- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 1A-233-238-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-2-00036-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- B. G., A. G.
- Advokatai
- Vytautas Gustas
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-238/2012;
Teisėja I. Sabaitienė Proceso Nr. 1-65-2-00036-2009-4;
2012 m. balandžio 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, išteisintiesiems B. G., A. G., jų gynėjui advokatui Vytautui Gustui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, bei B. G. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, išteisinta, jai nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G., buvo kaltinamas tuo, kad susitaręs ir bendrai veikdamas su sutuoktine, B. G. IĮ, (duomenys neskelbtini), savininke B. G., siekdamas apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso tėvystės pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - VSDF) biudžeto, tyčia, žinodamas, kad sutuoktinė B. G. yra nėščia ir kad nuo 2009-02-06 jam bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydamas, kad vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110) 6 straipsnio „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 dalimi (2 d. redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius“, jam tėvystės pašalpa iki vaikui sueis dveji metai bus apskaičiuojama pagal jo draudžiamąsias pajamas B. G. IĮ laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-01-31, siekdamas padidinti draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes tėvystės pašalpas, susitarė su sutuoktine, B. G. IĮ savininke B. G., po 1 mėnesio nuo kompensuojamo uždarbio skaičiavimo pradžios, tai yra nuo 2008-06-01 pagal 1998-06-01 Darbo sutartį Nr. 13 ir 2008-05-30 įsakymą Nr. 05-30, A. G. vadybininko pareigas pakeisti į direktoriaus ir įforminti mėnesinio darbo užmokesčio padidinimą nuo 400 Lt iki 15000 Lt, nuo 2008-10-01 pagal 1998-06-01 Darbo sutartį Nr. 13 ir 2008-09-28 įsakymą Nr. 09-28 įforminti A. G. darbo užmokesčio sumažinimą iki 800 Lt, nuo 2009-01-01 pagal 1998-06-01 Darbo sutartį Nr. 13 ir 2008-12-31 įsakymą Nr. 12-31 įforminti A. G. darbo užmokesčio padidinimą iki 15000 Lt.
B. G. 2008-06-01 pasirašius 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, pakeičiant sutuoktinio A. G. pareigas iš vadybininko į direktoriaus, ir 3 punktu įsipareigojus nuo 2008-06-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, bei pasirašius 2008-05-30 įsakymą Nr. 05-30 „Dėl A. G. darbo sutarties sąlygų keitimo“, kuriame įrašyta „Atsižvelgdama į A. G. gerus darbo rezultatus, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 5 punktą ir nuo 2008-06-01 pervedu pilnu etatu, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 1.2 punktą ir nuo 2008-06-01 pakeistos pareigos direktorius, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2008-06-01 mėnesinis darbo užmokestis 15000 Lt”, o 2008-10-01 pasirašius 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, ir 3 punktu įsipareigojus nuo 2008-10-01 kas mėnesį mokėti jam 800 Lt darbo užmokestį, bei pasirašius 2008-09-28 įsakymą Nr. 09-28 „Dėl A. G. darbo sutarties sąlygų keitimo”, kuriame įrašyta „Atsižvelgdama į ekonominį nenaudingumą, apyvartų sumažėjimą ir A. G. sutikimą, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2008-10-01 mėnesinis darbo užmokestis 800 Lt., o 2008-12-31 pasirašius 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, ir 3 punktu įsipareigojus nuo 2009-01-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, bei pasirašius 2008-12-31 įsakymą Nr. 12-31, „Dėl A. G. darbo sutarties sąlygų keitimo”, kuriame įrašyta „Atsižvelgdama į A. G. darbo rezultatus, keičiu 1998 m. birželio 6 d. sudarytos darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2009-01-01 padidinu mėnesinę algą iki 15000 Lt” taip pat nepagrįstai priskaičiavus, duomenis pateikus VSDFV valdybos Marijampolės skyriui, adresu Marijampolė, Jono Dailidės g. 5/A. Valaičio g. 2, jis, pasinaudodamas šiais melagingais duomenimis, 2009-02-11 VSDFV Marijampolės skyriui, adresu Marijampolė, Jono Dailidės g.5/A.Valaičio g. 2, pateikė prašymą, kuriuo remdamasis VSDFV Marijampolės skyrius nuo 2009-02-06 jį išleido vaiko priežiūros atostogų ir pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110) 6 straipsnio „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 dalį (2 d. redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.) pagal draudžiamąsias pajamas B. G. IĮ laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-01-31 apskaičiavo ir paskyrė:
1. 2009-02-26 Sprendimu Nr. SMTMT- 330 – 93910,07 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks vieneri metai laikotarpiu nuo 2009-02-06 iki 2010-02-04, iš kurios 85624,07 Lt sudaro nepagrįstai padidintą tėvystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl A. G. nuo 2008-06-01 iki 2008-09-30 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-02-05 nepagrįstai ir neteisėtai 14200 Lt padidinto darbo užmokesčio;
2. 2010-02-19 Sprendimu Nr. SMTMT – 218- 62951,88 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2011-02-04, iš kurios 53232,69 Lt sudaro nepagrįstai padidintą tėvystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl A. G. nuo 2008-06-01 iki 2008-09-30 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-02-05 nepagrįstai ir neteisėtai 14200 Lt padidinto darbo užmokesčio;
Tokiu būdu A. G. veikdamas išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su B. G., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 138856,76 Lt didesnes nei priklauso tėvystės pašalpas ir nuo 2009-02-06 iki 2010-04-30 išmokėjus dalį šių didesnių nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule savo naudai įgijo VSDFV biudžetui priklausančius 74120,39 Lt (atskaičius pajamų mokestį), taip padarydamas VSDFV biudžetui 74120,39 Lt turtinę žalą.
Be to, A. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis susitaręs ir bendrai veikdamas su sutuoktine, B. G. IĮ, (duomenys neskelbtini), savininke B. G., siekdamas apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso tėvystės pašalpas iš VSDF, 2008-06-01 jis savo parašu patvirtino 1998-06-01 Darbo sutartį Nr. 13, nuo 2008-06-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, taip pat 2008-12-31 jis savo parašu patvirtino 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, nuo 2009-01-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, dėl ko VSDF biudžetui padaryta didelė 74120,39 Lt turtinė žala. Dėl šių veiksmų A. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
B. G. buvo kaltinama tuo, kad ji, laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-01-31, būdama B. G. IĮ, (duomenys neskelbtini), savininke, susitarusi ir bendrai veikdama su savo sutuoktiniu A. G., siekdama apgaule A. G. naudai įgyti didesnes nei priklauso tėvystės pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodama, kad yra nėščia ir kad nuo 2009-02-06 A. G. bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydama, kad vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110) 6 straipsnio „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 dalimi (2 d. redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.), kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius“, jam tėvystės pašalpa iki vaikui sueis dveji metai bus apskaičiuojama pagal jo draudžiamąsias pajamas B. G. IĮ laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-01-31, siekdama padidinti draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes tėvystės pašalpas, 2008-06-01 pasirašė 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, kuria pakeitė sutuoktinio A. G. pareigas iš vadybininko į direktoriaus, ir 3 punktu įsipareigojo nuo 2008-06-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, bei pasirašė 2008-05-30 įsakymą Nr. 05-30 „Dėl A. G. darbo sutarties sąlygų keitimo”, kuriame įrašyta „Atsižvelgdama į A. G. gerus darbo rezultatus, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 5 punktą ir nuo 2008-06-01 pervedu pilnu etatu, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 1.2 punktą ir nuo 2008-06-01 pakeistos pareigos direktorius, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2008-06-01 mėnesinis darbo užmokestis 15000 Lt”, o 2008-10-01 pasirašė 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13 ir 3 punktu įsipareigojo nuo 2008-10-01 kas mėnesį mokėti jam 800 Lt darbo užmokestį bei pasirašė 2008-09-28 įsakymą Nr. 09-28 „Dėl A. G. darbo sutarties sąlygų keitimo”, kuriame įrašyta „Atsižvelgdama į ekonominį nenaudingumą, apyvartų sumažėjimą ir A. G. sutikimą, keičiu 1998-06-01 sudarytos darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2008-10-01 mėnesinis darbo užmokestis 800 Lt., o 2008-12-31 pasirašė 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, ir 3 punktu įsipareigojo nuo 2009-01-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį bei pasirašė 2008-12-31 įsakymą Nr. 12-31 „Dėl A. G. darbo sutarties sąlygų keitimo”, kuriame įrašyta „Atsižvelgdama į A. G. darbo rezultatus, keičiu 1998-06-06 sudarytos darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2009-01-01 padidinu mėnesinę algą iki 15000 Lt”, taip pat nepagrįstai priskaičiavus, duomenis pateikė VSDFV Marijampolės skyriui, adresu Marijampolė, Jono Dailidės g. 5/A. Valaičio g. 2.
Po to A. G., pasinaudodamas šiais melagingais duomenimis, 2009-02-11 VSDFV Marijampolės skyriui, adresu Marijampolė, Jono Dailidės g. 5/A. Valaičio g. 2, pateikė prašymą, kuriuo remdamasis VSDFV Marijampolės skyrius nuo 2009-02-06 jį išleido vaiko priežiūros atostogų ir pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110) 6 straipsnio „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 dalį (2 d. redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.), pagal draudžiamąsias pajamas B. G. IĮ laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-01-31, apskaičiavo ir paskyrė:
1. 2009-02-26 Sprendimu Nr. SMTMT- 330 – 93910,07 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks vieneri metai laikotarpiu nuo 2009-02-06 iki 2010-02-04, iš kurios 85624,07 Lt sudaro nepagrįstai padidintą tėvystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl A. G. nuo 2008-06-01 iki 2008-09-30 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-02-05 nepagrįstai ir neteisėtai 14200 Lt padidinto darbo užmokesčio;
2. 2010-02-19 Sprendimu Nr. SMTMT- 218 – 62951,88 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2011-02-04, iš kurios 53232,69 Lt sudaro nepagrįstai padidintą tėvystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl A. G. nuo 2008-06-01 iki 2008-09-30 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-02-05 nepagrįstai ir neteisėtai 14200 Lt padidinto darbo užmokesčio;
Tokiu būdu B. G., veikdama išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su A. G., apgaule A. G. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 138856,76 Lt didesnes nei priklauso tėvystės pašalpas ir nuo 2009-02-06 iki 2010-04-30 išmokėjus dalį šių didesnių nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule A. G. naudai įgijo VSDFV biudžetui priklausančius 74120,39 Lt (atskaičius pajamų mokestį), taip padarydamas VSDFV biudžetui 74120,39 Lt turtinę žalą.
Be to, B. G. buvo kaltinama ir tuo, kad ji, būdama B. G. IĮ, (duomenys neskelbtini), savininke, susitarusi ir bendrai veikdama su sutuoktiniu A. G., siekdama apgaule A. G. naudai įgyti didesnes nei priklauso tėvystės pašalpas iš VSDF, 2008-06-01 papildė ir savo, kaip B. G. IĮ savininkės, parašu, B. G. IĮ antspaudu patvirtino 1998-06-01 Darbo sutartį Nr. 13, nuo 2008-06-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, taip pat 2008-12-31 papildė ir savo, kaip B. G. IĮ savininkės, parašu, B. G. IĮ antspaudu patvirtino 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, nuo 2009-01-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, dėl ko VSDF biudžetui padaryta didelė 74120,39 Lt turtinė žala. Dėl šių veiksmų B. G. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniu skundu Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė A. Chramina prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-03-08 nuosprendį, kuriuo A. G. ir B. G. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir padarė nepagrįstą išvadą apie kaltinamojo A. G. padidėjusį darbo krūvį ir apimtį, ir tai, kad tai patvirtinta teismo posėdžio metu B. G., A. G., liudytojų R. K. S., A. M. bei R. U. parodymais. Teismas neišsiaiškino, ar išaugo faktiškai A. G. atliekamo darbo krūvis bei apimtys lyginant su laikotarpiais, kuomet A. G. ėjo vadybininko pareigas. Be to, nei vienas iš kaltinamųjų, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nesugebėjo detaliai paaiškinti A. G. pasikeitusio darbo krūvio ir apimčių. Prokurorės nuomone, liudytojų R. K. S., A. M. bei R. U. parodymai negalėtų būti vertinami kaip įrodymas dėl padidėjusio darbo krūvio A. G., kadangi vadybininko darbas nebuvo atribotas nuo direktoriaus darbo. Apylinkės teismas neatliko analizės bei neatsižvelgė ir nevertino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus specialistės, pateikusios specialisto išvadą Nr. 5-2/44, paaiškinimo dėl B. G. IĮ duomenų, rodančių A. G. darbo teisinius santykius aukščiau nurodytos apimties esant fiktyvius, nes būtent dalyvaujant specialistei Ž. Grundienei išanalizuoti teisme byloje esantys, o taip pat papildomai išteisintųjų bei gynybos pateikti dokumentai bei duomenys įrodo, kad paklausa, parduodamų prekių ir paslaugų apimtys, o tuo pagrindu ir A. G. darbo krūvis bei apimtys laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-01-01 nebuvo nei neįprastai dideli, nei iš esmės padidėję, lyginant juos su laikotarpiu, kuomet A. G. dirbo vadybininku. Tai reiškia, kad A. G. tos apimties, kuria buvo grindžiamas išaugęs darbo krūvis bei darbo apimtys, ir tuo pagrindu padidintas jo darbo užmokestis, bendrovės direktoriaus funkcijų bei pareigų neatliko, o tai rodo patį susitarimą bei po to ėjusį direktoriaus įsakymą dėl tuo pagrindu didinamo darbo užmokesčio buvus fiktyvų.
Prokurorės teigimu, neaišku, iš ko faktiškai apylinkės teismas sprendė, kad iš išteisintųjų pateiktos papildomos medžiagos – sąskaitų faktūrų, įvykdytų darbo pažymų, pirkimo-pardavimo sutarčių, matyti, kad darbo krūvis dirbant A. G. padidėjo, kadangi pateikti teismui įrodymai tik įrodo, kad visas paskolų sutartis ir priedus prie jų pasirašė savininkė B. G., o ne A. G.. Nuo 1997-04-17 iki 2008-06-01 B. G. IĮ direktorius nebuvo įdarbintas. Byloje nustatyti ir tik iš dalies teismo nuosprendyje nurodyti, neanalizuoti tokie duomenys rodo teismą tokią išvadą padarius tik pagal savo vidinį įsitikinimą, nepagrįstą išsamia byloje nustatytų duomenų analize, t. y. nesivadovaujant ir įstatymu. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus specialistės išvada Nr. 5-2/44 visiškai paneigia pelno buvimą, o toje pačioje specialisto išvadoje, be to, konstatuota, kad įmonės savininkė B. G., įforminusi 15000 Lt atlygį A. G., žymiai didesnį palyginti su kitų įmonės darbuotojų nustatytu darbo užmokesčiu, 2008 m. baigė patyrusi 88850 Lt nuostolį. Iš specialistės išvados taip pat matyti, kad pasikeitė tik direktoriaus A. G. atlyginimas, kuris buvo keičiamas tris kartus, o A. G. išėjus tėvystės atostogų, naujas direktorius į įmonę priimtas nebuvo. Būtent šios aplinkybės parodo susitarimo dėl darbo užmokesčio padidinimo A. G. nuo 2008-06-01, tai yra laikotarpio, reikšmingo pašalpai apskaičiuoti, fiktyvumą, o tokį susitarimą ir dėl to padidintą darbo užmokestį tariamai nulėmusios priežastys yra tikrovės neatitinkantys faktai, o tai reiškia darbo sutartį esant suklastotą. Skundo autorės nuomone, tai rodo duomenų vertinimo tendencingumą, ignoruojant valstybės kaltintojo pateiktą duomenų analizę ir išsakytus argumentus, pagrindžiančius kaltinimus. Apylinkės teismas neanalizavo direktoriaus pareiginių nuostatų, neatkreipė dėmesio ir nevertino byloje nustatytų aplinkybių dėl bendrovės pasiskolintų lėšų, o tai taip pat įrodo darbo užmokesčio padidinimo fiktyvumą.
Darydamas išvadą apie tai, kad kaltinamieji nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, teismas apsiribojo tik formaliu pasakymu, kad išteisintųjų veiksmuose nenustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tikro dokumento klastojimo požymių. Šios išvados iš esmės neanalizuotos byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. ir B. G. veikdami bendrininkų grupėje suklastojo kaltinime nurodytą dokumentą – darbo sutartį, kuri buvo reikalinga jiems fiktyviai teisinei padėčiai, formaliai suteikiančiai teisę tariamai padidinti A. G. darbo užmokestį, ir kuri sudarė pagrindą kaltinamiesiems inkriminuojamo sukčiavimo apgaulės esmę.
Toks teismo įsitikinimas, kad kaltinamieji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepagrįstas nei objektyviai byloje nustatytomis visomis aplinkybėmis, nei elementaria logika, o tai yra neatsiejama įrodinėjimo bet kokiame procese, taip pat ir baudžiamajame, dalis, rodo skundžiamą nuosprendį priėmusį teismą turėjus nusistatymą, kad kaltinamieji yra nekalti, nežiūrint į tai, kokios aplinkybės yra nustatytos byloje. Tai sukelia pagrįstą abejonę dėl teismo nešališkumo nagrinėjant visas byloje nustatytas aplinkybes ir tuo pagrindu padarant išvadas, kurios yra išdėstytos skundžiamame nuosprendyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadas, išsamiai neišanalizavęs ir neištyręs byloje surinktų įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės A. Chraminos apeliacinis skundas atmetamas.
Kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Nuosprendyje motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė, apeliantės manymu, išteisintųjų kaltumą patvirtinančius įrodymus, nurodyti. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė teisingai. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą, o įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, dėl to padarė teisingas išvadas.
Teismo nuosprendžiu A. G. ir B. G. išteisinti tuo pagrindu, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teismas nustatė, kad išteisintųjų veiksmuose nėra sukčiavimo, apgaulės bei dokumentų, kurių pagrindu buvo mokama pašalpa, klastojimo požymių. Teismas nustatė, kad įmonė veiklą vykdė, ji nebuvo fiktyvi, joje dirbo asmenys, tarp jų ir A. G.. Tiek jam, tiek ir kitiems įmonės dirbantiesiems buvo keliamas darbo užmokestis. Teismas pažymėjo, kad A. G. darbo užmokestis buvo didinamas šalių susitarimu, jis realiai dirbo ir gavo atlyginimą, mokėjo mokesčius. Teismas nenustatė, kad darbo užmokestis A. G. buvo padidintas nepagrįstai ar jis gavo jį neteisėtai. Be to, teismas nustatė ir nurodė įrodymus, kurie patvirtina aplinkybes apie tai, kad padidinus darbo užmokestį A. Garunksčiui, jo darbo krūvis ir apimtys padidėjo. Taigi, teismas nustatė, kad darbo santykiai tarp darbuotojo (A. G.) ir darbdavio nebuvo fiktyvūs, o įmonė objektyviai galėjo mokėti A. G. nustatyto dydžio atlyginimą.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai išdėstė kaltinimo pateiktus įrodymus, juos vertino, taip pat teismas pateikė nustatytų aplinkybių duomenis, įrodymų įvertinimo motyvus, teismo išvadas dėl kaltinamųjų išteisinimo. Kolegija nustatė, kad teismo išvados yra teisingos, todėl daroma išvada, kad išvados padarytos pagrįstai ir nuosprendis surašytas tinkamai.
Kolegija pažymi, kad pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę.
Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Apylinkės teismas sukčiavimo požymių nenustatė.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjama byla pagal nustatytas faktines aplinkybes ir reikštus kaltinimus laikytina analogiška kasacinėms byloms Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010, 2K-331/2011. Nurodytose bylose priimtose kasacinėse nutartyse, į kurias nagrinėjant šią bylą yra privalu atsižvelgti ir jų sprendimus vertinti vadovaujantis visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais, pabrėžta, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo ar panašias aplinkybes; vien tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę, nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki, kad jai grėstų bankrotas ir, kad santykinai didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas.
Kaip matyti iš skundžiamo išteisinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies, apylinkės teismas nustatė, jog aplinkybės apie padidėjusį A. G. darbo krūvį ir apimtį yra patvirtintos teismo posėdžio metu B. G., A. G. parodymais, liudytojos - buvusios įmonės buhalterės R. K. S. parodymais, kuomet teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad direktorius atliko žymiai daugiau ir atsakingesnio darbo, nei įmonės vadybininkas. Analogiškai parodė ir liudytojai A. M. bei R. U.. Specialistės Ž. Grundienės parodymai bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus specialisto išvados Nr. 5-2/44 duomenys taip pat pagrindžia, jog B. G. IĮ savininkė B. G. įformino 2008-06-01 ir 2009-01-01 datomis 1998-06-01 darbo sutartyje sutuoktiniui A. G. 15000 Lt darbo užmokestį, žymiai didesnį palyginus su kitų įmonės darbuotojų nustatytu darbo užmokesčiu. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išteisintasis A. G. dirbo realiai veikusioje B. G. IĮ, kurios savininkė buvo jo sutuoktinė B. G., o jo atlyginimo padidėjimą lėmė objektyvios (darbo krūvio ir pareigų atžvilgiu) priežastys. Jokių konkrečių duomenų apie tai, kad atlyginimo padidinimas A. G. buvo fiktyvus ir kad VSDFV Marijampolės skyriui buvo pateikti neteisingi duomenys apie jo draudžiamąsias pajamas, byloje nėra. Tai, kad B. G. IĮ 2008 m. baigė patyrusi 88850 Lt nuostolį, kad lyginant su kitais darbuotojais A. G. buvo išmokėtas žymiai didesnis atlyginimas būtent tuo laikotarpiu, kuris buvo reikšmingas pašalpai apskaičiuoti, ar, kad kitiems įmonės darbuotojams buvo mokamas mažesnis atlyginimas, kolegijos vertinimu, pakankamai nepagrindžia išvadų apie A. G. ir B. G. tyčią apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą VSDF turtą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje darbo sutarties sąvoka apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VSDFV Marijampolės skyriui 2009 m. vasario mėn. pateiktas pranešimas apie A. G. draudžiamąsias pajamas VSDFV darbuotojams iš karto jokių įtarimų nesukėlė, ikiteisminis tyrimas dėl 2008 m. viduryje nustatyto atlyginimo buvo pradėtas tik 2009 m., kai, anot kaltinimo, per didelę motinystės pašalpą buvo įpusėta išmokėti. Pavėluotai pradėjus ikiteisminį tyrimą sumažėjo galimybės nustatyti bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamoje byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad A. G. buvo apskaičiuota 138856,76 Lt didesnė suma už tą, kuri jam priklausytų gauti pagal realiai gautas darbo pajamas.
Nesant neginčijamų įrodymų, kad A. G. su B. G. tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldė ar pasisavino svetimą turtą arba įgijo teisę į jį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnį. Kolegija taip pat pažymi, jog sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje išteisintųjų veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog A. G. nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, o tokius veiksmus jam padėjo atlikti B. G..
Atkreiptinas dėmesys, kad A. G. ir B. G. veiksmuose nenustačius būtinojo sukčiavimo sudėčiai požymio – apgaulės, nėra pagrindo teigti, kad jie suklastojo kaltinamajame akte nurodytus dokumentus, kurių pagrindu A. G. buvo paskirta tėvystės pašalpa.
Todėl išteisintųjų veiksmuose skundžiamu nuosprendžiu teisingai nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų dokumentų suklastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) požymių.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas buvo šališkas. Kolegija nenustatė šios aplinkybės, todėl yra pagrindas tvirtinti, kad nešališkumo principas nepažeistas.
Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra. Todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą atmesti.