Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui N. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. K., L. R., Ž. S., R. Š., L. V., V. R., A. Ž., J. R. ieškinį atsakovams E. D., B. Z., dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, išvadą duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovų atstovai advokatė Irina Petkienė ir A. Ž., ieškovas M. K. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Išvadą byloje duodančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovas N. J. posėdyje teismui pateikė išvadą ir paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba suinteresuotumo šios bylos baigtimi neturi. Dėl tokių ieškinio reikalavimų, kokie yra dabar, ateityje gali kilti teisinių kliūčių įgyvendinant teismo sprendimą. Nurodė, kad pagal ieškovų paklausimą dėl miško paskirties pakeitimo kitomis žemės naudmenomis buvo jų tarnybos raštas. Ten buvo aiškiai nurodyta, kad, ieškovai turės spręsti dėl kompensavimo valstybei už miško paskirties sklypo pakeitimo kitomis naudmenomis, tai yra jie turės kreiptis į Detalųjį planą patvirtinančią instituciją, kad ji paskaičiuotų ir įvertintų kompensavimo dydį. Tas šiai dienai nėra padaryta. Ieškovai šią informaciją puikiai žinojo dar prieš ruošdami Detalųjį planą. Konstatuoja, kad realiai neišsprendus miško paskirties pakeitimo kitomis žemės naudmenomis klausimo, nebus galimas kadastro duomenų bylų tvirtinimas. Kol nebus sumokėta kompensacija valstybei, tol kadastro duomenų bylų jų tarnyba netvirtins, grąžins pateikusiems asmenims.

Liudytojas A. J. teismui paaiškino, kad yra architektas. Paaiškino, kad projektavo tą kvartalą vadovaujantis bendruoju planu. Numatytos dvi sklypų zonos - viena gyvenamosios, kita – komercinės paskirties. Dėl šitų sklypų buvo betarpiškai bendraujama, buvo siūlomas ne vienas variantas. Jis dirba pagal užsakymą ir atkreipia dėmesį į užsakovą, nes projektą reikia suderinti, reikia turėti parašus, kiekviena šalis, kiekvienas užsakovas turi sutikti su sprendimais. Viską padarė pagal prašymus, užsakovai pasirašė. Paaiškino, kad smulkieji Detaliojo plano aspektai buvo pasiūlyti M. K.. Gavo jo elektroninio pašto adresą ir buvo porą kartų susitikę. Daugiau dirbo elektroniniu paštu ir nurodymus gaudavo elektroniniu paštu. Bendrasavininkių valia atsispindėjo Detaliajame plane. Bendrasavininkiams jis rodė planus, grafinę medžiagą. Visi su Detaliuoju planu sutiko. Visus dokumentus pasiėmė A. Ž.. Detalusis planas yra viešas dokumentas ir jis yra patvirtintas. Detalusis planas leidžia dalinti esamą žemės sklypą į tam tikras dalis, šio plano sudaryme ieškovai aktyviai dalyvavo, jų dalyvavimas atsispindi Aiškinamajame rašte prie Detalaus plano.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės be dviejų atsakovų sutikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.

Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).

Iš bylos dalyvių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčo dėl sklypo dalių ploto nėra. Tačiau pažymėtina, kad parengus Detalųjį planą atsirado sklypo ploto nesutapimas 35 kv. m. (I t., 35 b. l.).

Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Kaip minėta, įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

Nagrinėjamoje byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai: ieškovams M. K., L. R., Ž. S., R. Š., L. V., V. R. priklauso po 45/1350 dalių sklypo (po 4500 kv. m.), A. Ž., J. R. – po 90/1350 dalių sklypo (po 9000 kv. m.), atsakovams E. D. ir B. Z. po 1/3 dalis sklypo (po 45000 kv. m.) (1 t., 12-14, 15-17 b. l.). Iš 2009-08-17 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad visas žemės sklypo plotas yra 13.5000 ha, iš šio ploto 13.4200 ha sudaro miško žemės plotas ir 0.0800 ha vandens telkinių plotas, nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (I t., 12 b. l.). Iš 2014-11-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad visas žemės sklypo plotas yra 13.4965 ha, iš šio ploto 10.6000 ha sudaro miško žemės plotas ir 0.2972 ha vandens telkinių plotas, 2.5993 ha kitos žemės plotas, nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (I t., 15 b. l.). Ieškovai pateikė teismui UAB „Imposta“ 2014-10-12 paruoštą sklypo padalinimo schemą, kurioje nurodyta, koks konkrečiai sklypas atitenka kuriam iš bendrasavininkių, bei aiškinamąjį raštą (I t., 19, 32-50 b. l.). Iš 2011-10-27 Detaliojo plano matyti, kad ginčo sklypas suskirstytas į A, B, C, D zonas (I t., 20 b. l.). Teismui pateiktas Detaliojo plano Aiškinamasis raštas (I t., 189-198 b. l.), kurio sprendiniuose numatyta, kas preliminariai yra konkrečių teritorijų savininkai (I t., 189-190 b. l.). Iš Detaliojo plano Aiškinamojo rašto matyti, kad planuojama teritorija yra miškų paskirties žemės sklypas, planavimo tikslas – žemės sklypo paskirties keitimas, padalijimas ir kiti klausimai (I t., 189 b. l.). Atsakovai pateikė teismui Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų užstatymo sklypo dalies kadastrinį teritorijos savininkų naudojimosi planą (II t., 30 b. l.), iš kurio matyti, kad atsakovai pateikė naudojimosi sklypu planą, o ne atidalijimo planą.

Nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, statinių ir kito nekilnojamojo turto kadastro tvarkymo principus bei duomenų apie nekilnojamąjį turtą įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau - Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas). Nagrinėjamoje byloje aktualus yra jo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas nekilnojamojo turto objekto formavimo būdas – suformuojant nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtas formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Taigi nors sklypas suformuotas pagal Detalųjį planą, detalusis planas nėra dokumentas, patvirtinantis galutinai suformuotą objektą, todėl žemės sklypas vis tiek liko bendrąja daline šalių nuosavybe. Infrastruktura taip pat liko bendroji dalinė nuosavybė. Daiktą galutinai suformuoti įmanoma tada, kai yra atlikti kadastriniai matavimai ir įvykdytos kitos anksčiau minėtos įstatyme nustatytos sąlygos. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirtus nekilnojamuosius daiktus. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypai formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokių projektų rengimą gali inicijuoti privačių sklypų savininkas (Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13.4, 19 punktas). Ieškovai pareiškė ieškinį teisme dėl atidalijimo iš bendro žemės sklypo, prie ieškinio pridėjo sklypo padalinimo schemą, tačiau nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka.

Teismas papildomai paaiškina, kad pagal Taisyklių 19 ir 19.1 punktą, iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą specialioje informacinėje sistemoje: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai Projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje. Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, – prašymą gali pateikti (pasirašytą) vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas). Pagal Taisyklių 66 punktą, projekto sprendinių brėžinį turi pasirašyti (plane) visi žemės sklypo bendraturčiai. Tuo atveju, kai Projekto sprendinių brėžinys nėra suderintas visų bendraturčių, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys išduoda teigiamą išvadą dėl Projekto tikrinimo nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai visi žemės sklypo bendraturčiai su parengtu Projektu sutiks (pasirašys sprendinių brėžinyje) arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti Projektą. Sprendimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis priimamas kartu su sprendimu patvirtinti Projektą vadovaujantis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašu (Taisyklių 70, 71 punktas).

Taip pat pabrėžtina, kad atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Šis atidalijimas vadinamas santykiniu atidalijimu. Absoliučiu atidalijimu (padalijimu) teisinis santykis kvalifikuojamas tuo atveju, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, t. y. ne tik sumažėja bendraturčių skaičius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu. Bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir neturi teisės reikšti reikalavimo dėl kitų bendraturčių dalių atidalinimo, t. y. reikalauti absoliutaus atidalijimo. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas pagal ieškovų parengtą schemą buvo padalintas į atskirus žemės sklypus kiekvienam ieškovui, dalį žemės sklypų paskiriant atsakovams bendra nuosavybe. Ginčo žemės sklypą padalinus pagal ieškovų pateiktą schemą pasibaigia ieškovus ir atsakovus siejusi bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsakovus tarpusavyje siejusi bendrosios dalinės nuosavybės teisė išlieka, taip pat išlieka bendroji nuosavybė infrastruktūrai. Faktiškai vietoj vieno bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto sukuriami keli tokie objektai. Pripažintina, kad toks atidalinimo būdas, kai yra susmulkinami nekilnojamojo turto objektai ir jie paliekami valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kitiems bendraturčiams, esant techninėms galimybėms racionaliai atidalinti vienam iš bendraturčių priklausančią dalį, neturėtų būti taikomas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-929-658/2015).

Teismas daro išvadą, kad pagal į bylą ieškovų pateiktą planą nėra galimybių suformuoti žemės sklypą atskirais nekilnojamo turto objektais. Teismas sprendžia, kad ieškovų pateikta žemės sklypo atidalijimo schema neatitinka Žemės, Nekilnojamojo turto kadastro, ir kt. teisės aktų keliamų reikalavimų, kurie suteikia bendraturčiams teisę jų bendrai su kitais savininkais valdomą žemę formuoti į atskirus kadastro objektus.

Be to, nėra prielaidų tenkinti ieškinio reikalavimų, nes pirmiausia savininkai turi pakeisti sklypo paskirtį iš miško žemės į kitos paskirties. Paskirčiai pakeisti reikia visų savininkų valios ir lėšų. Ieškinyje teismui, nėra numatyta kaip bus sprendžiamas klausimas dėl miško paskirties pakeitimo kitomis naudmenomis.

2011-09-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis patvirtintame apraše Nr. 1131, 9 ir 11 punktuose yra nurodyta, kad keičiant miško paskirtį yra numatyta piniginė kompensacija, todėl prieš keičiant paskirtį turi būti išspręstas kompensacijos klausimas. Piniginę kompensaciją į Lietuvos Respublikos biudžetą privaloma sumokėti prieš išregistruojant kitomis naudmenomis paverčiamą miško žemę iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro .

Kadangi ginčo sklype yra ir miško žemė, o ieškinyje nenumatytas kompensavimo mechanizmas, negalima tenkinti ir antrojo ieškinio reikalavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovas E. D. 2015-11-11 sumokėjo advokatui M. Š. 1600,00 Eur (II t., 5 b. l.). Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovo E. D. naudai priteistinos jo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, matyti, kad siuntimo išlaidas byloje sudaro 28,07 Eur. Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis – po 3,51 Eur valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš kiekvieno ieškovo: M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš kiekvieno ieškovo: M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 3,51 Eur (trijų eurų, 51 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.