Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2023-02-01 · Byla Nr. E1-164-1082/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-01
Bylos Nr.
E1-164-1082/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nuteistasis
L. J.
Advokatai
Audrius Leonavičius
Kategorijos
NuorašasByla Nr. E1-164-1082/2023
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.3 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 1 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir į bausmę įskaityto laiko nustatymo nuteistajai L. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. nuteista Japonijos Chiba apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu už Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo bei Muitinės įstatymo pažeidimus pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 65 straipsnį, Muitinės įstatymo 69-11 straipsnį, 109 straipsnį – 7 metų laisvės atėmimo bausme su pareiga dirbti ir 3 000 000 jenų bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2019-02-23. Suėmimo data – 2018-05-03. Bausmės pradžia 2019-02-23. Kardomojo kalinimo laikotarpis – 165 dienos. Bausmės pabaiga – 2026-07-06.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimas pateikė teismui teikimą, kuriuo, vadovaujantis 1983 m. Europos konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau – ir Konvencija) 10 straipsniu, prašo nustatyti nuteistosios L. J. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius ir pasisakyti dėl į bausmės laiką įskaitytų laikotarpių. Nurodo, kad L. J. suėmimo data – 2018-05-03, ji į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2022-12-09, o į (duomenys neskelbtini) kalėjimą – 2022-12-16.

Atsiliepimas

Prokurorė atsiliepimu siūlo L. J. 2019-02-08 Japonijos Chiba apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintai kalta pažeidus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą bei Muitinės įstatymą, nuosprendžiu paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su LR BK 199 straipsnio 4 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi ir palikti nepakeistą 7 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019-02-23, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką – 165 dienas, nustatyti, kad bausmės pabaiga – 2026-07-06.

Nuteistosios gynėjas advokatas Audrius Leonavičius atsiliepimu prašo teismo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą tenkinti ir pripažinti, kad nuo 2022-12-09 nuteistoji L. J. Lietuvos Respublikoje toliau atlieka Chiba apylinkės teismo 2019-02-08 nuosprendžiu paskirtą 7 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, kurios atitinka LR BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, į bausmės laiką įskaityti visą įkalinimo ir bausmės atlikimo laiką, kurį L. J. buvo kalinama Japonijos įkalinimo įstaigose, tai yra nuo 2018-05-02 iki 2022-12-08 imtinai.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Japonijos teismo nuosprendžiu nuteista L. J. pagal 1983 m. Europos konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir jos 1997 m. Papildomą protokolą buvo perduota iš Japonijos likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti Lietuvos Respublikoje. Nuteistoji 2022-12-09 atvyko į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, 2022-12-16 atvyko į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis Konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi bei BPK 365 straipsnio 3 dalimi, nuteistajai L. J. Japonijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė suderintina su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais.

Kaip minėta, L. J. nuteista Japonijos Chiba apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu už kokaino kontrabandą pagal Japonijos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 65 straipsnį, Muitinės įstatymo 69-11 straipsnį, 109 straipsnį, o būtent už tai, kad 2018 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) tarptautiniame oro uoste, esančiame (duomenys neskelbtini) prefektūroje, Japonijoje, veikdama kartu su kitais asmenimis, kurių vardai ir pavardės nežinomi, siekdama pasipelnyti, į Japoniją įvežė 1 904,24 g kokaino, kuris yra narkotinė medžiaga, jai paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė su pareiga dirbti ir 3 000 000 jenų bauda.

Nuteistosios L. J. veika, kvalifikuota pagal Japonijos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės bei Muitinės įstatymus – kaip narkotinės medžiagos (kokaino) gabenimas (kontrabanda), atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 199 straipsnio 4 dalį, kur numatyta atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), ir kurios sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį L. J. atžvilgiu Chiba apylinkės teismas įvertino jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. O Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir BK 8 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad Chiba apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu už Japonijos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės bei Muitinės įstatymų pažeidimus L. J. paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė viršija LR BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos vidurkį, tačiau neviršija maksimumo, todėl suderinus Japonijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su LR BK 199 straipsnio 4 dalies nuostatomis L. J. paliktina paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal teismui pateiktus duomenis, L. J. be laisvės atėmimo bausmės buvo paskirta ir 3 000 000 jenų bauda, kurios ji neturėjo galimybės sumokėti, todėl turėjo atidirbti 300 dienų (nuo 2019-09-23 iki 2020-07-18), o dėl darbo jos nuosprendis buvo laikinai stabdytas ir atnaujintas visiškai įvykdžius įsipareigojimus 2020-07-19. Pastarosios aplinkybės ir bylos duomenys liudija, kad L. J. paskirta 3 000 000 jenų bauda buvo papildoma bausmė, kurią, kaip matyti, ji atliko. Pagal Japonijos teisę minėtas 300 dienų terminas nėra skaičiuojamas kaip įkalinimas, todėl nėra įtraukiamas į įkalinimo laiką administruojančioje valstybėje, tai yra Japonijoje. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei tai, kad pagal Europos Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo nuostatas teismas neturi teisės peržiūrėti kitos šalies priimto nuosprendžio pagrįstumo (šiuo atveju – dėl papildomos bausmės), teismas sprendžia, kad minėtas 300 dienų terminas nėra laikomas nuteistosios L. J. laisvės atėmimo bausmės terminu, kurią ji atlieka Lietuvos Respublikoje, dalimi, todėl jis nėra įskaičiuotinas į šia nutartimi nustatytinos suderintos laisvės atėmimo bausmės laiką. Pažymėtina, kad tokia išvada atitinka ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015-02-27 nutartis byloje Nr. 1S-257-468/2015).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad Japonijoje bausmės pradžia L. J. skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Esant šioms aplinkybėms L. J. šia nutartimi suderintos laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatytina nuo Japonijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2019-02-23.

LR BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Teismui pateikti duomenys liudija, kad L. J. buvo sulaikyta 2018-05-02, suimta 2018-05-03, o nuosprendis jos atžvilgiu paskelbtas 2019-02-08 (įsiteisėjo 2019-02-23). Nepaisant sulaikymo, suėmimo datų, tarptautiniuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad kardomajame kalinime L. J. praleido 165 dienas. Šis nurodytas kardomajame kalinime praleistų dienų skaičius, kuriuo abejoti teismas neturi pagrindo, įvertinus nuteistosios sulaikymo, suėmimo ir nuosprendžio paskelbimo datas, leidžia pagrįstai manyti, kad L. J. iki nuosprendžio priėmimo nebuvo visą laiką suimta. Todėl į L. J. šia nutartimi nustatytos suderintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas teismui kompetentingų tarptautinių institucijų nurodytas nuteistosios kardomajame kalinime išbūtas konkretus laikas – 165 dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 1983 m. Europos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, BK 66 straipsniu, BPK 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, teismas

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą tenkinti.

Nuteistajai L. J., gim. (duomenys neskelbtini), Japonijos Chiba apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu už Japonijos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymo bei Muitinės įstatymo pažeidimus (narkotinių medžiagų (kokaino) kontrabandą) pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 65 straipsnį, Muitų įstatymo 69-11 straipsnį, 109 straipsnį paskirtą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir nustatyti suderintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. vasario 23 d.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti 165 (vieną šimtą šešiasdešimt penkias) dienas, neįskaitant 300 (trijų šimtų) dienų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė