- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2YT-10850-897/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05619-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- J. B.
- Advokatai
- Milda Martinkutė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei A. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, tretysis asmuo J. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nuginčyti tėvystę, kad A. B. (tuometinė K.) (duomenys neskelbtini) gimusios dukters J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra D. K., tautybė – (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) A. B. (tuometinė pavardė – K.) gimusios dukters J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) d. Nurodo, kad jos mama, būdama septyniolikos metų amžiaus, draugaudama ir vesdama bendrą ūkį su D. B., susilaukė ieškovės. Iki ieškovės gimimo jos mama ir faktinis tėvas santuokos įregistruoti dėl atsakovės amžiaus negalėjo, nes tuo metu ji buvo nepilnametė, be to, iki ieškovės gimimo jos biologinis tėvas buvo suimtas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Registruojant ieškovės gimimą Civilinės metrikacijos įstaigoje, grafoje „tėvas“ buvo įrašytas tikrasis biologinio tėvo vardas ir atsakovės mergautinė pavardė. Po laisvės atėmimo atlikimo bausmės, atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. B., vedė bendrą ūkį. Ieškovė visada savo tėvu laikė D. B., o šis visada pripažino ieškovę savo dukra. Jie visi gyveno bendruose vienuose namuose, bendravo ir su D. B. draugais bei artimaisiais giminaičiais. Ieškovė, atsakovė ir tretysis asmuo (senelė J. B., mirusio D. B. motina) yra itin artimos, jaučia glaudų tarpusavio ryšį.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Ieškovė papildomai paaiškino, kad iki šiol nebuvo svarbu įteisinti tėvystę, bet po D. B. liko turto, todėl tikslu jį paveldėti būtina nustatyti tėvystę. Kol dar buvo gyvas, D. B. pripažino ją savo dukra, žadėjo pasirašyti visus reikiamus popierius, tačiau eiti į teismą griežtai atsisakė. Daugiau D. B. vaikų neturėjo. Su senele, D. B. motina, ji visada palaikė artimus ryšius. Bendravo ir su kitais D. B. artimaisiais, tačiau šiuo metu didžioji jų dalis yra mirę.
Atsiliepimas
Atsakovė A. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti pilnai. Nurodė, kad ji, A. B., būdama 16 m. amžiaus apie (duomenys neskelbtini) susipažino ir pradėjo draugauti su D. B.. Netrukus sužinojo, kad laukiasi. Jos mama sutiko, kad su būsimo kūdikio tėvu kartu apsigyventų ir pradėtų vesti bendrą ūkį. Tokiu būdu į jos namus atsikėlė ir juose apsigyveno jos būsimo kūdikio tėvas D. B.. Dėl jos tėvų namuose nebuvusių sanitarinių mazgų, šilto vandens gyventi tokiuose namuose buvo sudėtinga, todėl nusprendė persikelti gyventi į D. B. tėvų namus. Tokiu būdu dar prieš gimstant dukteriai persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su D. B. mama J. B. ir S. B.. Santuokos sudaryti neskubėjo, o tam ir nebuvo finansinių galimybių. Gimus dukteriai, ji nuvyko į civilinės metrikacijos įstaigą, kur jos paklausė, kas yra gimusio kūdikio tėvas ir kur jis. Civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojai nurodė, kad ji ir kūdikio tėvas nesusituokę, vaiko tėvas yra D. B., bet ji buvo nepilnametė, neturėjo jokio pajamų šaltinio, o jai, kaip vienišai mamai, buvo mokama pašalpa. Tuomet įstaigos darbuotoja nurodė, kad dukters gimimo liudijime prie grafos tėvas nurodys tikrojo tėvo vardą ir jos, motinos, tuometinę pavardę – K., bei tėvo tautybę. Netrukus D. K. buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, kas paskatino juos sudaryti santuoką, kadangi tik susituokus, jis turėjo galimybę matytis su ja ir jų dukterimi J.. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) jie, J. K. tėvai, D. B. (duomenys neskelbtini) atliekant bausmę sudarė santuoką. Ji, A. B., ir dukters J. K. tėvas D. B. gyveno pas jo tėvus, kartu, kaip tikra šeima, vedė bendrą ūkį, rūpinosi buitimi, augino dukterį J. K.. D. B. visuomet žinojo, kad J. yra jo dukra, jie artimai ir nuolat bendraudavo su D. B. artimaisiais, draugais ir kitais giminaičiais. Jos dukterį J. K. ir jos tėvo motiną J. B. sieja itin glaudūs tarpusavio santykiai – senelė ir vaikaitė reguliariai bendrauja, palaiko artimus ryšius. Ji, kaip J. B. mama, niekuomet nemanė, kad turi imtis kokių nors papildomų veiksmų, kad būtų pakeisti dukters gimimo liudijime esantys duomenys, jos pavardė, įrašyti tikslūs duomenys apie tėvą. Manė, kad dukteriai sulaukus pilnametystės, ji pateiks prašymą ir jos gimimo liudijime esantys duomenys bus ištaisyti, nurodant, kad tikrasis dukters tėvas yra ne D. K., o D. B.. Pažymėjo, kad nors jos ir D. B. santuoka buvo nutraukta ir jie ėmė gyventi skyrium, dukters J. K. ir jos tėvo D. B. santykiai nenutrūko, jie iki pat D. B. mirties toliau bendravo ir palaikė artimus tėvo ir dukters ryšius.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti pilnai, papildomai paaiškino, kad finansiškai jai apsimokėjo būti vienišai motinai ir gauti pašalpą.
Tretysis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti pilnai. Paaiškino, kad ji yra mirusio D. B. motina. Nuo pat ieškovės gimimo, ji ja rūpinosi, kaip anūke. Visada prašė, kad sūnus susitvarkytų tėvystės dokumentus. Daugiau be anūkės, ieškovės J. K., ji nieko nebeturi. Supranta teisines tėvystės nustatymo pasekmes ir nori, kad jos atsirastų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Nustatyta, kad ieškovė J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dukra, kurios gimimas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal tai (duomenys neskelbtini)išduotas gimimo liudijimas, serija (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimo skiltyje tėvas įrašyta: „D. K., asmens kodas - , tautybė – (duomenys neskelbtini)“.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 387 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant ginčui tarp šalių. Bylos dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka. Iš pridedamo gimimo liudijimo nustatyta, kad J. K. tėvas yra D. K., todėl šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka nuginčijus D. K. tėvystę (CPK 394-399 str.). Ieškovės ieškinyje išdėstytais rašytiniais ir atsakovės teismo posėdyje pateiktais žodiniais paaiškinimais nustatyta, jog pagal ieškovės gimimo metu galiojusias įrašų sudarymo taisykles, registruojant vaiko gimimą, negalėjo būti neįrašomi jokie duomenys apie tėvą. Tokiais atvejais, kai tėvas nežinomas arba tėvystės nepripažįsta, vaiko tėvo pavardė buvo įrašoma pagal motinos pavardę, o tėvo vardas pagal motinos nurodymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą (aktuali redakcija) bei Civilinės būklės aktų registravimo taisykles civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja civilinės metrikacijos įstaiga asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva (ex officio) Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi jeigu vaiko kilmė iš tėvo nenustatyta, gimimo įraše duomenys apie tėvą neįrašomi. Šiuo atveju, nustačius, kad ieškovės gimimo liudijime tėvu įrašytas neegzistuojantis asmuo, remiantis CPK 376 str. 3 d. bei CK 3.161 str. 2 d., ieškovės J. K. gimimo liudijime, duomenų apie tėvą skiltyje, įrašas „D. K., asmens kodas - , tautybė – (duomenys neskelbtini)“, laikytinas negaliojančiu.
Išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjime iš esmės dalyvavusių asmenų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad biologinis ieškovės J. K. tėvas yra D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. K. tėvas, o J. K. yra D. B., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis). Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo D. B. dukra J. K. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį (Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė neprašė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės, todėl teismas ieškovės šioje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
J. K., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenų apie tėvą skiltyje, įrašą „D. K., asmens kodas - , tautybė – (duomenys neskelbtini)“, laikyti negaliojančiu.
Nustatyti faktą, turintį juridinę reikšmę, kad D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.
Juridinis faktas nustatytas mirusio tėvo D. B. ir dukters J. K. giminystės ryšio pagrindimui.
Įpareigoti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą ir išduoti naują gimimo išrašą, kuriame pakeisti šiuos įrašus: grafoje „tėvas“ įrašyti “D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Kitus vaiko individualybę išsaugančius duomenis palikti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.