Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išsprendė klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos, kurioje

V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, grąžinimo institucijai administracinio nusižengimo tyrimo atlikimui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) patarėja N. B. 2020 m. sausio 15 d. surašė V. Č. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį (neypatingojo statinio savavališkas rekonstravimas). Administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad V. Č. 2019 m. lapkričio 14 d. 10.30 val. žemės ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusį paslaugų paskirties pastatą – pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovė iki pamatų ir ant senų pamatų iš silikatinių blokelių perstatė pirties sienas. Pastato ilgis ir plotis neišeina už buvusio pastato ilgio ir pločio ribų. Buvusio pirties pastato sienos aukštis buvo 3 (trys) m. Ant senų pamatų atstatomas pirties pastatas, kurio išorinės sienos paaukštintos iki 4 (keturių) m, skirtumas tarp buvusios pastato sienos aukščio ir statomo pastato aukščio yra vienas metras. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.), yra statinio rekonstravimas. Kadangi pastatas pagal savo parametrus priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, tokio statinio rekonstravimui privaloma parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas statybos darbus vykdo be statybą leidžiančio dokumento ir statybos projekto. Tokiais veiksmais V. Č. pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų, 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 22 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.

Kauno apygardos teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pirmąja instancija, konstatavo, jog Inspekcija, surašydama V. Č. administracinio nusižengimo protokolą dėl savavališko statinio rekonstravimo, neatliko išsamaus tyrimo, nes pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą, tam, kad statybos darbai būtų laikomi statinio rekonstravimu, nepakanka nustatyti tik laikančiųjų konstrukcijų perstatymo fakto, privaloma nustatyti ir tai, kad laikančiųjų konstrukcijų perstatymu buvo pakeisti statinio išorės matmenys. Inspekcija privalėjo nustatyti, kad buvo pakeistas statinio aukštis, o kaltindama V. Č. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 5 dalyje, privalėjo nustatyti aplinkybę, jog V. Č. perstatė buvusio statinio laikančiąsias konstrukcijas – išorines sienas, tuo pakeisdamas statinio aukštį. Tačiau ši aplinkybė nebuvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir nepateikta jokių ją patvirtinančių duomenų. Teismas taip pat nurodė, kad Inspekcija, veikdama pagal savo kompetenciją ir turėdama specialių žinių, privalėjo pateikti tikslius, išsamius ir neprieštaraujančius vienas kitam įrodymus, patvirtinančius V. Č. inkriminuojamo nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu nei administracinio nusižengimo protokole, nei Inspekcijos pateiktuose aktuose nebuvo nurodyti tikslūs ir detalūs patikrinimo metu atlikti buvusio statinio išorinės sienos aukščio skaičiavimai. Taip pat Inspekcija, administracinio nusižengimo protokole nurodydama, jog pastatas pagal savo parametrus priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, statinio parametrų nedetalizavo, protokole nepateikė nuorodos į teisės aktus, reglamentuojančius neypatingojo statinio sąvoką. Kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketinę teisės normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti blanketinę teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Be to, būtina nurodyti ir kitas nusižengimo esmę atskleidžiančias aplinkybes. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis ir, sprendžiant atsakomybės klausimą, nebūtų pažeistos jo teisės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas nustatė šiuos esminius administracinio nusižengimo protokolo trūkumus, tačiau turėdamas pareigą būti aktyvus, nesiėmė jokių veiksmų tiems trūkumams pašalinti, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Kauno apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas privalėjo pats ištaisyti protokolo trūkumus arba pasiūlyti Institucijai protokolo trūkumus pašalinti. Šių nutarimuose nustatytų faktų kontekste teismas pažymi, kad ne tik administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, bet ir valstybės institucija, kaltinanti asmenį administracinio nusižengimo padarymu, privalo tinkamai atlikti savo pareigas, nustatyti visas galimo nusižengimo buvimą patvirtinančias aplinkybes bei rinkti įrodymus.

Šie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutarime ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarime aukščiau nurodyti 2020 m. sausio 15 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo trūkumai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje pripažintini esminiais, kadangi dėl nustatytų trūkumų teismas neturi galimybės tiksliai įvertinti V. Č. atsakomybės ribų bei galimai padaryto nusižengimo aplinkybių bei nuspręsti dėl jo kaltės. Šių protokolo trūkumų negalima pašalinti teisme, be to jų šalinimas teisminio nagrinėjimo stadijoje iš esmės trukdytų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, galimai sąlygotų kaltinimo pakeitimą ar tikslinimą, dėl ko bylos nagrinėjimas teisme būtų apsunkintas ir truktų ilgiau bei reikštų svarbių asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia teisės į teisingą teisinį procesą pažeidimus, taigi konstatuojama, kad byloje reikalingas papildomas aplinkybių tyrimas, todėl byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti bei administracinio nusižengimo protokolo trūkumams pašalinti (ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsniu, 577 straipsniu, 608 straipsniu, 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu, 656 straipsniu,

nutaria:

Grąžinti administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Č. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.