- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-388-198/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- D. B.
Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S –388–198/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-640-828/2015 pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. B. prašė iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad 2013-03-27 teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už neteisėtą komercinę veiklą, teismai jam skyrė baudą, turto konfiskavimą. Mokesčių inspekcija už šią veiklą priskaičiavo jam pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo įmokas, delspinigius, baudas, kurių suma yra 37 043,15 Lt. Pradėjus vykdyti nusprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę (turto konfiskavimą) priverstine tvarka susidarė 7 920 Lt vykdymo išlaidos, mokėtinos antstoliui. Pagal savo turtinę padėtį nurodytų sumų jis neturi galimybės sumokėti, nors jų mokėjimo terminai suėję. Registruotino ir kito vertingo turto, debitorių jis neturi, gauna minimalų darbo užmokestį, privalo išlaikyti tris nepilnamečius vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą D. B.. Nenustatęs, kad ieškovas turėtų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 7 500 €, teismas konstatavo, kad ieškovo būklė neatitinka įstatyme numatytos nemokumo būklės (FABĮ 2 str. 2 d.), dėl ko bankroto bylą atsisakoma iškelti (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.). Ieškovo nurodyti skoliniai įsipareigojimai (10 728,44 Eur ir 2 293,79 Eur) pagal įstatymą negali būti įskaitomi, nustatant fizinio asmens nemokumo būklę (FABĮ 29 str. 7 d.). Teismo vertinimu, ieškovo 10 728,44 € skola valstybei (nurodyti mokesčių administratoriaus apskaičiuoti mokesčiai, įmokos, delspinigiai, baudos), įvertinus aplinkybes, jog ieškovo veikla buvo neteisėta, pajamos nedeklaruojamos, veiklos apimtis tiksliai nenustatyta, dėl ko mokesčių administratorius mokestinių prievolių negalėjo nustatyti įprastine tvarka, todėl mokesčius apskaičiavo pagal jo taikytą įvertinimą, iš esmės yra ekonominė sankcija už ieškovo padarytą teisės pažeidimą (neteisėtą vertimąsi komercine veikla), taigi teisinės atsakomybės jam įgyvendinimas. Todėl teismo nuomone, toks valstybės reikalavimas ieškovui (10 728,44 Eur sumai), turi būti prilygintas ir laikytinas reikalavimu, kuris kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas, t.y. reikalavimu, kuris negali būti nurašytas LR fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka (FABĮ 29 str. 7 d.). Reikalavimu, susijusiu su nurodytos rūšies reikalavimais (pareiga sumokėti valstybei baudas už teisės pažeidimus - FABĮ 29 str. 7 d.), kylančiu iš jų, teismo vertinimu, laikytinas ir ieškovo nurodytas antstolio reikalavimas dėl 2 293,79 Eur (7 920 Lt) vykdymo išlaidų. Kadangi šis reikalavimas susidarė, vykdant ieškovui skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t.y. įgyvendinant ieškovo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikaltimą, todėl šis reikalavimas negali būti nurašytas fizinio asmens bankroto proceso metu. Šias išvadas teismas darė, atsižvelgęs į LR fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtį – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą <...> (FABĮ 1 str. 1 d.), o ieškovas dėl jo padaryto teisės pažeidimo (BK 202 str. 1 d.), tokiu negali būti laikomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu D. B. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą tenkinti ir iškelti pareiškėjui D. B. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas prie FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų nepagrįstai priskyrė Panevėžio apskrities VMI nustatytą 10 728,44 skolą biudžetui. Vadovaujantis VMI 2014-10-22 raštu Nr. (42.71) RESP-11178 pareiškėjas 2014-10-22 turi 37043,15 Lt mokestinę nepriemoką. Įstatymo leidėjas mokestinę nepriemoką ir delspinigius, baudas, palūkanas priskiria skirtingos rūšies mokėjimams. Delspinigiai, baudos atlieka baudinę ir kompensacinę funkciją, o mokestinė nepriemoka yra laiku nesumokėta mokesčio suma. Pažymi, kad nuo mokestinės nepriemokos taip pat gali būti paskaičiuoti delspinigiai ir (ar) baudos. Tokiu būdu, darytina išvada, kad šie mokėjimai visiškai netapatūs, o teismo išvada, kad mokestinė nepriemoka laikytina tam tikros rūšies sankcija, yra nepagrįsta. Pareiškėjas yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 str., kuris nepatenka į FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. numatyto pagrindo nusikalstamų veikų sąrašą. Įstatymo leidėjas numatė baigtinį veikų sąrašą, dėl kurio atsisakoma kelti bankroto bylą pareiškėjams, jei šių nemokumą lėmė normoje nurodytų veikų padarymas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalimi atsisakyta iškelti apeliantui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą, kad mokestinė nepriemoka laikytina tam tikros rūšies sankcija.
Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2013-03-27 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2013-07-12 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 202 str. 1 d. už neteisėtą vertimąsi komercine veikla (tarptautinę prekybą naudota automobiline technika laikotarpiu nuo 2008-01-03 iki 2009-09-18) ir nubaustas 16 900 Lt bauda su 154 721,94 Lt turto konfiskavimu (b.l. 38-45). Dėl šios neteisėtos veiklos mokesčių administratorius, pagal jo atliktą įvertinimą, ieškovui priskaičiavo ir įpareigojo sumokėti pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo įmokas, delspinigius, baudas, kurių suma yra 10 728,44 Eur (37 043,15 Lt) (b.l. 54-58). Teismo nuosprendis dalyje dėl turto konfiskavimo pateiktas vykdyti antstolei V. Ž., kuri paskaičiavo ir pareikalavo iš ieškovo sumokėti 2 293,79 Eur (7 920 Lt) vykdymo išlaidų (b.l. 28-30).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad FABĮ tikslo – atkurti sąžiningo asmens mokumą – gali būti siekiama įvairiomis priemonėmis: tiek pakeičiant fizinio asmens prievoles kreditoriams (atidedant reikalavimų vykdymo terminus, nurašant dalį ar visus reikalavimus, pakeičiant piniginę prievolę kita prievole) mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 24 straipsnio 4 punktas), tiek fiziniam asmeniui dedant pastangas subalansuoti savo pajamas ir išlaidas dirbant arba užsiimant kita pajamų duodančia veikla (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Kreditorių reikalavimų tenkinimas FABĮ nustatyta tvarka turi būti derinamas su įstatymo tikslu sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, nepažeidžiant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį.
Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų valstybei 10 728,44 €, atsiradusių įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinus pareiškėją kaltu pagal BK 202 str. 1 d. už neteisėtą vertimąsi komercine veikla dėl ko mokesčių administratorius, pagal jo atliktą įvertinimą, ieškovui priskaičiavo ir įpareigojo sumokėti pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo įmokas, delspinigius, baudas. Apeliantas nurodo, kad skola valstybei yra kaip mokestinė nepriemoka ir nepatenka į FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatytas baudas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais ir juos kaip nepagrįstus atmeta.
Žemesnės instancijos teismas
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas nustato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai bankroto bylos nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios, nes nustatant fizinio asmens finansinę būklę nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti, t.y. reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas ( FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi, šie reikalavimai turi įtakos tiek nustatant nemokumą pagal teismui pateiktą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tiek vykdymo procese.
Apelianto skola valstybei yra nesumokėtų valstybės biudžeto lėšų, gaunamų kaip pajamų mokestis, privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo įmokos, sumokėjimas į valstybės biudžetą, kurie buvo apskaičiuoti mokesčių administratoriaus dėl neteisėtos veiklos dėl kurios pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu. Tai reiškia, kad nors šios skolos valstybei mokėjimo terminas suėjęs, tačiau, teismo vertinimu, nustatant fizinio asmens mokumo būklę, ši priteista suma negali būti įskaitoma į pradelstų kreditorių reikalavimų sumą ir yra vertinama kaip ekonominė sankcija už ieškovo padarytą teisės pažeidimą (neteisėtą vertimąsi komercine veikla). Iš Panevėžio VMI 2012-07-27 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, į metinę pajamų deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, todėl mokesčių administratorius mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negalėjo nustatyti įprastine, atitinkamų mokesčių nustatymo tvarka (b.l.54-58 ). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks valstybės reikalavimas ieškovui (10 728,44 Eur sumai), turi būti prilygintas ir laikytinas reikalavimu, kuris kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas, t.y. reikalavimu, kuris negali būti nurašytas LR fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka (FABĮ 29 str. 7 d.). Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodytas antstolio reikalavimas dėl 2 293,79 € (7 920 Lt) vykdymo išlaidų taip negali būti nurašytas fizinio asmens bankroto proceso metu. Byloje nepateikta įrodymų apie kitus galimus ieškovo skolinius įsipareigojimus, todėl nenustačius, kad pareiškėjas turėtų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 7 500 €, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo būklė neatitinka įstatyme numatytos nemokumo būklės (FABĮ 2 str. 2 d.), dėl ko bankroto bylą atsisakė iškelti (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.).
Jeigu nebūtų pripažinta, kad 10 728,44 € skola valstybei yra kaip ekonominė sankcija nuteistajam už jo padarytą veiką ir prilyginamas baudai, būtų sudarytos sąlygos nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti ir išvengti skolų mokėjimo valstybei už kriminalizuotas veikas. Pareiškėjo nesąžiningumą rodo pats nusikaltimo pobūdis – vertimasis neteisėta veikla, mokesčių nemokėjimas, todėl jis negali būti laikomas sąžiningu bankrutuojančiu fiziniu asmeniu.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.