Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Č. prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2023 m. liepos 27 d. gautas nuteistojo E. Č. prašymas, kuriuo jis prašo, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), peržiūrėti jo bylą ir sumažinti, nuteistojo manymu, jam paskirtą per didelę bausmę. Nuteistasis pažymi, kad bausmės dalį jis jau atliko, jo elgesys buvo ir yra nepriekaištingas. Išleistas į laisvę, jis padėtų šeimai su darbais bei stengsis keisti savo gyvenimo būdą, t. y. bandys įsidabinti ir sukurti savo šeimą. Labai gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Č. prašymas tenkinamas iš dalies

Baudžiamasis įstatymas numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, išskyrus BK 3 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta BPK 362¹ straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. Č., atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, kreipėsi į teismą prašydamas sušvelninti jam paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio matyti, kad E. Č. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, o būtent: jis, 2019 m. rugpjūčio 31 d., t. y. dienos metu, viešoje vietoje, einant, netoli prekybos centro „Maxima“, Vilniuje, Mindaugo g. 11, ištraukė iš G. V., laikančios prie savęs, t. y. jos neužsegtos rankinės, jos mobiliojo ryšio telefoną „XGODY“, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiosios G. V. 190 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „XGODY“ , tuo padarydamas jos motinai J. V. 190 Eur turtinę žalą.

Taip pat, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tyčia, buto, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas pilnametis, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su F. G. A., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, pasinaudodamas jos pačios sutikimu tai daryti savo noru, tyčia vieną kartą natūraliu būdu lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų F. G. A., taip pažeisdamas nukentėjusiosios F. G. A. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Taip pat, E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugsėjo 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, buto, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas pilnametis, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su F. G. A., žinodamas, kad nukentėjusioji yra mažametė, ir pasinaudodamas jos pačios sutikimu tai daryti savo noru, tyčia vieną kartą natūraliu būdu lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų F. G. A., taip pažeisdamas mažametės nukentėjusiosios F. G. A. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475) . Kaip matyti, nagrinėjamu atveju BK 151¹ straipsnis nebuvo pakeistas, tačiau buvo pakeistos BK 178 straipsnio bei BK 190 straipsnio nuostatos, todėl teismas toliau pasisako dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio.

Pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį E. Č. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal jos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija). Joje buvo numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taigi, lyginant aktualias BK redakcijas, pažymėtina, kad kišenvagystės požymis tiek pagal seną, tiek pagal naują redakciją įvirtintas BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau matyti, kad įstatymų leidėjas nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje sumažino straipsnio sankcijoje numatytą maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą nuo šešerių iki ketverių metų bei įtvirtino alternatyvią švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas E. Č. veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) į BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Kartu pažymėtina ir tai, kad kvalifikuotos vagystės kvalifikavimui pagrobto turto vertė reikšmės neturi, nes BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl esant bent vienam jų (šiuo atveju – kišenvagystei), nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Sprendžiant klausimą dėl E. Č. paskirtos bausmės peržiūrėjimo, pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu parinkdamas bausmės rūšį E. Č., atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, iki šio nusikaltimo jis buvo teistas vieną kartą, tačiau teistumas nusikaltimo padarymo metu buvo išnykęs, baustas administracine tvarka. Teismas įvertino ir tai, kad E. Č. yra jauno amžiaus, nedirba, todėl padarė išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti, E. Č. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kiek didesnę nei bausmės vidurkis, be intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įpareigojimus, susijusius su darbu ir žalos atlyginimu. Apygardos teismo vertinimu, paskirta nuteistajam bausmė yra iš tiesų pakankamai švelni, atitinkanti teisingumo bei proporcingumo principus, todėl švelninti ją dar labiau nėra jokio pagrindo. Be to, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, paskirta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir E. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nuteistajam paskirta bausmė atitinka jo asmens ir padarytų nusikaltimų pavojingumą, o vien tai, kad įstatymų leidėjas nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje sumažino BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalią ribą, savaime nesudaro pagrindo mažinti nuteistajam paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. Č. prašymą dėl bausmės sušvelninimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį.

E. Č. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties dėl bausmių subendrinimo nekeisti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.