- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- ATP-335-92/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05693-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas ir byla A. T. atžvilgiu nutraukta nesant ATPK 161 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2012 m. spalio 15 d., apie 16.18 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengė, eksploatavo ir naudojo technines eismo reguliavimo priemones neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus patvirtinto Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus miesto aprašo (leidimo), taip pat laikė (pastatė) automobilį Cadillac Escalade, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nelegaliai įrengtų eismo reguliavimo priemonių vietoje, taip pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.20 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 161 str.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. A11-17228-(1.1.56-SM3) A. T. nubaustas pagal ATPK 161 str. 200 Lt dydžio bauda.
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu A. T. padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. nutarimu tenkino A. T. skundą, panaikino Institucijos nutarimą ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2012-12-10 nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė ATPK 284 ir 286 straipsnius, A. T. padarytas pažeidimas kvalifikuotas ir tyrimas atliktas tinkamai, taip pat nurodo, kad A. T. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą Institucijoje buvo tinkamai informuotas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nors jame ir atsisakė pasirašyti, t.y. pažeidėjas buvo tinkamai informuotas apie vykdomus administracinės teisenos veiksmus, tačiau dėl nežinomų aplinkybių nepasinaudojo jam suteiktomis teisėmis per įstatymo nustatytus terminus.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.).
ATPK 248 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistas ATPK 284 straipsnis, tačiau Institucija nedetalizuoja, į kurias konkrečiai aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog apylinkės teismas ištyrė visus įmanomus įrodymus, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, ir juos įvertino nepažeisdamas nustatytų reikalavimų.
A. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 161 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą. Ši teisės norma yra blanketinė, pati tiesiogiai neįtvirtinanti konkrečių veikų, užtraukiančių atsakomybę, bet nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo atveju savivaldybių tarybų patvirtintas tvarkymo ir švaros taisykles, numatančius asmenims konkrečias privalomo elgesio taisykles. A. T. buvo inkriminuotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 15.20. punkto pažeidimas dėl draudimo eismo zonose įrengti, eksploatuoti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, užtvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius, informacinius ar kitokius stovus ir kt.) be leidimo, kuris išduodamas pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašą.
Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių nuotraukų, A. T. priklausantis automobilis 2012-10-15 16.18 val. buvo užfiksuotas stovintis stovėjimo stulpeliais aptvertoje vietoje šalia pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Byloje nustatyta, kad leidimas įrengti šiems stovėjimo stulpeliams nebuvo išduotas, tačiau tam, kad A. T. būtų taikoma atsakomybė už Taisyklių 15.20. punkto pažeidimą, būtina betarpiškai nustatyti, jog A. T. šiuos stovėjimo stulpelius įrengė, eksploatavo ir jais naudojosi. Pažymėtina, kad byloje esančiose nuotraukose matyti, jog vienas iš stulpelių yra nuleistas, dėl ko automobiliu galima laisvai įvažiuoti ir išvažiuoti iš stovėjimo vietos, nuotraukose nėra užfiksuota, kad A. T. įrenginėtų ar pakeltų (nuleistų) ir užrakintų (atrakintų) stovėjimo stulpelius, t.y. juos eksploatuotų, naudotų. Apklausiamas A. T. paaiškino, jog stovėjimo stulpelių neįrengė, automobilį pasistatė, nes vienas iš stulpelių buvo nuleistas, todėl galėjo laisvai su automobiliu įvažiuoti ir išvažiuoti iš stulpeliais aptvertos stovėjimo vietos, kas iš esmės atitinka byloje esančias nuotraukas. Todėl vien užfiksuotas automobilio stovėjimo faktas stulpeliais aptvertoje stovėjimo vietoje, kai vienas iš stulpelių yra nuleistas, neįrodo A. T. kaltės dėl Taisyklių 15.20. punkto reikalavimų pažeidimo. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu kaip liudytojai buvo apklausti tariamą pažeidimą užfiksavęs ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs V. D., pažeidimo faktą liudiję specialistai V. Ž. ir T. Š. bei bendrijos pirmininkas A. S., tačiau nei vienas iš nurodytų liudytojų negalėjo patvirtinti tiesiogiai matę A. T. įrengiantį stovėjimo stulpelius arba juos naudojantį, t.y. nuleidžiantį ar pakeliantį. Institucijos specialistai galėjo patvirtinti tik tai, kas užfiksuota nuotraukose, t.y. automobilio stovėjimo faktą stulpeliais aptvertoje stovėjimo vietoje, ko, kaip buvo nurodyta aukščiau, nepakanka A. T. kaltei dėl pažeidimo padarymo nustatyti. Apklausiamas bendrijos pirmininkas parodė, jog nematė, kas konkrečiai įrenginėjo stulpelius, taip pat nematė, kad A. T. juos naudotų, jis mano, kad A. T. įrengė stulpelius, nes prieš stulpelių atsiradimą skundėsi, jog nėra kur statyti automobilio. Pastarojo liudytojo parodymai yra paremti prielaidomis, todėl nepatvirtina A. T. kaltės dėl pažeidimo padarymo. Taip pat liudytoju apklaustas A. L. parodė, jog matė kaip stulpelius įrenginėjo kažkokie asmenys, tačiau tarp jų A. T. nebuvo, jis nėra matęs ir kad A. T. pakėlinėtų stulpelius.
Įvertinus visus aukščiau nurodytus įrodymus, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą dėl A. T. kaltės padarius ATPK 161 str. numatytą pažeidimą.
Papildomai pažymėtina, jog Institucija apeliaciniame skunde nekonkretizavo savo teiginio dėl ATPK 286 str. pažeidimo. ATPK 286 straipsnis numato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinį. Susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nutarimu, jokių ATPK 286 str. pažeidimų nenustatyta. Taip pat Institucija apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl to, kad A. T. skundą apylinkės teismui padavė praleidęs terminą, tačiau termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo, ši teismo nutartis nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.