporto priemonę – motorolerį IMF50 be valstybinių numerių, VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą policijos saugomų automobilių aikštelėje Mažeikių r., Kruciai, Beržyno g. 10.

Kol nuosprendis įsiteisės L. Š. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

L. Š. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.