Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-385-918/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-08
Bylos Nr.
2-385-918/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
K. L.
Atsakovas
V. K.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Zita Ragauskaitė
Civilinė byla Nr. 2-385-918/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07627-2013-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 76.4; 77.4.2; 78.2.1; 99.7; 116.1; 116.11
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, dalyvaujant ieškovei K. L., jos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gražinai Didžbalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui V. K. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos dukters G. L. tėvas, įrašyti vaiko gimimo liudijime atsakovo duomenis grafoje „tėvas“ ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 350 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2013-02-17 iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad prieš vaiko gimimą šalys gyveno kartu, tačiau prieš gimdymą ieškovę paliko. Atsakovas apie dukters gimimą žinojo, iš pradžių ją lankė, atveždavo lauktuvių, tačiau, ieškovei paprašius įregistruoti tėvystę, atsakovas bendravimą nutraukė. Nepilnametės G. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga: 300 Lt pieno mišiniams, 50 Lt drabužiams, 100 Lt sauskelnėms, 30 Lt vaistams, 20 Lt skalbimo priemonėms, 180 Lt komunaliniams mokesčiams, 30 Lt žaislams, iš viso – 710 Lt. Iš atsakovo prašo priteisti pusę reikalingos vaikui sumos – 350 Lt. Ieškovės pajamos yra apie 900 Lt, jas sudaro socialinė pašalpa ir išmokos vaikams. Ieškovė gyvena trise su dukra G. ir sūnumi iš savivaldybės nuomojamame bute. Mokesčiams išleidžia apie 300 Lt. Už G. darželį ieškovei mokėti nereikia, nes ieškovė socialiai remtina. Ieškovė jokio turto neturi. Atsakovas ir dabar kartais su dukromis atvažiuoja pas ieškovę, atsiveža maisto, kuris būna skirtas jo kitoms dukterims. Atsakovas G. išlaikymui pinigų nei karto nedavė, buvo tik saldumynų atvežęs. Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti.

Atsakovui ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo per 14 dienų pateikimo įteikti 2013-08-22. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko, palaikė ieškovės prašymą skirti DNR ekspertizę. Apie 2014-11-18 teismo posėdį atsakovas informuotas pasirašytinai (178 b. l.). Atsakovas į 2014-11-18 teismo posėdį neatvyko, svarbių neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepareiškė. Byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė 2013-06-12 išvadą (31-33 b. l.), nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Ieškovės šeima nuo 2011 metų įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Ieškovei trūksta socialinių įgūdžių, vaikų poreikius ji supranta ribotai, jai teikiama socialinių darbuotojų pagalba. Dėl socialinės grėsmės naujagimei G. ieškovė su dukra 2013 metais buvo apgyvendintos Kauno Kartų namuose. Atsakovo šeima skyriui žinoma nuo 2007 metų, jam buvo teikiamos socialinės paslaugos. 2011 metais mirus atsakovo sugyventinei L. R., atsakovas augina jų dukras G. K., gim. 2008 m. ir A. K., gim. 2009 m. Atsakovui išvykus gyventi į kitą savivaldybę, socialinių paslaugų teikimas jam buvo nutrauktas. Pagrindinis atsakovo pragyvenimo šaltinis yra socialinės pašalpos. Jo dukras G. ir A. ugdančių pedagogų pastebėjimu, atsakovas dukromis rūpinasi, jam padeda sugyventinė bei vaikų močiutė. Skyriaus atstovė ieškovės ieškinį palaiko. Nurodo, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Išlaikymą abi šalys privalo teikti pagal savo materialines galimybes proporcingai vaiko poreikiams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad G. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė K. L., kilmė iš tėvo nenustatyta (8 b. l.). 2014-06-25 nutartimi paskirta DNR ekspertizė, byla sustabdyta. 2014-11-07 teisme gautas 2014-10-03 ekspertizės aktas Nr. ES 286/14 (01) (183-186 b. l.). Ekspertizės akte nurodyta, kad V. K. yra G. L. biologinis tėvas su 99,99 procento tikimybe.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius bei socialinius vaiko ir tėvo santykius. Atsakovui išaiškinama, kad jis turi ne teisę, o pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu, taip pat būtina apsaugoti vaiką nuo nestabilumo šeimos santykių srityje. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo kilmę.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 str.).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, DNR ekspertizės akto neginčijo. 2013-02-19 pareiškime Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė ketinantis įteisinti savo tėvystę G. L. atžvilgiu, nes manantis, kad mergaitė yra jo dukra (45 b. l.). Išdėstyti ieškovės paaiškinimai, byloje atlikta DNR ekspertizė patvirtina, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo pagrįstas ir tenkintinas, nustatytina, jog ieškovės dukters G. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).

Ieškovė ieškinyje taip pat prašė įrašyti vaiko gimimo liudijime atsakovo duomenis grafoje „tėvas“. Teismo sprendimas yra civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo bei naujo liudijimo išdavimo pagrindas (Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 103, 109.10, 111.1, 115 punktai). Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus bei išduoti naują liudijimą kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinga ieškinio reikalavimuose prašyti įrašyti vaiko gimimo liudijime duomenis apie tėvą ir taip reikalauti teismo surašyti perteklinę sprendimo rezoliucinę dalį. Civilinės metrikacijos įstaiga išduos naują gimimo liudijimą suteiktos kompetencijos ribose priimto teismo sprendimo pagrindu be atskiro įpareigojimo.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pripažinus atsakovą ieškovės dukters tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnametės dukters G. L. poreikiams užtikrinti reikalinga 710 Lt suma kas mėnesį: 300 Lt pieno mišiniams, 50 Lt drabužiams, 100 Lt sauskelnėms, 30 Lt vaistams, 20 Lt skalbimo priemonėms, 180 Lt komunaliniams mokesčiams, 30 Lt žaislams. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino ieškinyje nurodytą dukters poreikiams reikalingą sumą. Paaiškino, kad mergaitės poreikiai nedideli, sveikatos sutrikimų ji neturi, už darželį mokėti nereikia, nes ieškovė socialiai remtina. Atsakovas vaiko poreikių ir jiems tenkinti reikalingos sumos neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytina, kad nurodyta 700 Lt suma vaiko poreikiams tenkinti yra protinga ir pagrįsta.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių, išsilavinimą ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė nedirba, gauna socialines pašalpas (9 b. l.), įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl psichotropinių medžiagų vartojimo (56 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad ji turi tris nepilnamečius vaikus P. M., T. M. ir G. L. (10 b. l.). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jai gimė sūnus, jo gimimo liudijimo kopijos ieškovė į bylą nepateikė. P. M. gyveno su tėvu N. M. (50 b. l.), T. M. globojamas Kauno vaiko raidos klinikoje „Lopšelis“ (13 b. l.). Kauno apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1323-375/2013 pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį K. L. neterminuotai apribota motinos valdžia P. M. ir T. M. atžvilgiu. 2013 metais ieškovė dėl silpnų motinystės įgūdžių kartu su naujagime G. buvo apgyvendinta Kauno kartų namuose, jai buvo teikiama socialinė pagalba (35-44 b. l.). Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (7 b. l.). Ieškovė yra bausta administracinėmis nuobaudomis dėl psichotropinių medžiagų vartojimo ir vaikų nepriežiūros (51-13 b. l.).

Atsakovas VSDFV duomenimis nedirba, registruotas darbo biržoje (22, 88-89a, 133-134 b. l.). Atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (87, 90 b. l.). Atsakovas augina nepilnametes dukras G. K., gim. 2008 m. ir A. K., gim. 2009 m., kurių motina L. R. yra mirusi (130-132, 135 b. l.), jam vaikų močiutė, šeimai teiktos socialinės paslaugos (49, 54-55 b. l.). Atsakovas baustas administracinėmis nuobaudomis už viešosios tvarkos trikdymą, pareigūno įžeidimą (46-48 b. l.).

Ieškovės ir atsakovo materialinė padėtis panaši – abu nedirba, pastovių pajamų iš darbo santykių negauna, gyvena iš socialinių pašalpų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, turi kitų nepilnamečių išlaikytinių. Nustačius, kad G. L. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 700 Lt, kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymo prievolę turi vykdyti lygiomis dalimis - per mėnesį kiekvienam iš tėvų skiriant po 350 Lt. Tėvų prievolė teikti išlaikymą vaikui yra asmeninio pobūdžio, šios prievolės negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Pažymėtina, kad tėvams iš anksto neįvertinus savo turtinės padėties ir pasirengimo užauginti vaiką, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas G. L. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-05-13) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės G. L. atstovė K. L. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams), jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2013-03-27 ir 2014-05-06sprendimais teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba. Už DNR ekspertizės atlikimą sumokėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 270 Lt žyminis mokestis, 38 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 1450 Lt už DNR ekspertizės atlikimą ir ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 3 d., 92 str., 96 str. 1 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270, 391, 443 str., 444 str. 2d. 1p., 448 str. 1d., teismas

nusprendžia:

Nustatyti, kad atsakovas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt (trys šimtai penkiasdešimt Lt) (101,37 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-05-13) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti įstatyminę nepilnametės atstovę K. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 308 Lt (trys šimtai aštuoni Lt) (89,91 EUR) bylinėjimosi išlaidas valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1450 Lt (tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt Lt) (419,95 EUR) ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos ir DNR ekspertizės atlikimo išlaidų valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė