Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-682-462-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-04-25Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-04
Bylos Nr.
1A-682-462-2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00065-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
A. A., I. V., N. N.
Nukentėjusysis
G. S.
Advokatai
Mindaugas Kepenis, Jurij Koreckij, Antanas Jonušas, Mindaugas Kepenioa
Baudžiamoji byla Nr. 1A-682-462/2014(Proceso Nr. 1-30-1-00065-2012-1)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 1.2.19.4.; 2.1.7.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Savinijaus Katausko ir Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,nuteistiesiems A. A., I. V. ir N. N.,gynėjams advokatams Jurijui Koreckij, Antanui Jonušui, Mindaugui Kepeniui,nukentėjusiajam G. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A. (A. A.), I. V. ir nuteistosios N. N. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl S. turto įgijimo apgaule) 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl I. P. turto įgijimo apgaule) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 182 str. 2 d. (dėl M. G. turto įgijimo apgaule) 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2011-08-05 paveldėjimo teisės liudijimo suklastojimo ir panaudojimo) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 214 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 215 str. 1 d. - 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl G. S. 12000 Lt turto įgijimo apgaule) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 215 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl G. S. 7000 Lt turto įgijimo apgaule) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 p., paskirtos bausmės pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. (dėl M. G. turto įgijimo apgaule) ir 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 2 d. (dėl S. turto įgijimo apgaule),paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su neatlikta bausme, paskirta 2010-09-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

I. V. (I. V.) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl P. turto įgijimo apgaule) 30 MGL, t. y. 3 900 Lt bauda;

pagal BK 215 str. 1 d. 50 MGL, t. y. 6 500 Lt bauda;

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl G. S. 7000 Lt turto įgijimo apgaule) - 30 MGL, t. y. 3900 Lt bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (dėl G. S. 7000 Lt turto įgijimo apgaule), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 182 str. 1 d. (dėl P. turto įgijimo apgaule), paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 60 MGL t. y. (7 800 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2013-12-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas, uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims Lietuvos valstybės simbolius, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinosi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 60 MGL, t. y. (7 800 Lt) bauda.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-27 baudžiamąjį įsakymą.

N. N. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 228 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteista:

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl I. P. turto įgijimo apgaule) 30 MGL, t. y. 3 900 Lt bauda;

pagal BK 182 str. 2 d., taikant BK 62 str., (dėl M. G. turto įgijimo apgaule) – 50 MGL, t. y. 6 500 Lt bauda;

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2011-08-05 paveldėjimo teisės liudijimo suklastojimo ir panaudojimo) 30 MGL, t. y. 3 900 Lt bauda;

pagal BK 215 str. 1 d. 50 MGL, t. y. 6 500 Lt bauda;

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl G. S. 12000 Lt turto įgijimo apgaule) 30 MGL, t. y. 3900 Lt bauda;

pagal BK 215 str. 1 d. 50 MGL, t. y. 6 500 Lt bauda;

pagal BK 182 str. 1 d. (dėl G. S. 7000 Lt turto įgijimo apgaule) 30 MGL, t. y. 3900 Lt baudą;

pagal BK 228 str. 1 d. 50 MGL, t. y. 6500 Lt bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės pagal BK 215 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., bei BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d., bei BK 182 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos ir su paskirta bausme pagal BK 228 str. 1 d. ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 90 MGL, t. y. 11 700 Lt (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų) bauda.

Teismas visiškai tenkino G. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 19 000 Lt žalos atlyginimo, priteisė solidariai iš kaltinamųjų N. N., I. V., A. A. 7 000 Lt žalos atlyginimą G. S. naudai bei solidariai iš kaltinamųjų N. N., A. A. priteisė 12 000 Lt žalos atlyginimą G. S. naudai.

Teismas visiškai tenkino AB „Swedbank“ civilinį ieškinį dėl M. G. bei I. P. turto užvaldymo apgaule. Solidariai priteisė 46 219,43 Lt turtinės žalos atlyginimą iš N. N. ir A. A. AB „Swedbank“ naudai, o dėl 4 000 Eurų ir 2 000 Lt žalos atlyginimo (dėl I. P.) turto užvaldymo apgaule solidariai priteisė iš N. N., A. A., I. V..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad apgaule, savo naudai, įgijo svetimą turtą:

jis, tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad nevykdys prisiimtų įsipareigojimų, 2011 metų rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, su V. S. susitarė dėl tarpininkavimo įsigyjant žemės sklypą Klaipėdos mieste, žodžiu pažadėjo ir patikino V. S., kad suras žemės sklypą Klaipėdos mieste ir padės įforminti pirkimo dokumentus, tačiau pats iš anksto neketino šio susitarimo vykdyti. Tokiu būdu įtikino ir palenkė V. S. įsigyti UAB “(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), akcijas bei jį (A. A.) paskirti šios įmonės direktoriumi ir perduoti jam pinigus, skirtus apmokėti už perkamą žemės sklypą – 70 000 Lt. Tačiau A. A., gavęs pinigus, sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, žemės sklypo nesurado ir 70 000 Lt V. S. negrąžino. Tokiu būdu A. A. apgaule savo naudai įgijo V. S. priklausančius 70 000 Lt.

A. A., N. N., I. V. nuteisti už tai, kad apgaule, savo naudai, įgijo svetimą turtą:

A. A., veikdamas bendrai su N. N., I. V., tyčia, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų (N. N., I. V.) naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, N. N. perdavė A. A. duomenis apie I. P. turimas pinigines lėšas sumoje 4000 EUR sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose AB banke „Swedbank“. Po ko A. A., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą su N. N. ir I. V., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku perdavė I. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą netikrą dokumentą – 2008-07-11 Įgaliojimą, kuriuo I. P. neva įgalioja I. V. valdyti ir naudoti jam (I. P.) priklausančius pinigus banko sąskaitose, bei nurodė I. V. nuvykti į AB „Swedbank“, pateikti banko darbuotojai N. N. 2008-07-11 Įgaliojimą ir tokiu būdu atlikti neteisėtas finansines operacijas I. P. asmeninėse sąskaitose. I. V., vykdydamas bendrą su A. A. ir N. N. nusikalstamą sumanymą, 2011-11-11, apie 13 val., atvyko į AB SWEDBANK Uostamiesčio klientų aptarnavimo centrą, esantį Taikos pr. 52/Agluonos g.1, Klaipėda, kur N. N. pateikė raštišką Prašymą nutraukti I. P. indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 eurų sumai, ir indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 eurų sumai, bei A. A. jam perduotą netikrą dokumentą - 2008-07-11 Įgaliojimą, po ko 2011-11-11, 13.46 val. N. N. nutraukė du I. P. vardu sudarytus indėlius, juos konvertavo į 14050 Lt bei įnešė juos į I. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SWEDBANK, po ko 2011-11-11, 14.06 val. AB banke SWEDBANK Uostamiesčio klientų aptarnavimo centre 13 937,60 Lt grynaisiais pinigais buvo išmokėti I. V., o I. V. šiuos pinigus perdavė A. A.. A. A. dalį šių pinigų, t.y. 500 Lt perdavė I. V..

Po ko A. A., tęsdamas nusikalstamą sumanymą su N. N., I. V., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, N. N. perdavus A. A. duomenis apie mirusios O. P. turimas pinigines lėšas sumoje 2000 Lt sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB banke Swedbank, A. A., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku perdavė I. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą netikrą dokumentą – 2008-07-11 Įgaliojimą, kuriuo I. P. neva įgalioja I. V. valdyti ir naudoti jam (I. P.) priklausančius pinigus banko sąskaitose ir tikrą dokumentą – 2008-04-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo mirusiosios O. P. turtą paveldi sūnus I. P., bei duomenis apie sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, esančias 2 000 Lt pinigines lėšas ir nurodė I. V. nuvykti į AB „Swedbank“, pateikti banko darbuotojai N. N. 2008-07-11 Įgaliojimą, 2008-04-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir tokiu būdu atlikti neteisėtas finansines operacijas I. P. asmeninėse sąskaitose. I. V., vykdydamas bendrą su A. A. ir N. N. nusikalstamą sumanymą, 2011-11-16, apie 12 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvyko į AB „Swedbank“ Uostamiesčio klientų aptarnavimo centrą, kur N. N. pateikė netikrą dokumentą – 2008-07-11 Įgaliojimą, tikrą dokumentą - 2008-04-14 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir nurodė iš O. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervesti 2000 Lt į I. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, po ko N. N. 2011-11-16 12.40 val. pervedė 2000 Lt į I. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, po ko 2011-11-16, 13.10 val. AB banke SWEDBANK Uostamiesčio klientų aptarnavimo centre 1 984 Lt grynaisiais pinigais buvo išmokėti I. V., o I. V. šiuos pinigus perdavė A. A., kuris 500 Lt perdavė I. V..

A. A., N. N. nuteisti už tai, kad apgaule, panaudodami žinomai netikrą dokumentą, savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

A. A., pagal išankstinį susitarimą veikdamas bendrai su N. N., tyčia, turėdamas tikslą apgaule įgyti savo ir N. N. naudai svetimą turtą, N. N. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavus A. A. konfidencialius banko duomenis apie AB „Swedbank“ kliento - M. G. turimas pinigines lėšas sumoje 46 215,43 Lt sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. A., vykdydamas bendrą su N. N. nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo netikrą dokumentą - 2011-08-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad anūkas A. A. paveldi neva 2008-05-12 mirusios M. G. turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas AB banko „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nors M. G. nėra mirusi bei A. A. nėra jos anūkas. A. A., tęsdamas savo su N. N. bendrą nusikalstamą sumanymą, 2011-11-30 atvyko į AB banko „Swedbank“ Uostamiesčio klientų aptarnavimo centrą, esantį, Klaipėda, Taikos pr./Agluonos g.52c, kur banko darbuotojai N. N. pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą žinomai netikrą dokumentą –2011-08-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Po ko N. N., vykdydama bendrą su A. A. nusikalstamą sumanymą, nutraukė M. G. turimus AB „Swedbank“ du terminuotus indėlius (10 869,33 Lt ir 35 343,50 Lt) bei visas M. G. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančias pinigines lėšas 46215,43 Lt pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko A. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turėdamas įgaliojimus disponuoti įmonės sąskaitomis, 2011-12-01, 12.13 val. atliko piniginių lėšų 41 000 Lt pervedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios DnB Nord banke, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią DnB Nord banke, ir 2011-12-01 šiuos pinigus sumoje 41 000 Lt išsigrynino AB DnB Nord banko Klaipėdos skyriuje, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje, bei laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2011-12-04 likusią pinigų dalį išsigrynino, o būtent: 2011-12-01 Klaipėdoje, bankomate Taikos pr. 61, išsigrynino 2 000 Lt, 2011-12-02 Klaipėdoje, bankomate, esančiame Anikės aikštėje, išsigrynino 1 000 Lt, 2011-12-04 Klaipėdoje, bankomate, esančiame Anikės aikštėje, išsigrynino: 200 Lt, 70 Lt, 20 Lt, 1500 Lt. Dalį šių pinigų sumoje 40 000 Lt A. A. perdavė N. N..

Taip A. A., veikdamas bendrai su N. N., panaudodami žinomai netikrą dokumentą, apgaule savo ir N. N. naudai įgijo svetimą – AB „Swedbank“ priklausantį turtą –46 215,43 Lt.

A. A. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis:

2012-02-07, Klaipėdoje, bute (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, neteisėtai disponuodamas N. N. jam perduotais konfidencialiais banko duomenimis apie AB „Swedbank“ kliento G. S. turimas pinigines lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB banke „Swedbank“, apgaule įtikino G. S., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų esmės, sudaryti internetinės bankininkystės sutartį bei perduoti jam AB banko „Swedbank“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo G. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti G. S. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“. G. S., apgaule įtikintas A. A. bei nesuvokdamas sudaromų ir pasirašomų dokumentų esmės, tą pačią dieną kartu su A. A. nuvyko į AB „Swedbank“, esantį Klaipėdoje, Taikos pr. 117, kur sudarė internetinės bankininkystės sutartį ir gavo elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo G. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kuriuos perdavė A. A.. Tokiu būdu A. A. įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, t.y. 2012-02-07 Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti G. S. sąskaitoje, esančioje AB banke „Swedbank“ (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).

A. A., N. N., nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2012-02-07 iki 2012-02-08, Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, atliko neteisėtas finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje N. N. perdavė A. A. duomenis apie G. S. turimas pinigines lėšas sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), esančioje AB banke „Swedbank“. Po ko A. A., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2012-02-07 nuvyko pas G. S. į namus, (duomenys neskelbtini), kur apgaule įtikino G. S., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų esmės, sudaryti internetinės bankininkystės sutartį bei perduoti jam AB banko „Swedbank“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo G. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti G. S. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“. G. S., apgaule įtikintas A. A. AB banke „Swedbank“, Klaipėdoje, Taikos pr. 117, sudarė internetinės bankininkystės sutartį ir gavo elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo G. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kuriuos perdavė A. A..

Po ko A. A., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, įtikino A. K., nesuvokusį jo nusikalstamos veikos pobūdžio, perduoti jam (A. A.) savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Swedbank“, duomenis.

Po ko A. A., panaudodamas N. N. jam perduotus konfidencialius banko duomenis apie AB „Swedbank“ kliento G. S. turimas pinigines lėšas sumoje 19 000 Lt sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB banke „Swedbank“, atliko neteisėtas finansines operacijas ir tokiu būdu apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2012-02-07 AB banko „Swedbank“ internetiniame tinklapyje www.swedbank.lt neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo G. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: slaptažodžius, prisijungimo kodus, vartotojo ID ir iš jo (G. S.) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. K. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, pervedė 4 000 Lt, 2012-02-08 pervedė 8000 Lt. A. K., apgaulingai įtikintas A. A., šiuos pinigus 2012-02-08 išsigrynino AB banke „Swedbank“ bei perdavė A. A.. A. A. dalį šių pinigų sumoje 9 000 Lt perdavė N. N..

Tokiu būdu A. A., N. N., veikdamas bendrai, apgaule savo naudai įgijo svetimą – G. S. priklausantį turtą – 12 000 Lt.

A. A., I. V., N. N. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2012-02-09 iki 2012-02-10, Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, atliko neteisėtas finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje N. N. perdavė A. A. duomenis apie G. S. turimas pinigines lėšas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB banke „Swedbank“. Po ko A. A., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, 2012-02-07 nuvyko pas G. S. į namus, (duomenys neskelbtini), ir apgaulingai įtikino G. S., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų esmės, sudaryti internetinės bankininkystės sutartį bei perduoti jam AB banko „Swedbank“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo G. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti G. S. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“. G. S., įtikintas A. A., nesuvokdamas sudaromų ir pasirašomų dokumentų esmės, tą pačią dieną kartu su juo nuvyko į AB banką „Swedbank“, esantį Klaipėdoje, Taikos pr. 117, kur sudarė internetinės bankininkystės sutartį ir gavo elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo G. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kuriuos banko darbuotoja perdavė A. A..

I. V., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, įtikino V. P., nesuvokusį jo nusikalstamos veikos pobūdžio, perduoti jam (I. V.) savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Swedbank“, duomenis.

Po ko A. A., turėdamas informaciją apie G. S. turimas pinigines lėšas banko sąskaitoje, šią informaciją perdavė I. V.. I. V. šių duomenų pagalba neteisėtai inicijavo ir atliko šioje sąskaitoje neteisėtas finansines operacijas: t. y. 2012-02-09 AB banko „Swedbank“ internetiniame tinklapyje www.swedbank.lt, neteisėtai panaudojo neteisėtai įgytus ir jam perduotus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo G. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: slaptažodžius, prisijungimo kodus, vartotojo ID ir iš G. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, pervedė 4 000 Lt bei 2012-02-10 pervedė 3000 Lt. V. P., įtikintas I. V., šiuos pinigus 2012-02-10 išsigrynino AB banke „Swedbank“ bei 2012-02-10 perdavė I. V. 7 000 Lt, o I. V. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku 7000 Lt perdavė A. A.. A. A. už paslaugą I. V. sumokėjo 1000 Lt. Tokiu būdu I. V., A. A., N. N., veikdamas bendrai, apgaule savo naudai įgijo svetimą – G. S. priklausantį turtą – 7 000 Lt.

N. N. nuteista už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir apgaule kitų naudai įgijo svetimą turtą:

N. N., veikdama bendrai su A. A. ir I. V., tyčia, turėdama tikslą apgaule kitų (A. A. ir I. V.) naudai įgyti svetimą turtą, būdama akcinės bendrovės (toliau AB) „Swedbank“, įmonės kodas 112029651, registruotos Konstitucijos pr. 20A, Vilniaus m., asmenine vadybininke, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, privalėdama saugiai dirbti su konfidencialia ir vidine informacija, kaip tai numatyta Asmeninio vadybininko pareiginiuose nuostatuose 4.4 punkte „Už informacijos, sudarančios Banko paslaptį ir Banko komercinę paslaptį, atskleidimą, pažeidžiant Banke nustatytą tvarką, darbuotojas gali būti atleistas iš darbo“, piktnaudžiaudama suteiktais įgaliojimais, laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2011-11-11, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavė A. A. konfidencialius banko duomenis apie AB „Swedbank“ kliento I. P. turimas pinigines lėšas sumoje 4 000 EUR sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose AB banke „Swedbank“. Po ko A. A., vykdydamas bendrą su N. N. ir I. V. nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-11-11, perdavė I. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą netikrą dokumentą – 2008-07-11 Įgaliojimą, kuriuo I. P. neva įgalioja I. V. valdyti ir naudoti jam (I. P.) priklausančius pinigus banko sąskaitose, bei nurodė I. V. nuvykti į AB Swedbank, pateikti banko darbuotojai N. N. 2008-07-11 Įgaliojimą ir tokiu būdu atlikti neteisėtas finansines operacijas I. P. asmeninėse sąskaitose. I. V., vykdydamas bendrą su A. A. ir N. N. nusikalstamą sumanymą, 2011-11-11, apie 13 val., atvyko į AB „Swedbank“ Uostamiesčio klientų aptarnavimo centrą, esantį Taikos pr. 52/Agluonos g.1, Klaipėda, kur N. N. pateikė A. A. jam perduotą netikrą dokumentą - 2008-07-11 Įgaliojimą bei raštišką Prašymą nutraukti I. P. indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 eurų sumai, ir indėlį Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 eurų sumai. Po ko 2011-11-11 13.46 val. N. N. nutraukė du I. P. vardu sudarytus indėlius, juos konvertavo į 14 050 Lt bei įnešė juos į I. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, po ko 2011-11-11 14.06 val. AB banke „Swedbank“ Uostamiesčio klientų aptarnavimo centre 13 937,60 Lt grynaisiais pinigais buvo išmokėti I. V., o I. V. šiuos pinigus perdavė A. A.. Dalį šių pinigų sumoje 500 Lt A. A. perdavė I. V.. Tokiu būdu N. N., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, apgaule A. A. ir I. V. naudai įgijo svetimą - AB „Swedbank“ priklausantį turtą ir padarė turtinę 13 937,60 Lt žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, kadangi yra nubaustas labai griežta bausme.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neorganizavo nusikalstamų veikų, jas organizavo N. N.. Iš surinktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. N. padirbinėjo reikiamus netikrus dokumentus dėl piniginių operacijų bei pateikdavo visą slaptą informaciją apie bankų klientus, be N. N. pagalbos būtų buvę neįmanoma įvykdyti šias nusikalstamas veikas. Be to, N. N. neigė, kad ji teikdavo jam visą būtiną informaciją, kad galėtų neteisėtai pasisavinti nukentėjusiųjų G. S., AB „Swedbank“ dėl M. G. ir I. P. įvykdytų bankinių operacijų. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad visos šios nusikalstamos veikos įvykdytos dalyvaujant (atliekant pagrindinį vaidmenį) N. N., kuri atlikdavo šias ir visas kitas bankines operacijas (pinigų pervedimus ir pinigų išgryninimus). Tam, kad su padirbtu įgaliojimu I. V. nueitų į AB „Swedbank“ būtent pas N. N. dėl I. P. laikomų piniginių lėšų sąskaitose, esančiose AB „Swedbank“. N. N. žinojo, kad šis įgaliojimas padirbtas (netikras), nes pati šį įgaliojimą ir padirbo, kaip ir visus kitus reikalingus dokumentus bankinėms operacijoms atlikti, o jis, apeliantas, būti tik tarpininkas. N. N. jam duodavo vos kelis procentus nuo apgaule įgytų piniginių lėšų. Taip pat N. N. jam perdavė padirbtus dokumentus apie O. P. turimas lėšas (2 000 Lt), banko sąskaitoje AB „Swedbank“. Būtent N. N. pervedė pinigus į I. V. sąskaitą. Toliau nuteistasis teigia, kad visi baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad N. N. visur dalyvavo bei atlikdavo pagrindinį vaidmenį visose nusikalstamose veikose. Be N. N. vadovavimo būtų buvę tiesiog neįmanoma jam atlikti šias nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas realiai jį nuteisė ne todėl, kad jis įvykdė nusikalstamas veikas, bet todėl, kad jis anksčiau buvo teistas, neturėjo piniginių lėšų kvalifikuotai teisinei pagalbai užsitikrinti ir t. t. N. N. buvo organizatorė (su aukštuoju išsilavinimu), būtent ji pastūmėjo įgyventi šiuos nusikaltimus. Visą tai įrodo pateikti protokolai baudžiamojoje byloje. Nuteistasis A. A. prašo atsižvelgti į visą surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, kuri patvirtina, kad N. N. yra organizatorė, ji atliko esminį vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, tik ji viena galėjo atlikti reikalingas bankines operacijas, gauti informaciją apie banko klientus ir kt.

Nuteistasis I. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-25 nuosprendį ir jį, I. V., išteisinti. Apeliantas taip pat prašo atmesti civilinį ieškinį. Nuteistasis nurodo, kad su nuosprendžio formuluotėmis jis nesutinka, jokių nusikalstamų tikslų neturėjo ir jokių jo kaltei pagrįsti įrodymų byloje nėra, nes jis tokių veikų neįvykdė, ši teismo išvada vadovaujasi melagingais A. A. parodymais. Nuosprendyje nurodoma, kad jis ir A. A. su N. N., veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2012-02-09 iki 2012-02-10, Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, atliko neteisėtas finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Apeliantas pažymi, kad jis nieko nežinojo apie paties A. A. nusikalstamas veikas. Nuosprendyje nurodoma, kad jis (apeliantas), A. A. ir N. N., veikdami bendrai, apgaule savo naudai įgijo svetimą – G. S. priklausantį turtą – 7 000 Lt. Su tokia nuosprendžio nuostata nesutinka, tokių veikų nepadarė ir jokių įrodymų šioje byloje tam patvirtinti nėra, tai patvirtino teismo posėdyje pats A. A., kuris nurodė, jog veikė vienas ir jis (apeliantas) nieko nežinojo. Toliau apeliantas nurodo, kad apie jokius A. A. sumanymus, nusikalstamas veikas jis nežinojo ir pervestų pinigų kilmė jam taip pat nebuvo žinoma, apie jokias bendras nusikalstamas veikas su juo nesitarė ir nevykdė. Kaip nurodoma nuosprendyje, A. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 metais, mėnesio neprisimena, išeidamas iš įkalinimo įstaigos, sutiko I. V., jis supažindino su V. S.. Jie susitarė, kad atidarys UAB‘ą, aprašė plačias veiklos sritis. Kitą dieną per internetą rado parduodamą UAB. Nuvyko į Kauną. V. S. sudarė sutartį, kaip UAB akcininkas - savininkas. Kitą dieną paskyrė jį (A. A.) direktoriumi. Jis (A. A.) pradėjo veikti vienas. Jo užduotis buvo vykti į banką, pasirinko DnB banką, atidarė sąskaitą. Toliau nurodoma, kad kitą dieną reikėjo nuvažiuoti nuimti likučius. Jis vėl I. davė pinigų. Grąžino jam įgaliojimą, kvitus. Apie I. P. gavo duomenis iš knygos – adresą, telefono numerį, asmens kodą gavo iš jo žmonos, nes pas ją buvo kažkoks įgaliojimas. Buvo bute pas I. P. žmoną. Dokumentų iš jos neėmė. Jis, I. V., sužinojo, kad ji yra I. P. žmona, nes ji pati pasakė, nes bendravo apie valandą. 2008-04-14 paveldėjimo teisės liudijimo neturėjo. Nuosprendyje nurodyta, kad jis, I. V., kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad su A. A. pažįstamas nuo vaikystės. Tokios išvados neatitinka A. A. duotų parodymų, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę, ir jis davė parodymus apie savo padarytas veikas. Apeliantas toliau pažymi, kad A. A. iš įkalinimo įstaigos išėjo rugpjūčio mėnesį. A. A. neturėdamas gyvenamos vietos, gyveno pas jį, t. y. leido jam naudotis savo kompiuteriu, jie buvo vaikystės draugai, bet apie jokias nusikalstamas veikas A. A. nepasakojo jam, ir jie nesitarė. Toliau apeliaciniame skunde pažymima, kad A. A. jam pasakojo, jog jam daug žmonių skolingi. Matė, kad A. A. turėjo pinigų. Suprato, kad jam skolingi buvo žmonės ir skolas dabar atidavinėjo. Gyvendamas pas jį, A. A. gyrėsi, kad pas jį sąskaitoje vos ne milijonas. Žinojo, kad pinigus jam žmonės atidavinėjo kaip skolas, kurie galbūt negalėjo atiduoti grynais. Jis žinojo, kad A. A. anksčiau užsiiminėjo nekilnojamu turtu – iš ten galėjo būti jo minimi milijonai. A. A. pasakojo jam, kad jis yra šios srities žinovas. Mano, kad iš ten A. A. ir susidariusios didelės pajamos bei skolos. Pripažįsta, kad su A. A. buvo Topo centre. Apie Topo centro aplankymo tikslą jis nežinojo, nes A. A. apie savo veiklą nieko jam nepasakojo, o už jo padarytas nusikalstamas įvykdytas veikas, gali atsakyti tik jis. Todėl dar kartą pažymi, kad yra nekaltas, nes nedarė šios nusikalstamos veikos. Pinigų iš A. A. nėra gavęs, nes važinėjo jį savo automobiliu, jo duotos sumos buvo skiriamos benzinui. Toliau apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad kai užėjo į banką, atsistojo laukti eilėje, pagal išspausdintą lapuką. Priėjo prie jo darbuotoja ir pasakė eiti į viršų, kad greičiau būtų eilė prieita. Jį nukreipė į kabinetą pas dabar jau žinomą N. N.. Jei administratorė (kurią norėjo nurodyti tyrėjai, bet jos tai nesudomino) būtų nukreipusi pas kitą darbuotoją, būtų papuolęs pas kitą bankininką. Todėl pas N. N. papuolė atsitiktinai, nukreiptas administratorės ir jokių susitarimų su ja negalėjo būti. Jis nežinojo ar A. A. pažįsta N. N.. Su pusbroliu atėjus pas N. N., jis buvo kaip V. S. vertėjas. Nuosprendyje netgi nurodyta, kad jis apie N. N. nieko negali pasakyti, nes jos nepažįsta. Su pusbroliu buvo atėję keletą kartų į banką. Pinigus V. S. davė A. A., kad ieškotų žemės sklypo pirkimui. Kaip sakė A. A. reikėjo duoti avansą žemei pirkti. Su G. S. niekada nebuvo susitikęs. Su A. A. yra tekę būti Topo centre, pastarasis pirko laidinį telefoną. Kam reikalingas telefonas, jis nežinojo, A. A. jam sakydavo visada, nesigilink, ne tavo reikalas. Su juo A. A. nesidalino jokiais savo planais, jis veikdavo vienas ir visada būdavo vienas. A. A. neminėjo S. ar P. pavardžių. Vieną kartą A. A. paprašė nuvežti pas skolininką Kaune. Apeliantas neklausė, kas tai per žmogus, bet ir A. A. nebūtų jam nieko sakęs. Duodami parodymus teisme niekas ir niekaip pagrindė jo nusikalstamų veikų. Pinigai, kurie buvo pervedami į V. P. sąskaitą, nesusiję su jo nusikalstama veika, nes tai buvo A. A. pinigai, apie kurių kilmę jis nieko nežinojo. Nuosprendyje nurodoma, kad I. P. parodė, jog jo, I. V., nepažįsta, įgaliojimo I. V. atlikti finansines operacijas jo sąskaitose jis nepasirašinėjo ir nieko apie tai nežino. Įgaliojimą padarė jam nežinant A. A.. Nuosprendyje nurodyta, kad A. A. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Pažymi, kad teismo posėdžiuose A. A. duodamas savo parodymus teisme nurodė, kad visas nusikalstamas veikas jis įvykdė vienas, o ikiteisminio tyrimo metu jis apkalbėjo jį, I. V., ir N. N., bei teismui pateikė raštišką savo duotų parodymų patvirtinimą – kuris yra byloje. Neatsižvelgiant į tokius melagingus parodymus nuosprendyje nurodoma, kad A. A. duoti parodymai yra nuoseklesni, tai apeliantas pažymi, kad pastarasis jį apkalbėjo duodamas melagingus parodymus ir apkaltindamas jį neįvykdytomis nusikalstamomis veikomis. Nuteistasis I. V. toliau pažymi, kad kaip ir nurodė savo parodymuose, jis neigia žinojęs, kad neteisėtai bus apgaule užvaldomas I. P. turtas. Jis net nepažinojo I. P. ir visus įgaliojime nurodytus veiksmus atliko A. A.. Dar kartą pažymi, kad su A. A. šiame epizode ir kituose epizoduose, kurie nurodyti nuosprendyje jis nedalyvavo. Todėl nuosprendyje įvardytos veikos jam buvo inkriminuotos tik ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis A. A. melagingais parodymais. Nuosprendyje nurodoma, kad A. A. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl I. V. nurodymo būtent kreiptis pas N. N. yra teisingesni, nes akivaizdu, kad patekti keletą kartų būtent pas tą pačią vadybininkę N. N., kuri dirbo ne bendroje salėje, o antrame aukšte, daugiau nei atsitiktinumas, tačiau ši teismo išvada yra be jokių įrodymų. Kaip jis jau pažymėjo, kad pas vadybininkę N. N. jis pakliuvo tik todėl, kad laukiant bendroje eilėje, dėl greitesnio aptarnavimo, jį nukreipė banko administratorė. A. A. prisipažino padaręs visas šias nusikalstamas veikas ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad šias nusikalstamas veikas padarė vienas, apkalbėjo jį (apeliantą) ir N. N.. A. A. teismui smulkiai paaiškino visą savo sugalvotų ir įvykdytų veikų įvykdymo mechanizmą. Toliau apeliantas akcentuoja, kad nuosprendyje nurodyta, jog jis, I. V., kaltu prisipažino iš dalies. Teismui pažymi, kad jis visai nežinojo, apie jokias A. A. nusikalstamas veikas. Jis jam niekaip nepasakojo apie savo jokias veikas, planus jis tik gyveno pas jį, kadangi jie yra draugai nuo vaikystės. Nori paaiškinti, kad jis pats atvyko pas tyrėją, kai buvo kviečiamas V. P. ir paaiškino visas reikalingas aplinkybes, bet tyrėjos tai nesudomino. Tik iš tyrėjos žodžių sužinojo, jog A. A. iš pensininko sąskaitos pinigus pervedė pinigus V. P. ir apie jo vykdomas nusikalstamas veikas nežinojo. Tyrėjai jis paaiškino, kad A. A. yra Švedijoje ir pateikė tyrėjai nuotraukas darytas „Skaipo“ ryšio pagalba, tai galės patvirtinti teismo posėdyje iškviesta tyrėja J. V.. Šias nuotraukas pateiks teismo posėdžio metu nagrinėjant jo skundą. Tai padarė norėdamas išaiškinti A. A. nusikalstamas veikas, nes suprato, kad A. A. gali jį apkalbėti duodamas melagingus parodymus. Nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamojo I. V. atsakomybę sunkinančių ar atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta – jis mano, kad tai bendra frazė, kadangi jis jokių nusikalstamų veikų neįvykdė. Nuosprendyje nurodyta, kad yra visiškai tenkinamas G. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl 19 000 Lt žalos atlyginimo iš kaltinamųjų, priteistina solidariai iš kaltinamųjų N. N., I. V., A. A. 7 000 Lt žalos atlyginimas G. S. naudai bei solidariai iš kaltinamųjų N. N., I. V., A. A. priteistina 12 000 Lt žalos atlyginimas G. S. naudai. Su teismo argumentais priteisti civilinį ieškinį nesutinka, nes jie neatitinka baudžiamojoje byloje esančių įrodymų. Jis neveikė su nuteistaisiais, nesitarė ir nevykdė jokios nusikalstamos veikos ir to nepatvirtino niekas iš apklaustų asmenų. Tai vienas iš teismo nuosprendžio akcentų, nurodančių į teismo subjektyvumą ir šališkumą bei taip pat „išmąstant“ kitas jam nepalankias aplinkybes. Teismas, darydamas kai kurias esmines išvadas, nesivadovavo bylos objektyvia medžiaga ir įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais, o grindė savo asmenine nuomone. Teismas savo nuosprendyje nepagrįstai ir be įrodymų konstatavo, kad veikas jis įvykdė, veikdamas kartu su A. A. ir N. N., kad kaltinamieji, tarp jų ir jis, veikė gana ilgą laiką vykdydami intensyvią nusikalstamą veiką. Pažymi, kad civilinio ieškinio priteisimas solidariai yra neteisėtas, be jokio teisinio pagrindo ir be surinktų jo kaltės įrodymų šioje baudžiamoje byloje. Dėl teismo šališkumo – savo nuosprendyje teismas nurodo, kad jis A. A. nusikalstamose veikose dalyvavo gana intensyviai, tačiau tai buvo paneigta. A. A. duotais parodymais. Mano, kad šis teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pirmos teismo instancijos nuosprendžio išvados neatitinka bylos realių aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymai. Todėl darytina išvada, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu turėtų būti panaikintas bei priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis. Nuteistasis apeliacinį skundą apibendrina tuo, jog jam, I. V., inkriminuoto nusikaltimo sudėtis nėra ir negalėjo būti įrodyta, nes jis jokių nusikalstamų veikų neįvykdė, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas jam, I. V., nepagrįstai paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistosios N. N. gynėjas advokatas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendį. Nuteistosios gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, išvadas grindė prielaidomis. Taip pat teismas pažeidė procesines teisės normas, susijusias su įrodinėjimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str., nemotyvuotai atmetė gynybos poziciją, dėl ko padarė neteisingas išvadas, turėjusias esminės reikšmės neteisingo nuosprendžio priėmimui. Be to, nuosprendis grindžiamas tais įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, jog N. N. kaltė dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų įrodyta, pažymėjo, kad tokią išvadą daro atmesdamas teisiamojo posėdžio metu duotus A. A. parodymus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neva labiau atitinka kitų bylos duomenų visumą. Tačiau tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja bylos duomenims, tad konstatuotina, kad ji padaryta išsamiai ir objektyviai neištyrus bei neįvertinus visų byloje esančių duomenų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. Pagal formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai įrodymais yra tik tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tylimo teisėjui, bet ne ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. A. duoti parodymai vertinami kaip išsamesni, negali būti pripažinta teisėta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad A. A. dar ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie jo nusikalstamą sumanymą N. N. nieko nežinojo, o pirmosios apklausos metu, duodamas parodymus apie N. N. bendrininkavimą, jis ją apkalbėjo (2013-10-21 įtariamojo apklausos protokolas). Be to, nuteistasis I. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad pas N. N. pateko atsitiktinai, eilės tvarka, tarp jų nebuvo jokio bendro susitarimo, kitus kartus eidavo tiesiogiai pas N. N. tik todėl, kad ji žinojo situaciją, o jam nereikėjo laukti eilėje (2013-10-14 įtariamojo apklausos protokolas, teisiamojo posėdžio protokolas). Teisiamojo posėdžio metu A. A. dėl M. G. atžvilgiu padaryto sukčiavimo parodė, kad nuėjęs pas N. N., jai pasakė, kad mirė jo močiutė, todėl reikia sutvarkyti sąskaitą. Šie jo parodymai dar kartą patvirtina tai, jog jis pasinaudojo N. N., nesuvokusia jo nusikalstamų veiksmų prasmės – tuo atveju jei šie asmenys būtų veikę bendrai, A. A. nebūtų reikėję jai meluoti apie tai, jog M. G. yra mirusi, kad ji yra jo močiutė. Šiuo aspektu pasakytina, kad A. A. turėjo interesą apkalbėti N. N., siekdamas pasidalinti civilinę atsakomybę dėl byloje pareikštų didelių civilinių ieškinių. Toliau nuteistosios gynėjas akcentuoja, kad tiriant įrodymus pirmosios instancijos teisme taip ir nebuvo surinkta tvirtų ir patikimų N. N. kaltę patvirtinančių duomenų: nenustatyta kaip ir kada A. A. neva perduodavo N. N. kaltinime nurodomas pinigų sumas už jos bendradarbiavimą; neaišku kur ir kada N. N. neva perduodavo A. A. duomenis apie banko klientus, neaišku, kokia forma tokia informacija buvo perduodama, t. y. nesurinkta jokių objektyvių N. N. kaltę patvirtinančių duomenų, išskyrus paties A. A. tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos jis paneigė. Pažymėtina, kad pati N. N. iš klientų sužinojusi, jog jų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, pati juos nukreipė į ekonominę policiją ir informavo banko vindikacijos skyrių. Jei N. N. būtų dalyvavusi jai inkriminuojamų nusikaltimų padaryme, būtų nelogiška, jog ji pati patartų asmenims kreiptis į teisėsaugos institucijas, tokiu atveju ji turėtų bandyti nuslėpti nusikaltimus, imtis priemonių apsunkinti tyrimą. Šiuo atveju ji tokių veiksmų nesiėmė, kadangi nesuprato A. A. nusikalstamų ketinimų ir veiksmų, nuo pat pradžių bendravo su teisėsaugos institucijomis davė išsamius parodymus ir paaiškinimus apklausiama kaip liudytoja, o vėliau ir įtariamoji. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po AB „Swedbankas“ atlikto vidaus tyrimo, nebuvo nustatyta jokių N. N. darbinių pareigų pažeidimų, priešingai, konstatuota, kad visi veiksmai buvo atliekami pagal banko nustatytas vidines taisykles. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje akcentavo tai, jog N. N. žinojo, kad atliko pinigines operacijas pagal suklastotus įgaliojimus, nes šiuose įgaliojimuose nebuvo įrašytas žodis „disponuoti“. Šiuo aspektu pasakytina, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada taip pat neatitinka logikos – jei N. N. būtų dalyvausi jai inkriminuojamų nusikaltimų padaryme, neva prisidėdama prie įgaliojimų klastojimo ir jų panaudojimo ji neabejotinai būtų įtraukusi žodį „disponuoti“, siekdama išvengti bet kokių įtarimų. Taip pat pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą apie tai, kad N. N. intensyviai bendraudavo telefonu su A. A., mat N. N. su A. A. bendraudavo tik darbo reikalais, tik darbiniu telefonu. Pažymėtina, kad siekiant patikrinti šių pokalbių turinį galėjo būti padaryta užklausimas mobiliojo ryšio tiekėjui, siekiant gauti aktualių pokalbių išklotines, tačiau to padaryta nebuvo, todėl teismo išvados lieka nepatvirtintos objektyviais duomenimis. Kaip matyti iš aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas N. N. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį paminėto reikalavimo nesilaikė, iš esmės įrodinėjimo dėl nekaltumo naštą perkėlė N. N. ir ją nepagrįstai nuteisė, nesant tvirtų ir patikimų jos kaltės įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėjas advokatas Jurij Koreckij prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis I. V. ir jo gynėjas advokatas Antanas Jonušas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistoji N. N. ir jos gynėjas advokatas Mindaugas Kepenis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų A. A., I. V. ir nuteistosios N. N. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų A. A., I. V. ir N. N. padarytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Dėl nuteistosios N. N. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinio skundo

Nuteistosios gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir N. N. išteisinti. Pateiktas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas abejonių dėl N. N. kaltės nepašalino, o nuosprendį grindė prielaidomis, kadangi bylos medžiagoje esantys duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog N. N. veikė bendrai su A. A. ir I. V.. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės įrodinėjimo dėl nekaltumo naštą perkėlė N. N. ir ją nepagrįstai nuteisė, nesant tvirtų ir patikimų jos kaltės įrodymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas byloje atlikęs įrodymų tyrimą konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Žemesnės instancijos teismas

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas N. N. kaltę padarius jai inkriminuotus nusikaltimus pagrindžiančius įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Nuteistosios gynėjas mano, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl I. P., M. G., G. S. turto įgijimo apgaule, 2011-08-05 paveldėjimo teisės liudijimo suklastojimo ir panaudojimo, piktnaudžiavimo tarnyba, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuteistosios gynėjas abejoja įrodymų, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, patikimumu, mano, kad byla išnagrinėta neišsamiai, neanalizavo N. N. nekaltumą įrodančius įrodymus, bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų išvadų pagrįstumu, mano, kad įrodymus teismas įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Taigi įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo, leistinumo reikalavimų. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus duomenis patikrino teisiamojo posėdžio metu ir įrodymus įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis pagrindė savo išvadas dėl N. N. nusikalstamų veiksmų apimties, kaltės formos ir kaltės įrodymų pakankamumo, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai N. N. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 228 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, N. N. kaltę nuosprendyje grindė liudytojo R. K. parodymais, N. N. atliktomis finansinėmis operacijomis, N. N. priskirtų telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotine už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-04-01, Lietuvos notarų rūmų pateikta informacija, AB „Swedbank“ vidaus banko taisyklėmis, AB „Swedbank“ asmeninio vadybininko pareiginiais nuostatais, iš dalies nuteistųjų I. V. bei A. A. parodymais bei kitais bylos duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad byloje nėra surinkta N. N. kaltę patvirtinančių duomenų, o būtent nenustatyta kaip ir kada A. A. neva perduodavo N. N. kaltinime nurodomas pinigų sumas už jos bendradarbiavimą; neaišku kur ir kada N. N. neva perduodavo A. A. duomenis apie banko klientus, neaišku, kokia forma tokia informacija buvo perduodama, t. y. nesurinkta jokių objektyvių N. N. kaltę patvirtinančių duomenų, apart paties A. A. tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos jis paneigė, atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nuteistuosius (apeliantus) A. A. ir I. V. (b. l. 111-112, t. 6). Teismo posėdžio metu 2014-10-17 nuteistasis A. A. parodė, kad 2011 metais jis išėjo iš Alytaus Pataisos namų, jį sutiko I. V.. Jie atvažiavo į Klaipėdą. Vieną dieną susitiko pas S. namuose, jis tą UAB priregistravo savo adresu. Vieną vakarą atvažiavo ten su I., ten buvo N. N. ir jos vyras. Jis dabar čia salėje sėdi. I. visur rašo, kad nepažinojo N., o jie nuo pirmos klasės kartu užaugo su jos vyru, klasiokai buvo. Jį supažindino su N. Ji su S. jau aptarinėjo tą paskolą, kurią jam suteikė, ankstesnes sutartis. N. pasigyrė, kad jis gavo gerą paskolą. Paskui jie pradėjome kalbėti apie savo reikalus. Su N. bendravo, paskui ji su vyru išėjo. Paskui jam I. pasakė, kad jie gali prasisukti su ta N. N., kaip su banko darbuotoja. Gyveno pas I., gal po savaitės ar kiek, N. paskambino I., pasiūlė pirmą variantą, P., ar kaip ten pavardė. I. turėjo jo visus duomenis, jai nunešė, ji kompiuteryje patikrino, ką jis banke turi. Buvo pas jį pinigų ir valiuta. I. galvojo, kad tas P. miręs. N. padarė ant I. įgaliojimą ar kaip tas dokumentas vadinasi, pasakė, kad ieškotų žmogaus, kam galėtų tuos pinigus pervesti. I. sutiko, kad į jo sąskaitos pervestų. N. N. padarė mirties įgaliojimą ar kaip jis ten vadinasi, gal paveldėjimą. N. pervedė I. tuos pinigus. Jis buvo pas I. namuose, I. parėjo, parnešė pinigus, nuėmęs juos nuo savo sąskaitos. Sakė, kad kitą dieną dar perves. Paskui dar pervedė. Nežino, kaip jie ten pasidalino tuos pinigus, tik I. žino, kiek pinigų paėmė N.. Antras epizodas buvo su M. G.. Jis nuėjo pas N. į Swedbank, prieš Akropolį, antrame aukšte. Ji sakė, kad jau pažiūrėjo viską, ji veikė pagal modelį, kad būtų senas žmogus, kuris mažiausiai metus laiko neateidavo, nelįsdavo į savo sąskaitą, kad ir pinigų būtų. Ji savo nuožiūra parinkdavo. Parinko M. G., davė jam adresą, kad nuvažiuotų patikrinti ar ji yra, ar nėra. Nuvažiavo, pakalbėjo su tokiu senu žmogum, jis sakė, kad jos seniai nematė, gal ji jau mirė. Paskui paaiškėjo, kad ji nemirė. Pasakė N., kad mirė. Tada ji pasakė, kad viskas tvarkoje, kad ji padarys tą lapą. Namuose per savo kompiuterį ji padarė viską, pasakė, kad ateitų pas ją kitą dieną. Sutiko, kad jo vardu padarytų tą įgaliojimą, ji padarė tą įgaliojimą, sakė, kad tai nesudėtinga, kad tik pavardę ir duomenis reikia pakeisti. Kitą dieną atėjo pas ją į kabinetą, ji iš savo el. pašto mail.ru norėjo padaryti kopiją, bet jai neišėjo. Tada ji davė savo el. pašto adresą, slaptažodį, sakė, kad du komplektus padarytų. Nuėjo pas draugą, jis padarė viską, įlindo į tą paštą, ten buvo pilna sutarčių visokių, net tas draugas nustebo. Jis atnešė tuos popierius į banką N.. Ji paėmė, jis net neskaitė tų popierių. Jis pasirašė, ji tuos pinigus nusiuntė į S. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai sumos neatsimena, apie 40 000 buvo, atrodo, kad 46 000. Sakė, kad kitą dieną, apie 12 išsigrynins pinigus. Nuėmė tuos pinigus DnB banke, vakare susitiko Akropolyje, antrame aukšte, prie kino teatro, padavė jai pinigus, kažkiek sau paliko. Sau pasiėmė, tai yra, ji jam davė gal 3 000 Lt, jis atidavė jai visus pinigus, o tada ji davė jam dalį, sakė, kad jai dar reikia dalintis su S.. Jie išsiskyrė.

Toliau duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. A. parodė, kad paskui buvo trečias epizodas. Jam paskambino, jis atėjo į banką, N. N. davė jam 5 senų žmonių adresus, visur turėjo nueiti. Buvo ir (duomenys neskelbtini) adresas. Daug žmonių nerado, tik vieną rado, va šitą žmogų rado, pavardės neatsimena. Užėjo, nieko negalvodamas prisistatė, kad dėl telefono, pabendravo, paklausė ar vienas gyvena, ar turi žmoną. N. liepė jam daugiau sužinoti, kokia situacija. N. papasakojo, kokia situacija. Paskui su I. nuvažiavo, nupirko telefoną parduotuvėje. Jis, t. y. I. V., apie tai žinojo irgi. Paskui jis atėjo, tą telefoną pastatė, nuvažiavo į banką, sudarė internetinę sutartį. Žmogus padarė su Swedbank‘u sutartį. Banko darbuotoja klientui į rankas padavė tą sutartį. Prisipažįsta, kad padarė tą nusikaltimą. Mašinoje tas žmogus jam padavė tas visas elektronines sutartis, kodus. Nuvežė iki namų tą senelį. Parėjo pas I. į namus, paskambino N.. Pradėjo nuiminėti tuos pinigus. Pirmą kartą su I. nuvažiavo į Akropolį, ten internetinė svetainė Topo centro parduotuvėje, jis užėjo, atidarė, I. įsitikino, kiek ten yra pinigų. Per dieną duodavo nuimti po 4 000, taip ir nuiminėjo. Susipažino su A., dabar pavardės neatsimena, iš pradžių jam pervesdavo 4 000 kelis kartus, 2 ar 3, nebeatsimena. Paskui I. rado žmogų, jo pavardės neatsimena, P., va, jam ir pervesdavo paskutinius likučius. P. išgrynindavo, paduodavo I.. Dar prieš darant tuos nusikaltimus jie buvo susitarę, kad jei sulaikys, jis viską ims ant savęs, o jie padės jam pinigais kai jis sėdės. Jie dviese jam tai pažadėjo, ir advokatą pasamdyti pažadėjo. Pirmosios instancijos teisme jis visą kaltę prisiėmė sau, o dabar sako, kad N. N. darė nusikaltimus. Jo paskutiniai parodymai dabar yra tikslūs ir galutiniai, tai, ką dabar iš jo išgirdo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu byloje nebūtų surinkta jokių kitų N. N. kaltę patvirtinančių duomenų, pripažinti N. N. kalta dėl visų anksčiau minėtų, t. y. jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, nebūtų pagrindo, tačiau šie nuteistojo A. A. parodymai visumoje su visais kitais byloje surinktais netiesioginiais įrodymais (juos sugretinus) sudaro aiškią bei logišką grindinę, kuri atskleidžia aiškų bei detalų nusikalstamų veikų darymo schemą(as), kurios be tyčinių N. N. veiksmų (perduotos informacijos, nukentėjusiųjų duomenų, pagamintų dokumentų, atliktų bankinių operacijų ir kt.) būtų buvusios neįmanomos.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Remiantis šia nuostata konstatuotina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, grindžiant kaltę netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad tais įrodymais būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine. Šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, laikėsi.

Apeliacinės instancijos teismas atlikęs įrodymų tyrimą byloje konstatuoja, kad N. N. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d (Dėl M. G. turto įgijimo apgaule ir dėl 2011-08-05 paveldėjimo teisės liudijimo suklastojimo ir panaudojimo).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-09-10 liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad dirba AB Swedbank vyresniuoju analitiku ir pagal savo pareigybes yra atsakingas už nusikalstamų veikų prieš banką ir klientus kontrolę, prevenciją. Jis surenka duomenis apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką ir, esant reikalui, kreipiasi į teisėsaugą bei suruošia tam tikrus reikalingus dokumentus. 2012-03-28 į Swedbank kreipėsi M. G. norėdama išsigryninti dalį sąskaitoje esančių piniginių lėšų. Banko darbuotoja patikrinusi M. G. sąskaitas, nustatė, jog jos uždarytos, piniginių lėšų likučio sąskaitose nėra. Patikrinus nustatyta, kad 2011-11-30 A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pateikęs bankui Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. GB-4817, kuriame nurodyta, kad M. G. mirė 2008-05-12, o jos turtą paveldėjo anūkas A. A., nutraukė banko klientės M. G. turimus terminuotus indėlius bei visas sąskaitoje esančias lėšas 46 215,43 Lt pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o 2011-12-01 šiuos pinigus išgrynino. Banko darbuotoja N. N., kuri formino A. A. paveldėjimą, 2011-11-29 be teisėto pagrindo tikrino M. G. sąskaitos išrašą. Visa bendra pasisavinta suma ir išgryninta suma yra 46 219,43 Lt (b. l. 66-67, t. 2). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, juos tvirtina (b. l. 144-145, t. 5).

Taigi, AB Swedbank vyresnysis analitikas patvirtino aplinkybę, jog būtent vieną dieną prieš tai, kai A. A. bankui pateikė suklastotą Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. GB-4817, kuriame nurodyta, jog M. G. mirė 2008-05-12, o jos turtą paveldėjo anūkas A. A., banko darbuotoja N. N., kuri būtent ir formino A. A. paveldėjimą, t. y. 2011-11-29 be teisėto pagrindo tikrino M. G. sąskaitos išrašą.

Ši faktinė aplinkybė, teisėjų kolegijai neleidžia abejoti tuo, kad N. N. tikrindavo senų žmonių, kurie AB „Swedbank“ banke laikydavo kiek didesnes pinigų sumas, sąskaitas ir jų likučius.

Susipažinus su Vakarų Lietuvos filialo asmeninio vadybininko pareiginiais nuostatais, t. y. būtent banko darbuotojos N. N., matyti, kad M. G. sąskaitos išrašo 2011-11-29 tikrinimas buvo aiškiai neteisėtas, visiškai nesusijęs nei su N. N. pareigomis, nei su klientais, su kuriais N. N. dirbo. Be to, byloje esantis 2005-09-21 N. N. Rašytinis pasižadėjimas patvirtina, kad ji pasižadėjo laikyti paslaptyje žinias sudarančias AB banko „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) bankines ir komercines paslaptis ir įsipareigojo imtis visų įmanomų priemonių, jog tokia informacija nebūtų paskleista. Pasižadėjo saugoti Banko bankines ir komercines paslaptis neribotą laiką, taip pat ir nutraukus darbo santykius su banku (b. l. 42, t. 2). Teismas daro išvadą, kad anksčiau nurodyti veiksmai neabejotinai pažeidė šį rašytinį pasižadėjimą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi argumentai apie tai, kad po AB „Swedbankas“ atlikto vidaus tyrimo, nebuvo nustatyta jokių N. N. darbinių pareigų pažeidimų. Tačiau tokie apelianto argumentai yra teisingi tik iš dalies. Detaliai susipažinus su „Swedbank“, AB Vidaus tyrimo 2012-04-02 aktu iš tikrųjų matyti, kad buvo nustatyta, jog Lietuvos vakarų filialo Uostamiesčio KAC darbuotoja N. N. nepažeidė Banke galiojančių tvarkų (b. l. 192-193, t. 4). Tačiau iš šio akto taip pat matyti, jog buvo pateiktas pasiūlymas kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamentui įvertinti ir peržiūrėti sąskaitoje esančių lėšų paveldėjimo tvarkos piniginių lėšų išmokėjimo procesą (b. l. 193, t. 4).

Tokiu būdu darytina išvada, kad A. A. buvo gerai susipažinęs su tuo metu banke galiojusia sąskaitoje esančių lėšų paveldėjimo tvarka, nustatyta piniginių lėšų išmokėjimui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jį (A. A.) neabejotinai turėjo kažkas iš anksto konsultuoti šiuo klausimu, išaiškinti konkrečiai kokie dokumentai yra reikalingi, kokie duomenys turi būti pateikti šiai kredito institucijai ir t.t. Tik tiksliai žinodamas šias aplinkybes A. A. galėjo įtvirtinti Paveldėjimo pagal įstatymą liudijime Nr. GB-4817, 2011-08-05 tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis, A. A., kaip M. G. anūkas paveldi jos turimas pinigines lėšas bei užtikrinti, kad šis paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas bus realizuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste tai neabejotinai patvirtina, kad N. N. ir A. A. veikė bendrai, iš anksto suderinę savo veiksmus.

Nors nuteistosios gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad neaišku kur ir kada N. N. neva perduodavo A. A. duomenis apie banko klientus, be to, neaišku, kokia forma tokia informacija buvo perduodama. Tačiau tokius argumentus paneigia byloje esantys faktiniai duomenys.

Byloje esantys 2013-10-15 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti N. N. priskirtų telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinės už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-04-01. Juose yra užfiksuoti N. N. skambučiai A. A.: 2011-11-27, 11.50 val., 2011-12-04, 15.30 val., 2011-12-19 13.15 val., 2012-01-27 17.45 val., 2012-01-27, 17.57 val. (b. l. 65, t. 2). Šios faktinės aplinkybės paneigia versiją, kad tik A. A. ateidavo pas ją į darbą norėdamas pasikonsultuoti. Taigi, N. N. gerai buvo žinomas A. A. telefono Nr. ir pastarajam ji skambindavo ir pati. Be to, įvertinus nuteistojo A. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, tikėtina, jog N. N. ir A. A. susitikdavo ir nedarbinėje aplinkoje.

Kaip minėta, būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nors nuteistoji N. N. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad visada skambindavo į Vindikacijos skyrių dėl konkrečios situacijos, kai pas ją ateidavo su Įgaliojimu dėl paveldėjimo, ir skyriaus specialistai jai paaiškindavo, jog ji tiesiog laikytųsi tvarkos. Tačiau teisėjų kolegija tokią apeliantės poziciją vertina kaip iš anksto, dar prieš šių nusikalstamų veikų darymą apgalvotą gynybinę taktiką, kuri teisine prasme turėjo ją apsaugoti formaliai prieš darbdavį (AB „Swedbank“) tuo atveju, jeigu kas nors vėliau būtų tikrinęs nuteistosios veiksmų teisėtumą jai atliekant savo tiesiogines pareigas AB Swedbank. Nes tokiu būdu būtų nustatyta, jog ji veikė formaliai teisingai, būtų užfiksuota jos konsultacija su Vindikacijos skyriumi, todėl jos įtarti banko darbuotojams nekiltų minčių. Be to, apeliacinės instancijos teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir N. N. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu analizė ir jų atitikimas kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-06-19 N. N. apklausta kaip liudytoja apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką parodė, kad A. A. atėjo pas ją į kabinetą kaip klientas. Jis domėjosi sąskaitos įmonei atidarymo galimybėmis, jai sudarė solidaus verslininko įspūdį. Jis laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. sausio mėnesio ateidavo pas ją į darbą dažnai, keletą kartų per savaitę, bendraudavo įmonės sąskaitos atidarymo klausimais. Jis pasakojo, kad jo įmonė ruošiasi užsiimti laivų remontu, ten dirbs daug žmonių ir kad jis norėtų atidaryti ir įmonės sąskaitą ir darbuotojų asmenines sąskaitas, į kurias bus pervedami atlyginimai, Swedbank. Ji patikėjo, kad tai tikrai rimtas klientas, ir skirdavo jam daug laiko. Iš pradžių A. A. vizitai buvo dalykiniai, vėliau jis pradėjo pas ją ateidinėti į darbą be konkretaus tikslo, iš anksto neperspėjęs, atsinešdavo įvairių dokumentų – pvz. Pirkimo-pardavimo sutarčių, prašydavo jos perskaityti jas. Ji sakydavo jam, kad tai nesusiję su jos darbu ir į sutartis nesigilindavo. A. A. pirmųjų vizitų metu sakė, kad į jo sąskaitą turi būti pervesta virš milijono Lt užparduotą žemės sklypą, ir kai tik jis gaus tuos pinigus, pradės verslą. Taip jis kalbėjo keletą mėnesių, atėjęs vis sakydavo, kad laukia tų pinigų. Jai pasidarė įtartina, kad pinigai per ilgai neateina į jo sąskaitą, pradėjo įtarti, kad A. A. nėra jau toks solidus verslininkas, tačiau jis vis ateidavo pas ją į darbą ir vis pasakodavo savo verslo planus (b. l. 165-166, t. 4).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji pati parodė, kad A. A. jai pasirodė įtartinas. Todėl darytina išvada, kad esant tokiai situacijai, kai šis asmuo jai pasirodė įtartinas, galimai turintis neteisėtų ketinimų, būtent esant įprastoms aplinkybėms (tarp A. A. ir N. N. nesant išankstinio susitarimo dėl bendrų nusikalstamų veikų darymo), ji būdama pareiginga ir atidi banko darbuotoja vėliau A. A. atsineštą paveldėjimo liudijimą ir kitus dokumentus būti iš tikrųjų tikrinusi daug atidžiau ir išsamiau, t. y. detaliau negu formaliai reikalauja banko vidinės taisyklės.

Byloje esančiais duomenis yra neginčijamai nustatyta, kad V. S. buvo N. N. auksiniu klientu ir juo buvo nuo 2011-07-08. Tuo tarpu A. A. nebuvo auksinis klientas. Be to, A. A. sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis ir nebūtų galėjęs juo būti, nes turėjo skolinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigyta 2011-08-08, savo sąskaitą atsidarė AB „DnB Nord“ banke 2011-08-17. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintina N. N. pozicija dėl to, kad ji kaip banko darbuotoja daugiau nei tris mėnesius asmeniškai konsultuotų A. A. dėl sąskaitos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atidarymo „Swedbank“. Kadangi šioje bendrovėje be A. A. jokių kitų darbuotojų nebuvo, jokių pajamų iš veiklos realiai nebuvo gaunama. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu tokios pajamos būtų buvusios gaunamos, N. N. negalėjo nežinoti, kad jos vis tiek patektų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kitame banke atidarytą sąskaitą, bet ne „Swedbank“ AB. Darytina išvada, kad N. N. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. yra įrodyta visiškai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai taip pat neleidžia abejoti tuo, kad N. N. du kartus apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą G. S. turtą bei perdavė A. A. AB „Swedbank“ elektroninių mokėjimo priemonių naudoto G. S. tapatybės patvirtinimo duomenis. Tokiu būdu ji padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d.

N. N. padarius šias nusikalstamas veikas pirmiausia patvirtina nuteistojo A. A. parodymai, liudytojo V. P. parodymai ir kiti raštiniai bylos duomenys. Nuteistojo A. A. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. S. duomenis jam davė N. N., kad ji pasakė, jog šis žmogus senas, turi daug pinigų, galima juo pasinaudoti. Todėl N. jam davė G. S. adresą, jam pasakė, kad pats sugalvotų, kaip iš jo išvilioti pinigus. Jis sugalvojo, kad pasiūlys šiam žmogui įsirengti telefoninio ryšio liniją, nuvažiavo pas jį į namus, jam padovanojo telefono aparatą, pasakė, kad reikia sudaryti sutartį dėl telefoninio ryšio. Pasakė, kad sutartį reikia pasirašyti banke. Nusivežė jį į banką, o ten sudarė jo vardu elektroninės bankininkystės sutartį, kurioje jis pasirašė. Matė, kad G. S. nesupranta lietuviškai, todėl ir pavyko taip jį apgauti. I. V. jam atidavė P. nuimtus pinigus, apie 7 000 Lt, jam davė 1 000 Lt už paslaugas, K. atidavė nuimtus 12 000 Lt. Jis tuos pinigus atidavė N. N., o ji davė 3 000 Lt už paslaugą.

Teisiškai reikšminga tai, kad šiuos parodymus nuteistasis A. A. iš esmės patvirtino Klaipėdos apygardos teisme bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus motyvo, kodėl nuteistasis A. A. turėtų melagingai apkalbėti N. N., kadangi nuo to paties A. A. teisinė padėtis nesikeičia, t. y. jis pats pripažįsta dalyvavęs šių nusikalstamų veikų daryme. Todėl nagrinėjamoje byloje N. N. pripažinimas kalta ir nuteisimas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo niekaip nepalengvina nuteistojo A. A. teisinės padėties. Todėl šiuo atveju teismas nemato pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis A. A. norėtų ją nepagrįstai apšmeižti, nepagrįstai apkaltinti dalyvavus nusikalstamų veikų dalyvavime. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aprašydamas N. N. vaidmenį šių nusikalstamų veikų padaryme aiškiai įvardino konkrečiai kuo jie pasireiškė, taip pat pagrindė juos byloje ištirtais įrodymais.

Jos kaltė įrodyta ir netiesioginiais įrodymais: liudytojo V. P. parodymais, Daiktų, dokumentų pateikimo 2012-02-24 ir 2012-12-07 protokolais, „Moss“ sistemos duomenimis, N. N. priskirtų telefonų išklotine už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-04-01 ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Darytina išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog N. N. skambindavo A. A. ganėtinai ilgą laiką ir po to, kai pastarasis verslo sąskaitos neatidarė, nors tariamai paveldėjo M. G. pinigus, t. y. potencialu klientu dėl turimų įsiskolinimų tapti tikrai jau nebegalėjo, bet atsižvelgiant į skambučio datą (2012-01-27), neabejotina, kad duomenis ir apie G. S. A. A. pranešė taip pat N. N., ir šie duomenis patvirtina A. A. duotus ikiteisminio tyrimo ir apeliacinės instancijos teisme metu parodymus dėl N. N. vaidmens darant šias nusikalstamas veikas, duomenų apie nukentėjusįjį suteikimą, kuriuos gavęs būtent A. A. turėjo sugalvoti būdą, kaip patekti pas G. S., dėl ko A. A. ir prisistatė asmeniu galinčiu suteikti telefonines paslaugas, ėmėsi atitinkamų veiksmų – įsigijo telefoną, kurį perdavė G. S., kad įtikintų teikiamų paslaugų realumu.

Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. buvo patvirtintas N. N. auksiniu klientu 2011-12-28, todėl pastarojo asmens duomenis ir duomenis apie jo sąskaitą ji gerai žinojo, be to, kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos ji net keletą kartų skambino A. A. 2012-01-27, po ko pastarasis, sugalvoję apgaulę su telefono aparatu, vyko su I. V. įsigyti telefono aparato, kad sudarytų patikimo atstovo įvaizdį, bei nurodė G. S. būtinumą sudaryti notaro patvirtintą paso kopiją ir taip sudaręs patikimo asmens įvaizdį apgaule įgijo nukentėjusiojo 2012-02-07 Elektronine paslaugų teikimo sutartį su identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotais PIN kodais, slaptažodžius, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti G. S. sąskaitoje, tai pagrindžia nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir tikslų bendrumą.

N. N. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., pasireiškė tuo, kad pasinaudojant liudytoju A. P., nuteistieji I. V. ir A. A. disponuodami apgaule iš esmės suklaidinus G. S. neteisėtai įgyta 2012-02-07 Elektronine paslaugų teikimo sutartimi ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotais PIN kodais, slaptažodžiu, identifikavimo kodu, pakankamais duomenimis finansinei operacijai inicijuoti G. S. sąskaitoje, esančioje AB banke „Swedbank“, apgaule savo ir N. N. naudai įgijo svetimą – G. S. priklausantį turtą – 7000 Lt.

N. N. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., pasireiškė tuo, jog A. A. pasinaudodamas liudytoju A. K. ir disponuodamas 2012-02-07 Elektronine paslaugų teikimo sutartimi ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotais PIN kodais, slaptažodžiu, identifikavimo kodu, pakankamais duomenimis finansinei operacijai inicijuoti G. S. sąskaitoje, esančioje AB banke „Swedbank“, apgaule N. N., savo (A. A.) ir I. V. naudai įgijo svetimą – G. S. priklausantį turtą –12 000 Lt. Teisėjų kolegija neabejoja, kad N. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas atlikęs byloje įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra nustatyta, jog N. N. bendravo tiek su A. A., tiek su I. V., todėl neabejotina, kad tik N. N. prieinanti prie banko klientų duomenų galėjo perduoti A. A. duomenis ir apie I. P..

Pirmosios instancijos teismas N. N., A. A. ir I. V. kaltę dėl I. P. turto užvaldymo apgaule pagrįstai grindė byloje esančiais 2008-04-14 Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, to paties notaro biuro 2008-07-11 Įgaliojimu, kuriuo I. P. tariamai įgalioja I. V. valdyti ir naudoti visą jam priklausantį turtą bei pinigus banko sąskaitose, AB „Swedbank“ pateiktais raštais dėl papildomos informacijos, nustatytais banko Uostamiesčio klientų aptarnavimo centro darbuotojos N. N. atliktais veiksmais, Lietuvos notarų rūmų 2013-10-04 raštu Nr. S-1289 pateikta informacija, taip pat nuteistųjų A. A. bei I. V. parodymais.

Sugretinus visus šiuos faktinius duomenis su nuteistojo A. A. Klaipėdos apygardos teisme duotais parodymais apie tai, kad N. pasiūlė pirmą variantą, P., ar kaip ten pavardė, N. padarė I. įgaliojimą, pasakė, kad ieškotų žmogaus, kam galėtų tuos pinigus pervesti, bei su A. A. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismui nelieka jokių abejonių, kad duomenis apie I. P. A. A. galėjo perduoti tik N. N..

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išanalizavo iš Lietuvos notarų rūmų gauto 2008-07-11 Įgaliojimo bei AB Swedbank pateikto Įgaliojimo kopijas. Įvertinus byloje esančias šių Įgaliojimų kopijas konstatuotina, jog apylinkės teismas teisingai nustatė, jog tarp šių įgaliojimų yra skirtumų. Tai yra Lietuvos notarų rūmų 2008-07-11 Įgaliojime, įgaliotojas I. P., o įgaliotasis asmuo yra M. J.. Pateiktajame AB Swedbank 2008-07-11 Įgaliojime įgaliotojas I. P., o įgaliotasis asmuo yra I. V.. Be to, šiame AB Swedbank pateiktame įgaliojime yra prierašas „Valdyti ir naudoti visą kitą man priklausantį turtą bei pinigus banko sąskaitose“. Be to, šiuo atveju net vizualiai yra matyti, kad AB Swedbank pateiktame 2008-07-11 Įgaliojime, kuriame įgaliotojas I. P., o įgaliotasis asmuo yra I. V., Įgaliojimo tekstas koreguotas prirašant „Valdyti ir naudoti visą kitą man priklausantį turtą bei pinigus banko sąskaitose“ (skiriasi tarpai tarp eilučių) (b. l. 36-37, t. 1).

Nagrinėjamo kaltinimo kontekste būtina paminėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas AB „Swedbank“ Kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamento dokumentas Nr. 101-0647 „Fizinių asmenų įgaliojimai“ skirtas „Swedbank“ vidiniam naudojimui (banko operacijų pagal įgaliojimą atlikimo taisyklės) (b. l. 159, t. 5). Šio vidiniam naudojimui parengto dokumento paskirtis: Lietuvos Respublikoje patvirtintų įgaliojimų rekvizitai ir įgalinimų apimtis. Šio dokumento 1.2.4. punkte aiškiai nustatyta, kad jeigu įgaliojime Įgaliotiniui suteikta teisė disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, t. y. įgaliojime yra žodis „disponuoti“, tai įgaliotinis gali atlikti bet kokias operacijas įgaliotojo sąskaitoje ar pateikti bankui atitinkamą nurodymą. Įgaliojimuose vartojamos sąvokos gali skirtis, pvz., gali būti sąvokos „disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis“ ar „disponuoti banke mano esančiomis lėšomis“, tačiau visais atvejais turi būti žodis „disponuoti“, o ne „tvarkyti“ ir/ar „valdyti“, išskyrus Taisyklių 3.2.5 punkte paminėtus atvejus. Pažymėtina, kad šios Taisyklės, skirtos vidiniam naudojimui įsigaliojo 2011-02-21 (b. l. 159, t. 5). Taigi, kaip jau buvo minėta, AB Swedbank pateiktame 2008-07-11 Įgaliojime, kuriame įgaliotojas I. P., o įgaliotasis asmuo yra I. V., Įgaliojimo tekste nurodyta: „Valdyti ir naudoti visą kitą man priklausantį turtą bei pinigus banko sąskaitose“. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad N. N. negalėjo nepastebėti ne tik šio padirbto įgaliojimo vizualios korekcijos, bet ir pagal banko vidaus taisykles nustatyto aiškaus trūkumo – sąvokos „disponuoti“.

Be to, AB Swedbank 2014-02-04 patikslintame ieškinyje nurodyta, kad nepaisiant I. V. ir kartu su juo bendrai veikusių asmenų nusikalstamos veikos dėl piniginių lėšų pasisavinimo, nepriklausomai nuo pastarųjų ir neatsižvelgiant į tai, kad Įgaliojimas (2008-07-11 13-ojo notaro biuro įgaliojimas, registro Nr. VJ-6039) buvo suklastotas, banko darbuotoja N. N. remiantis įgaliojimo tekste nurodomų įgaliotiniui pavedimu (t. y. valdyti ir naudoti visą kitą man priklausantį turtą bei pinigus banko sąskaitoje), neturėjo teisės atlikinėti įgaliotinio nurodymų nurašyti iš I. P. ir O. P. sąskaitų pinigines lėšas (b. l. 155, t. 5). AB Swedbank patikslintame ieškinyje toliau pažymėta, jog banko operacijų pagal įgaliojimą atlikimo taisyklėse nurodoma, kad jei įgaliojime nėra konkrečių nurodymų išmokėti pinigus, pervesti lėšas iš sąskaitos ar atlikti pavedimą, arba nėra įgaliotiniui suteikta teisė disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, įgaliotinis negali atlikti sąskaitoje grynųjų pinigų išėmimo operacijų, o banko darbuotojas negali vykdyti įgaliotinio nurodymų nurašyti iš sąskaitos lėšas ir neturi teisės atlikti jokių veiksmų, susijusių su disponavimu įgaliotojo sąskaitoje esančiomis lėšomis (b. l. 155, t. 5). Šie civilinio ieškovo, t. y. nuteistosios N. N. buvusio darbdavio pateikti duomenys bei išdėstyti argumentai tik sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą dėl N. N. vaidmens nusikalstamų veikų daryme.

Dėl anksčiau aptartų motyvų konstatuotina, kad N. N. pagal vidaus banko taisykles turėjo pareigą patikrinti įgaliojimo tikrumą ir kilus net mažiausiam įtarimui dėl pastarojo tikrumo ar, kad asmuo veikia neteisėtai kreiptis į vidaus tyrimų ir prevencijos skyrių, tačiau ji nesikreipė pagal banko vidaus tvarkas nustatyta tvarka, siekiant išsiaiškinti šio dokumento tikrumą, bet pasikliovė I. V. pateiktų dokumentų ir juo suteiktų įgaliojimu tikrumu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. N. visiškai pagrįstai ir teisėtai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 str. 1 d. dėl I. P. turto užvaldymo apgaule.

N. N. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 str. 1 d. Susipažinus su Vakarų Lietuvos filialo asmeninio vadybininko pareiginiais nuostatais matyti, kad M. G. sąskaitos išrašo 2011-11-29 tikrinimas buvo aiškiai neteisėtas, visiškai nesusijęs nei su N. N. pareigomis, nei su klientais, su kuriais N. N. dirbo. Be to, kaip jau buvo minėta, byloje esantis 2005-09-21 N. N. Rašytinis pasižadėjimas patvirtina, kad ji pasižadėjo laikyti paslaptyje žinias sudarančias AB banko „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) bankines ir komercines paslaptis ir įsipareigojo imtis visų įmanomų priemonių, jog tokia informacija nebūtų paskleista. Pasižadėjo saugoti Banko bankines ir komercines paslaptis neribotą laiką, taip pat ir nutraukus darbo santykius su banku (b. l. 42, t. 2). Teismas daro išvadą, kad visi anksčiau nurodyti N. N. veiksmai neabejotinai pažeidė šį rašytinį pasižadėjimą.

N. N. nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo AB „Swedbank“ asmenine vadybininke, t. y. buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, todėl jos padaryta nusikalstama veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal BK 228 str. 1 d.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybės darytina išvada, kad nuteistosios N. N. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinis skundas yra nepagrįstas, tenkinti jį nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

Dėl nuteistojo I. V. apeliacinio skundo

Apeliantas I. V. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (dėl I. P. turto įgijimo apgaule), taip pat pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. (dėl G. S. 7 000 Lt turto įgijimo apgaule).

Nuteistojo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad jam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių nėra ir negalėjo būti įrodyta, nes jis jokių nusikalstamų veikų neįvykdė. Pateiktas apeliacinis skundas taip pat motyvuojamas tuo, jog jis apie jokius A. A. sumanymus, nusikalstamas veikas jis nežinojo ir pervestų pinigų kilmė jam taip pat nebuvo žinoma, apie jokias bendras nusikalstamas veikas su juo nesitarė ir nevykdė.

Apelianto skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas negali vertinti niekaip kitaip, tik kaip nuteistojo pasirinktos gynybinės versijos, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė pakankamai duomenų, jog byloje galėtų priimti pagrįstą procesinį sprendimą ir pripažinti I. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis I. V. parodė, kad jis matė, kad įgaliojime buvo jo pavardė, buvo antspaudas, bet jis nenusimano tokiuose dalykuose. Pas N. N. dėl I. P. sąskaitos jam teko papulti apie 3-5 kartus. Pirmą kartą pas N. N. papuolė atsitiktinai, po to ėjo tiesiogiai pas N. N., nes ji žinojo situaciją, ko jam reikia (b. l. 146, t. 5). Be to, apeliantas nurodė, kad kai eidavo į antrą aukštą, numeriuko spausti nereikėdavo. Kai žmogus eina drąsiai, pasitikinčiai, tai niekas nestabdo, administratorė ir nestabdė.

Taigi, pats nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad 3-5 kartus dėl I. P. sąskaitos „papuolė“ pas banko darbuotoja N. N.. Be to, pats nuteistasis patvirtino, kad matė, jog įgaliojime yra nurodyti būtent jo duomenys ir antspaudas.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą bei atlikusi byloje įrodymų tyrimą, yra įsitikinusi, kad I. V. gerai žinojo, jog turi patekti ne pas bet kurią, o būtent pas banko darbuotoją N. N., kuri dirbo ne bendroje salėje, o antrame aukšte. Šios aplinkybės niekaip negali būti vertinamos kaip atsitiktinės, kadangi ir banko vadybininkės N. N. atliktų veiksmų, įforminant piniginių lėšų pervedimą apeliantui I. V. pagal šį įgaliojimą matyti, jog N. N. buvo pati suinteresuota, kad I. V. būtų įformintas piniginių lėšų gavimas pagal įgaliojimą, nors jame nebuvo nurodyta galimybės „disponuoti“ I. P. piniginėmis lėšomis.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. V. jis nepažįsta, įgaliojimo I. V. atlikti finansines operacijas su jo lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje jis nepasirašinėjo ir nieko apie tai nežino.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, teisiškai reikšminga yra tai, kad nors nuteistasis I. V. neigia, kad žinojo, jog minėto įgaliojimo pagrindu neteisėtai apgaule bus užvaldytas I. P. turtas, tačiau sutiko, kad duomenys tiek apie jį (nuteistąjį), tiek ir apie nukentėjusįjį būtų įrašyti minėtame dokumente. I. V. sutiko, kad jo duomenys galėtų būti įrašyti į šį įgaliojimą, ir, kad jis galėtų remiantis šiuo įgaliojimu atlikti finansines operacijas.

I. V. turėdamas tikslą savo ir kitų naudai įgyti I. P. priklausančias pinigines lėšas kreipėsi būtent pas AB Swedbank vadybininkę N. N.. Nors teisminio nagrinėjimo metu I. V. nurodė, kad jis žinojo, jog I. P. yra skolingas A. A., tačiau objektyviai tokios tariamos aplinkybės nuteistajam I. V. galėjo tapti žinomos tik 2011 m. lapkričio mėnesį bendraujant su A. A.. Tačiau būtent AB Swedbank pateiktame 2008-07-11 Įgaliojime nurodoma, kad I. P. įgalioja Į. V.. Kitaip tariant, pats įgaliojimas datuotas 2008-07-11. Bylos duomenimis nustatyta, kad tuo metu I. V. ir A. nebendravo, nes pastarasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nepaisant to, I. V. turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti nukentėjusiajam priklausančias lėšas su šiuo įgaliojimu kreipėsi į AB Swedbank vadybininkę N. N..

Nors nuteistojo I. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu negali būti pripažinti jo kaltę patvirtinančiais įrodymais, tačiau kaip vieno iš byloje esančio duomenų teisėjų kolegija visiškai jų ignoruoti taip pat negali. Pažymėtina, kad 2013-10-14 Įtariamojo apklauso metu I. V. parodė, kad kartu su A. nuvažiavo į Kauno gatvę, ten susitiko su I. P. žmona. Po keleto dienų A. jam pasakė, kad turi I. P. įgaliojimą, kad jau galima eiti į banką ir nuimti pinigus iš I. P. sąskaitos. Kad reikia vykti į „Swedbank“, jam pasakė A.. N. atliko visus šiai bankinei operacijai reikalingus veiksmus, pasakė, kad pinigai jo sąskaitoje, kad gali juos nusiimti kasoje. Jis iš karto nuėjo į pirmame aukšte buvusią kasą, nuėmė 13 937,60 Lt. Atėjo į mašiną, kur laukė A., visus pinigus iš karto atidavė A.. Jis davė 500 Lt už paslaugą ir pasakė, kad sekančią dieną reiks dar kartą nueiti, nes dar ne visa skola grąžinta. Ji neklausė A., ar jis buvo susitikęs su I. P. ir kaip jis padarė šį įgaliojimą, bet jam kilo įtarimų dėl šio įgaliojimo tikrumo (b. l. 152-155, t. 1). Taigi, pats apeliantas ikiteisminio tyrimo buvo pripažinęs, kad jam kilo įtarimų dėl šio įgaliojimo tikrumo, taip pat, jog kartu su A. A. važiavo į Kauno gatvę pas I. P. žmoną, iš kurios elgesio buvo matyti, kad ji nesiorientuoja situacijoje.

Visą tai, teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, kad nuteistasis I. V. kartu su A. A. ir N. N. apgaule užvaldė svetimą I. P. turtą, todėl jo padaryta nusikalstam veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d. ir jis pagrįstai nuteistas už tai.

Apeliantas I. V. apeliaciniame skunde taip pat neigia savo kaltę dėl G. S. 7000 Lt turto įgijimo apgaule. Tačiau teisėjų kolegija byloje atlikusi įrodymų tyrimą neturi jokio pagrindo abejoti, kad apeliantas padarė šią nusikalstamą veiką.

Teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu I. V. parodė, kad su G. S. niekada nebuvo susitikęs. Su A. A. yra tekę būti Topo centre, jis pirko laidinį telefoną. A. A. bandė pervesti pinigus į jo sąskaitą, vėliau paaiškėjo, kad iš G. S., bet nepavyko pervesti. Jo paprašė rasti žmogų, kuriam galima pervesti pinigus ir jis surado. Jis užsidirba, kodėl ne. Jis buvo suinteresuotas, nes jam A. A. skolą atidavė. Jis davė P. 300 Lt ir sau pasiėmė 500 Lt. Susitarė su P., kad jam perves pinigus, jis išims, susitarė, kad jam 300 Lt. P. sutiko. Su A. A. vaikščiojo akropolyje, Topo centre užėjo į internetinę, žinojo, jog iš savo sąskaitos pervedė P.. Paskambino P., pasakė, kad pinigai pervesti, eik išimk. P. išėmė, jis (I. V.) jam atskaičiavo, likusius pinigus atidavė A. A.. Pirmą kartą buvo 4 000 Lt ir po to 3 000 Lt (b. l. 146, t. 5).

Liudytojas V. P. parodė, kad I. V. prašymu atidarė sąskaitą banke AB „Swedbank“, iš sąskaitos išgrynino pinigus bei perdavė juos I. V..

Nagrinėjamu atveju I. V. kaltę padarius BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas neabejotinai įrodo ir paties apelianto pateikta 2012-02-07 tarp AB Swedbank ir G. S. sudaryta 2012-02-07 Elektroninių paslaugų teikimo sutartis (b. l. 132-134, t. 1). 2013-10-14 Apžiūros protokolu nustatyta, kad I. V. savo iniciatyva pateikė 2012-02-07 AB Swedbank Elektroninių paslaugų teikimo sutartį sudaryta su G. S.. Iš sutarties duomenų matyti, kad dienos limitas yra 4 000 Lt, mėnesio limitas 15 000 Lt, naudotojo duomenys – G. S., naudotojo ID (duomenys neskelbtini), apatinėje puslapio dalyje grafoje „Kliento vardas, pavardė“ yra rankraštinis įrašas G. S., šalia rankraštinio įrašo parašas. Taip pat patvirtinimas dėl identifikavimo kodų nustatymo išdavimo (b. l. 131, t. 1). Pažymėtina, kad šią sutartį su visais identifikaciniais kodais galėjo turėti tik pats sąskaitos naudotojas G. S. ir niekas kitas. Naudotojo duomenys (ID ir kiti) galėjo būti žinomi tik pačiam G. S. ir niekam kitam. Todėl jau vien tas faktas, kad šią sutartį su savimi turėjo nuteistasis, neabejotinai rodo, kad jis realiai turėjo galimybę pasinaudodamas G. S. sąskaitos naudotojo identifikaciniais kodais neteisėtai prisijungti prie jo sąskaitos ir neteisėtai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jas pervesti kitiems asmenims ir taip apgaule užvaldyti jo turtą (7 000 Lt).

Todėl darytina išvada, kad duomenys gauti iš UAB „Topo centras“, iš kur buvo atlikti pavedimai į V. P. sąskaitą bei I. V. ikiteisminio tyrimo metu perduota tyrimui 2012-02-07 Elektroninių paslaugų teikimo sutartis su G. S., t. y. to asmens iš kurio buvo pervedami pinigai į V. P. sąskaitą, įrodo jo kaltę. Be to, pažymėtina ir tai, kad liudytojas V. P. parodė, jog jis I. V. prašymu perdavė jam visus savo sudarytos sąskaitos duomenis. Byloje esančiais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad I. V. neteisėtai disponavo svetimais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, t. y. 2012-02-07 Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotu PIN kodu, slaptažodžiu, identifikavimo kodais, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti G. S. sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“.

Apeliantas taip pat prašo atmesti civilinį ieškinį. Tačiau toks apelianto reikalavimas taip pat yra nepagrįstas.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 str. 1 d.).

Byloje surinktų įrodymų visuma yra neginčijamai nustatyta, kad I. V. veikdamas kartu su N. N. ir A. A. apgaule įgijo nukentėjusiojo G. S. 7 000 Lt dydžio turtą. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu visiškai pagrįstai ir teisėtai priteisė solidariai iš nuteistųjų N. N., I. V., A. A. 7 000 Lt žalos atlyginimą G. S. naudai (BPK 115 str. 1 d.). Byloje surinktų įrodymų visuma taip pat yra neginčijamai nustatyta, kad I. V. veikdamas kartu su N. N. ir A. A. apgaule įgijo nukentėjusiojo I. P. 4 000 Eurų ir 2 000 Lt dydžio turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos atlyginimą dėl I. P. turto įgijimo apgaule solidariai priteisė iš N. N., A. A., ir apelianto I. V. (BPK 115 str. 1 d.).

Dėl visų išvardytų motyvų abejoti dėl to, kad I. V. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, t. y. apgaule įgijo G. S. 7 000 Lt turtą, nėra jokio pagrindo. Jo kaltė padarius kaltinime aprašytas nusikalstamas veikas yra įrodyta visiškai.

Dėl nuteistojo A. A. apeliacinio skundo

Nors nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendį, tačiau jame taip pat suformuluotas reikalavimas paskirti jam švelnesnę bausmę, kadangi jis yra nubaustas labai griežta bausme. Be to, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad savo kaltės nuteistasis jame iš esmės neginčija, tik argumentuoja, kad be N. N. pagalbos būtų buvę neįmanoma įvykdyti šių nusikalstamų veikų. Apeliantas prašo atsižvelgti į visą surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, kuri patvirtina, kad N. N. yra organizatorė, ji atliko esminį vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, tik ji viena galėjo atlikti reikalingas bankines operacijas, gauti informaciją apie banko klientus ir kt.

Detaliai įvertinus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus darytina išvada, kad nuteistasis A. A. siekia, jog jam būtų paskirta švelnesnė bausmė. Be to, bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos metu apeliantas ir jo gynėjas taip pat prašė paskirti švelnesnę bausmę.

Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nei savo skunde, nei įrodymu tyrimo metu Klaipėdos apygardos teisme jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčijo, teisėjų kolegija dėl jo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Taigi ginčo dėl to, jog apeliantas A. A. pagrįstai nuteistas už dviejų sunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., t. y. V. S. ir M. G. turto įgijimo apgaule), trijų apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d.) ir keturių nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., t. y. I. P. turto įgijimo apgaule, G. S. 12 000 Lt turto įgijimo apgaule, G. S. 7 000 Lt turto įgijimo apgaule ir 300 str. 1 d. dėl 2011-08-05 paveldėjimo teisės liudijimo suklastojimo ir panaudojimo) nusikaltimų padarymą, byloje nėra.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą trejų metų. Tuo tarpu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik terminuotą laisvės atėmimą iki 8 metų.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki 3 metų.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis bei nuteistojo asmenybę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšis ir nustatydamas jų trukmę apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas teisingai nusprendė, jog A. A. tinkamiausia bausmės rūšis už visas padarytas nusikalstamas veikas yra laisvės atėmimas. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nutartimi A. A. buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiustas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nagrinėjamu atveju tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę gali būti pasiekti bausmės tikslai.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę (anksčiau teismo yra teistas 2 kartus, nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas) ir juos charakterizuojančius duomenis (nuteistasis šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę už kitas nusikalstamas veikas, civilinių ieškinių nukentėjusiesiems neatlygino) bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. A. prašoma skirti švelnesnė bausmė būtų per švelni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmių rūšis nuteistajam bus terminuotas laisvės atėmimas.

BK 50 str. 2 d. numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taigi už apelianto padarytą tyčines sunkias nusikalstamas veikas turėjo būti paskirtos bausmės jų dydį nustatant tarp 3 mėnesių (minimumas) ir 8 metų (maksimumas). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui už abi sunkias nusikalstamas veikas (BK 182 str. 2 d.) paskyrė bausmes (po 2 metus), kurios savo dydžiu yra žymiai, t. y. beveik dvigubai, mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Nors, kaip minėta, jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Už apelianto padarytas tyčines apysunkias nusikalstamas veikas turėjo būti paskirtos bausmės jų dydį nustatant tarp 3 mėnesių (minimumas) ir 6 metų (maksimumas) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas apeliantui už visas šias tris apysunkias nusikalstamas veikas paskyrė bausmes (po 1 metus), ir taip bausmės dydžius nustatė taip pat žymiai mažesnius nei šių straipsnių sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai.

Tuo tarpu už nuteistajam už visas keturias padarytas tyčines nesunkias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas paskyrė bausmes (po 6 mėnesius), ir taip bausmės dydžius už šias nusikalstamas veikas nustatė net artimas šių straipsnių sankcijose numatytiems šios bausmės rūšies vidurkiams.

Apibendrinant konstatuotina, kad nustatydamas bausmės dydžius Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais. Darytina išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. A. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmių rūšių bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Tokia išvada daryti todėl, kad, kaip jau buvo minėta, už visas padarytas nusikalstamas veikas apeliantui buvo paskirtos bausmės, kurios savo trukme yra žymiai mažesnės nei šių straipsnių sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai, nors jokių apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nustatyta nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad apelianto vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, jis buvo įtakojamas kitų asmenų ar pan. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia mažinti jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių nei už atskiras nusikalstamas veikas, nei galutinę subendrintą bausmę.

Tiek pateiktame apeliaciniame skunde, tiek įrodymų tyrimo metu Klaipėdos apygardos teisme metu apeliantas prašė sumažinti jam paskirtą bausmę, motyvuodamas ir tuo, kad visi baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad N. N. visur dalyvavo bei atlikdavo pagrindinį vaidmenį visose nusikalstamose veikose. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad N. N. buvo pagrindinė šių nusikalstamų veikų darymo iniciatorė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Šioje byloje nesurinkta jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad būtent nuteistoji N. N. būtų buvusi šių nusikalstamų veikų organizatorė (BK 24 str. 4 d.). Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad N. N. būtų sukūrusi ar bandžiusi sukurti organizuotą nusikalstamą grupę (BK 25 str. 3 d.), jai vadovavusi ar pan. teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, kad be N. N. dalyvavo nusikalstamų veikų vykdymas būtų buvęs negalimas, tačiau remiantis tuo daryti išvadą, kad būtent ji buvo nusikalstamų veikų iniciatorė ar organizatorė, negalima.

Byloje surinktais duomenimis yra neginčijamai nustatyta, jog nusikalstamas veikas N. N. ir A. A., o dviem atvejais ir I. V., įvykdė bendrais veiksmais, todėl prieš baudžiamąjį įstatymą jie atsakovo vienodai, t. y. kaip bendravykdytojai (BK 24 str. 1 d.).

Papildomai atkreiptinas nuteistojo A. A. dėmėsys, kad skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Galutinį bausmės dydį lėmė tai, kad ji buvo subendrinta su paskirta ir neatlikta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-10 nuosprendžiu paskirta bausme.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms tenkinti nuteistojo A. A. apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

Dėl visų išvardytų motyvų tenkinti nuteistųjų A. A., I. V. ir nuteistosios N. N. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų A. A., I. V. ir nuteistosios N. N. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Linas PauliukėnasSavinijus Katauskas