Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-493-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-17
Bylos Nr.
1A-355-493-2011
Teisminio proceso Nr.
1-65-2-00036-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
Kaltinamasis
B. G., A. G.
Advokatai
Vytautas Gustas

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-355-493/11

Teisėja Irena Sabaitienė (Proceso Nr. 1-65-2-00036-2009-4)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.1.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, išteisintiesiems B. G., A. G., jų gynėjui advokatui Vytautui Gustui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-03-08 nuosprendžio, kuriuo A. G. pagal LR BK 300 str.1 d., BK 182 str. 2 d. išteisintas, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.(LR BPK 3 str.1 d.,1 p., BPK 303 str.5 d.1 p. )

B. G. pagal LR BK 300 str. 1 d., BK 182 str. 2 d. išteisinta, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Kauno rajono apylinkės prokuratūros - 2010-05-19 nutarimas panaikintas, kuriuo laikinai apribotos nuosavybės teisės A. G. į gaunamas motinystės (tėvystės) pašalpas iki vaikui sukaks dveji metai, - nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo atiduotas teismui ir išteisintas pagal Lietuvos Respublikos 182 str. 2 d., dėl to, kad susitaręs ir bendrai veikdamas su sutuoktine, B. G. IĮ, įmonės kodas 159928160, reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini), savininke B. G., siekdamas apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso tėvystės pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodamas, kad sutuoktinė – B. G. yra nėščia, ir nuo 2009-02-06 jam bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110) 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (2 d. redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius.“, jam tėvystės pašalpa iki vaikui sueis dveji metai bus apskaičiuojama pagal jo draudžiamąsias pajamas B. G. IĮ laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-01-31, siekdamas padidinti draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes tėvystės pašalpas, susitarė su sutuoktine, B. G. IĮ, savininke B. G., po 1 mėn. nuo kompensuojamo uždarbio skaičiavimo pradžios, tai yra nuo 2008-06-01 pagal 1998-06-01 Darbo sutartį Nr. 13 ir 2008-05-30 įsakymą Nr. 05-30, A. G. vadybininko pareigas pakeisti į direktoriaus, ir įforminti mėnesinio darbo užmokesčio padidinimą nuo 400 Lt iki 15000 Lt, nuo 2008-10-01 pagal 1998-06-01 Darbo sutartį Nr. 13 ir 2008-09-28 įsakymą Nr. 09-28, įforminti A. G. darbo užmokesčio sumažinimą iki 800 Lt, nuo 2009-01-01 pagal 1998-06-01 Darbo sutartį Nr. 13 ir 2008-12-31 įsakymą Nr. 12-31 įforminti A. G. darbo užmokesčio padidinimą iki 15000 Lt.,

B. G. 2008-06-01 pasirašius 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, pakeičiant sutuoktinio A. G. pareigas iš vadybininko į direktoriaus, ir 3 punktu įsipareigojus nuo 2008-06-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, bei pasirašius 2008-05-30 įsakymą Nr. 05-30 “Dėl A. G. darbo sutarties sąlygų keitimo”, kuriame įrašyta “Atsižvelgdama į A. G. gerus darbo rezultatus, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 5 punktą ir nuo 2008-06-01 pervedu pilnu etatu, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 1.2 punktą ir nuo 2008-06-01 pakeistos pareigos direktorius, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2008-06-01 mėnesinis darbo užmokestis 15000 Lt”, o 2008-10-01 pasirašius 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, ir 3 punktu įsipareigojus nuo 2008-10-01 kas mėnesį mokėti jam 800 Lt darbo užmokestį, bei pasirašius 2008-09-28 įsakymą Nr. 09-28 “Dėl A. G. darbo sutarties sąlygų keitimo”, kuriame įrašyta “Atsižvelgdama į ekonominį nenaudingumą, apyvartų sumažėjimą ir A. G. sutikimą, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2008-10-01 mėnesinis darbo užmokestis 800 Lt., o 2008-12-31 pasirašius 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, ir 3 punktu įsipareigojus nuo 2009-01-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, bei pasirašius 2008-12-31 įsakymą Nr. 12-31, “Dėl A. G. darbo sutarties sąlygų keitimo”, kuriame įrašyta “ “Atsižvelgdama į A. G. darbo rezultatus, keičiu 1998 m. birželio 6 d. sudarytos darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2009-01-01 padidinu mėnesinę algą iki 15000 Lt” taip pat nepagrįstai priskaičiavus, duomenis pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), jis pasinaudodamas šiais melagingais duomenimis, 2009-02-11 VSDFV Marijampolės skyriui, adresu Marijampolė, (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą, kuriuo remiantis VSDFV Marijampolės skyrius nuo 2009-02-06 jį išleido vaiko priežiūros atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110) 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (2 d. redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.) pagal draudžiamąsias pajamas B. G. IĮ laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-01-31 , apskaičiavo ir paskyrė:

1. 2009-02-26 Sprendimu Nr.SMTMT- 330 – 93910,07 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks vieneri metai laikotarpiu nuo 2009-02-06 iki 2010-02-04, iš kurios 85624,07 Lt sudaro nepagrįstai padidintą tėvystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl A. G. nuo 2008-06-01 iki 2008-09-30 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-02-05 nepagrįstai ir neteisėtai 14200 Lt padidinto darbo užmokesčio;

2. 2010-02-19 Sprendimu Nr.SMTMT – 218- 62951,88 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2011-02-04, iš kurios 53232,69 Lt sudaro nepagrįstai padidintą tėvystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl A. G. nuo 2008-06-01 iki 2008-09-30 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-02-05 nepagrįstai ir neteisėtai 14200 Lt padidinto darbo užmokesčio;

Tokiu būdu A. G. veikdamas išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su B. G., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 138856,76 Lt didesnes nei priklauso tėvystės pašalpas ir nuo 2009-02-06 iki 2010-04-30 išmokėjus dalį šių didesnių nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 74120,39 Lt (atskaičius pajamų mokestį), tuo padarydamas VSDFV biudžetui 74120,39 Lt turtinę žalą.

Be to, jis buvo atiduotas teismui ir išteisintas pagal Lietuvos Respublikos 300 str. 1 d. dėl to, kad susitaręs ir bendrai veikdamas su sutuoktine, B. G. IĮ, įmonės kodas 159928160, reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini), savininke B. G., siekdamas apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso tėvystės pašalpas iš VDDF, 2008-06-01 jis savo parašu patvirtino 1998-06-01 Darbo sutartį Nr. 13, nuo 2008-06-01 kas mėnesį mokant jam 15000 Lt darbo užmokestį, taip pat 2008-12-31 jis savo parašu patvirtino 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, nuo 2009-01-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, dėl ko VSDF biudžetui padaryta didelės 74120,39 Lt turtinės žalos.

B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo atiduota teismui ir išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., dėl to, kad laikotarpyje nuo 2008-05-01 iki 2009-01-31, būdama B. G. IĮ, įmonės kodas 159928160, reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini), savininke, susitarusi ir bendrai veikdama su savo sutuoktiniu A. G., siekdama apgaule A. G. naudai įgyti didesnes nei priklauso tėvystės pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), tyčia, žinodama, kad yra nėščia ir nuo 2009-02-06 A. G. bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110) 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (2 d. redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius.“, jam tėvystės pašalpa iki vaikui sueis dveji metai bus apskaičiuojama pagal jo draudžiamąsias pajamas B. G. IĮ laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-01-31, siekdama padidinti draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes tėvystės pašalpas, 2008-06-01 pasirašė 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, kuria pakeitė sutuoktinio A. G. pareigas iš vadybininko į direktoriaus, ir 3 punktu įsipareigojo nuo 2008-06-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, bei pasirašė 2008-05-30 įsakymą Nr. 05-30 “Dėl A. G. darbo sutarties sąlygų keitimo”, kuriame įrašyta „Atsižvelgdama į A. G. gerus darbo rezultatus, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 5 punktą ir nuo 2008-06-01 pervedu pilnu etatu, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 1.2 punktą ir nuo 2008-06-01 pakeistos pareigos direktorius, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2008-06-01 mėnesinis darbo užmokestis 15000 Lt”, o 2008-10-01 pasirašė 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, ir 3 punktu įsipareigojo nuo 2008-10-01 kas mėnesį mokėti jam 800 Lt darbo užmokestį, bei pasirašė 2008-09-28 įsakymą Nr. 09-28 “Dėl A. G. darbo sutarties sąlygų keitimo”, kuriame įrašyta “Atsižvelgdama į ekonominį nenaudingumą, apyvartų sumažėjimą ir A. G. sutikimą, keičiu 1998 m. birželio 1 d. sudarytos darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2008-10-01 mėnesinis darbo užmokestis 800 Lt., o 2008-12-31 pasirašė 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, ir 3 punktu įsipareigojo nuo 2009-01-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, bei pasirašė 2008-12-31 įsakymą Nr. 12-31, “Dėl A. G. darbo sutarties sąlygų keitimo”, kuriame įrašyta “ “Atsižvelgdama į A. G. darbo rezultatus, keičiu 1998 m. birželio 6 d. sudarytos darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2009-01-01 padidinu mėnesinę algą iki 15000 Lt”, taip pat nepagrįstai priskaičiavus, duomenis pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, adresu Marijampolė, J. D. g.5/A. V. g. 2.

Po ko A. G., pasinaudodamas šiais melagingais duomenimis, 2009-02-11 VSDFV Marijampolės skyriui, adresu Marijampolė, (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą, kuriuo remiantis VSDFV Marijampolės skyrius nuo 2009-02-06 jį išleido vaiko priežiūros atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110) 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (2 d. redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.) pagal draudžiamąsias pajamas B. G. IĮ laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2009-01-31 , apskaičiavo ir paskyrė:

1. 2009-02-26 Sprendimu Nr.SMTMT- 330 – 93910,07 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks vieneri metai laikotarpiu nuo 2009-02-06 iki 2010-02-04, iš kurios 85624,07 Lt sudaro nepagrįstai padidintą tėvystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl A. G. nuo 2008-06-01 iki 2008-09-30 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-02-05 nepagrįstai ir neteisėtai 14200 Lt padidinto darbo užmokesčio;

2. 2010-02-19 Sprendimu Nr.SMTMT- 218 – 62951,88 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2011-02-04, iš kurios 53232,69 Lt sudaro nepagrįstai padidintą tėvystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl A. G. nuo 2008-06-01 iki 2008-09-30 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-02-05 nepagrįstai ir neteisėtai 14200 Lt padidinto darbo užmokesčio;

Tokiu būdu B. G. veikdama išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su A. G., apgaule A. G. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 138856,76 Lt didesnes nei priklauso tėvystės pašalpas ir nuo 2009-02-06 iki 2010-04-30 išmokėjus dalį šių didesnių nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule A. G. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančius 74120,39 Lt (atskaičius pajamų mokestį), tuo padarydamas VSDFV biudžetui 74120,39 Lt turtinę žalą.

Be to, B. G. buvo atiduota teismui ir išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl to, kad ji, būdama B. G. IĮ, įmonės kodas 159928160, reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini), savininke, susitarusi ir bendrai veikdama su sutuoktiniu A. G., siekdama apgaule A. G. naudai įgyti didesnes nei priklauso tėvystės pašalpas iš VDDF, 2008-06-01 papildė ir savo, kaip B. G. IĮ savininkės parašu, B. G. IĮ antspaudu patvirtino 1998-06-01 Darbo sutartį Nr. 13, nuo 2008-06-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, taip pat 2008-12-31 papildė ir savo, kaip B. G. IĮ savininkės parašu, B. G. IĮ antspaudu patvirtino 1998-06-01 A. G. Darbo sutartį Nr. 13, nuo 2009-01-01 kas mėnesį mokėti jam 15000 Lt darbo užmokestį, dėl ko VSDF biudžetui padaryta didelės 74120,39 Lt turtinės žalos.

Šalies argumentai

Nuosprendį skundė Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė ir prašė panaikinti 2011-03-08 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo A. G. ir B. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, be to, teismas padarė esminių LR BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, bei teismas buvo šališkas.

Prokurorė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir padarė nepagrįstą išvadą apie kaltinamojo A. G. padidėjusį darbo krūvį ir apimtį, ir tai, kad tai patvirtinta teismo posėdžio metu B. G., A. G., liudytojų R.K. S., A. M. bei R. U. parodymais. Teismas neišsiaiškino ar išaugo faktiškai A. G. atliekamo darbo krūvis bei apimtys lyginant su laikotarpiais, kuomet A. G. dirbo vadybininko pareigose. Be to, nei vienas iš kaltinamųjų, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisme, nesugebėjo detaliai paaiškinti A. G. pasikeitusio darbo krūvio ir apimčių. Prokurorės nuomone, liudytojų R.K. S., A. M. bei R. U. parodymai negalėtų būti vertinami kaip įrodymas dėl padidėjusio darbo krūvio A. G., kadangi nebuvo atribotas darbas vadybininku nuo darbo direktoriumi. Teismas neatliko analizės bei neatsižvelgė ir nevertino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus specialistės, pateikusios specialisto išvadą Nr.5-2/44, paaiškinimo dėl B. G. IĮ duomenų, rodančių A. G. darbo teisinius santykius aukščiau nurodytoje apimtyje esant fiktyvius, nes būtent dalyvaujant specialistei Ž. G. išanalizuoti teisme byloje esantys, o taip pat papildomai teismui kaltinamųjų bei gynybos pateikti dokumentai bei duomenys įrodo, kad paklausa, parduodamų prekių ir paslaugų apimtys, o tuo pagrindu ir A. G. darbo krūvis bei apimtys laikotarpyje nuo 2008-06-01 iki 2009-01-01 nebuvo nei neįprastai dideli nei iš esmės padidėję, lyginant juos su laikotarpiu, kuomet A. G. dirbo vadybininku. Tai reiškia, kad A. G. toje apimtyje, kuria buvo grindžiamas išaugęs darbo krūvis bei apimtys ir tuo pagrindu padidintas jos darbo užmokestis, bendrovės direktoriaus funkcijų bei pareigų neatliko, kas rodo patį susitarimą bei po to sekusį direktoriaus įsakymą dėl tuo pagrindu didinamo darbo užmokesčio, buvus fiktyvų.

Prokurorės teigimu, neaišku, kuo faktiškai remdamasis teismas nurodė ir padarė išvadą, kad iš kaltinamųjų teismui pateiktos papildomos medžiagos – sąskaitų faktūrų, įvykdytų darbo pažymų, pirkimo pardavimo sutarčių matyti, kad darbo krūvis dirbant A. G. padidėjo, kadangi pateikti teismui įrodymai tik įrodo, kad visas paskolų paėmimo sutartis ir priedus prie jų pasirašė savininkė B. G., o ne A. G.. Nuo 1997-04-17 iki 2008-06-01 B. G. IĮ-ėje direktorius nebuvo įdarbintas. Byloje nustatyti ir tik iš dalies teismo nuosprendyje nurodyti, neanalizuoti tokie duomenys rodo teismą tokią išvadą padarius tik pagal savo vidinį įsitikinimą, nepagrįstą išsamia byloje nustatytų duomenų analize, t.y. nesivadovaujant ir įstatymu (BPK 20str. 5d.). Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus specialistės išvada Nr.5-2/44 visiškai paneigia ekonominio pelno buvimą, o toje pačioje specialisto išvadoje, be to konstatuota, kad įmonės savininkė B. G., įforminus 15000 lt atlygį A. G., ženkliai didesnį palyginus su kitų įmonės darbuotojų nustatytu darbo užmokesčiu, 2008 m. baigė nuostolingai su –88850 Lt nuostoliu. Iš specialistės išvados matyti, kad pasikeitė tik direktoriaus A. G. atlyginimas, kuris buvo keičiamas tris kartus, o A. G. išėjus tėvystės atostogų, naujas direktorius į įmonę priimtas nebuvo. Būtent šios aplinkybės parodo susitarimo dėl darbo užmokesčio padidinimo A. G. nuo 2008-06-01, tai yra laikotarpio, reikšmingo pašalpai apskaičiuoti, fiktyvumą, o tokį susitarimą ir to pasėkoje padidintą darbo užmokestį tariamai tai nulėmusios priežastys, yra tikrovės neatitinkantys faktai, kas reiškia darbo sutartį esant suklastotą.

Tai rodo duomenų vertinimo tendencingumą, ignoruojant valstybės kaltintojo pateiktą duomenų analizę ir išsakytus argumentus, pagrindžiančius kaltinimą.Teismas neanalizavo direktoriaus pareiginių nuostatų, neatkreipė dėmesio ir nevertino byloje nustatytų aplinkybių dėl bendrovės pasiskolintų lėšų, kas taip pat įrodo darbo užmokesčio padidinimo fiktyvumą.

Darydamas išvadą apie tai, kad kaltinamieji nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., teismas apsiribojo iš viso vien tik formaliu pasakymu, kad kaltinamųjų veiksmuose nenustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tikro dokumento klastojimo požymių. Teismas padarydamas tokias išvadas iš esmės neanalizavo byloje nustatytų aplinkybių kontekste nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinami A. G. ir B. G., sudėties. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji A. G. ir B. G. veikdami bendrininkų grupe suklastojo kaltinime nurodytą dokumentą – darbo sutartį, kuris buvo reikalingas jiems fiktyviai teisinei padėčiai, formaliai suteikiančiai teisę tariamai tai padidinti A. G. darbo užmokestį, ir kuris sudarė pagrindą kaltinamiesiems inkriminuojamo sukčiavimo apgaulės esmę.

Toks teismo įsitikinimas, kad kaltinamieji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepagrįstas nei objektyviai byloje nustatytomis visomis aplinkybėmis, nei elementaria logika, kas yra neatsiejama įrodinėjimo bet kokiame procese, taip pat ir baudžiamajame, dalis, rodo skundžiamą nuosprendį priėmusį teismą turėjus nusistatymą, kad kaltinamieji yra nekalti, nežiūrint į tai, kokios aplinkybės yra nustatytos byloje. Tai sukelia pagrįstą abejonę dėl teismo nešališkumo nagrinėjant visas byloje nustatytas aplinkybes ir tuo pagrindu padarant išvadas, kurios yra išdėstytos skundžiamame nuosprendyje.

BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Akivaizdu, kad teismas nuosprendyje padarė išvadas, išsamiai neišanalizavęs ir neištyręs byloje surinktų įrodymų. Aptartos aplinkybės vienareikšmiai parodo teismą buvus šališku, todėl tikslinga šią baudžiamąją bylą, panaikinus joje skundžiamą nuosprendį, grąžinti iš naujo nagrinėti į pirmos instancijos teismą. Tik tokiu būdu bus galima pasiekti, kad visos bylai reikšmingos aplinkybės būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos, o įrodymai, reikalingi sprendimui priimti, bus įvertinti nešališkai ir vadovaujantis tik įstatymu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, išteisintuosius ir jų gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, Kauno rajono apylinkės teismo 2011-03-08 nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, dalis įrodymų neįvertinta, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, dėl ko Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Nuosprendis yra pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamieji pripažįstami kaltais ar nekaltais. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu nuosprendis privalo atitikti LR BPK 302-307 str. išdėstytų reikalavimų nuostatas, taip pat turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo.

Kaip matyti iš skundžiamo išteisinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas padarė išvadą, kad teismas nustatė, jog aplinkybės apie kaltinamojo A. G. padidėjusį darbo krūvį ir apimtį yra patvirtintos teismo posėdžio metu B. G., A. G. parodymais, liudytojos - buvusios įmonės buhalterės R. K. S. parodymais, kuomet teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad direktorius atliko žymiai daugiau ir atsakingesnio darbo, nei įmonės vadybininkas. Analogiškai parodė ir liudytojai A. M. bei R. U.. Tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstyta, neištirta ir neįvertinta dalis aplinkybių - kuo pasireiškė, išskyrus konstatuotą valandų skaičiaus padidinimą, A. G. darbo krūvio faktiškas padidėjimas direktoriaus pareigose, kuomet jam buvo nustatytas 15000 litų atlyginimas, lyginant su A. G. buvusiu darbo krūviu bei apimtimis tais laikotarpiais, kuomet A. G. dirbo vadybininko pareigose už 800 litų atlygį. Be to, nebuvo nustatytas, ištirtas ir įvertintas direktoriaus ir vadybininko darbo atribojimas, kas būtų leidę patikrinti ir įsitikinti ar A. G. darbas toje apimtyje, kurią teigė esant išaugus po to, kai buvo pakeistos jo pareigos bei pareigybės aprašymas, jį išplečiant bei padidintos darbo valandos, nebuvo fiktyvus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tais įrodymais, kurie buvo ištirti teisiamajame posėdyje, privalo būti atlikta įrodymų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, surašyti išsamūs motyvai. Šio reikalavimo nesilaikyta, motyvai, kuriais vadovaujantis įrodymai atmesti, nuosprendyje neišdėstyti, įrodymų analizė neatlikta. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, išdėstyti specialistės Ž. G. parodymai bei perrašyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus specialisto išvados Nr. 5-2/44 duomenys neįvertinti ir jų analizė neatlikta, neatsižvelgta, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog B. G. IĮ-ės savininkė B. G. įformino 2008-06-01 ir 2009-01-01 datomis 1998-06-01 darbo sutartyje sutuoktiniui A. G. 15000,00 Lt darbo užmokestį, ženkliai didesnį palyginus su kitų įmonės darbuotojų nustatytu darbo užmokesčiu. Specialisto išvadoje akivaizdu, kad pasikeitė tik vienas dalykas, iš esmės tą patį darbą, tiek apimtimi, tiek ir turiniu, dirbančio asmens – direktoriaus A. G. atlyginimas, kuris buvo keičiamas tris kartus, t.y. nuo 2008-06-01 iki 2008-09-30 mokant 15000 litų atlyginimą, nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31 mokant 800 litų atlyginimą, nuo 2009-01-01 iki 2009-02-05 mokant 15000 litų atlyginimą. Aplinkybė – tai, kad pasibaigus laikotarpiui, reikšmingam A. G. pašalpai apskaičiuoti, naujas asmuo į direktoriaus pareigas priimtas nebuvo, parodo susitarimo dėl darbo užmokesčio padidinimo A. G. nuo 2008-06-01, tai yra laikotarpio, reikšmingo pašalpai apskaičiuoti, fiktyvumą. Specialistės Ž. G. išanalizuoti byloje esantys duomenys, o taip pat papildomai teismui kaltinamųjų bei gynybos pateikti dokumentai bei duomenys įrodo, kad paklausa, parduodamų prekių ir paslaugų apimtys, o tuo pagrindu ir A. G. darbo krūvis bei apimtys laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2009-01-01 nebuvo nei neįprastai dideli nei iš esmės padidėję, lyginant juos su laikotarpiu, kuomet A. G. dirbo vadybininku, ar tuo metu, kai A. G. išėjo tėvystės atostogų. Tai turi būti įvertinta atsižvelgiant į tai, kad A. G. išėjus tėvystės atostogų, į direktoriaus pareigas naujas asmuo ne tik nebuvo priimtas, bet tam akivaizdžiai ir nebuvo poreikio. Analizuotina ir tai, kad nėra faktiškai susietai įvertintas A. G. pareigų pakeitimo į direktoriaus pareigas būtinumas ir tariamas darbo apimčių išaugimas, pateikiant teismui papildomą medžiagą – sąskaitas faktūras, įvykdytų darbų pažymas, pirkimo pardavimo sutartis, kurios tariamai patvirtina, kad darbo krūvis dirbant A. G. padidėjo. Papildomai pateikta medžiaga tik įrodo, kad visas paskolų paėmimo sutartis ir priedus prie jų pasirašė savininkė B. G., o ne A. G. bei nuo 1997-04-17 iki 2008-06-01 B. G. IĮ-ėje direktorius nebuvo įdarbintas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir nevertino byloje nustatytų aplinkybių dėl bendrovės pasiskolintų lėšų, kurios negalėjo būti naudojamos A. G. padidintam darbo užmokesčiui išmokėti, neatsižvelgta, kad įmonė 2008 metus baigė su 88850 Lt nuostoliu, taip pat nevertino A. G. padidinto atlyginimo dydžio kitų darbuotojų nustatytų ir padidintų atlyginimų dydžių kontekste, atsižvelgiantį į jų atlyginimų kitimus, t.y., kad nuo 2008-01-01 iš 119 dirbančių žmonių B. G. individualioje įmonėje darbo užmokestis buvo padidintas tik 8 darbuotojams, - 2 atvejai po 100 Lt., 3 atvejai po 200 Lt., 2 atvejai po 1100 Lt ir perėjo į pilną etatą, 2 atvejais padidinta 900 Lt. 2008 m. iš 119 dirbančių žmonių B. G. IĮ darbo užmokestis buvo sumažintas 11 darbuotojų 5 atvejai po 270 Lt., 2 atvejai - 100 Lt., 1 atvejis - 650 Lt., 4 atvejai- 400 Lt, 450 Lt, 585 Lt, 1500 Lt ir perėjo iš pilno į 0,5 etato, kas, be jau aukščiau aptartų aplinkybių, prisideda prie įrodomųjų duomenų, galimai patvirtinančių darbo užmokesčio padidinimo A. G. fiktyvumą.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, dėl veikos numatytos BK 300 str. 1 d., formaliai nurodė, kad kaltinamųjų veiksmuose nenustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tikro dokumento klastojimo požymių, neanalizavo byloje nustatytų aplinkybių nusikalstamų veikų kontekste, kurių padarymu buvo kaltinami A. G. ir B. G., sudėties. Tokių išvadų nepagrindė išsamiu bylos aplinkybių nagrinėjimu, tai patvirtina jog teismas nesivadovavo įstatymu ir minėtas išvadas padarė tik pagal nepagrįstą vidinį įsitikinimą, kad kaltinamieji nekalti dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. T.y. pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų dėl darbo sutarties, kuri buvo reikalinga fiktyviai teisinei padėčiai sukurti, formaliai suteikiančiai teisę tariamai padidinti A. G. darbo užmokestį, ir kuris sudarė pagrindą kaltinamiesiems inkriminuojamo sukčiavimo apgaulės esmę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyti ir tik iš dalies teismo nuosprendyje nurodyti, tačiau visiškai neanalizuoti duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismas tokią išvadą – išteisinamąjį nuosprendį priėmė tik pagal savo vidinį įsitikinimą, nepagrįstą išsamia byloje nustatytų duomenų analize, nesivadovavo BPK 20 str. 5 d., kurio būtina sąlyga vertinant įrodymus –vidinis įsitikinimas pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymai išteisinamajame nuosprendyje vertinti atsietai vienas nuo kito, išsamiai neišanalizavus ir neištyrus byloje surinktų įrodymų, neatsižvelgus į kaltintojo išsakytus argumentus bei pateiktą byloje surinktų duomenų vertinimą bendrame bylos kontekste, o aplinkybių interpretavimas išimtinai tik iš kaltinamiesiems ir gynybai naudingų pozicijų, suponavo LR BPK 20 str. 5 d. nuostatų pažeidimą, kas neabejotinai patvirtina teismo šališkumą, tai sutrukdė teismui byloje priimti teisingą sprendimą. Teismo šališkumas yra esminis BPK pažeidimas (BPK 369 str. 3 d.), todėl yra pagrindas panaikinti nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Kolegija daro išvadą, kad nustatytus pažeidimus pašalinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra galimybės, kadangi nagrinėjant prokurorės apeliacinį skundą, teisėjų kolegija negali išeiti iš nagrinėjamo apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sunkinti nuteistųjų padėties ir juos nuteisti, nesant apeliacinio skundo reikalavimo, neturi teisės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011-03-08 nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Regina MajauskienėRomualdas Lincevičius