Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-617-369/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-18
Bylos Nr.
1-617-369/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
T. V.
Nukentėjusysis
M. K.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-617-369/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23905-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,kaltinamajam T. V. (T. V.), jo advokatui Anatolijui Svilai,nukentėjusiajai M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V. (T. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini),gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. liepos 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalimi šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2019 m. lapkričio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista į 90 parų areštą;

2) 2020 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo nutartimi paskirta bausmė ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė. Paskirta bausmė atlikta.

Kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V., 2020 m. birželio 18 d. apie 17.30 val. būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių girtumas) 53-io viešojo transporto – maršrutiniame autobuse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), autobusui važiuojant link V. Kudirkos aikštės, garsiai keikdamasis ir sakydamas ,,pažiūrėk į šitą akiniuotį, aš jį tuoj sumušiu“ kreipėsi į autobuso keleivį M. K.. Autobusui sustojus stotelėje T. V. rodomuoju pirštu parodė į M. K., o paskui į save. Tada pirštu nurodė kryptį - į lauką. Autobusui pajudėjus iš stotelės, pakartojo tą patį veiksmą pirštu, bei sukdamas ant rankos esantį raištį su metaliniu pakabuku, dešinės rankos nykščiu braukė sau per gerklę (lyg pjautų ) ir rodomuoju pirštu nurodė į M. K. ir prie jo artinosi. Autobusui sustojus T. V. priėjo prie M. K. ir mosikuodamas rankomis grasino ,, Aš tave užmušiu“, ,,aš tave papjausiu“, „Tau šakės“, M. K. pasakius, kad jis iškvies policiją, T. V. į tai atsakė, kad ,,Man vienodai, aš tave užmušiu“, bei mosikuodamas rankomis ir sukdamas ant rankos metalinį pakabuką juo sudavė M. K. per ranką. Autobusui sustojus ,,Kalvarijų turgus“' stotelėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), T. V., toliau garsiai šūkavo, išlipus iš autobuso, matant pašaliniams asmenims, ranka du kartus sudavė į minėto autobuso langą ir vieną kartą kumščiu į dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodį, kurį sudaužė padarydamas UAB „X“ 591,90 euro turtinę žalą. Savo veiksmais T. V. išreiškė grasinimą nužudyti M. K. ir jam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei savo įžūliais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokiu būdu T. V. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis T. V. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai. Nurodė, kad kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių nepamena, nes prieš tai su iš matymo pažįstamu asmeniu U. P. išgėrė 2 litrus trauktinės. Po to jie įlipo į autobusą. Kaip elgėsi autobuse ir iš jo išlipęs nepamena, tačiau pripažįsta, kad autobuso salone galėjo elgtis agresyviai ir išsakyti grasinimus nužudyti nukentėjusįjį, o išlipęs iš autobuso sudaužyti autobuso išorinį galinio vaizdo veidrodėlį. UAB „X“ pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų priteisimo pripažino ir prašomų iš jo priteisti sumų neginčijo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

2020 m. birželio 19 d. apklaustas įtariamuoju T. V. kaltę pripažino. Jis nurodė, kad 2020 m. birželio 18 d. apie 12.30 val. susitiko su draugu U., kurio duomenų neprisimena. Susitikę nusipirko 1 litro talpos žolelių trauktinės butelį, kurį dviese išgėrė. Kas vėliau įvyko, sunkiai prisimena. Atsimena, kad kažkokie įvykiai susiję su autobusu, tačiau nieko neprisimena. Jam pateiktame įtarime nurodytų faktų neneigia. Galimai viskas taip ir buvo, tačiau nieko neatsimena. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio (t.1 b.l. 90).

2020 m. gruodžio 17 d. apklaustas įtariamuoju T. V. nurodė, kad kaltę pripažįsta ir laikosi ankstesnės apklausos metu duotų parodymų. Papildomai nori nurodyti, kad dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltę prisipažįsta visiškai. Kaip ir minėjo ankstesnės apklausos metu, įvykio dieną buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Jis neprisimena visų įvykio detalių, bet jeigu yra liudytojai, kurie nurodo, jog jis elgėsi taip, kaip rašoma įtarime, tai sutinka, kad galėjo viešoje vietoje šūkauti, keiktis, matant aplinkiniams apgadinti autobusą ar pan. Dėl grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą kaltę pripažįsta visiškai, nors nelabai ką ir atsimena. Išgėręs būna labai agresyvus, dėl ko pilnai sutinka su tuo, kad važiuojant autobusu galėjo kažkam grasinti. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Sutinka su X padaryta žala. Pasižada užsidirbti pinigų ir padarytą žalą padengti (t.1 b.l. 98, 101).

Iš 2020 m. birželio 18 d. 18:41 val. alkotesterio rodmenų matyti, kad T. V. nustatytas 1,67 promilių girtumas (t.1 b.l. 81).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas T. V. sulaikymo metu pas jį surastas medžiaginis raištis su metaliniu pakabuku. Bendras raiščio su pakabuku ilgis - 42 cm. Po apžiūros raištis su pakabuku perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių (t.1 b.l. 75, 59-63).

2020 m. birželio 18 d. M. K. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2020 m. birželio 18 d. apie 17.30 val. viešojo transporto Nr. 53 maršruto autobuse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas asmuo grasino jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Nepažįstamas asmuo žiūrėdamas jam į akis savo rankos nykščiu braukė sau per gerklę, paskui pirštu nurodė į jį. Po to, eidamas link jo, sau ant rankos susivyniojo raištį, ant kurio buvo pritvirtintas metalinis daiktas, priėjęs arčiau prie jo, pasakė - ,,Aš tave papjausiu“, ,,Aš tave užmušiu“. Mano, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas (t.1 b.l. 7).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju M. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini),. 2020 m. birželio 18 d. apie 17.00 val. baigė darbą ir įsėdo į 53 maršruto autobusą, kuris važiuoja maršrutu Stotis - Fabijoniškės. Jam važiuojant autobusu, viešojo transporto stotelėje ,,Trakų“ įsėdo du vaikinai, kurių vienas buvo akivaizdžiai neblaivus. Tas asmuo, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, atsisėdęs autobuse garsiai šūkavo ir keikėsi, o jo draugas sėdėjęs šalia juokėsi ir nebandė jo nuraminti. Jis sėdėjo maždaug autobuso viduryje atsisukęs į minėtus jaunuolius. Praėjus maždaug minutei, kai jaunuoliai atsisėdo į autobusą, neblaivus asmuo garsiai pasakė savo draugui „pažiūrėk į šitą akiniuotį, aš jį tuoj sumušiu“. Kelis kartus jis girdėjo, kaip tas neblaivus asmuo bando atkreipti jo dėmesį. Šis asmuo švilpavo, kelis kartus jam šūktelėjo - ,,ė“. Tuo metu autobusas sustojo stotelėje ,,Vinco Kudirkos aikštė“. Autobusui sustojus, jis pažiūrėjo į tą neblaivų asmenį, o šis rodomuoju pirštu parodė į jį, paskui į save ir tada nurodė kryptį - į lauką. Tada jis nusisuko nuo jų ir nekreipė į juos dėmesio. Autobusui pajudėjus tas pats asmuo dar kartą pirštu parodė į jį, tada į save ir parodė į lauką. Po to, kai asmuo parodė pirštu į lauko pusę, pamatė, kaip jis ant rankos pradėjo sukti kažkokį raištį. Kelias minutes tas asmuo buvo nusiraminęs, po ko pradėjo garsiai kalbėti ir muistytis. Jis pasižiūrėjo į juos ir pamatė, kad tas asmuo, kuris prieš tai jį provokavo, savo dešinės rankos nykščiu pradėjo braukti sau per gerklę, po ko rodomuoju pirštu nurodė į jį. Kai asmuo nurodė į jį, pradėjo galvoti, kad minėtas asmuo jam grasina. Tas asmuo dar kartą ranką užsivyniojęs raiščiu, ant kurio galo buvo pritvirtintas metalinis pakabukas perbraukė sau per gerklę ir nurodė į jį. Po to tas asmuo pradėjo intensyviai sukti kažką sau ant rankos ir atsistojęs iš vietos eiti link jo. Asmens draugas, sėdėjęs šalia, bandė tą asmenį užlaikyti, tačiau jam nepavyko. Asmuo svirduliuodamas ėjo link jo. Tai pamatęs jis atsistojo iš savo vietos, nes pajuto grėsmę, kad asmuo jį puls. Autobusui staigiai sustojus, prie jo atėjęs asmuo sustojo nuo jo maždaug pusės metro atstumu ir pradėjo mosikuoti rankomis. Mosikuodamas rankomis, kelis kartus jam pakartojo - ,,Aš tave užmušiu“, ,,aš tave papjausiu“. Šiam asmeniui jis liepė nusiraminti ir eiti į savo vietą, tačiau asmuo į jo pastabas nereagavo ir atsakė - ,,tu man čia neaiškink, tau šakės“. Asmeniui pasakė, kad jis yra policijos pareigūnas, kad nuo jo atsitrauktų ir kad kviečia policiją. Tada asmuo jam pasakė - ,,man vienodai, ment paganij, aš tave užmušiu“. Tai pasakęs asmuo mosikuodamas rankomis trenkė jam į ranką. Dėl šio veiksmo fizinio skausmo nepatyrė. Visą tą laiką, kai minėtas asmuo buvo šalia jo, juto labai didelį pavojų, nes asmuo rankose turėjo kažkokį metalinį daiktą, kuris buvo pritvirtintas prie raiščio, kurį asmuo suko sau ant rankos. Autobusui sustojus ,,Kalvarijų turgus“ stotelėje, tas asmuo toliau garsiai šūkavo, keikėsi ir kartu su draugu išlipo iš autobuso. Išlipęs į lauką agresyviai nusiteikęs asmuo du kartus trenkė į autobuso langą ir nuėjęs iki autobuso priekio, trenkė į autobuso priekinį užpakalinio matymo veidrodėlį ir jį sudaužė. Po to abu asmenys pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini) gatvės, o jis apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę policijos pareigūnai agresyvų asmenį, kuris apgadino autobusą ir jam grasino, sulaikė. Norėtų paminėti, kad asmens, kuris jam grasino, nepažįsta, darbo metu taip pat niekada nėra jo matęs. Yra užtikrintas, kad minėto asmens grasinimai buvo realūs, nes jis buvo labai agresyviai nusiteikęs (t.1 b.l. 31).

2020 m. birželio 18 d. buvo atlikta autobuso „Soliaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota, kad autobusas raudonos spalvos. Autobuso salone bendra tvarka nepažeista. Autobuso išorėje dešinėje pusėje yra trys durys, kurios skirtos keleiviams įlipti/išlipti. Ant autobuso kėbulo apgadinimų nematyti. Autobuso priekyje iš dešinės ir kairės pusės prie priekinio stiklo, yra du užpakalinio matymo veidrodėliai. Kairysis veidrodėlis nepažeistas. Dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio viršutinis stiklas nepažeistas, o apatinis stiklas yra suskilęs. Autobuse bei ant jo yra vaizdo stebėjimo kameros (t.1b.l. 45-54).

Šalies argumentai

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „X“ pateikė civilinio ieškinio pareiškimą dėl 591,90 eurų jiems padarytos turtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu ( t.1 b.l. 17-22).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas UAB „X“ pateiktas vaizdo įrašas. Šio įrašo duomenys įtraukti į apžiūros protokolą. Pateiktas vaizdo įrašas yra be garso. Atidarius vaizdo įrašą dešinėje pusėje viršuje užrašyta data ir laikas - „2020-06-18 17:36:30“, įrašas filmuojamas dvejomis kameromis. Kairėje ekrano pusėje rodomas vaizdo įrašas, kuriame matomas autobuso dešinysis šonas ir vaizdas už autobuso. Dešinėje pusėje - vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vaizdas pro priekinį autobuso langą. Vaizdo įrašas prasideda autobusui stojant stotelėje. Autobusui sustojus durys atsidaro. Iš autobuso išlipa juodai apsirengęs, tamsių plaukų vaikinas. Paskui jį išlipa baltai apsirengęs vaikinas. Abu vaikinai eina link autobuso priekio. Juodai apsirengęs vaikinas prieina prie šoninio autobuso lango ir rankomis kažką rodo. Autobusui pajudėjus juodai apsirengęs vaikinas iš dešinės rankos kumščio trenkė į autobuso šoninį stiklą ir žiūrėdamas į autobuso langą nykščiu perveda sau per gerklę. Autobusas sustoja ir juodai apsirengęs vaikinas sukdamas ant dešinės rankos juodos spalvos raištį prieina prie autobuso priekio. Jis atsistoja priešais priekinį stiklą ir žiūrėdamas į langą dešinės rankos nykščiu du kartus perveda sau per kaklą, po ko linksėdamas galvą ištiesia dešinę ranką į priekį ir rodo „vidurinį pirštą“. Autobusui pradėjus judėti, juodai apsirengęs vaikinas užsimoja dešinės rankos kumščiu. Kamera nefiksuoja, kur vaikinas pataikė. Autobusui sustojus, abu vaikinai nueina tolyn nuo autobuso (t.1b.l. 14, 18-20, 55).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas Vilniaus apskrities VPK pateiktas vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašą kairėje pusėje matomas užrašas „050 (Kalvarijų g. ir Turgaus g. sankryža)“, viršuje dešinėje pusėje matoma data 2020-06-18 ir laikas 17:36:25 val. įraše užfiksuota, kaip raudonos spalvos 53-io maršruto autobusas sustoja viešojo transporto sustojimo stotelėje. Autobusui sustojus iš jo išlipa keleiviai, tarp jų ir du vyriškiai, iš kurių vienas apsirengęs baltos spalvos drabužiais, kitas juodos spalvos drabužiais. Vaizdas filmuojamas iš toli, todėl žmonių veidų ir jų veiksmų įžiūrėti nėra galimybės. 17:37.00 val. autobusui truputį pavažiavus iš viešojo transporto sustojimo stotelės jis sustoja ir įjungia avarinį signalą (t.1b.l. 23, 24, 57).

Ikiteisminio tyrimo metu bendrasis pagalbos centras pateikė du garso įrašus, kuriuos apžiūrėjus nustatyta, kad 2020 m. birželio 18 d. pirmą kartą pagalbos telefonu skambino 3 PK tyrėju prisistatęs M. K., kuris nurodė, kad labai agresyvus pilietis prie Kalvarijų turgaus daužė autobuso duris, galbūt apgadino langą ir autobuse jį puolė. Autobusas sustojo ir vairuotoja kviečia policiją. Agresyvūs vaikinai šalinasi, o jis seka. Antrą kartą bendruoju pagalbos telefonu skambino viešojo transporto vairuotoja pristačiusi D. B., kuri nurodė, kad Kalvarijų stotelėj kažkoks narkomanas kumščiu sudaužė 53 maršruto autobuso užpakalinio matomumo dešinės pusės veidrodį. įrašai įrašyti į CD, kuris prijungtas prie bylos (t.2 b.l. 17-18)

Vilniaus AVPK vyr. patrulio K. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 18 d. apie 17.40 val. patruliuodami su patruliu M. V. gavo pranešimą, kad prie Kalvarijų turgaus, Vilniuje pranešėjas pastebėjo asmenį, kuris daužė autobuso langą, galimai apgadino. Pagal pranešėjo išsakytus asmenų požymius, minėti asmenys buvo pastebėti ties Rinktinės g. 60 Vilniuje esančios parduotuvės „LIDL“ automobilių stovėjimo aikštelėje ir buvo sulaikyti. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. V. ir U. P.. Netrukus į juos kreipėsi pranešėjas M. K., kuris paaiškino, kad T. V. būdamas viešojo transporto 53 maršruto autobuse prie jo priėjo rankoje laikydamas metalinį atidarytuvą su mėlyna virvute, kuria buvo apsirišęs ranką ir pradėjo kabinėtis, keldamas konfliktą. Vėliau T. V. ranka apgadino maršrutinio autobuso galinio matymo veidrodėlį ir pradėjo šalintis, o M. K. jam sekė iš paskos. T. V. ant rankos buvo apsirišęs atidarytuvą, kuriuo galimai apgadino autobuso veidrodėlį. T. V. buvo sulaikytas. Įvykis užfiksuotas „Body“ kamera Nr. 9014 ir 9003. Pridedama: mėlynos spalvos raištis, ant kurio pakabintas atidarytuvas (t.1b.l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Vertindamas byloje surinktus duomenis, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis T. V. faktiškai neprisiminė kaip jis elgėsi 2020 m. birželio 18 d. įlipęs į 53 maršruto autobusą ir kokius veiksmus atliko nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau neneigė, kad galėjo grasinti jį nužudyti ir atliko veiksmus, nurodytus jam pateiktame kaltinime.

Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme vienodai nurodė, kad jam važiuojant 53 maršruto autobusu, į jo saloną įlipęs neblaivus kaltinamasis elgėsi agresyviai. M. K. teigė, kad kaltinamasis T. V. demonstratyviai į jį rodydamas braukė pirštu sau per gerklę, gestais kvietė jį išlipti iš autobuso. Teismo įsitikinimu, tokiu veiksmu kaltinamasis sąmoningai siekė bauginamojo afekto. Nukentėjusiajam stengiantis nereaguoti į tokį kaltinamojo elgesį T. V. prisiartino prie autobuso salone sėdėjusio nukentėjusiojo, sudavė rankoje laikytu pakabuku jam per ranką ir ėmė grasinti, kad tuojau jį užmuš, kad jį pajaus, kad jam bus „šakės“. Nukentėjusiajam prisistačius policijos pareigūnu, kaltinamasis nenurimo ir vis tiek elgėsi agresyviai. Jis toliau grasino nukentėjusiajam, kad jį užmuš, kad jam nesvarbu, jog nukentėjusysis yra policijos pareigūnas.

Nustačius, kad T. V. išsakė grasinimus nukentėjusiajam, kad jį nužudys, siekiant veiką kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, ar buvo pakankamas pagrindas manyti, kad išsakytas grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas pirmiausia pažymi, kad šiuo aspektu yra reikšminga tai, kaip nurodytą grasinimą suvokė nukentėjusysis M. K.. Kaltinamojo pasakyti grasinimai jį nužudyti sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas. Tokią išvadą pagrindžia pati veikos situacija. T. V. šiuos grasinimą išsakė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyviai nusiteikęs. Grasinimai buvo išsakyti važiuojančio autobuso salone, iš kurio nukentėjusysis faktiškai neturėjo galimybės pasišalinti, todėl jis realiai jautė kilusią grėsmę dėl savo gyvybės, tuo labiau, kad kaltinamasis rankoje laikė metalinį daiktą, kuris buvo pritvirtintas ant raiščio ir tą daiktą suko savo rankose. Su šiuo daiktu kaltinamasis prisiartino prie nukentėjusiojo, sudavė jam per ranką ir toliau grasino jį nužudyti. Šių aplinkybių visuma sudarė pagrindą nukentėjusiajam manyti, kad T. V. gali įvykdyti savo grasinimą ir jį nužudyti.

Taigi atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji (tiesioginė tyčia) nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, požymiai T. V. veikoje, todėl jis pripažintinas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2011). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.

Vienu iš BK 284 straipsnyje kriminalizuotos veikos būtinųjų požymių, kaip minėta, yra padariniai, t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. V. atliko nevienkartinius, gana ilgą laiką besitęsusius veiksmus. Būdamas viešoje vietoje, jo veiksmus stebėjusių asmenų akivaizdoje, tyčia ir triukšmingai gadino UAB „X“ priklausantį turtą, 53 maršruto autobusą. Atlikdamas tokius veiksmus kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeisdamas kitų asmenų interesus – sugadino jų turtą. Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytomis alternatyviomis veikomis – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais, taigi, veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį pakanka bent vieno iš minėtų alternatyvių veiksmų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus – paties kaltinamojo T. V., liudytojų D. B., K. Š., nukentėjusiojo M. K. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus autobuso „Soliaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, UAB „X“ bei Vilniaus apskrities VPK pateiktus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti kaltinamojo veiksmai, teismas daro išvadą, kad T. V. viešoje vietoje – visuomeninio transporto sustojimo stotelėje ,,Kalvarijų turgus“, ties pastatu Kalvarijų g. 61, Vilniuje, tyčia iš chuliganiškų paskatų, matant pašaliniams asmenims, ranka du kartus sudavė į minėto autobuso langą ir vieną kartą kumščiu į dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodį, kurį sudaužė padarydamas SĮ „X“ turtinę žalą. Toks kaltinamojo elgesys pripažintinas įžūliu ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Spręsdamas bausmės T. V. skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia ir norėjo taip elgtis. Teismas įvertina kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis. T. V. anksčiau teistas, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, neatlygino padarytos turtinės žalos. T. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė neblaivus ir ši aplinkybė akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais už T. V. įvykdytas nusikalstamas veikas jam buvo skiriamos laisvės apribojimo bei arešto bausmės, kurios akivaizdžiai neturėjo teigiamo poveikio ir neužkardino kaltinamojo nuo naujų nusikaltimų vykdymo. Tai leidžia teismui leidžia teismui spręsti, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam tikslinga skirti BK 145 straipsnio 1 dalyje bei BK 284 straipsnio sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas šių bausmių minimumui. Kaltinamojo T. V. atžvilgiu teismas taiko BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamajam paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis kaip realios jo įvykdytų nusikalstamų veiksmų sutaptys. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad M. K. išsakytą grasinimą jį nužudyti kaltinamasis išsakė maršrutinio autobuso salone, o viešosios tvarkos pažeidimas jam inkriminuotas įvertinus jo atliktus veiksmus išlipus iš autobuso. Paskirdamas T. V. laisvės atėmimo bausmę teismas jo atžvilgiu taiko BK 75 straipsnį ir atideda jam paskirtos bausmės vykdymą. Taikydamas kaltinamojo atžvilgiu BK 75 straipsnį teismas įvertina nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, T. V. suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu T. V. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas, kaltinamojo atžvilgiu taikydamas BK 75 straipsnį, jam paskiria atitinkamus įpareigojimus. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į T. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką būtina įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 18 d. 17.45 val. iki 2020 m. birželio 19 d. 13.15 val. nuo 2021 m. gegužės 27 d. 8.15 val. iki 2021 m. gegužės 27 d. 13.30 val. ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. birželio 18 d.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „ X“ 591,90 eurų ieškinys dėl jiems padarytos turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo tenkintinas pilnai. T. V. pripažino jam teikiamą ieškinį ir su juo sutiko.

Nukentėjusysis M. K. nagrinėjant bylą, iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė teismui 1 000 eurų civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei prašė iš kaltinamojo priteisti jo patirtas proceso išlaidas – 350 eurų sumoje. Nukentėjusysis pateikė 2021 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1071227, patvirtinantį jo patirtas proceso išlaidas. Prašydamas iš kaltinamojo priteisti jam padarytos neturtinės žalos atlyginimą, teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad teismo nagrinėjamas įvykis jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Jis pasijuto bejėgis ir pažeidžiamas. Kaltinamojo išsakytais grasinimais ir atliktas veiksmais pajuto pažeminimą. Jis buvo įžeistas ne tik kaip privatus asmuo, tačiau ir kaip pareigūnas. Po šio įvykio patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, išgąstį ir baimę. Jautė didelį stresą, kurį laiką kankino nemiga. Po šio įvykio bijojo vakarais, po darbo važiuoti miesto viešuoju transportu, galvodamas, kad į autobusą vėl gali įlipti kokie nors negatyvūs asmenys ir vėl pasikartoti jau buvusi situacija.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad naudotas psichinis smurtas prieš nukentėjusįjį grasinant nužudyti truko palyginus trumpai. Nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas tik išgąstis. Viešoje vietoje jis patyrė pažeminimą ir nemalonumą, aplinkui esant žmonėms. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtas įvykis būtų sukėlęs nukentėjusiajam ilgalaikes psichinio pobūdžio pasekmes: išsivysčiusį nesaugumo jausmą, patirtą psichinę traumą, jis šias pasekmes būtų šalinęs medikamentais.

Taip pat teismas atsižvelgia į T. V. turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis jauno amžiaus, nedirba, turi pradinį išsilavinimą. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kad nemalonūs pojūčiai nukentėjusiajam truko labai trumpai, kad jis yra policijos pareigūnas ir stresinės situacijos jo darbe yra dažnas reiškinys iš kaltinamojo priteistina M. K. naudai 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrins pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios ir kaltosios pusių. Teismas taip pat iš kaltinamojo priteisia 350 eurų sumą nukentėjusiojo patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų prašymų byloje

Priimant nutartį dėl bylos perdavimo į teisiamąjį posėdį, teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad T. V. būtų parinktas gynėjas advokatas. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo gynėju buvo parinktas advokatas Anatolijus Svila. 2021 m. balandžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad advokato A. Svilos teiktos antrinės teisinės pagalbos T. V. išlaidos sudaro 157,50 Eur, ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad kaltinamajam T. V. šioje byloje buvo taikyta kardomoji priemonė suėmimas. Jis niekur nedirba. T. V. paskyrus kardomąją priemonę suėmimą, šioje byloje atsirado BPK 51 straipsnio 1 dalyje 7 punkte nurodyta sąlyga, kada gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš T. V. netenkintinas.

Kiti klausimai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas vokas, kuriame yra raištis su metaliniu pakabuku (2020 m. gruodžio 17 d. kvitas B Serija BBB Nr. 1PK003811(t.1 b.l. 63), saugomas centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilniuje. Vokai su CD (2) laikmenomis nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. V. (T. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis T. V. paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, T. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, 6 dalimi, T. V. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į T. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 18 d. 17.45 val. iki 2020 m. birželio 19 d. 13.15 val., nuo 2021 m. gegužės 27 d. 8.15 val. iki 2021 m. gegužės 27 d. 13.30 val. ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. birželio 18 d.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskelbus nuosprendį panaikinti T. V. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą ir jį iš suėmimo paleisti. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. V. paskirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

UAB „X“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir iš T. V. šiai bendrovei priteisti 591,90 eurų.

Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš T. V. jam priteisti 300 eurų.

Iš T. V. priteisti nukentėjusiajam M. K. 350 eurų jo patirtų proceso išlaidų atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą prašymą dėl išlaidų už suteiktą teisinę gynybą priteisimo iš kaltinamojo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką, kuriame yra raištis su metaliniu pakabuku, saugomą centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vokus su CD (2) laikmenomis nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas